Teismas parėmė Belgijos Flandrijos regione nustatytą taisyklę, kuria, remiantis gyvūnų teisėmis, draudžiama skersti gyvulius prieš tai jų neapsvaiginus.

Teigiama, kad šia priemone iš esmės uždraudžiamas musulmonų halalo ir žydų košerio tradicijos, pagal kurias gyvulys turi būti sąmoningas, kai jam perpjaunama gerklė.

„Teismas daro išvadą, kad potvarkyje numatytomis priemonėmis sudaromos sąlygos sąžiningai pusiausvyrai tarp gyvūnų gerovei teikiamos svarbos ir žydų bei musulmonų tikinčiųjų laisvės praktikuoti savo religiją“, – sakoma nutartyje.

Izraelio užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad verdiktu „pasiunčiama šiurkšti žinia visiems Europos žydams“.

„Neskaitant fakto, kad šiuo sprendimu kenkiama garbinimo ir religijos laisvei Europoje, kuri yra tarp pagrindinių Europos Sąjungos verstybių, tai taip pat parodo žydų bendruomenėms, kad žydiškas gyvenimo būdas Europoje nepageidaujamas“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Žydų organizacijas Belgijoje vienijanti grupė ETT sprendimą pavadino „demokratijos atmetimu“ ir nepagarba mažumų teisėms.

„Kova tęsiasi, ir mes nesutiksime su pralaimėjimu, kol neišnaudosime visų savo teisinių priemonių“, – sakė Belgijos žydų organizacijų federacijos vadovas Yohanas Benizri.

Europos žydų asociacijos pirmininkas rabinas Menachemas Margolinas sakė, kad ETT sprendimas žymi „liūdną dieną Europos žydams“.

„Baisi žinia Europos žydams, kad jie ir jų papročiai čia nelaukiami. Tai elementarus mūsų, kaip Europos piliečių, teisių atmetimas“, – sakoma jo pareiškime.

Belgijos musulmonų bendruomenė taip pat reiškė nerimą dėl Teismo sprendimo.

Belgijos islamo institucijų koordinavimo komitetas nurodė, kad sprendimas „labai nuvylė“, ir teigė, kad ETT pataikavo populistinėms nuotaikoms.

„Teismas, kaip atrodo, pasidavė augančiam politiniam ir socialiniam spaudimui, kurį daro populistiniai judėjimai, simboliškai kovojantys su pažeidžiamomis mažumomis visoje Europoje“, – sakoma organizacijos pareiškime.

Tačiau ETT sprendimą sveikino draudimo reikalavę pareigūnai ir gyvūnų teisių gynėjai. Jų teigimu, gyvulių apsvaiginimas, kad jie skerdimo metu būtų be sąmonės, yra humaniškesnis būdas.

„Šiandien puiki diena... šimtams tūkstančių gyvūnų, kurie dėl šio sprendimo išvengs pragariškų skausmų, religiniais tikslais skerdžiant juos be apsvaiginimo“, – sakė gyvūnų teisių gynimo grupės GAIA vadovas Michelis Vandenboschas.

„Po daugiau kaip 25 metų nenuilstamos kovos man... tai viena laimingiausių gyvenimo dienų“, – pridūrė jis.

Europos Komisija (EK) pažymėjo „pagarbiai mananti, kad Europos Sąjungos Bendrasis Teismas savo sprendime padarė daug teisės klaidų“, sakoma už konkurenciją atsakingos Europos Komisijos (EK) narės Margrethe Vestager pranešime.

ES žemesnės instancijos teismo sprendimą dabar peržiūrės aukščiausias ES Teisingumo Teismas, o sprendimo tikimasi ne anksčiau kaip 2021 metais.

EK priėmė neeilinį nurodymą Airijai susigrąžinti mokesčius iš „Apple“ 2016 metų rugpjūčio mėnesį.

„IPhone“ gamintoja ir Airija užginčijo sprendimą, kurį „Apple“ vadovas Timas Cookas tuo metu pavadino „visiška politine nesąmone“.

Pareiškime „Apple“ teigė, kad „išnagrinės Komisijos skundą, kai jį gaus“.

„Visgi tai nepakeis faktinių Bendrojo Teismo išvadų, kurios įrodo, kad mes visada laikėmės įstatymų Airijoje, kaip ir visur, kur dirbame“, – sakoma pareiškime.

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas savo sprendime padarė daug teisės klaidų

2016 metais ES apkaltino Airiją, kad ji leidžia „Apple“ nukreipti į šalį Europoje, Afrikoje, Viduriniuose Rytuose ir Indijoje gautas pajamas ir taip praktiškai išvengti mokesčių.

Briuselio teigimu, tai suteikė „Apple“ pranašumą prieš kitas įmones, leidžiantį išvengti mokesčių Airijoje mokėjimo 2003–2014 metais, kurių suma sudarytų maždaug 13 mlrd. eurų

ES pareigūnai teigė, kad tai buvo neteisėta Airijos „valstybės pagalba“.

„Jei valstybės narės suteikia tam tikroms tarptautinėms bendrovėms mokesčių lengvatas, kurių neturi jų varžovės, tai kenkia sąžiningai konkurencijai Europos Sąjungoje ir pažeidžia valstybės pagalbos taisykles“, – pažymėjo M. Vestager.

„Laukia dar daug darbo – įskaitant ir užtikrinimą, kad visos įmonės, įskaitant skaitmenines įmones, moka teisingą savo mokesčių dalį ten, kur įmonės turi mokėti mokesčius“, – pridūrė M. Vestager.

Skelbdamas sprendimą žurnalistų ir aktyvistų iškeltoje byloje, Strasbūre Prancūzijoje įsikūręs EŽTT nurodė, kad masiniu žurnalistinės medžiagos perėmimu taip pat buvo pažeista teisė į informacijos laisvę.

Teismas nusprendė, kad kai kurie britų sekimo aspektai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatos, kuriomis siekiama apsaugoti europiečių teises į privatumą.

Konkrečiai Teismas nurodė, kad britų žvalgybai atrenkant masinio sekimo informaciją ir kontaktų stebėsenos duomenis stigo šio proceso nepriklausomos priežiūros.

Nutartyje minimi „viso atrankos proceso priežiūros trūkumas“ ir „jokių realių apsaugos priemonių nebuvimas“.

Tačiau sprendimas nereiškia vien blogų naujienų britų šnipams. Teismas nurodė „esąs patenkintas“, kad britų žvalgybos tarnybos savo įsipareigojimus pagal žmogaus teisių konvenciją vertina „rimtai ir nepiktnaudžiauja savo galiomis“.

Bylą iškėlę pilietinių laisvių gynėjai Teismo sprendimą vadino svarbia gaire kovojant su masiniu sekimu.

Britų ne pelno organizacijos „Big Brother Watch“ direktorė Silkie Carlo (Silki Karlo) sakė, kad sprendimu „reabilituojamas drąsus p. Snowdeno viešinimas“.

„Prisidengusi kova su terorizmu JK pasirinko autoritariškiausią sekimo režimą (palyginti su) bet kuria kita Vakarų valstybe, ardydama pačią demokratiją ir britų visuomenės teises, – sakoma S. Carlo pareiškime. – Šis sprendimas yra esminis žingsnis siekiant apginti milijonus įstatymus gerbiančių piliečių nuo nepateisinamo įsibrovimo.“

Ieškovų advokatas Danas Carey (Danas Keris) sakė: „Reikia daug didesnės kontrolės dėl paieškos sąlygų, kurias vyriausybė naudoja mūsų bendravimui tikrinti.“

Po to, kai byla buvo iškelta, Britanija pakeitė savo sekimo įstatymus. Priimtame naujame įstatyme, pasak vyriausybės, yra daugiau privatumo apsaugos priemonių, bet teisių gynimo grupės tvirtina, kad jame vis tiek numatytas pernelyg didelis brovimasis.