„Nuo pat 2008 metų sunkmečio teisėjo atlyginimai nėra grąžinti į tą pačią poziciją, kada kito viešojo sektoriaus atlyginimai buvo padidinti jau keletą kartų“, – kalbėjo Lietuvos teisėjų asociacijos valdybos narys Evaldas Pašilis.

Esą, net nežiūrint į geriausiai uždirbančius advokatus, teisėjai dažnai uždirba mažiau ir už prokurorus ar aukštus policijos pareigūnus.

„Pavyzdžiui, generalinės prokuratūros departamento prokuroras gauna šiek tiek didesnį atlyginimą už Apeliacinio teismo teisėją. Lygiai taip pat ir Kriminalinės žvalgybos pareigūnai“, – tęsė E. Pašilis.

Žemiausios instancijos teismo teisėjas, neturintis tarnybos valstybei stažo, uždirba beveik 1,7 tūkst. eurų į rankas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjas uždirba beveik tūkstančiu daugiau, tačiau jis taip pat turi būti sukaupęs net 30 metų teisėjo darbo patirtį.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sako, kad teisėjų atlyginimai galėtų būti didesni.

„Tiesa turi visokių pagundų. Mes kartais pajuokaujame, kad jeigu nenuperka valstybė, mokesčių mokėtojai, tai gali nupirkti kas nors iš šalies. Nesakau, kad taip yra, tačiau kartais pasitaiko“, – teigė S. Šedbaras.

Teisėjų atstovai tikina, kad didesnių atlyginimų teisėjai tikrai nusipelnė.

„Pavyzdžiui, civilines bylas teisėjai nagrinėja greičiausiai Europos Sąjungoje, o jiems skiriamas finansavimas yra maždaug antras nuo galo“, – kalbėjo E. Pašilis.

S. Šedbaras atkreipia dėmesį, kad jau ima trūkti teisėjų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Atrankose nebedalyvauja daug norinčių jaunų teisininkų, ypač turinčių praktikos. Šis rodiklis yra labai svarbus, kad profesija pasidarė nebepatraukli“, – teigė S. Šedbaras.

Teismai yra nepriklausoma institucija. Virš jos nėra jokios ministerijos, tačiau finansus šalyje valdo Vyriausybė, o finansų ministrė pažadų nebarsto. Esą, šių metų biudžetas patvirtintas. Visos institucijos turi išgyventi su tuo, ką turi.

„Visą laiką reikia vertinti kontekstą. Atlyginimus reikėtų vertinti ne tik pagal tai, kurį laiką nebuvo didinti atlyginimai, bet ir pagal tai, kaip atrodo kiti viešojo sektoriaus atlyginimai, kad nebūtų didelių disbalansų“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Sprendimus dėl finansavimo žada rudenį.

„Vyriausybė šiuo metu svarsto viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio reformą, kaip galima būtų padaryti teisingesnę sistemą, tad galima bus svarstyti ir teisingumo sferos darbuotojų atlyginimus“, – tęsė G. Skaistė.

Teisėjų kolegija trečiadienį patenkino generalinės prokuratūros prokuroro Aleksandro Kazakovo prašymą dėl šio teisėjo nušalinimo, BNS pranešė teismo atstovė Venta Valčackienė.

„Teisėjas E. Pašilis nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d. ėjo generalinio prokuroro pareigas ir aptariamoje baudžiamojoje byloje atliko procesinius veiksmus, trims prokurorams suteikė specialaus prokuroro statusą, dalyvavo viešose diskusijose bei informacinėse laidose apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, todėl jis nušalinamas nuo A. Surblio bylos nagrinėjimo“, – paskelbė teisėjų kolegija.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama, pranešė teismas.

Kitos dvi teisėjos – Jolanta Čepukėnienė ir Virginija Liudvinavičienė – lieka nagrinėti bylą, nušalinimas joms atmestas.

Teismo trijų teisėjų kolegija, vadovaujama E. Pašilio, praeitą savaitę apeliacine tvarka turėjo pradėti nagrinėti dėl prekybos poveikiu kalėti nuteisto advokato Aivaro Surblio baudžiamąją bylą.

Apeliaciniam teismui skundus dėl nuosprendžio pateikė prokuratūra ir nuteistojo advokatas.

A. Surblio byla yra atskirta iš didelės apimties teisėjų, advokatų galimos korupcijos bylos, ji buvo pradėta dar 2019 metais.

Valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Aleksandras Kazakovas prieš posėdį pareiškė nušalinimą visiems trims teisėjų kolegijos nariams.

Pasak jo, teisėjos J.Čepukėnienė ir V. Liudvinavičienė atliko procesinius veiksmus, o E. Pašilis vadovavo Generalinei prokuratūrai tiriant bylą.

„Mūsų nagrinėjama byla buvo tiriama jam būnant generaliniu prokuroru, aišku, daug bylų, kurios tirtos tuo metu, bet mūsų nagrinėjama byla yra specifinė, išskirta iš kitos bylos, turi tam tikrą specifiką“, – sakė prokuroras.

„Egzistuoja tam tikra kategorija bylų, kurių E. Pašilis nagrinėti negali. Neturiu faktų, kad neobjektyviai E. Pašilis išnagrinėtų bylą, tačiau jei šią bylą jis išnagrinės, Aukščiausiasis Teismas vėl ją grąžintų atgal nagrinėti kitiems Apeliacinio teismo teisėjams“, – kalbėjo jis.

Prokuroras priminė, kad, būdamas generaliniu prokuroru, E. Pašilis priėmė procesinius sprendimus byloje bei pradėjo ikiteisminius tyrimus teisėjams.

Pradėjus didelės apimties korupcijos bylos tyrimą, trims generalinės prokuratūros prokurorams buvo suteiktas specialiojo prokuroro statusas, A. Kazakovas buvo vienas iš jų.

„Natūralu, kad tokioje byloje jo (E. Pašilio–BNS) vaidmuo buvo aktyvus, pasitarimai, strategija, generalinis prokuroras ėjo į viešąją erdvę, dalyvavo interviu, dalyvavo laidose“, – sakė prokuroras.

Jis taip pat priminė, kad teisėjų kolegijai reikės vertinti su teisėsauga bendradarbiaujančio ir nuo atsakomybės atleisto buvusio Vilniaus advokato Drąsučio Zagrecko parodymus.

„D. Zagreckas yra vienas iš pagrindinių įrodymų šaltinių, jis davė parodymus prieš teisėjus, buvo priimtas sprendimas už organizuotos grupės veikų atskleidimą jį atleisti nuo atsakomybės, generalinis prokuroras E. Pašilis pritarė D. Zagrecko atleidimui nuo atsakomybės, o šiai kolegijai reikės vertinti D. Zagrecko parodymus“, – nušalinimą E. Pašiliui motyvavo prokuroras.

A. Surblio gynėjas advokatas Henrikas Mackevičius pritarė tik E. Pašilio nušalinimui, jis nemano, kad kitos teisėjos turėjo tiesioginių sąsajų su byla, prokuratūra nepateikė tai įrodančių duomenų.

„Reiktų tada visą Apeliacinį teismą nušalinti, kalbam apie dvi teisėjas, kurios galbūt dalyvavo ar nedalyvavo, mes spėliojam kaip Vanga, prokuratūra neturi daryti tokių pareiškimų, – teigė H. Mackevičius, turėdamas galvoje garsią Bulgarijos mistikę, esą numačiusią ateitį.

„Procesinis chuliganizmas, kad galbūt teisėjas.... nušalinimui neužtenka pasakyti, „aš galvoju“, turi būti įrodyta“, – pridūrė advokatas.

Teisėja V. Liudvinavičienė posėdyje paaiškino, kad, dar būdama Vilniaus apygardos teismo teisėja, nagrinėjo skundą dėl teisėjų korupcijos byloje 2019 metais suimto Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko suėmimo. Ji su kitais kolegijos nariais priėmė sprendimą panaikinti E. Laužikui skirtą suėmimą ir paleido jį į laisvę.

Kita teisėja J. Čepukėnienė patvirtino, kad atliko procesinius veiksmus dėl kito įtariamojo teisėjų korupcijos byloje.

E. Pašilis generalinio prokuroro pareigas ėjo 2015-2020 metais.

„Aš pats nesijaučiu šališkas šiame procese“, – sakė jis.

A. Surblys nuo 2021 metų yra laikinai išbrauktas iš advokatų sąrašų. Jo bylos duomenimis, Vilniuje dirbantis advokatas D.Zagreckas 2017 metų gruodžio mėnesį Klaipėdos rajone kolegai A. Surbliui perdavė dalį – 10 tūkst. eurų – sutarto kyšio.

Kaip skelbė Generalinė prokuratūra, A. Surblys kaltinamas siekęs paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjų sprendimus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigė, kad atlikto ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog 2017 metų birželio–gruodžio mėnesiais Vilniuje ir Klaipėdoje vykusių susitikimų metu buvęs advokatas D. Zagreckas, veikdamas vieno asmens naudai, A. Surbliui pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti 50 tūkst. eurų kyšį.

Tyrimo duomenimis, A. Surblys, pasinaudodamas pažintimi ar kita tikėtina įtaka keliems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, susitarė priimti minėtą kyšį, pažadėjęs paveikti tris Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, kad jie, nagrinėdami baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, priimtų asmeniui palankų sprendimą.

Trečiadienį teismo trijų teisėjų kolegija, vadovaujama E. Pašilio, apeliacine tvarka turėjo pradėti nagrinėti dėl prekybos poveikiu kalėti nuteisto advokato Aivaro Surblio baudžiamąją bylą.

Apeliaciniam teismui skundus dėl nuosprendžio pateikė prokuratūra ir nuteistojo advokatas.

A. Surblio byla yra atskirta iš didelės apimties teisėjų, advokatų galimos korupcijos bylos, ji buvo pradėta dar 2019 metais.

Valstybės kaltintojas Generalinės prokuratūros prokuroras Aleksandras Kazakovas prieš posėdį pareiškė nušalinimą visiems trims teisėjų kolegijos nariams.

Pasak jo, teisėjos Jolanta Čepukėnienė ir Virginija Liudvinavičienė atliko procesinius veiksmus, o E. Pašilis vadovavo generalinei prokuratūrai tiriant teisėjų korupcijos bylą.

„Mūsų nagrinėjama byla buvo tiriama jam būnant generaliniu prokuroru, aišku, daug bylų, kurios tirtos tuo metu, bet mūsų nagrinėjama byla yra specifinė, išskirta iš kitos bylos, turi tam tikrą specifiką“, – teigė prokuroras.

„Egzistuoja tam tikra kategorija bylų, kurių E. Pašilis nagrinėti negali. Neturiu faktų, kad neobjektyviai E. Pašilis išnagrinėtų bylą, tačiau jei šią bylą jis išnagrinės, Aukščiausiasis Teismas vėl ją grąžintų atgal nagrinėti kitiems Apeliacinio teismo teisėjams“, – kalbėjo jis.

Prokuroras priminė, kad, būdamas generaliniu prokuroru, E. Pašilis priėmė procesinius sprendimus byloje bei pradėjo ikiteisminius tyrimus teisėjams.

Pradėjus didelės apimties korupcijos bylos tyrimą, trims generalinės prokuratūros prokurorams buvo suteiktas specialiojo prokuroro statusas, A. Kazakovas buvo vienas iš jų.

„Natūralu, kad tokioje byloje jo (E. Pašilio–BNS) vaidmuo buvo aktyvus, pasitarimai, strategija, generalinis prokuroras ėjo į viešąją erdvę, dalyvavo interviu, dalyvavo laidose“, – sakė prokuroras.

Jis taip pat priminė, kad teisėjų kolegijai reikės vertinti su teisėsauga bendradarbiaujančio ir nuo atsakomybės atleisto buvusio Vilniaus advokato Drąsučio Zagrecko parodymus.

„D. Zagreckas yra vienas iš pagrindinių įrodymų šaltinių, jis davė parodymus prieš teisėjus, buvo priimtas sprendimas už organizuotos grupės veikų atskleidimą jį atleisti nuo atsakomybės, generalinis prokuroras E. Pašilis pritarė D. Zagrecko atleidimui nuo atsakomybės, o šiai kolegijai reikės vertinti D. Zagrecko parodymus“, – nušalinimą E. Pašiliui motyvavo prokuroras.

A. Surblio gynėjas advokatas Henrikas Mackevičius pritarė tik E. Pašilio nušalinimui, jis nemano, kad kitos teisėjos turėjo tiesioginių sąsajų su byla, prokuratūra nepateikė tai įrodančių duomenų.

„Reiktų tada visą Apeliacinį teismą nušalinti, kalbam apie dvi teisėjas, kurios galbūt dalyvavo ar nedalyvavo, mes spėliojam kaip Vanga, prokuratūra neturi daryti tokių pareiškimų, – teigė H. Mackevičius, turėdamas galvoje garsią Bulgarijos mistikę, esą numačiusią ateitį.

„Procesinis chuliganizmas, kad galbūt teisėjas.... nušalinimui neužtenka pasakyti, „aš galvoju“, turi būti įrodyta“, – pridūrė advokatas.

Teisėja V. Liudvinavičienė posėdyje paaiškino, kad, dar būdama Vilniaus apygardos teismo teisėja, nagrinėjo skundą dėl teisėjų korupcijos byloje 2019 metais suimto Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Laužiko suėmimo. Ji su kitais kolegijos nariais priėmė sprendimą panaikinti E. Laužikui skirtą suėmimą ir paleido jį į laisvę.

Kita teisėja J. Čepukėnienė patvirtino, kad atliko procesinius veiksmus dėl kito įtariamojo teisėjų korupcijos byloje.

E. Pašilis generalinio prokuroro pareigas ėjo 2015–2020 metais.

„Aš pats nesijaučiu šališkas šiame procese“, – sakė jis.

Kolegija išėjo svarstyti jiems pareikštų nušalinimų, sprendimą skelbs ketvirtadienį.

A. Surblys nuo 2021 metų yra laikinai išbrauktas iš advokatų sąrašų. Jo bylos duomenimis, Vilniuje dirbantis advokatas D.Zagreckas 2017 metų gruodžio mėnesį Klaipėdos rajone kolegai A. Surbliui perdavė dalį – 10 tūkst. eurų – sutarto kyšio.

Kaip skelbė Generalinė prokuratūra, A. Surblys kaltinamas siekęs paveikti Klaipėdos apygardos teismo teisėjų sprendimus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigė, kad atlikto ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog 2017 metų birželio–gruodžio mėnesiais Vilniuje ir Klaipėdoje vykusių susitikimų metu buvęs advokatas D. Zagreckas, veikdamas vieno asmens naudai, A. Surbliui pasiūlė, pažadėjo ir susitarė duoti 50 tūkst. eurų kyšį.

Tyrimo duomenimis, A. Surblys, pasinaudodamas pažintimi ar kita tikėtina įtaka keliems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams, susitarė priimti minėtą kyšį, pažadėjęs paveikti tris Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, kad jie, nagrinėdami baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, priimtų asmeniui palankų sprendimą.

Taip pat prezidentas Gitanas Nausėda siūlo Kauno apygardos teismo teisėją Albiną Antanaitį skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju.

Į Lietuvos apeliacinį teismą pretenduojantis E. Pašilis šio metu dirba Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose. Šiame teisme jis teisėju dirbo nuo 1999 metų, o 2015–2020 metais ėjo generalinio prokuroro pareigas.

Taip pat Seimui antradienį pateiktos Vilniaus apygardos teismo teisėjų Aivos Survilienės, Irmanto Šulco ir Žilvino Terebeizos kandidatūros į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus.

Seime antradienį pateikus kandidatūras, jas svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, taip pat su kandidatais galės susitikti pageidaujančios frakcijos.

Apeliacinio teismo teisėjus skiria prezidentas Seimo pritarimu, o LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

Prezidentas Gitanas Nausėda dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjo E. Pašilio skyrimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėju.

E. Pašilis 2015–2020 metais ėjo generalinio prokuroro pareigas, o pasibaigus kadencijai grįžo dirbti į Ukmergės teismą, kur teisėju dirbo nuo 1999 metų.

Prezidentas savo dekretu taip pat prašo Teisėjų tarybos patarimo dėl kitų paskyrimų: Kauno apygardos teismo teisėjas Albinas Antanaitis siūlomas Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėju, Vilniaus apygardos teismo teisėjai Aiva Survilienė, Irmantas Šulcas ir Žilvinas Terebeiza – Lietuvos apeliacinio teismo teisėjais.

Apeliacinio teismo teisėjus skiria prezidentas Seimo pritarimu, o LAT teisėjus skiria Seimas prezidento teikimu.

Tokį siūlymą savivaldybės tarybai teikia Garbės piliečio vardo suteikimo komisija.

Garbės piliečio vardą E. Pašiliui norima suteikti „už nuopelnus Lietuvos valstybei ir Ukmergės kraštui teisėsaugos srityje, siekiant užtikrinti saugią aplinką kiekvienam Lietuvos piliečiui“.

E. Pašilis 1999–2015 metais buvo Ukmergės apylinkės teismo teisėjas, penkerius metus vadovavo šiam teismui, 2015–2020 metais jis ėjo generalinio prokuroro pareigas, o pasibaigus kadencijai grįžo dirbti į Ukmergės teismą.

Jo kandidatūrą pasiūlė Lietuvos teisininkų draugijos Ukmergės skyrius, rekomendacijas pateikė Ukmergės mišrus choras „Vyturys“, Ukmergės „Rotary“ klubas, Ukmergės technologijų ir verslo mokykla.

Ukmergės rajono savivaldybės taryba dėl to sprendimą planuoja priimti balandžio 29 dieną.

Posėdyje dalyvavęs E. Pašilis pažymėjo Ukmergės apylinkės teisme dirbęs beveik šešiolika metų bei paprašė palaikyti jo kandidatūrą.

Prieš tapdamas generaliniu prokuroru E. Pašilis penkerius metus taip pat buvo ir šio teismo pirmininku.

Penkerius metus trukusią generalinio prokuroro kadenciją E. Pašilis užbaigė pernai gruodžio 29 dieną.

Kadencijos pabaigoje jis taip pat dalyvavo Teisingumo ministerijos organizuotoje atrankoje ir buvo atrinktas kaip geriausias pretendentas į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą, tačiau jo kandidatūrai nepritarė G. Nausėda.

Dekretą, kuriuo, kreipėsi į Tarybą patarimo, G. Nausėda pasirašė praėjusią savaitę.

„Dėkoju E. Pašiliui už sąžiningą tarnybą vadovaujant pagrindinei šalies institucijai, padedančiai vykdyti teisingumą“, – teigė šalies vadovas.

Anot Prezidentūros, Lietuvos generalinei prokuratūrai vadovaujant E. Pašiliui, pagerintos prokurorų socialinės garantijos, vykdomi prokuratūros darbo optimizavimo procesai atskirais prokuratūrų lygmenimis.

Jos teigimu, Generalinė prokuratūra per pastaruosius penkerius metus teismams perdavė ne vieną rezonansinę bylą ir kėlė tikslą bendrai sutrumpinti ikiteisminių tyrimų terminus, taip pat ėmėsi aktyviai įgyvendinti Pranešėjų apsaugos įstatymą ir sėkmingai prisiėmė atsakomybę už šio proceso valdymą.

Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu. Pagal Prokuratūros įstatymą, generalinio prokuroro kadencija yra penkeri metai ir jo įgaliojimai nutrūksta pasibaigus jų laikui.

E. Pašilio įgaliojimų laikas baigiasi antradienį, jį pakeis ir šias pareigas eis prokurorė Nida Grunskienė.

Nuo 2015-ųjų Generalinei prokuratūrai vadovavęs E. Pašilis kandidatavo į Europos Sąjungos Bendrojo teismo teisėjus, jį iš šešių kandidatų atrinko kadenciją baigusio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus komisija, tačiau prezidentas prieš mėnesį atmetė E. Pašilio kandidatūrą.

G. Nausėda tuomet pabrėžė, kad E. Pašilio kandidatūra netenkina keliamų reikalavimų pareigybei, jam abejonių sukėlė ir atrankos proceso skaidrumas.

Prieš tapdamas generaliniu prokuroru E. Pašilis vadovavo Ukmergės apylinkės teismui.

Į šias pozicijas siūlomi: Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorus Jolitą Kančauskienę ir Vytautą Kukaitį, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą, šiuo metu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro deleguotą į ES patariamąją Misiją Ukrainoje, Tomą Meškauską ir Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą Gedgaudą Norkūną.

Pasak Generalinės prokuratūros, E. Pašilis kandidatus teikti nusprendė, atsižvelgdamas į Komisijos, vykdžiusios atranką, išvadą.

Atranka į keturias Lietuvai skirtas pozicijas buvo paskelbta rugsėjo gale, kandidatai paraiškas pateikti galėjo iki spalio 9-osios.

Europos deleguotuosius prokurorus penkerių metų kadencijai skiria Europos prokuratūros kolegija. Vėliau ši kadencija gali būti pratęsta.

Lietuvoje dirbsiantys prokurorai bus įdarbinti Europos prokuratūroje specialiaisiais patarėjais, Lietuvoje turės nacionalinio prokuroro statusą ir veiks Europos prokuratūros vardu. Ikiteisminio tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir bylų perdavimo teismui srityse jie turės tokius pačius įgaliojimus, kaip ir nacionaliniai prokurorai.

Atrinkti kandidatai turi turėti mažiausiai penkerių metų darbo prokuratūroje stažą, pakankamai gerai mokėti kitą oficialią Europos Sąjungos kalbą – anglų, prancūzų ar vokiečių, dėl jų nepriklausomumo negali būti abejonių.

Susitarimą dėl Europos prokuratūros bendrijos narės pasiekė 2017 metais, liepos mėnesį į ją pirmajai trejų metų kadencijai buvo paskirti 22 prokurorai. Lietuvai šiose pareigose atstovaus Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna.

„Europos prokuratūra yra nauja institucija, skirta kovai su sukčiavimu ir korupcija Europos Sąjungos paramos srityje bei kitomis nusikalstamomis veikomis. Šiuo metu sukčiavimo ar korupcijos nusikaltimų baudžiamąjį tyrimą gali atlikti tik nacionalinės institucijos“, – tuomet teigė Generalinė prokuratūra.

Europos prokuratūros būstinė yra steigiama Liuksemburge, planuojama, kad veiklą ji pradės šių metų pabaigoje.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos Jūratės Šovienės Seimui pristatytą prezidento teikimą atleisti E. Pašilį palaikė 126 Seimo nariai. Prieš balsuojančių nebuvo, o susilaikė – 4 parlamentarai.

Pasakė, kokio reikėtų naujo generalinio prokuroro

Dar prieš balsavimą Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad skiriant naują žmogų į generalinio prokuroro pareigas Prezidentūra turėtų suklusti. Jo teigimu, nors E. Pašilis ir nepataikavo politinėms jėgoms, procesai pačioje prokuratūroje vyko ganėtinai vangiai.

„Reikia pripažinti, kad reformų prokuratūroje nesimatė. Prokurorų nepasitenkinimas vadyba egzistavo, prokuratūros autoritetas neaugo. Tačiau reikia matyti ir kitus dalykus. Visgi nebuvo akivaizdaus pataikavimo politinėms jėgoms. Buvo rutininis darbų atlikimas ir norėtųsi, kad generalinė prokuratūra funkcionuotų kaip lyderiaujanti institucija. Deja, to nebuvo“, – Seime kalbėjo E. Gentvilas.

Todėl, pasak politiko, prezidentas G. Nausėda turėtų teikti tokį kandidatą, kurio kompetencijomis ir lyderyste neabejotų nei visuomenė, nei Seimas ir, kad paskirtasis generalinis prokuroras galėtų eiti bent jau kelias kadencijas.

„Tai yra pamoka visiems asmenims, kurie skiria, pasiūlo generalinius prokurorus. Tai jau ne pirmas generalinis prokuroras, kuris nesulaukia palaikymo tolesnei savo karjeros eigai. Ponas Pašilis nėra pirmasis. Mano linkėjimai Prezidentūrai ir prezidentui yra rasti kandidatą, kuris tikrai parodytų sugebėjimą ir įgytų autoritetą Seimo narių, ir visuomenės ir gautų pasitikėjimo kitai kadencijai“, – teigė liberalas.

Kol kas kandidatų, kas galėtų užimti kadenciją baigiančio generalinio prokuroro vietą, Prezidentūra nepateikė.

Tai jau ne pirmas generalinis prokuroras, kuris nesulaukia palaikymo tolesnei savo karjeros eigai. Ponas Pašilis nėra pirmasis.

Prezidento dekretą pristačiusiai J. Šovienei Seimo nariai turėjo ir bendresnių klausimų. Konservatorius Mykolas Majauskas prašė patarėjos pakomentuoti kritikos viešojoje erdvėje jau susilaukusias procedūras skiriant E. Pašilį į ES Bendrojo teismo teisėjo pareigybę.

„Buvo visokių diskusijų viešojoje erdvėje ir kažkokių nesusikalbėjimų. Gal galėtumėte atskleisti, kokia buvo situacija dėl jo kandidatavimo į europines pareigas“, – klausė politikas.

„Šiandien svarstomas ne šis klausimas, o generalinio prokuroro kadencijos pabaigos ir jo atleidimo iš pareigų pasibaigus kadencijai klausimas“, – sakė J. Šovienė, primindama, kad G. Nausėda savo nuomonę dėl šios situacijos jau yra išdėstęs.

E. Pašilio kandidatūrą Teisingumo ministerijos sudaryta darbo grupė siūlė į ES Bendrojo teismo teisėjo pareigybę. Tačiau prezidentas lapkritį jo kandidatūrą atmetė, pažymėdamas, kad atrankos procesas buvo mažai skaidrus ir neefektyvus.

E. Pašilio penkerių metų kadencija baigiasi gruodžio 29 d. Generaliniu prokuroru jis buvo paskirtas 2015 m. gruodį, Prezidentūroje šeimininkaujant tuometinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei. Iki tol E. Pašilis dirbo Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėju ir šio teismo pirmininku. 

Pastarąją savaitę pasirašęs dekretą dėl E. Pašilio atleidimo, prezidentas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos prokuratūra per pastaruosius penkerius metus pagerino prokurorų socialines garantijas, atskirų prokuratūrų lygmeniu vykdė darbo optimizavimo procesus, užbaigė ir teismams perdavė ne vieną rezonansinę bylą.

Pagal Konstitucijos 118 straipsnį generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu. Prokuratūros įstatymas numato, kad generalinio prokuroro kadencija yra penkeri metai, o jo įgaliojimai nutrūksta pasibaigus įgaliojimų laikui.