Sėkmingai startavusios „Falcon Heavy“ pirmasis krovinys – Kalifornijoje įsikūrusios „SpaceX“ vadovo Elono Musko (Ilono Masko) asmeninis vyšninės spalvos elektromobilis „Tesla“ ir jame sėdintis manekenas „Starman“ (Žvaigždžių žmogus), aprengtas moderniu astronauto kostiumu.

Raketa antradienį pakilo 15 val. 45 min. JAV Rytų pakrantės (22 val. 45 min. Lietuvos) laiku nuo tos pačios NASA aikštelės Kanaveralo kyšulyje Floridoje, iš kurios prasidėjo ir „Apollo“ misijos į Mėnulį 7-ame ir 8-ame dešimtmečiais.

Riaumojant 27 varikliams „Merlin“, sumontuotiems pirmosios pakopos centrinėje dalyje ir dviejuose šoniniuose greitintuvuose, raketa pakilo iš Kennedy (Kenedžio) kosmoso centro, stebint tūkstančiams žmonių susirinkusių aplinkiniuose paplūdimiuose, ant tiltų ir kelių.

„Misija klojosi taip puikiai, kaip galima buvo tikėtis“, – itin džiugiai nusiteikęs E. Muskas sakė žurnalistams po paleidimo. Jis sakė, kad tai „tikriausiai buvo įspūdingiausias dalykas, kurį kada nors esu matęs“.

„Įsivaizdavau didžiulį sprogimą paleidimo aikštelėje, kažkur nusileidžiantį ir keliu nuriedantį ratą su „Tesla“ logotipu, – sakė jis. – Laimei, nutiko kitaip.“

Starto diena buvo saulėta, bet dėl smarkaus vėjo skrydis buvo atidėtas daugiau kaip dviem valandoms.

Abu šoniniai greitintuvai po kelių minučių nuo starto atsiskyrė ir vėliau įspūdingai sinchroniškai nutūpė ant dviejų starto aikštelių Kanaveralo kyšulyje.

„Nauja olimpinė sporto šaka: sinchronizuotas nusileidimas!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė NASA astronautas Randy Bresnikas (Rendis Bresnikas).

Tačiau trečiasis, centrinis, greitintuvas nenusileido ant jūrinės platformos, kaip kad buvo planuota.

E. Muskas sakė, kad taip įvyko dėl raketinio kuro trietilborano, padedančio iš naujo paleisti variklį, stygiaus pirmosios pakopos centrinėje dalyje. Dėl šios priežasties centrinis greitintuvas krito daug didesniu greičiu nei tikėtasi.

„Jis neturėjo pakankamai raketinio kuro“, – teigė jis. Pasak E. Musko, centrinis greitintuvas nukrito į vandenyną maždaug už 100 metrų nuo numatytos nusileidimo vietos.

„Jis tėškėsi į vandenį lėkdamas 480 km per val. greičiu ir sugadino du baržos variklius “, – pridūrė jis.

Per tiesioginę transliaciją internetu buvo matyti, kaip įsijungus antrosios pakopos varikliui prie jos pritvirtintame E. Musko automobilio viduje įrengtame ekrane įsižiebė užrašas „Nepanikuokit“ (Don't Panic) – aiški duoklė Douglo Adamso (Daglo Adamso) satyrinių mokslinės fantastikos romanų serijai „Autostopu per galaktiką“ (The Hitchhiker’s Guide to the Galaxy).

Skrydžių valdymo centre, kur buvo susirinkę šimtai džiūgaujančių kompanijos darbuotojų, tuo metu skambėjo „Space Oddity“ – velionio atlikėjo Davido Bowie (Deivido Bouvio) klasikinė daina.

E. Muskas surengė tiesioginę transliaciją, kurioje kosmoso tamsos fone buvo matomas „Starman“ manekenas su pirštinėta ranka ant „Tesla“ vairo ir ant vyšninio automobilio paviršiaus atsispindinti Žemė.

Jeigu „Tesla Roadster“ atlaikys penkių valandų kelionę per Van Aleno radiacijos juostą, kur elektromobilis bus bombarduojamas dideliu greičiu skriejančių įelektrintų dalelių, jis paskutinįkart, skriedamas Marso link, pamėgins paleisti raketos variklį, sakė „SpaceX“ vadovas.

E. Musko automobilis turėtų heliocentrine elipsinė orbita, kurios arčiausiai Saulės esantis taškas bus ties Žemės, o tolimiausias – ties Marso orbita.

„Gal jį atras kokia nors ateities ateivių rasė, – savo mintimis su žurnalistais dalijosi E. Muskas. – Ką tie vyrukai darė? Ar jie garbino šį automobilį?“

Daugiau informacijos apie „Tesla“ kelionę turėtų būti pranešta artimiausiomis valandomis.

Į kosmosą pasiųstame „Tesla Roadster“ taip pat buvo palikta laikmena su mokslinės fantastikos rašytojo Isaaco Asimovo (Aizeko Azimovo) romanų ciklu „Fondas“ (Foundation) ir lentelė su 6 tūkst. „SpaceX“ darbuotojų, prisidėjusių įgyvendinant šį projektą, vardais.

Galingiausia tebenaudojama raketa

Bendrovė anksčiau paskelbė, kad „Falcon Heavy“ bus „galingiausia eksploatuojama raketa pasaulyje, padauginta iš dviejų“.

Tai reiškia, kad ši raketa galės nešti dvigubai sunkesnį krovinį negu didžiausia dabar naudojama raketa „Delta IV Heavy“.

„SpaceX“ teigimu, vienas naujosios raketos skrydis kainuos apie 90 mln. dolerių (72,6 mln. eurų), tuo tarpu kai vienas „Delta IV“ paleidimas atsieina 350 mln. dolerių (282,3 mln. eurų).

Vis dėlto NASA raketa „Saturn V“, naudota skrydžiams į Mėnulį ir paskutinį kartą pakilusi 1973 metais, buvo dar galingesnė.

Taip pat buvo dvi didesnės Sovietų Sąjungos sukurtos raketos: didžiausią kada nors sukonstruotą pirmąją pakopą turėjusi N1, nors jos startas nebuvo sėkmingas, ir „Energija“, paleista tik du kartus.

Galima sakyti, kad „Falcon Heavy“ yra trys sujungtos „SpaceX“ raketos „Falcon 9“. Taigi, jos „jėgainę“ sudaro 27 raketiniai varikliai „Merlin“; „Falcon 9“ jų turi devynis.

70 metrų ilgio raketa į orbitą gali iškelti 64 tonų naudingąjį krovinį – kiek daugiau nei sveria visiškai pakrautas laineris „Boeing 737“.

Kitus „palieka dulkėse“

Ši raketa buvo sukurta siekiant atnaujinti galimybę siųsti žmones į Mėnulį ar Marsą, tačiau tokie planai buvo atidėti, ir dabar „Falcon Heavy“ daugiausiai laikoma potencialia priemone gabenti įrangą į šias tolimas kosmoso vietas, pirmadienį sakė E. Muskas.

Vis dėlto iki pat „Falcon Heavy“ variklių paleidimo nebuvo aišku, ar šie planai bus sėkmingai įgyvendinti.

„Skrydžio tikslas – Marso orbita. (Automobilis) bus tolimajame kosmose apie milijardą metų, jeigu tik nesprogs kylant“, – garsusis kosmoso entuziastas ir interneto magnatas gruodį rašė „Twitter“ žinutėje.

Bendrovės „SpaceX“ įkūrėjas sakė, kad planuoja tarpplanetinio transporto sistemą kodiniu pavadinimu BFR („Big Fucking Rocket“ – „Didžiulė sumauta raketa“ arba „Big Falcon Rocket“ – „Didžiulė Falcon raketa“). Jis teigė, kad galiausiai ši raketa būtų naudojama žmonėms skraidinti.

NASA vadovo pareigas einantis Robertas Lightfootas (Robertas Laitfutas) pasveikino „SpaceX“ su sėkmingu „Falcon Heavy“ paleidimu ir sakė, kad tai yra „milžiniškas pasiekimas“.

Kennedy kosmoso centro direktorius Bobas Cabana (Bobas Kabana)sakė, kad „sėkmingas naujos raketos paleidimas per jos pirmąjį skrydį yra reikšmingas pasiekimas, kuriuo jie gali labai didžiuotis“.

Kanadiečių astronautas Chrisas Hadfieldas (Krisas Hadfildas) tviteryje parašė: „Stebime, kaip @SpaceX palieka visas kitas raketų kompanijas dulkėse. Sveikinimai visiems ten esantiems!“

Galingiausia pasaulyje raketa vadinama „Falcon Heavy“ kada nors turėtų skraidinti žmones ir krovinius į tolimąjį kosmosą, pavyzdžiui, Mėnulį ir Marsą.

„Pritvirtintos „Falcon Heavy“ paleidimas šį rytą vyko gerai. Paskleidė nemenką garų debesį“, – sakoma „SpaceX“ vadovo Elono Musko (Ilono Masko) „Twitter“ žinutėje. – Skrydis – maždaug po savaitės.“

Galima sakyti, kad „Falcon Heavy“ yra trys sujungtos „SpaceX“ raketos „Falcon 9“. Taigi, jos „jėgainę“ sudaro 27 raketiniai varikliai „Merlin“; „Falcon 9“ jų turi devynis.

Per trečiadienį atliktą bandymą pirmąkart vienu metu buvo paleisti visi 27 varikliai.

„Pirmasis „Falcon Heavy“ statinis paleidimo bandymas baigtas – vienu žingsniu arčiau pirmojo bandomojo skrydžio!“ – sakoma Kalifornijoje įsikūrusios bendrovės tviterio žinutėje.

Pirmojo skrydžio data dar nėra paskelbta.

„Falcon Heavy“ į orbitą gali iškelti 54 tonų naudingąjį krovinį – maždaug tiek pat sveria visiškai pakrautas laineris „Boeing 737“. Ši raketa galės nešti dvigubai sunkesnį krovinį negu didžiausia dabar naudojama raketa „Delta IV Heavy“.

Vis dėlto NASA raketa „Saturn V“, naudota skrydžiams į Mėnulį ir paskutinį kartą pakilusi 1973 metais, buvo dar galingesnė.

Taip pat buvo dvi didesnės Sovietų Sąjungos sukurtos raketos: didžiausią kada nors sukonstruotą pirmąją pakopą turėjusi N1, nors jos startas nebuvo sėkmingas, ir „Energija“, paleista tik du kartus.

Praeitą mėnesį „SpaceX“ paskelbė, kad pirmąkart startuosianti „Falcon Heavy“ skraidins E. Musko asmeninį vyšininės spalvos elektromobilį „Tesla“. Jis bus paleistas skrieti elipsine orbita aplink Saulę, kurios perihelis (arčiausiai Saulės esantis taškas) bus ties Žemės orbita, o afelis (tolimiausias taškas) – ties Marso orbita.

Vis dėlto kol kas neaišku, ar šie planai bus sėkmingai įgyvendinti.

„Skrydžio tikslas – Marso orbita. (Automobilis) bus tolimajame kosmose apie milijardą metų, jeigu tik nesprogs kylant“, – garsusis kosmoso entuziastas ir interneto magnatas praeitą mėnesį rašė „Twitter“ žinutėje.

Duodamas interviu astronomui ir tinklaraštininkui Philui Plaitui (Filui Pleitui) E. Muskas pridūrė: „Tik turėkit omenyje, kad labai tikėtina, jog ši baisinga raketa sprogs, tad nedėčiau į ją nieko, kas turi nepakeičiamą sentimentalią vertę.“