-
Kaip suderinti didžiausią aistrą ir mylimą darbą? Įmanoma! 2
Kauno mėgėjų lygoje tinklinį žaidžiančiam vaikinui pradžioje buvo sunku atrasti darbo vietą, kurioje galėtų derinti savo aistrą sportui ir darbą. Galiausiai, po ilgų paieškų, „Fazer Lietuva“ kepykla ir tapo ta vieta, kurioje įsidarbinus toliau ieškoti nebereikėjo. Pasak Jono, čia darbuotojas yra vertinamas, o į jo poreikius atsižvelgiama ir lanksčiai prisitaikoma.
„Darbas „Fazer Lietuva“ kepykloje man patiko nuo pat pradžių – ypač dėl gero ir draugiško kolektyvo, geros atmosferos. Ir dabar esu tikras, kad įsidarbindamas čia pasielgiau teisingai – vos pusmetį padirbęs šaldytos produkcijos ceche, buvau pastebėtas vadovo. Pamatęs, kad man gerai sekasi, jis pasiūlė naujai atidarytame duonos traškučių ceche tapti vyresniuoju cecho darbuotoju“, – pasakoja J.Lazdauskas.
J.Lazdauskas tinklinį pradėjo žaisti dar vaikystėje, būdamas dešimties metų. Jaunas vyras džiaugiasi, kad darbas „Fazer Lietuva“ kepykloje visiškai netrukdo jo pomėgiui – darbo ir treniruočių laiką lengva suderinti, o esant poreikiui, galima susikeisti su kitu kolega arba susitarti dėl poros dienų atostogų. Pasak jo, tokia galimybė koreguoti savo darbo grafiką yra labai svarbi, nes sezono metu treniruotės vyksta po 2–3 kartus per savaitę, o kur dar išvykos į varžybas, ne visuomet vykstančias gimtajame mieste.
Jaunas vyras teigia, kad būtent dėl šio lankstaus požiūrio ir galimybės tobulėti, jis savo karjeros ateitį mato būtent „Fazer Lietuva“ kepykloje. Artimiausi planai – studijos Kauno kolegijoje, padėsiančios pasikelti kvalifikaciją ir darbe.
Kauno miestas labai sparčiai vystosi, o Vilijampolė, kurią Jonas prisimena kaip chuliganų rajoną, taisosi ir plečiasi.
Svarbu gebėti dirbti komandoje
J.Lazdauskas tikina, kad mėgstamos aistros ir mėgstamo darbo suderinamumas – ne vienintelis pranašumas. „Fazer Lietuva“ kepyklos darbuotojas teigia, kad tiek žaidžiant tinklinį, tiek kepant duoną labai svarbūs komandiniai įgūdžiai.
„Tinklinis – komandinis sportas, nepriklausantis nuo vieno žaidėjo. Reakcija, įsiklausymas vienam į kitą, emocijų supratimas iš vieno žvilgsnio – tai aspektai, į kuriuos labai svarbu atkreipti dėmesį. Tačiau tai lygiai taip pat svarbu ir kepykloje. Kaip ir tinklinio aikštelėje vienas kamuolio kiekvieną kartą neatmuši, taip ir kepykloje – nors kiekvienas turi savo darbo vietą, tenka padėti kolegoms, nes visi atsakome už galutinį rezultatą. Svarbu, kad suprastume vieni kitus, galėtume pasitarti, būti išklausomi ir patys išklausyti“, – pasakoja J.Lazdauskas.
Tam, kad darbas komandoje būtų sklandus, svarbus draugiškas mikroklimatas ir geri kolektyvo santykiai. Konfliktų pasitaiko kiekvienoje darbovietėje, tačiau Jonas teigia, kad kartais tai tik dar labiau suartina kolektyvą ir padeda su didesniu atkaklumu eiti į priekį.
Nuo emigracijos sulaikė meilė Kaunui
J.Lazdauskas, pasakodamas apie savo istoriją „Fazer Lietuva“ kepykloje, teigia, kad ji prasidėjo kur kas seniau, dar vaikystėje. Vaikinas sako prisimenantis, kaip su močiute rytais eidavo į kepyklą pirkti šviežios, ką tik iškeptos duonos ir bandelių. Tuo metu jis tikrai negalvojo, kad kada nors teks čia dirbti. Atvirkščiai – vaikinas prisipažįsta, kad, kaip ir daugelis jaunų žmonių, yra galvojęs apie emigraciją. Minčių apie darbą užsienyje buvo vos pabaigus mokyklą, tačiau nuo tokio žingsnio jį sulaikė draugė, norėjusi pasilikti Lietuvoje, ir meilė gimtajam miestui.
„Žinoma, užsienyje galima užsidirbti daugiau pinigų, tačiau ir dirbti reikia daug daugiau, be to, ne visuomet mėgstamą darbą. Tad, jeigu Lietuvoje turiu darbą, kuris man patinka, kurį dirbant užtenka pinigų ir pragyvenimui, ir mylimam tinkliniui, ir pramogoms, o šalia – dar ir artimas žmogus, nesinori niekur važiuoti“, – kalba J.Lazdauskas.
Be to, pasak vaikino, Kauno miestas labai sparčiai vystosi, o Vilijampolė, kurią Jonas prisimena kaip chuliganų rajoną, taisosi ir plečiasi: statomi nauji ir gražūs pastatai, biurai, kuriamos naujos darbo vietos. Ši aplinka tik dar labiau motyvuoja likti čia, Kaune.
„Vilijampolėje gimiau ir užaugau, o „Fazer Lietuva“ kepykloje dirbu jau trejus metus. Norėčiau čia dirbti ir toliau – kiek tik leis galimybės. Kepti duoną nėra lengvas procesas, tačiau labai pamalonina, kai žmogui, kuris ją nusiperka, produktas patinka. O jei jis pradeda ją pirkti visada, jautiesi sukūręs kažką gero. Duona mums, lietuviams, yra svarbi – jos galima rasti kone kiekvieno virtuvėje, ji tarsi priedas prie kitų maisto patiekalų. Didžiuojuosi galėdamas prisidėti prie to, kad šis gaminys galėtų atsirasti ant kiekvieno stalo“, – pasakoja J.Lazdauskas.
Prisijunkite prie „Fazer Lietuva“ komandos! Daugiau informacijos www.fazer.lt
-
Žaisti futbolą ir kepti duoną – tiek pat herojiška? 2
Netikėta kojos trauma privertė pakeisti karjeros kelią. G.Zakarauskas pasuko į maisto technologijos sritį ir teigia, kad, įsidarbinęs kepykloje, būtent joje atrado save. Jaunas vyras tikina, kad niekada nebūtų pagalvojęs, jog kepti duoną ir žaisti futbolą gali būti tokios panašios profesijos – jose netrūksta nei azarto, nei aistros, nei pergalių siekimo.
G.Zakarauskas futbolu pradėjo domėtis labai anksti. Pamažu smagus laisvalaikio leidimas po sunkių treniruočių ir darbo pradėjo virsti į perspektyvią karjerą ir tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Vis dėlto gyvenimas nebūtų toks žavus, jeigu viskas vyktų pagal planą. Visos ateities svajonės ir tikslai subliūško, kai vyras gavo rimtą kojos traumą, o iš daktarų išgirdo iki tol skaudžiausią žinią savo gyvenime – jeigu toliau žaisi, greitai atsidursi neįgaliojo vežimėlyje.
„Futbolas man buvo visas gyvenimas. Tai buvo ir pomėgis, ir galimybė užsidirbti – paauglystėje tai skambėjo kaip neįmanomos svajonės išsipildymas. Buvau laimingas atradęs save, norėjau kilti karjeros laiptais, išvažiuoti į užsienį. Deja, trauma šiuos planus pakeitė. Po ilgų nerimo, nežinojimo, ką daryti, ir savigraužos dienų, netikėtas likimo posūkis leido man pasirinkti maisto technologijos mokslus. Taip atsidūriau ir „Fazer Lietuva“ kepykloje. Ir nors niekada apie tokį kelią nesvajojau, dabar esu tikras, kad niekas gyvenime neįvyksta be reikalo. Radau profesiją, kolegas ir darbo vietą, kurioje netrūksta nei iššūkių, nei aistros, nei pergalių siekimo“, – teigia G.Zakarauskas.
Nauja karjera ir nauji iššūkiai
Baigęs veterinarinės maisto saugos bakalauro mokslus, G.Zakarauskas įstojo į magistro studijas ir pradėjo ieškotis darbo. Akiai užkliuvus už kepyklos „Fazer Lietuva“ darbo skelbimo, jis nusprendė pabandyti ir buvo pakviestas į pirmąjį pokalbį, kuris tapo lemtingas – vaikinas netrukus gavo darbą, atitinkantį jo naująją specialybę. Netrukus G.Zakarauskas buvo pastebėtas „Fazer Lietuva“ vadovybės ir jo kreipimasis dėl aukštesnės – kokybės specialisto – pozicijos taip pat neliko neįvertintas. Šias pareigas vyras eina jau pusantrų metų, kaupia patirtį ir net neketina sustoti.
Futbolas man buvo visas gyvenimas. Tai buvo ir pomėgis, ir galimybė užsidirbti.
„Anksčiau maniau, kad futbolo niekas nepakeis, pasirodo, klydau. Kuo daugiau mokiausi ir sužinojau apie maisto gamybos technologijas, tuo labiau jos mane traukė. Todėl džiaugiuosi dėl savo dabartinės pozicijos ir savo ateitį matau „Fazer“ įmonėje. Šis darbas tiesiog mane įtraukė! Gal ir skambės keistai, tačiau grįžtu namo, truputį pailsiu ir laukiu kitos dienos, kad galėčiau grįžti į darbą. Daug kam tai atrodytų nesuvokiama, bet galiu patikinti – tai įmanoma“, – teigia G.Zakarauskas.
Jaunasis darbuotojas džiaugiasi, kad „Fazer“ yra tarptautinė įmonė, kurioje suteikiamos visos galimybės augti ir tobulėti. G.Zakarauską džiugina galimybė bendrauti su kolegomis užsienyje, nuvykti į svetur esančias kepyklas ir įgauti naujos patirties.
Darbas su duona – herojiškas malonumas
Žaisdamas futbolą sportininkas dažnai tampa herojumi, užkariaujančiu sirgalių širdis. Tačiau, anot G.Zakarausko, duonos kepimo procesas – ne mažiau herojiškas. Jaunas vyras teigia, kad futbolo išugdytos savybės – siekis laimėti, pasiekti kuo daugiau, geriau pasirodyti – pasireiškia ir darbe.
„Visada siekiau bet kokia kaina laimėti futbole, tačiau šį azartą jaučiu ir čia, Kauno kepykloje. Noriu pasiekti vis daugiau – aukščiausią gaminių kokybę, geriausią skonį. Kartais nepavyksta iš pirmo karto, tačiau tada vėl viską darai iš naujo. Tai elementarus sportinis azartas, kuriam pagavus, darysi tol, kol padarysi gerai ir laimėsi visų pirma asmeninę dvikovą su savimi“, – teigia kokybės specialistas.
G.Zakarauskas neslepia, kad duonos kepimo procesas – sudėtingas ir įvairialypis: duona mėgsta priežiūrą, šilumą, rankų darbą, todėl prisidėti prie šio proceso ne tik įdomu, bet ir vertinga.
„Žinau, kad duonos gaminimas yra pagarbos vertas procesas. Tai vienas svarbiausių maisto produktų, kuris yra su mumis nuo gimimo, su juo sutinkame garbingą svečią, jis lydi mus iki pat mirties. Be to, duona man kelia daug sentimentų. Puikiai atsimenu, kaip mano močiutė kepdavo duoną, o mes visi, dar būdami vaikai, su nekantrumu jos laukdavome. Todėl tiek mušti įvarčius tūkstantinėse arenose, tiek kepti duoną kasdieninę – panašūs herojiški procesai. Dabar džiaugiuosi, kad gyvenimas viską sudėliojo taip, kad pasirinkau būtent antrąjį“, – pokalbį užbaigia G.Zakarauskas.
Prisijunkite prie „Fazer Lietuva“ komandos! Daugiau informacijos www.fazer.lt