"Mano mieste didžiulė nelaimė, o kažkas dar išsitraukia kirvį.

Vakar ir užvakar kažkas įsilaužė į mano feisbuko puslapį. Prisijungimas iš Vilniaus. Nežinau, ko ieškojo, ar rado, ko norėjo. Bet jausmelis tarsi būčiau apvogtas vidury baltos dienos.

Paskui tas iškarpytas įrašas. Taip. Tai buvo emocijos. Buvo pyktis. Dėl neteisybės, abejingumo, melo. Todėl, kad buvo nesąmonė po nesąmonės", - rašė N. Cesiulis.

Alytaus miesto meras teigė, kad pastaruoju metu jam teko atlaikyti didžiulį spaudimą iš įvairių pusių, išgirsti ir kaltinimų. Dėl to, pasak mero, neoficialioje aplinkoje jis ir pratrūko.

Pratrūkau. Ne oficialioje aplinkoje pratrūkau, o tarp savų.

"Taip pat buvo spaudimas iš verslo, jie norėjo toliau dirbti, spaudimas iš darbuotojų, kurie tikrai neturėjo ten dirbti, iš mokyklų, iš darželių, tėvų, žurnalistų, politikų, didelių ir mažų viršininkų. Kaltino gaisrininkus, kad ne taip gesina, kaltino mane, kad apskritai dega.

Mažai miego, nuovargis, įtampa. Jaudinausi dėl visų ir dėl kiekvieno atskirai. Tikrai.

Meras esu viso labo 6 mėnesius. Pratrūkau. Ne oficialioje aplinkoje pratrūkau, o tarp savų.

Pats keliu sau klausimą, kas ir kodėl. Tai nebuvo vienas pokalbis. Tame įraše buvo keli pokalbiai viename. Priešų niekada neturėjau. Turėjau daug gerų draugų. Ir tai man bus pamoka.

Aš tik žmogus. Atsiprašau. Rupūs miltai", - įrašą baigė N.Cesiulis.

Žino, ką daro

"Mūsų mylimo miesto grožis" – taip savo temą skelbia tik šių metų sausio 31 d. susikūręs "Facebook" puslapis. Žmones sužavėjęs įspūdingomis Kauno nuotraukomis, kurios, pačių fotografų teigimu, buvo dedamos be jų sutikimo, "Mūsų Kaunas" per dieną įkelia net po kelias naujienas, visai nesusijusias su miestu.

"Tai aiški propagandos technika, pasinaudojant šiuolaikinėmis technologijomis", – "Mūsų Kaunas" strategija nebuvo nustebintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas ir politologas Nerijus Maliukevičius. Pasak jo, peržiūrėjus kelių dienų įrašus matoma aiški sistema: keliama nuotrauka, tuomet "Sputnik" naujienų tiražavimas ir vėl nuotrauka. Todėl "Mūsų Kaunas" administratoriai tikrai nėra kvaileliai, kurie nežino, ką daro – tai gerai apgalvota strategija.

"Sakyčiau, gal net per daug tiesmukiškai", – naudojamą propagandos schemą komentavo politologas. Pasak, jo belieka tik spėlioti, ar "Mūsų Kaunas" yra vieno asmens projektas, ar "Sputnik" darbuotojų propaganda, tačiau socialiniuose tinkluose – tai ne naujiena. Anot N.Maliukevičiaus, panašus projektas buvo sukurtas apgyvendinimo Palangoje pagrindu, kai tarp skelbimų buvo platinama prokremliška informacija.

Dar vienas sputniko pasidalijimas ir užblokuosiu. Mano Kaune vatai ne vieta.

Žaidžia jausmais

Panašių propagandinių projektų kituose miestuose tokiu pačiu pavadinimu, kaip pavyzdžiui, "Mūsų Vilnius" ar "Mūsų Klaipėda" kol kas nėra, bet, pasak N.Maliukevičiaus, yra tokia praktika, kaip jau egzistuojančių socialinių tinklų bendruomenių pardavimas. Anot politologo, kai surenkamas didelis skaičius vartotojų, bendruomenės gali būti parduodamos ir išnaudojamos reklamos arba politikos tikslais.

"Mūsų Kaunas" atveju sputniknews.lt naujienos buvo publikuojamos jau pačiuose pirmuose įrašuose, tačiau iš pradžių buvo bandoma sudominti žiniomis išskirtinai apie Kauną. Dabar žaidžiant meilės miestui jausmais ir nostalgija dedamos vaizdingos nuotraukos, istoriniai kadrai iš sovietmečio ar tarpukario Kauno. Juolab kad dauguma nuotraukų yra atsiunčiamos pačių "Mūsų Kauno" skaitytojų, taip garantuojant jų lojalumą.

"Dar vienas sputniko pasidalijimas ir užblokuosiu. Mano Kaune vatai ne vieta", "Blokuokite šitą vatnikų šlamštą", "Ne mūsų Kaunas, o Kauno vata čia", – per pusmetį "Mūsų Kauno" gyvavimo buvo pasirodęs vienas kitas kritiškas komentaras, tačiau iš augančio sekėjų skaičiaus aišku, kad kritinio mąstymo mažėja.

Perspėjo visuomenę

Prieš trejus metus Lietuvoje veiklą pradėjus Rusijos projektui "Sputnik" Valstybės saugumo departamentas (VSD) buvo išplatinęs perspėjimą žurnalistams ir visuomenei neįsitraukti į neskaidrius sandorius ir kritiškai vertinti "Sputnik" pasiūlymus bendradarbiauti.

Anot VSD, veržiantis į Baltijos ir kitų šalių informacinę erdvę "Sputnik" projekto vykdytojams buvo itin svarbu iš vietos žurnalistų, apžvalgininkų suburti kelių ar keliolikos asmenų profesionalias komandas, kurios ruoštų informacinius pranešimus, siužetus, imtų interviu ir operatyviai perduotų parengtą informaciją.

Pranešime buvo pabrėžiama, kad "Sputnik" atstovai Lietuvą "stengsis pateikti kaip tautinių mažumų netoleruojančią šalį, manipuliuos neofašistų ir nacionalistų sąvokomis, skleis dezinformaciją apie Lietuvos strateginius projektus".

"Sputnik" savo veiklą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pradėjo 2016 m. Tais pačiais metais portalas "Sputnik.lv" Latvijos valdžios pareigūnų buvo įvardytas Rusijos propagandos priemone ir užblokuotas.