Savo ruožtu kino kritikas ir istorikas Gediminas Jankauskas apgailestauja, kad visuomenė nesipiktina darkoma lietuvių kalba, tuo, kad negerbiama intelektinė nuosavybė, pataikaujama labiausiai neišprususiai auditorijai. „Nemanau, kad kūrėjai būtų patenkinti, sužinoję, kuo pavirsta jų filmų pavadinimai Lietuvoje“, – kalba jis.
Pasak A. Užkalnio, filmų pavadinimų vertimai Lietuvoje taip, kaip vandens lašelis atspindi vandenyną, atspindi paties filmo vertimo neįgalumą.
„Išimčių reta, ir tada būna gerai: „Sopranus“ vertė Rytis Zemkauskas ir padarė tai neįtikėtinai gerai. „Tvin Pykso miestelį“ prieš 30 metų vertė Silvija Lomsargytė, profesionali literatūros vertėja, nes tuo pasirūpino tuometinis LRT vadovas Skirmantas Valiulis, kuris išmanė filmus. Ir tai buvo puikus rezultatas. O visa kita yra greitas vertimo drožimas be gėdos, sąžinės ar išmanymo. Kaip gali Holivudo filmus versti tie, kas ne tik negyveno, bet ir nebuvo Kalifornijoje?“ – klausia A. Užkalnis.
Lietuviams, anot jo, prastai sekasi versti filmų pavadinimus, nes jie neturi žinių apie pasaulį, pagal kurį sukurti ir pavadinti filmai.
„Lietuviai net nežino sąvokos „idiomatinis vertimas“, jie verčia žodžius, o ne prasmę. Man anksčiau norėdavosi juoktis ir visiems rodyti, paskui pasidarė tiesiog britku ir nemalonu.
Klasikinis idiotiško pavadinimo vertimo pavyzdys yra „Lost in Translation“ vertimas „Pasiklydę vertime“. Pavadinimas yra idioma, žodžių žaismas. „Lost in translation“ yra „prasmė arba atspalvis, kurio tekstas netenka beverčiant“. Bet iš kur tiems vargšams, išmokusiems kalbą iš Laučkos ir Svecevičiaus žodynų ir iš Dalios Tekorienės nuošnekų, apie tai žinoti? Išverčia žodžius po vieną ir išeina blogiau nei su „Google translate“, – kalba pašnekovas.
Tačiau niekas tarsi ir nesipiktina, kad darkoma lietuvių kalba, negerbiama intelektinė nuosavybė, pataikaujama labiausiai neišprususiai auditorijai.
Savo ruožtu G. Jankauskas pastebi, kad kino platintojai Lietuvoje stengiasi pataikauti didžiausiai kino auditorijos daliai.
„Kartą teko skaityti kino platintojų atsakymą, kodėl filmų pavadinimai taip išverčiami į lietuvių kalbą. Jie kalbėjo, kad žino savo auditoriją, o jos daugumą sudaro jaunimas, tad reikia kalbėti jam suprantama kalba.
Tuomet atsiranda tokie pavadinimai, kaip „Afigena mokytoja“ (orig. „Bad teacher“). Man norėtųsi pažiūrėti į akis žmogui, kuris lietuvių kalboje pritaiko rusišką barbarizmą. Didžiausias „nusivertimas“, mano galva, buvo filmą „The Purge“ (liet. apsivalymas) pavadinti „Purgenu“ – vidurių laisvinamųjų vaistų pavadinimu“, – komentuoja G. Jankauskas.
Klaikių vertimų daugėja
G. Jankauskas pastebi, kad atsiranda vis daugiau filmų, kurių lietuviškas pavadinimas visiškai neatitinka originalaus.
„Kiekvieną savaitę matome 4–5 užsienio filmų premjeras ir vis daugiau pasiklydimo vertime problemų. Naujausias pavyzdys – rusų komedija „Kupi menya“ (liet. nusipirk mane) lietuviškai pavadinta „Nupirk man laimę“. Mane tikrai neramina tai, kad kartais net nesivarginama išversti pavadinimų, kaip kad filmų „Deadpool“, „Ex Machina“, „Self/less“, „Steve Jobs“, – kalba G. Jankauskas.
Pašnekovas pateikia ir daugiau pavyzdžių: „Killing them softly“ (liet. nužudyti juos švelniai) lietuviai pavadino „Kazino apiplėšimu“, „The night before“ (liet. praėjusi naktis) Lietuvoje virto filmu „Kūčiukai, narkotikai ir seksas“, „Girl next door“ (liet. kaimynė) – „Mano kaimynė – porno žvaigždė“. Tai, pasak jo, aiškiai daroma norint intriguoti žiūrovus.
„Tačiau niekas tarsi ir nesipiktina, kad darkoma lietuvių kalba, negerbiama intelektinė nuosavybė, pataikaujama labiausiai neišprususiai auditorijai. Nemanau, kad kūrėjai būtų patenkinti, sužinoję, kuo pavirsta jų filmų pavadinimai Lietuvoje“, – sako kino kritikas.
Baisiausias pavyzdys, anot A. Užkalnio, yra filmo „Lock, Stock and Two Smoking Barrels“ pavadinimo vertimas.
„Lock, stock and barrel“ reiškia „viską, visas dalis, pilną komplektą“. Žinote, kaip išvertė lietuviai? „Lok, stok arba šauk“. Matyt, buvo bandyta išsidirbinėti ir suplakti fonetiką su kriminaliniu filmo prasmės atspalviu. Gavosi tragedija. Ir ne ta Edipo tragedija, o tiesiog gėda kaip „Pūko“ radijas“, – kalba A. Užkalnis.
