„Web3 yra naujas etapas, kuris paskatins inovatyvių verslo modelių sukūrimą ir skaitmeninės ekonomikos plėtrą. Nuo blokų grandinės technologija paremtų išmaniųjų sutarčių, skaitmeninių pinigų iki skaitmeninės tapatybės sprendimų – Web3 technologijos jau dabar atveria daug naujų galimybių verslams ir gyventojams. Lietuva gali pirmauti šioje srityje ir būti ne tik FinTech, bet ir Web3 inovacijų centru“, – Vilniuje vykusioje tarptautinėje Web3 konferencijoje teigė ministrė.

Savo ruožtu asociacijos „Crypto Economy Organisation“ vadovė Skaistė Budbergytė-Zabielaitė sakė, kad ši privataus sektoriaus iniciatyva padės jaunajai kartai ir jos mokytojams geriau suprasti naujas technologijas ir vylėsi, kad Web3 profesionalų šalyje daugės.

„Mūsų asociacija pasirengusi aktyviai dalyvauti auginant tokių profesionalų kartą“, – pabrėžė „Crypto Economy Organisation“ vadovė Skaistė Budbergytė-Zabielaitė.

Anot jos, pagrindinis darbas ir edukacija vyksta dar iki renginio.

„Tuomet mes kalbamės su vietiniais verslo, viešojo ir akademinio sektorių atstovais, pasakojame apie Web3 ir jo atnešamas naudas bei galimybes. Be to, užsienio svečiams bei pranešėjams pristatome Lietuvą kaip sparčiai besikuriantį ir, tikiuosi, labai greitai bent jau regione pirmausiantį Web3 inovacijų centrą“, – pridūrė asociacijos vadovė.

Pernai mūsų šalyje įsikūrusios finansų įstaigos mokėjimo paslaugas teikė 25 mln. klientų visoje Europos Sąjungoje. Lietuvoje sparčiai augantis „fintech“ sektorius vis dažniau sulaukia ir tarptautinių finansinių technologijų įmonių dėmesio. Pavyzdžiui, 2022 m. į Lietuvą įžengė „fintech“ gigantas „Nuvei“, veiklą vykdantis visuose pasaulio kontinentuose kaip mokėjimų partneris verslui.

„Nuvei“ Lietuvos padalinio vadovas Juozas Kaminskas sako, kad tokios didelės įmonės padalinio atsiradimas Lietuvoje sukūrė gerai apmokamų darbo vietų, naujų paslaugų verslui. Vilniuje dirbanti „Nuvei“ komanda kuria tarptautinius produktus, kurie palengvina ir pagreitina verslo organizacijų plėtrą suteikdama verslui visus reikiamus mokėjimo kanalus, priemones pasiekti vartotojus visame pasaulyje lengvai ir greitai.

Anot didžiausios Baltijos šalyje licencijuotas finansinių technologijų įmones Lietuvoje vienijančios asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovės Gretos Ranonytės, tarptautinės įmonės „Nuvei“ atėjimas įrodo, kad Lietuvoje sudarytos geros sąlygos ambicingų „fintech“ bendrovių augimui, lietuvių specialistų žinios yra itin vertinamos ir reikalingos tarptautinėms įmonėms.

Tarptautinės įmonės „Nuvei“ atėjimas įrodo, kad Lietuvoje sudarytos geros sąlygos ambicingų „fintech“ bendrovių augimui, lietuvių specialistų žinios yra itin vertinamos ir reikalingos tarptautinėms įmonėms.

 

„Nuvei“ – Toronto ir Niujorko „Nasdaq“ biržoje listinguojama finansų grupė

Kanadietiškų šaknų turinti grupė šiemet atšventė 20 metų gimtadienį. Greičiausiai ji pradėjo augti ir plėstis prieš kelerius metus, kai ėmė aktyviau įsigyti verslus įvairiuose pasaulio regionuose, praplečiant verslo klientų segmentus bei užtikrinant geresnius lokalizuotų mokėjimo sprendimus partneriams. Šiemet „Nuvei“ grupė artėja prie 200 mlrd. JAV dolerių metinės apyvartos pasauliniu mastu, bei 1,1 mlrd. metinių pajamų. Skaičiuojama, kad grupės akcijų vertė yra per 2 mlrd. JAV dolerių.

Lietuvoje bendrovė turi elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Pagal mokėjimų apimtis ar jų vertę, „Nuvei“ yra viena iš didžiausių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvoje.

„Nuvei“ grupė vystė dvi produktų linijas: mokėjimo kortelių apdorojimą globaliu mastu bei alternatyvius mokėjimo metodus. Dabar „Nuvei“ siūlo ir mokėjimo sąskaitas, bei kortelių leidybą. Už tai atsakingas tapo Lietuvos padalinys. Mes atidarome verslo sąskaitas, teikiame SEPA, SEPA Instant, SWIFT mokėjimus, taip pat, siūlome atvirąją bankininkystę (angl. Open banking) bei leidžiame korteles verslui. Pirma rinka, kurioje pradėjome siūlyti ir toliau sėkmingai vystome šiuos produktus, – Europa. Vėliau planuojame produktus plėsti globaliai. Šiuo metu grupėje dalinamės atsakomybėmis pasauliniu mastu, o Lietuva išlieka strategiškai svarbi šių paslaugų tiekimui“, – teigė Juozas Kaminskas.

„Nuvei“ Lietuvoje dirba 100 darbuotojų. Skaičiuojama, kad vidutinis atlyginimas yra 4 774 eurų.

Kuo Lietuva traukia tarptautines „fintech“ įmones

Kaip teigia J. Kaminskas, Lietuvoje susiklostė ypatingai gera ekosistema „fintech“ įmonėms. Pirmiausia – reguliacinė bazė, kuri aiškiai pristatoma ir suprantama. Antras labai svarbus aspektas – lanksti prieiga prie EU mokėjimo sistemos SEPA. Lietuvos banko „CentroLink“  produktas leidžia gana lengvai integruotis naujai licencijuotoms įmonėms, bei pradėti teikti mokėjimus eurais. Kitos šalys tokių įrankių ar tokio lengvo prisijungimo prie SEPA sistemos neturi ir kreipiasi netgi į „CentroLink“  komandą, ar turi rinktis kitus komercinius bankus, kaip tarpininkus. Trečias svarbus dalykas – bendruomenė, kuri jau yra susiformavusi. Joje dalijamasi žiniomis ir patirtimi Lietuvos bei globaliniu mastu.

„Fintech“ ateitis

J. Kaminsko nuomone, „fintech“ įtaka ir svarba augs. Net tradiciniai verslai neišvengs „fintech“ produktų pirkimo arba įtakos. Tradicinės prekyvietės vienokiu ar kitokiu būdu suka link integruotų finansų (angl. embedded finance), kur „fintech“ atlieka pagrindinį vaidmenį. Taip pat verslai persikelia į mobilias aplikacijas, prekyvietes, taiko skaitmeninius sprendimus ir ieško būdų, kaip būti arčiau vartotojo.

Tai numatantį memorandumą trečiadienį Vilniuje pasirašė Finansų ministerijos, Lietuvos banko, „Investuok Lietuvoje“, „Go Vilnius“, „Rockit“, BCCS klasterio, asociacijos „Fintech Hub LT“  bei asociacijos „Infobalt“ atstovai.

„Iš principo skirsime dėmesį Lietuvoje jau veikiančioms įmonėms ir jų problemų sprendimui, taip siekdami skatinti įmonių veiklos apimčių, produktų ir paslaugų pasiūlos bei aptarnaujamų klientų skaičiaus didinimą“, – pristatydama 2023–2028 metų fintech sektoriaus plėtros gaires trečiadienį teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

G. Skaistės teigimu, siekiama, kad 2028-aisiais metinis fintech įmonių pajamų augimas didėtų 7 proc. punktais iki 30 proc., tuo metu vidutiniškai daugiau nei dešimt darbuotojų turinčių įmonių dalį sektoriuje norima padidinti 26 proc. punktais iki 70 proc., o aptarnautų klientų skaičius didėtų 10 mln. iki 35 mln.

Be to, iki 2028 metų į Lietuvą tikimasi pritraukti aštuonias naujas inovatyvius sprendimus kuriančias fintech įmones.

„Bus atlikta naujų verslo modelių analizė ir sudarytas pritrauktinų įmonių sąrašas, kuris bus naujinamas periodiškai. Sudarius tokį sąrašą bus sutelkiamas valstybės institucijų potencialas ir resursai tam, kad būtų galima tas įmones pritraukti į Lietuvą“, – teigė G. Skaistė.

Pasak jos, taip pat bus siekiama efektyviau rengti tiek vietinius, tiek pritraukti naujus talentus iš užsienio, o Lietuva taptų tarptautiniu fintech kompetencijų centru.

„Parengsime komunikacinį planą užsienio rinkoms, sieksime gerinti savo pozicijas tarptautiniuose reitinguose, kurie yra susiję su fintech, taip pat stiprinsime Lietuvos atstovavimą didžiausiuose fintech renginiuose“ – kalbėjo ministrė.

Jos teigimu, siekiama, kad 2028 metais su fintech susijusių Lietuvos paminėjimų užsienio žiniasklaidoje skaičius didėtų nuo 200 iki 400.

„Labai svarbu, kad kai valdžios keičiasi, nepamesti galutinio tikslo ir nepaisant to, kad su kiekviena nauja valdžia turbūt ateina nauji prioritetai, bet svarbu nepamesti tų darbų, kurie buvo padaryti, ir tęstinumas visada užtikrina geresnį rezultatą“, – teigė G. Skaistė. 

Lietuvos finansinių technologijų sektoriuje 263 įmonėse šiuo metu dirba daugiau nei 7 tūkst.  žmonių, pernai sektorius pritraukė 67,9 mln. eurų investicijų.

Penktadienį vykusiame Finansų rinkų politikos formavimo patariamosios komisijos posėdyje didžiausias dėmesys skirtas finansinių technologijų fintech sektoriaus ilgalaikei perspektyvai ir rizikų valdymui.

„Augant fintech sektoriui Lietuvoje ir besikuriant vis naujiems verslo modeliams, būtina parengti fintech sektoriaus strategiją, kuri būtų orientuota į kokybę, o ne kiekybę. Turime būti ne tik vartais į Europą, bet ir skirti dėmesį tam, ko reikia mūsų šaliai, – paslaugų prieinamumo Lietuvos gyventojams ir verslui, kaip alternatyvos tradicinių rinkos dalyvių teikiamoms finansinėms paslaugoms“, – pranešime sako G. Skaistė.

Turime būti ne tik vartais į Europą, bet ir skirti dėmesį tam, ko reikia mūsų šaliai.

Komisijos posėdyje G. Skaistė pabrėžė, kad pagrindinis fintech tikslas šiandien turėtų būti konkurencijos didinimas koncentruotame finansų sektoriuje Lietuvoje, kuriant naudą šalies gyventojams bei įmonėms, skiriant ypatingą dėmesį rizikų valdymui. Tiesa, pastebima tendencija, kad kol kas mūsų šalyje įsteigtos fintech įmonės Lietuvos rinkoje teikia mažai paslaugų.

Ministrė taip pat teigė, kad šalia aktyvaus reikiamų paslaugų teikėjų pritraukimo reikia toliau stiprinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) srities specialistų kompetencijas fintech įmonėse, o prireikus, – įvertinti poreikį įtvirtinti reikalavimus teisės aktuose.

„Siekiant valdyti rizikas taip pat svarbu stiprinti resursus bei kompetencijas ir prižiūrinčiose institucijose. Todėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai biudžeto peržiūros procese papildomai skirsime šimtą tūkstančių eurų tyrėjų darbo vietoms, programinei įrangai bei mokymams“, – sakė G. Skaistė.

O Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad centrinis bankas pasitelks priežiūrines inovacijas, reguliavimo technologijų sprendimus, orientuotus į ataskaitų, paraiškų teikimą, o ateityje didesniam priežiūros procesų automatizavimui bus pasitelkti ir dirbtinio intelekto sprendimai.

Pagal dabartinį reguliavimą, atidaryti sąskaitas įmonės steigimui galima tik banko licencijas turinčiose įmonėse.

„Mes tikrai šiu metu intensyviai analizuojame, nes ir Europos Sąjungos reguliavimas veikia ir daro įtaką mūsų teisės aktams, ar steigiant įmonę yra būtinybė turėti sąskaitą būtent banke ar pakaktų ir elektroninės pinigų įstaigos. Toks pakeitimas, jei galėtume padaryti, leistų išplėsti konkurenciją rinkoje“, – BNS sakė viceministras.

„Elektroninių pinigų įstaigos kai kurias atvejais yra lankstesnės, nors reikalavimai taikomi tie patys ir visus teisės aktus jos įgyvendina kitais būdais. Jei reikia patikrinti informaciją apie būsimą klientą, patikrina tais būdais, kurių bankai nenaudoja ir panašiai“, – pridūrė jis.

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ teigimu, dabartinis reguliavimas nepagrįstai riboja fintech sektoriaus įmonių veiklą, verslo plėtros galimybes bei konkurenciją finansinių paslaugų rinkoje. Dėl to pirmiausia esą pralaimi Lietuvoje veikiantis verslas ir visos šalies ekonomika bei konkurencingumas.

„įstatymuose įtvirtintos nuostatos ne tik be aiškaus teisinio pagrindo diskriminuoja fintech įmones, bet ir riboja steigiamų bendrovių teisę ir laisvę rinktis labiausiai jos poreikius atitinkantį mokėjimo paslaugų teikėją“, – teigiama asociacijos rašte finansų ir ekonomikos ministerijoms bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai.

Pirmadieni Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai susitiko su bankų bei elektroninių pinigų įstaigų atstovais, rizikos kapitalo fondais dėl Baltarusijos verslo atstovų galimybių atsidaryti banko sąskaitas Lietuvoje. Anot viceministro, sutarta, kad įstaigos aiškiau komunikuos reikalavimus, kad įmonėms perkelti verslus būtų lengviau.

„Problemų tikrai įvairių pasitaiko, kai kuriais atvejais viskas vyksta sklandžiai, bet kartais reikalavimai, kuriuos išgirstame iš verslo, mus nustebina. Finansų rinkos dalyviai yra pasiruošę reaguoti, nes dažniausiai skundžiamasi dėl laikotarpio, kuris užtrunka atsidaryti sąskaitą ir dėl tam tikrų dokumentų pateikimo, čia irgi finansų institucijos pasiruošusios reaguoti ir aiškiau komunikuoti, ko yra reikalaujama“, – sakė M. Skuodis.

„Yra ir kitų aspektų, kuriuos kėlė rinkos dalyviai, dėl klientų atpažinties nuotoliniu būdu, galbūt teisinę bazę galėtume pakoreguoti“, – pridūrė jis.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Aidas Budrys pabrėžia, jog finansų įstaigos privalo surinkti informaciją apie klientų veiklą, lėšų kilmę, naudos gavėjus, ir ją patikrinti nepriklausomame šaltinyje, todėl natūralu, kad klientų iš trečiųjų šalių informacijos surinkimas ir patikrinimas užtrunka ilgiau, nes ši informacija turi būti patikrinta oficialiuose kitos valstybės registruose.

LBA duomenimis, nuo šių metų pradžios kredito įstaigos atidarė apie 2 tūkst. sąskaitų Baltarusijos piliečiams.

Elektroninių pinigų įstaigos „Paysera“ viceprezidentas Marius Pareščius sako, kad Lietuvoje yra sąlygos Baltarusijos kapitalo įmonėms atsidaryti sąskaitas su lietuvišku sąskaitos numeriu (IBAN), tačiau tam reikalinga įmonės registracija Lietuvoje. Anot jo, dar paprasčiau asmeninę sąskaitą atsidaryti įmonių darbuotojams.

„Dėl didesnių patikrinimo sąnaudų ir koncentracijos į vietinius klientus bankai rezervuotai žiūri į tokių sąskaitų atidarymą užsieniečių Lietuvoje steigiamoms įmonėms.Todėl užsienio verslas ir gyventojai depozitines, o vėliau ir einamąsias sąskaitas atsidarinėja fintech įmonėse, kurios sudaro sąlygas registruotis ir visas patikrinimo procedūras atlikti nuotoliniu būdu“, – komentare BNS teigė jis.

Pasak M. Pareščiaus, jei  naujai kuriamų įmonių akcininkų struktūra yra paprastai suprantama, o galutiniai naudos gavėjai yra aiškūs, tuomet atsidaryti sąskaitą fintech įmonėje Baltarusių IT bendrovei užtruktų iki kelių dienų.

Tuo metu fintech įmonės „Bankera“ teigimu, šiuo metu Lietuvoje galiojantis reguliavimas nesuteikia galimybės atidaryti depozitinių sąskaitų elektroninių pinigų įstaigose.

Valstybinės agentūros „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, galimybėmis persikelti į Lietuvą domisi daugiau nei pusšimtis Baltarusijos informacinių technologijų (IT) įmonių, tačiau to kol kas padaryti negali dėl teisinių kliūčių.

„Didžiausia grėsmė šioje srityje (fintech – ELTA) – neprižiūrimi rinkos dalyviai. Prižiūrimi rinkos dalyviai fintech srityje, mūsų nuomone, didelių grėsmių nekelia dėl mažos apimties ir dėl paprastų verslo modelių, kuriuos gebame prižiūrėti“, – Seime surengtoje diskusijoje pirmadienį sakė M. Jurgilas.

Jo požiūriu, su kriptovaliutomis susijusių įmonių rizika atsiranda dėl jų veiklos nereglamentavimo.

„Kripto tai nėra fintech. Kripto yra tema. Ji sudėtinga, bet taip pat įdomi. Sudėtinga, nes ji didžiąja dalimi neprižiūrima, nereglamentuojama ir tik technologiniu pagrindu įgyvendinami tam tikri technologiniai sprendimai. Kai kurie subjektai bando tuo pasinaudoti“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys.

Pernai, M. Jurgilo teigimu, buvo gauta per 1,5 tūkst. skundų dėl galimo fintech įmonių piktnaudžiavimo, užsiėmimo neteisėta veikla ar įstatymų pažeidimų. Juos išnagrinėjus buvo skirtos 38 poveikio priemonės.

Kaip pranešė Finansų ministerija, savaitė prasidės apskritojo stalo diskusija „BCV Global Round Table“. Joje dalyvaus pagrindiniai pasaulio blockchain centrai: Vilniaus „Blockchain“ centras kartu su Melburno, Šanchajaus, Sidnėjaus ir Dubajaus „Blockchain“ centrais.

Antradienį vyks specialus verslo delegacijoms skirtas forumas „Global Fintech Forum“, kuriame verslo delegacijos galės prisistatyti kitiems dalyviams ir susitikti su Lietuvos institucijų atstovais. Trečiadienį ir ketvirtadienį vyks finansinių technologijų konferencija „Fintech Inn.“

Fintech savaitės metu taip pat vyks 17+1 valstybių formato aukšto lygio fintech forumas, kuriame dalyvaus Kinijos ir 17-os Vidurio bei Rytų Europos valstybių finansų ministerijų ir centrinių bankų atstovai. Jie aptars, kaip fintech gali prisidėti prie ekonomikos augimo ir prekybos skatinimo, mažųjų ir vidutinių įmonių galimybių patekti į eksporto rinkas didinimo, mažmeninio mokėjimų išlaidų mažinimo ir kt. Forumo metu taip pat bus ieškoma būdų, kaip suvaldyti su finansinių inovacijų plėtra susijusias rizikas.

Vyriausybė yra paskelbusi finansinių technologijų plėtrą vienu iš prioritetų. Per 2018 metus, kaip skelbiama, Lietuvoje veikiančių fintech įmonių skaičius išaugo nuo 117-os iki 170-ies, o dirbančiųjų šiame sektoriuje skaičius per metus padidėjo iki 2,6 tūkst.

Kritikai, abejodami tokiais motyvais, kalba apie dalies visuomenės atskyrimą nuo svarbių paslaugų ir perspėja, kad jų skaitmenizavimas bei automatizavimas gali tapti išbandymu patiems bankams.

Gruodį – pokyčiai pratusiesiems prie gyvo aptarnavimo

SEB bankas gruodžio 2 dieną baigs skyrių tinklo pertvarką – juose bus teikiamos konsultacijos finansiniais klausimais, o grynųjų pinigų operacijos bus atliekamos savitarnos zonose.

„Grynųjų pinigų operacijos (įskaitant užsienio valiutos keitimo operacijas) šiais metais yra teikiamos tik trijų SEB banko skyrių kasose Vilniuje ir Kaune (Naugarduko, Fabijoniškių ir Dainavos). Šių skyrių kasose grynųjų galima pasiimti, jei suma yra ne mažesnė kaip 2 tūkst. eurų“, – BNS sakė SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Pasak jos, pastaruosius kelerius metus bankas pastebi, kad klientai dėl kasdienių paslaugų į banko skyrius užsuka vis rečiau, o banko paslaugomis naudojasi savarankiškai – elektroninėje erdvėje bankas veikia visą parą.

„Swedbank“ nuo gruodžio 9 dienos savo klientų aptarnavimo padaliniuose neteiks valiutų keitimo grynaisiais pinigais paslaugos. Bet grynųjų operacijos eurais tuose padaliniuose, kurie dirba su grynaisiais pinigais, bus ir toliau atliekamos. Šiuo metu „Swedbank“ turi 61 padalinį, o grynųjų operacijos atliekamos 28 iš jų.

„Valiutų keitimo operacijų skaičius „Swedbank“ per trejus pastaruosius metus sumažėjo tris kartus. Klientų elgsena keičiasi dėl euro zonos plėtros ir vis dažniau naudojamų mokėjimo kortelių viešint užsienio šalyse“, – BNS informavo „Swedbank“ Lietuvoje atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

„Luminor“ jau nuo liepos 1 dienos savo skyriuose nebevykdo operacijų grynaisiais pinigais ir siūlo naudotis savitarnos erdvėmis.

„Šiuo metu skaitmeninio identifikavimo priemones turintis klientas gali gauti iš principo visas bankines paslaugas internete, išskyrus, kai nori nutraukti antros pakopos pensijų sutartį bei kai baigiasi kliento dokumento galiojimas“, – BNS komentavo „Luminor“ komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė.

Permainos vertinamos skirtingai

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius pažymi, kad bankai neatsisako grynųjų pinigų, tiesiog aptarnavimas pereina „iš žmogaus į aparatą ir tai yra didysis virsmas“. Jis kartu paragino atkreipti dėmesį, jog kiekvienas bankas turi savo specifinę strategiją.

„Turime skirtingus bankus Lietuvoje ir kiekvieno banko strategija yra skirtinga. (...) Bet viena tendencija yra labai aiški: robotizacija ir skaitmenizacija paliečia visas sritis, tarp jų ir bankininkystę, ir tai yra didelė tarptautinė jėga, kuri veikia mus visus tarptautiškai. Tai bankai, nekurdami savo efektyvumo, gali tapti neefektyviais (...)“, – BNS sakė M. Zalatorius.

„Turime aiškiai suvokti: visame pasaulyje bankų padalinių mažėja. Jeigu bandysime eiti prieš pasaulinę tendenciją, greičiausiai ta tendencija bus stipresnė už mus“, – pridūrė jis.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys įsitikinęs, kad retėjantis gyvai teikiamų bankų paslaugų spektras daro jas mažiau prieinamas, pavyzdžiui, regionuose.

„Galiu sutikti, kad paslaugų persikėlimas į elektroninę erdvę yra neišvengiamas, bet tuo pat metu mes turime suprasti, kad dalis visuomenės bus iš esmės atkirsta nuo bankinių paslaugų prieigos. Ir didžiųjų bankų noras optimizuoti savo veiklą ir tuo būdu sukurti daugiau pelno savo akcininkams ilgoje perspektyvoje gali turėti tiems patiems akcininkams labai negerą rezultatą todėl, kad reikia įvertinti ne šiandieninę grąžą, bet ir ilgalaikę grąžą“, – BNS sakė K. Kupšys.

Anot jo, banko darbuotojų keitimas robotais ar bankomatais lems klientų nusigręžimą nuo dabar veikiančių kredito įstaigų.

„Gyvo žmogaus pakeitimas bejausmiu aparatu atgręš dalį klientų pasukti atgal, ir jie tiesiog nelankys to banko skyriaus, kuris liko toks tarsi pusiau virtualus. Kiek nori dėk savitarnos terminalų, bet bendravimo su gyvu žmogumi, ypač jeigu tai yra rimtos, galbūt visam gyvenimui įsigyjamos brangios finansinės paslaugos, tai nepakeis“, – sakė jis.

Tendencijas stebi, bet sekti neskuba

Medicinos bankas, savo ruožtu, šią savaitę paskelbė, kad „perima valiutą keisti norinčius kitų bankų klientus“.

„Šalies bankams atsisakant grynųjų pinigų keitimo operacijų, į smulkųjį ir vidutinį verslą bei fizinius klientus besiorientuojantis Medicinos bankas šią paslaugą ketina toliau teikti visuose savo padaliniuose“, – nurodoma banko pranešime.

Pasak jo, nors kiti bankų rinkos žaidėjai teigia, kad tokios paslaugos poreikis nuolat mažėja, Medicinos bankas skaičiuoja, jog grynosios pajamos iš operacijų užsienio valiuta per devynis šių metų mėnesius siekė 3,7 mln. eurų ir palyginti su atitinkamu 2018 metų laikotarpiu išaugo 5 proc.

Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius šią savaitę teigė, kad bankas nenumato pokyčių su grynaisiais pinigais.

„Neturime kažkokių minčių šiuo metu keisti. Tiek grynieji pinigai, tiek valiutos keitimas mūsų padaliniuose ir šiandien, ir rytoj yra įmanomas. Jaučiame poreikį dalies žmonių sugebėti rasti vietą, kur jie galėtų pasikeisti turimą valiutą ir atlikti tam tikras operacijas grynaisiais pinigais“, – spaudos konferencijoje sakė V. Sinius.

„Jeigu matysime, kad mažėja poreikis grynųjų pinigų, atitinkamai reaguosime. Bet šiandien norime dar turėti paslaugos prieinamumą, tuo ir norime išsiskirti iš kitų“, – pridūrė jis.

„Swedbank“, kalbant apie valiutos keitimą, pažymi, kad užsienyje atsiskaityti mokėjimo kortele yra saugiau negu grynaisiais, o nedidelę grynųjų pinigų sumą galima išsikeisti atvykus svetur arba išsiimti iš bankomato toje šalyje.

SEB atstovė S. Gutauskaitė-Bubnelienė įsitikinusi, jog savitarnos priemonėmis klientai reikalus gali susitvarkyti greičiau, patogiau ir pigiau.

„Savitarnos priemonės (bankomatai, interneto bankas, mobilioji programėlė) yra pigesnė alternatyva operacijoms, atliekamoms tarpininkaujant banko skyriaus darbuotojui“, – sakė ji.

„Luminor“ nurodo, kad didelę dalį kasdienių ir taupymo paslaugų sutarčių klientai gali sudaryti telefoninio pokalbio metu (dėl paslaugų krepšelių, mokėjimo kortelių, e-sąskaitų, indėlių), visos šios sutartys pasiekiamos ir interneto banke.

Fintech: bankų konkurentai ar partneriai?

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas K. Kupšys mano, kad tradiciniams bankams potencialiai praradus dalį klientų, šią nišą užims mažesni bankai, nauji rinkos žaidėjai, finansinių technologijų (fintech) sektoriaus atstovai.

„Gali būti nebe tiek svarbu Lietuvos vartotojui, kas jam suteiks taupymo, investicijų ar kreditavimo paslaugą, nes per fintech'us, kurie plės savo veiklą ES mastu, jiems (vartotojams – BNS) bus prieinami pasiūlymai ir iš kitų šalių, bet tai nėra šios dienos perspektyva, tai neišsprendžia atskirties šiuo metu. Tai yra tam tikras pažadas gal 10-20 metų į priekį“, – sakė jis.

„Tekę jau girdėti, kad norėdamas Europoje padėti indėlį (...) gali paieškoti per tam tikrą platformą, koks bankas duoda daugiau palūkanų ir, iš principo, lietuvis gali taupyti ne Lietuvos banke (tai yra, ne banke Lietuvoje – BNS) pasidėjęs indėlį savo vardu ir jis vis tiek bus apgintas pagal indėlių draudimo schemą“, – kalbėjo K. Kupšys.

Savo ruožtu M. Zalatorius įsitikinęs, kad priešprieša tarpa fintech ir Lietuvoje veikiančio bankų sektoriaus yra dirbtinė.

„Kažkokios kovos tarp bankų ir fintech'ų tikrai nėra (...) Finansinės technologijos yra labai svarbios tiek bankams, kaip ir yra bankai labai svarbūs finansinių technologijų žaidėjams. Nes visa naujausia pasaulio tendencija rodo, kad šitos dvi dalys visiškai integruojasi viena į kitą, kitaip sakant, be bankų finansinių technologijų žaidėjai nelabai gali ką pasiūlyti ir atvirkščiai“, – sakė M. Zalatorius.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia, kad, remiantis Europos bankų federacijos duomenimis, bankų padalinių skaičius nuosekliai mažėja.

2018 metais visoje Europos Sąjungoje veikė apie 174 tūkst. bankų padalinių ir tai – 5,6 proc. mažiau negu 2017 metais. Šis sumažėjimas – didžiausias nuo 2008-2009 metų finansinės krizės. Nuo 2008 metų bankų padalinių visoje ES sumažėjo 27 proc. arba 65-iais tūkst. Ši tendencija esą atspindi, kad vartotojai vis dažniau naudojasi skaitmeniniais bankininkystės sprendimais.

Lietuvoje 2008 metais buvo 783 bankų padaliniai, o šiemet jų yra tris kartus mažiau – 252.

Pirmieji specialistai rengiami Kaune

Reaguojant į aukštos kvalifikacijos finansų technologijų specialistų poreikį šalyje, Vilniaus universiteto Kauno fakultete 2018 m. pradėta įgyvendinti Finansinių technologijų magistro programa.

Anot FinTech programos vadovo, VU Kauno fakulteto prodekano dr. Sauliaus Masteikos, šiais metais renkama jau antroji FinTech studijų programos laida.

„Vos startavusi praėjusiais metais, FinTech magistro programa iškart pritraukė susidomėjusių studentų dėmesį. Pernai užpildėme visas valstybės finansuojamas vietas, priėmėme dešimt studentų. Šiemet, gavę papildomą valstybės finansavimą, formuojame penkiolikos motyvuotų studentų grupę. Per pirmus etapus jau atsirinkome dešimt žmonių, paskutiniame etape, kuris  tęsiasi iki rugpjūčio 27 d., norime atsirinkti dar penkis motyvuotus studentus, kurie turės galimybę studijuoti nemokamai“, – sako S.Masteika.

Anot jo, kitaip, nei dažnai įsivaizduojama, FinTech magistro programoje studijuoti gali ne tik IT, finansų ar ekonomikos bakalaurai.

FinTech būdingas tarpdalykiškumas, apimantis platų mokslų krypčių ir technologinių sprendimų spektrą.

„FinTech būdingas tarpdalykiškumas, apimantis platų mokslų krypčių ir technologinių sprendimų spektrą. Jau dabar darbui FinTech sektoriuje reikalingi ne tik technologinių krypčių specialistai, bet ir finansininkai, teisininkai, vadybininkai, verslininkai, ekonomistai. Tai leidžia integraliau diegti sprendimus visuomenės poreikiams, užtikrinti jų saugų ir tvarų naudojimą“, – teigia VU Kauno fakulteto prodekanas.

Svarbiausi gebėjimai ir savybės, anot S.Masteikos, reikalingi besirenkantiems šias studijas, galėtų būti siejami su inovacijomis ir technologijų taikymu.

„Pasirinkę studijuoti šią sritį turės spręsti blokų grandinės ir finansų technologijų tobulinimo uždavinius, išmoks valdyti investicinius portfelius alternatyviose finansų rinkose, užsiims naujų produktų rinkoje kūrimu, inovacijų taikymu finansų, verslo, IT srityse. Tam reikalingi tiek socialinių, tiek fizinių ar technologijos mokslų bakalauro studijas baigę absolventai“, – sako S.Masteika.

Saulius Masteika

Programoje dalyvauja ir praktikai

VU Kauno fakulteto prodekanas pabrėžia, kad FinTech studijų programa išskirtinė ir tuo, kad studijų metu paskaitas dažnai veda finansinių technologijų sprendimus kuriantys praktikai.

„Finansų technologijų programoje dalyvauja ne tik akademinės bendruomenės atstovai. Į jos vykdymą įtraukti naujos kartos finansų, teisės, informatikos inžinerijos ekspertai, akademinį darbą derinantys su aktyvia profesine veikla, taip pat socialiniai partneriai – praktikai ne tik iš mūsų šalies finansų industrijos“, – pasakoja S.Masteika.

Anot vieno iš VU Kauno fakulteto FinTech magistro programos socialinių partnerių bendrovės „SpectroCoin“ bendraįkūrėjo ir vadovo Vytauto Karalevičiaus, Lietuvos FinTech įmonės jaučia didelį specialistų trūkumą. Todėl remti ir aktyviai dalyvauti įgyvendinant tokias studijų programas verslui yra ne tik socialinė atsakomybė, bet ir tiesioginė nauda.

Numatome skirti vardines stipendijas geriausiems VU Kauno fakulteto FinTech programos studentams.

„Sėkmingai Lietuvos FinTech sektoriaus plėtrai itin svarbus talentų rengimo ir išlaikymo mūsų valstybėje veiksnys. Todėl sektoriuje profesionalų vaidmuo dalyvaujant ir remiant tokias studijų programas yra labai reikšmingas. Patyrę verslininkai ir ekspertai, dalyvaudami studijose, gali ne tik efektyviausiai perduoti praktinę patirtį jaunimui, bet ir greičiau atrasti bei įdarbinti gabius talentingus jaunuolius jau veikiančiose FinTech įmonėse“, – tvirtina V.Karalevičius.

Anot verslininko, jo paties su bendraminčiais įsteigtos FinTech įmonės – kriptovaliutų keitykla „SpectroCoin“ ir skaitmeninės bankininkystės technologijų centras „Bankera“ – sparčiai plečiasi ir šiemet Vilniuje bei Kaune siekia pasamdyti daugiau nei 50 specialistų.

Anot V.Karalevičiaus, šiuo metu labiausiai trūksta klientų aptarnavimo ir verifikavimo specialistų, o bendrovėse šias pareigas einantiems žmonėms sudarytos itin palankios sąlygos suderinti studijas ir darbą.  Be to, eiti šias pareigas gali ir nebūtinai studijuojantys FinTech ar susijusius dalykus.

„Šiemet plečiame bendradarbiavimą su VU Kauno fakultetu ir FinTech magistro programai delegavome keletą mūsų įmonėse dirbančių teisės ir ekonomikos profesionalų, kurie jau nuo rugsėjo ves paskaitas.

Numatome skirti vardines stipendijas geriausiems VU Kauno fakulteto FinTech programos studentams, kurie baigiamojo darbo tema pasirinks mūsų verslams aktualias problemas ir ieškos jų sprendimo būdų“, – sako FinTech įmonių „SpectroCoin“ ir „Bankera“ bendraįkūrėjas.

Vytautas Karalevičius

Domina ir jau dirbančius FinTech įmonėse

S.Masteika pabrėžia, kad tarp magistro programos studentų yra tokių, kurie jau dirba finansinių technologijų įmonėse.

„Studijų metu jie gilina dalykines žinias ir įgyja platų požiūrį. Kai kurie iš studentų, kurių darbo specifika labiau susijusi su IT, išmoksta daugiau vadybos ir finansinių dalykų. O tie, kurių darbas labiau vadybinis, apie FinTech sužino daugiau iš informacinių technologijų perspektyvos“, – sako fakulteto prodekanas.

Kaip teigia VU Kauno fakulteto FinTech programos magistrantė Kotryna Laptevaitė, ši programa puikiai tiks finansų srities inovacijomis besidominčiam žmogui, norinčiam praplėsti akiratį. Anot jos, matant, kokiu greičiu ir kryptimi juda technologijos, FinTech studijų programoje ruošiami specialistai dabar ir artimiausioje ateityje turėtų būti vieni geidžiamiausių rinkoje.

„Studijose mus moko darbo su duomenimis ir tai, mano nuomone, šiuo metu yra itin aktualu. Duomenų surinkimas ir kaupimas jau nebėra pagrindinė problema ir nebereikalauja tiek sąnaudų įmonėms – dabar, kai visi jau turi sukaupę galybę duomenų, labai svarbu juos tinkamai panaudoti. Išmokome apdoroti duomenis taip, kad lengvai rastume aktualiausius, išmokome tai daryti kompiuterizuotai, pasitelkdami dirbtinį intelektą, o tai procesą paspartina šimtus kartų.

Gauname daug informacijos apie verslo vystymą ir įmonių procesus, kaip juos optimizuoti ir kada verta tai daryti. Analizuojame ir psichologinius žmogaus aspektus, darančius poveikį verslo plėtrai ar produkto įtraukimui į reikalingųjų sąrašą“, – pasakoja magistrantė.

Anot jos, jaunam žmogui, norinčiam eiti koja kojon su technologijomis ir įsidarbinti FinTech įmonėje, svarbiausia būti smalsiam ir plataus akiračio.

„Nebepakanka gerai nusimanyti konkrečioje srityje – didėja fantazijos ir plačių pažiūrų poreikis. Jei nuolat domiesi pasaulyje vystomomis naujausiomis technologijomis ir jų galimybėmis, ieškai, kaip savo darbą padaryti geriau, greičiau ir lengviau, pritaikant informacines technologijas, būsi būtent tas asmuo, kuris yra laukiamas FinTech įmonių rinkoje, turbūt net nepriklausomai nuo geidžiamos pozicijos. Nuolatinė informacijos paieška čia itin svarbi. Naujienos sensta beveik taip pat greitai, kaip ir atsiranda“, – pasakoja K.Laptevaitė.

Mergina tvirtina, kad, studijuodama FinTech programoje, sužinojo labai daug naudingų dalykų apie finansinių technologijų raidą. Ji jaučiasi padrąsinta imtis naujų technologijų taikymo.

„Pasidarė lengviau analizuoti problemas, su kuriomis susiduriu, ir drąsiau ieškoti sprendimo būdų, o jų neradus –  gal net kurti savus“, – sako FinTech įmonėje dirbanti studentė.

Kotryna Laptevaitė