„Manau, kad turime gerą kandidatą Hoekstrą“, – per savaitinę spaudos konferenciją sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė).

47 metų W. Hoekstra yra centro dešiniosios partijos CDA politikos veteranas.

Antradienį jis susitiks su EK vadove Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), kad aptartų, kaip perimti F. Timmermanso klimato komisaro pareigas, pranešė Nyderlandų žiniasklaida.

Buvęs „Shell“ darbuotojas ir buvęs pasaulinės konsultacijų milžinės „McKinsey“ partneris W. Hoekstra 2017 metais buvo paskirtas finansų ministru ir dirbo trečioje M. Rutte koalicinėje vyriausybėje, o pernai tapo užsienio reikalų ministru.

Šią savaitę EK pirmininkės pavaduotojas F. Timmermansas paskelbė atsistatydinantis iš pareigų, kad galėtų dalyvauti Nyderlandų visuotiniuose rinkimuose ir siekti šalies premjero posto.

U. von der Leyen, atsakydama į jo pranešimą, padėkojo 62 metų politikui už jo darbą vadovaujant Europos žaliojo kurso strategijai.

Dabar šis portfelis bus perduotas kitam jos pavaduotojui Marošui Sefčovičiui, sakoma Komisijos pranešime. Jame priduriama, kad pastarasis taip pat laikinai vykdys su klimato ir aplinkosaugos politika susijusias pareigas, kol bus paskirtas kitas Nyderlandų eurokomisaras.

Rinkimai Nyderlanduose vyks lapkričio 22 dieną. F. Timmermansas, centro kairiųjų politikas, juose vadovaus savo Darbo partijos (PvdA) ir Žaliųjų kairiųjų partijos („GroenLinks“) koalicijai.

62-ejų F. Timmermansas po 10 metų darbo Briuselyje pasitrauks iš pirmininkės pavaduotojo pareigų ir sieks vadovauti naujai suformuotai jo Darbo partijos (PvdA) ir Žaliųjų kairiųjų partijos („GroenLinks“) koalicijai.

„Noriu tapti ministru pirmininku, nes manau, kad kartu galime užsiimti politika kitaip, nei tai buvo daroma pastaruosius kelerius metus“, – visuomeniniam transliuotojui NOS sakė jis.

„Partijoms pasakiau, kad norėčiau būti jų rinkimų sąrašo viršuje“, – interviu metu teigė F. Timmermansas.

Nyderlandų dienraštis „De Volkskrant“ nurodė, kad apie šį sprendimą F. Timmermansas jau spėjo informuoti EK pirmininkę Ursulą fon der Leyen (Urzulą fon der Lajen).

F. Timmermansas, kurio PvdA 2019-aisiais laimėjo Nyderlandų rinkimus į EP, šiuo metu yra atsakingas už Europos žaliojo kurso strategiją.

Nyderlandų rinkėjai lapkričio 22 dieną rinks naują parlamento.

Rinkimai rengiami prieš kelias savaites žlugus ilgamečio šalies ministro pirmininko Marko Rutte (Marko Riutės) koalicinei vyriausybei.

Europoje didėja įtampa dėl to, kaip spręsti migracijos problemą, ir būtent šis klausimas galutinai sugriovė netvirtą Nyderlandų koalicinę vyriausybę, kuri buvo ketvirtoji, suburta M. Rutte.

Keturios koalicijos partijos nesutarė dėl M. Rutte planų sugriežtinti prieglobsčio prašytojų šeimų susivienijimo apribojimus, kuriais siekiama sumažinti prieglobsčio prašytojų skaičių po praėjusiais metais kilusio skandalo dėl perpildytų migracijos centrų.

Vėliau centro dešinės Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (VVD) lyderis pribloškė Nyderlandus pranešdamas, kad po 13 metų trukusio vadovavimo visai pasitrauks iš politikos.

Šią savaitę PvdA ir „GroenLinks“ partijos nariai nubalsavo už tai, kad jų partijos susijungtų į vieną kairiųjų bloką artėjančiuose rinkimuose, kuriuose, kaip tikimasi, dominuos klimato ir prieglobsčio prašytojų klausimai.

Briuselio skaičiavimais, per metus bloke susidaro beveik 59 mln. tonų maisto atliekų arba 131 kilogramas žmogui per metus. Tai sudaro apie 132 mlrd. eurų nuostolį.

„Tokio masto maisto švaistymas, kai daugiau kaip 30 mln. europiečių negali sau leisti tinkamai pavalgyti kas antrą dieną ir kai pasaulyje vėl didėja badas, yra tiesiog nepriimtinas“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas).

Pasiūlymas, kurį svarstys ES valstybės narės ir Europos Parlamentas, yra bloko pavyzdinės iniciatyvos „Žaliasis kursas“, skirtos aplinkos apsaugai stiprinti, dalis.

Ja siekiama sumažinti perteklinį vandens, trąšų ir energijos naudojimą gaminant, perdirbant ir konservuojant maistą, kuris galiausiai patenka į šiukšliadėžes.

ES vykdomoji institucija nori, kad valstybės narės iki 2030 metų 30 proc. sumažintų maisto atliekas restoranuose, maitinimo įstaigose ir namų ūkiuose, ir palieka šalims pačioms numatyti priemones, kaip tai padaryti.

Taip pat reikalaujama per šį laikotarpį 10 proc. sumažinti perdirbimo ir gamybos atliekų kiekį.

Žemės ūkio sektoriui, kurį sunku reguliuoti dėl augalininkystės produkcijos svyravimų ir atliekų perdirbimo į trąšas, tikslai nenustatyti.

Europos aplinkosaugos biuras, vienijantis viso žemyno aktyvistus, teigė, kad naujų tikslų nustatymas yra žingsnis teisinga linkme.

Tačiau biuras pridūrė, kad šis tikslas vis dar yra „per žemas, kad maisto švaistymas būtų sumažintas iki tvaraus lygio“, ir turėtų būti padidintas iki 50 proc. visuose sektoriuose.

Pekine viešintis F. Timmermansas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Kinija nori eiti teisinga kryptimi.

„Tačiau kartu tiesa ir tai, kad... atidaroma daugiau anglimi kūrenamų elektrinių, – sakė jis kalboje Pekino universitete „Tsinghua“. – Ir atrodo, kad tai prieštaringa.“

Kinija taip pat išmeta daugiausiai klimato kaitą lemiančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas, o jos įsipareigojimai dėl išmetamų teršalų kiekio laikomi svarbiais siekiant, kad pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip dviem laipsniais Celsijaus.

Tačiau praėjusiais metais Kinijoje beveik 60 proc. elektros buvo pagaminama iš anglių.

Balandį aplinkosaugos aktyvistų organizacija „Greenpeace“ teigė, kad Kinija šiemet jau patvirtino didelį energijos gamybos iš anglies augimą, ir kaltino Kiniją, kad ji teikia pirmenybę energijos tiekimui, o ne įsipareigojimui mažinti iškastinio kuro emisijas.

Sparčiai didėjantis leidimų statyti anglimi kūrenamas elektrines skaičius dar labiau padidino susirūpinimą, kad Kinija atsitrauks nuo savo tikslų 2026–2030 metais pasiekti maksimalų išmetamųjų teršalų kiekį ir iki 2060-ųjų tapti neutralia anglies dioksido išmetimo atžvilgiu.

F. Timmermanso komentarai buvo išsakyti po pastarosiomis savaitėmis Kinijoje kilusių rekordinių karščio bangų ir potvynių, kurie išryškino galimą tolesnio pasaulinės temperatūros kilimo poveikį.

Jis taip pat perspėjo dėl pasekmių, jei visuotinis atšilimas nebus apribotas iki 1,5 laipsnio Celsijaus, sakydamas, kad dėl to smarkiai ir plačiai išplis neigiamas klimato kaitos poveikis, įskaitant ekstremalius orų reiškinius.

Savaitgalį pagrindinis Kinijos klimato centras paskelbė, kad 2023 metais per šešių mėnesių laikotarpį buvo užfiksuotas rekordinis aukštos temperatūros dienų skaičius.

Praėjusį mėnesį nacionalinė meteorologijos tarnyba pranešė, kad Pekine užfiksuota karščiausia birželio diena, o šiaurės Kinijoje tvyrojo 40 laipsnių karštis.

Anot valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, pastarosiomis dienomis centrinėje ir pietinėje Kinijoje taip pat smarkiai lijo ir dėl to kilo dideli potvyniai, o Hunano provincijoje daugiau kaip 14 000 žmonių buvo priversti evakuotis.

Jungtinės Tautos įspėjo, kad beveik neabejotina, jog 2023–2027 metai bus šilčiausias kada nors užfiksuotas penkerių metų laikotarpis, dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir meteorologinio reiškinio „El Nino“ sparčiai kylant temperatūrai.

Pastaraisiais metais Pekinas ne kartą ragino išsivysčiusias šalis vykdyti savo įsipareigojimus dėl kovos su klimato kaita finansavimo.

Kinija atmetė idėją, kad ji nebeturėtų būti laikoma besivystančia šalimi, nors dabar yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika.

Tęsiantis karui Ukrainos atstatymo poreikių mastas nėra žinomas, tačiau Europos Komisija – pagrindinė ES vykdomosios valdžios struktūra – mano, kad jau padaryta žala siekia šimtus milijardų eurų.

Siekiant padėti sumokėti už tokią pagalbą, pareigūnai siūlo „pakartoti“ ES atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondą – 800 mlrd. eurų fiskalinių paskatų, finansuojamų iš bendros 27 ES valstybių narių skolos.

Šis fondas, oficialiai vadinamas Naujos kartos planu, buvo įsteigtas įveikus vadinamųjų „taupiųjų“ valstybių narių, tokių kaip Nyderlandai ir Danija, didelį pasipriešinimą.

„Anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai turėsime apsvarstyti finansavimą Europos mastu, kaip tai padarėme COVIDo atveju“, – per spaudos konferenciją Briuselyje kalbėjo EK vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas).

Viename dokumente, kuriame apžvelgiami būdai, kaip blokas galėtų padėti karo draskomai šaliai, Komisija nurodė, kad gelbėti Ukrainą būtų galima papildomai prisidedant prie esamų ES programų ir didinant Bendrijos biudžetą.

Tačiau, kaip teigiama dokumente, „atsižvelgiant į paskolų, kurių veikiausiai prireiks, mastą, tarp svarstomų galimybių yra ir lėšų rinkimas ES vardu arba su valstybių narių nacionalinėmis garantijomis“.

Naujos bendros skolos idėjai tikriausiai priešinsis Šiaurės Europos šalys, kurios 2020 metų vasarą buvo susitelkusios prieš ES ekonomikos atkūrimo planą.

Suvokdamas šias abejones, vienas ES pareigūnas atkreipė dėmesį, kad EK siūlymai lieka sąmoningai migloti.

„Kviečiame valstybes nares „pažaisti“ idėjomis ir pažiūrėti, ar yra noro pritarti ir žengti toliau“, – sakė jis.

Europos Komisija, ES vykdomoji institucija, paskelbė šį tikslą tuo metu, kai Jungtinės Valstijos ketina uždrausti naftos importą iš Rusijos – tai žingsnis, kurio europiečiai nesiryžta žengti, nes baiminasi, kad ekonominiai padariniai bus per sunkūs. Vietoj to Komisija teigė, kad gali panaikinti didžiulę savo priklausomybės nuo Rusijos dalį, pasitelkusi naujus dujų tiekimus, padidindama atsargas kitai žiemai ir paspartindama pastangas efektyviau naudoti energiją.

„Iki šių metų pabaigos galime pakeisti 100 milijardų kubinių metrų iš Rusijos importuojamų dujų. Tai yra du trečdaliai to, ką iš jų importuojame“, – žurnalistams Strasbūre (Prancūzija) sakė Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas. „Tai užbaigs mūsų per didelę priklausomybę ir suteiks mums taip reikalingos erdvės manevruoti“, – pridūrė F. Timmermansas, vadovaujantis ES energetikos ir klimato kaitos politikos formavimui.

Savo plane ES nurodė, kad iki 2030 metų blokas gali tapti visiškai nepriklausomas nuo Rusijos dujų, naftos ir anglies.

Tačiau F. Timmermansas paragino būti atsargius. Rusija tenkina 40 proc. ES dujų poreikio, o Italija, Vokietija ir kelios Vidurio Europos šalys yra ypač priklausomos. Ketvirtadalis naftos tiekimo taip pat gaunama iš Rusijos. Dėl šios priklausomybės ES šalys atsisako pritarti Kijevo ir Vašingtono raginimams taikyti griežtas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, Vakarų sąjungininkėms ieškant daugiau būdų, kaip dar stipriau smogti Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje.

„Realybė tokia, kad yra nemažai mūsų valstybių narių, kurios pakliūtų į tikrą bėdą, jei visa energija akimirksniu nebebūtų tiekiama iš Rusijos“, – anksčiau Europos Parlamento nariams sakė F. Timmermansas. „Taigi turime įsitikinti, kad (...) nepadarysime sau daugiau žalos nei V. Putinui“, – pridūrė jis.

Neįpareigojantis pasiūlymas numato, kad iki rugsėjo 30 d. būtų užpildyta 90 proc. dujų saugyklų pajėgumų – dabar užpildyta tik apie 30 procentų.

Briuselio rekomendacijos pateiktos prieš pat ES lyderių susitikimą, kuriame bus aptarti būdai, kaip ilgam laikui nutraukti Europos energetinius ryšius su Rusija. 27 lyderiai susitars „palaipsniui panaikinti mūsų priklausomybę nuo Rusijos dujų, naftos ir anglies importo“, teigiama AFP pateiktame deklaracijos projekte, kuriuo siekiama užbaigti susitikimą.

„Baltarusijos režimas kone kasdien tampa vis niekšiškesnis, netgi pačios pamatinės diplomatinės normos, kurias priima diktatoriai visame pasaulyje, dabar yra negerbiamos Baltarusijos, tai tampa nebekontroliuojama“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė EK pirmininko pavaduotojas.

„Vienintelis galimas atsakas yra tvirtybė – turime laikytis tvirtai dėl Baltarusijos, turi būti visiškai aišku dėl sankcijų, turime parodyti jiems, kad Europai toks elgesys yra visiškai nepriimtinas“, – pridūrė jis.

F. Timmermansas pabrėžė, kad Europos Komisija reiškia „visišką solidarumą Lietuvai, Lietuvos Vyriausybei“. Anot jo, dėl incidento su Vyriausybe bendrauja už migracijos klausimus atsakinga eurokomisarė Ylvos Johansson (Ilvos Johanson).

„Ir mes remsime Lietuvą iki galo“, – pabrėžė eurokomisaras.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad Baltarusijos pareigūnai sulaikė Lietuvos diplomatinį paštą gabenusį automobilį, pareikalavo nuplėšti diplomatines plombas ir atidaryti automobilį.

Lietuvos diplomatiniams kurjeriams nesutikus su šiuo reikalavimu, automobilis buvo priverstas apsisukti ir grįžti į Lietuvos teritoriją.

Baltarusijai dėl incidento įteikta protesto nota.

„Aišku, kad ambicijos yra, bet dabar mes visi turime tai paversti konkrečiais veiksmais. Vyriausybė nori tai padaryti, tačiau ji taip pat prašo mūsų atsižvelgti į konkrečius iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva, ir aš manau, kad tai yra teisingas prašymas“, – žurnalistams Vilniuje sakė eurokomisaras.

ES šalys iki 2030 metų turi sumažinti šiltnamio dujų emisiją 55 proc., palyginti su 2005 metais. Lietuvos tikslas yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 30 procentų.

F. Timmermansas taip pat mano, jog svarbu nepalikti nė vieno žmogaus, kuriam šis perėjimas kainuoja papildomą naštą.

Jo teigimu, ypač svarbu konkretumas siekiant pereiti prie atsinaujinančios energetikos. Pasak eurokomisaro, Lietuvoje yra didelis jūros vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančios energetikos projektų potencialas.

„Aš manau, kad investuoti į tai yra nepaprastai svarbu. Ne tik todėl, kad tai padės mums sumažinti CO2 emisijas, bet ir sukurs didesnę strateginę autonomiją ir tvirtesnes pozicijas Lietuvai regione“, – teigė eurokomisaras.

„Taip pat manau, kad čia yra tiek daug pramonės galimybių, vandenilio, kaip alternatyvaus kuro, plėtra yra svarbi. Žemės ūkyje, miškininkystėje Lietuva taip pat turi didžiules galimybes tai panaudoti“, – pridūrė jis.

F. Timmermanas penktadienį klimato politiką aptarė su premjere Ingrida Šimonyte. Jos teigimu, derybose ES lygiu dėl naštos pasidalinimo turi būti įvertinta šalių specifika ir pastangos mažinant taršą.

Anot premjerės, BVP vienam gyventojui principas atspindėtų šalių galimybes prisidėti prie naujų įsipareigojimų įgyvendinimo, tačiau siūlomas kaštų efektyvumo principas sukeltų didesnius įsipareigojimus toms valstybėms, kurios turi didžiausius socialinius ir ekonominius iššūkius, todėl siūloma šio principo atsisakyti.

Be to, pasak premjerės, Lietuva linkusi pritarti apyvartinių taršos leidimų sistemos išplėtimui, įtraukiant aviaciją ir jūrinį transportą, tačiau dėl kelių transporto ir statybos sektorių įtraukimo Lietuva mano, kad atsižvelgiant į mažiausias pajamas gaunančių žmonių skirtumus tarp ES šalių, šiame etape ES nėra pasiruošusi taikyti vienodo dydžio taršos įkainių transportui ir ypač daugiabučiams.

Lietuva palaiko būsimąją ES miškų strategiją, kuri prisidės prie tvaraus miškų valdymo įgyvendinimo tęstinumo, tačiau anot I. Šimonytės, turi būti rastas balansas tarp ES ir nacionalinių valstybių kompetencijos miškų sektoriuje.

Susitikimuose su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte jie penktadienį aptars Europos Sąjungos klimato politikos tikslus, siekį iki 2030 metų bent 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bendrijos miškų strategiją bei žaliąją pertvarką, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Šeštadienį F. Timmermansas ir V. Sinkevičius Prezidentūros kieme dalyvaus „Žalios Lietuvos“ deklaracijos paskelbimo ceremonijoje ir apžiūrės ten rengiamą Žaliųjų idėjų mugę.

Vėliau jie Kaune dalyvaus Prezidento Valdo Adamkaus premijos už pasiekimus aplinkosaugos srityje įteikimo ceremonijoje. Premija bus įteikta dokumentinio filmo „Sengirė“ režisieriui Mindaugui Survilai.

Eurokomisarai taip pat lankysis Dubravos rezervatinėje apyrubėje Kauno rajone.

„Tiesa, kad buvo padaryta klaidų užsakant vakcinas tiek Briuselyje, tiek ir valstybėse narėse“, – Vokietijos laikraščiui „Tagesspiegel“ sakė F. Timmermansas.

„Esu pasirengęs tai įvertinti pandemijos pabaigoje – tada pamatysime, ką padarėme teisingai, o ką – klaidingai“, – teigė jis.

Pasak politiko, šiuo metu svarbiausia užtikrinti, kad „visa Europa gautų vakciną“.

Tiesa, kad buvo padaryta klaidų užsakant vakcinas tiek Briuselyje, tiek ir valstybėse narėse.

Visą Europą apimantis požiūris į vakcinaciją taip pat „atitinka turtingesnių ES valstybių narių, tokių kaip Vokietija, interesus“, leidiniui teigė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

EK iš viso yra užsisakiusi 1,4 mlrd. dozių keturių vakcinų, kurios šiuo metu patvirtintos bendrijoje. Jų turėtų visiškai pakakti visiems 450 mln. ES gyventojų.

Tiesa, EK susilaukė kritikos dėl pernelyg lėto vakcinų užsakymo proceso. Kai kurios ES šalys taip pat mano, kad vakcinos valstybėms narėms skirstomos nesąžiningai.