Valstybinė darbo inspekcija, patikrinusi 19 „Fresh Market“ tinklui priklausiusių parduotuvių visoje Lietuvoje, daugumoje jų neatitikimų norminiams teisės aktams, reglamentuojantiems darbo santykių pasibaigimą, nenustatė; darbuotojams darbo užmokestis yra mokamas laiku, darbdavio atstovų teigimu, jie taip pat bus informuoti apie galimas darbo alternatyvas kitose įmonėse. Darbdavio atstovų siūlymų prašyti atleidimo iš darbo savo noru teigė sulaukę tik keletas darbuotojų, tačiau jie patvirtino žiną savo teises ir su tokiu pasiūlymu nesutiko. Inspektavimų metu visi darbuotojai ir darbdavių atstovai buvo konsultuoti darbo teisinių santykių pasibaigimo klausimais. Darbdavių atstovai taip pat prevenciškai informuoti apie draudimą versti darbuotojus išeiti iš darbo savo noru bei apie gręsiančias sankcijas.
Primena teisines garantijas atleidimo iš darbo metu
Įspėjimas apie atleidimą – iš anksto. Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta, jog apie atleidimą iš užimamų pareigų darbdavio iniciatyva darbuotojai raštu turi būti įspėjami iš anksto: visi darbuotojai – ne vėliau kaip prieš du mėnesius, o darbuotojai, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenys iki aštuoniolikos metų, neįgalieji, darbuotojai, auginantys vaikų iki keturiolikos metų – ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius. Jei darbo santykiai nutraukiami darbuotojo prašymu, jis apie tai turi įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Pabrėžtina, jog darbo santykiai nutrūksta tik tuomet, kai atleidimas atitinkamai įformintas dokumentais. Jei darbuotojas, padavęs pareiškimą išeiti iš darbo (arba apie tai pasakęs žodžiu) ir negavęs atleidimą patvirtinančių dokumentų, daugiau darbe nebepasirodo, tokiu atveju darbdavys turi teisę šį laiką įforminti kaip pravaikštas ir atleisti iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.
Išeitinė kompensacija priklauso nuo darbo santykių nutraukimo pagrindo. Jei darbo santykiai nutraukiami darbuotojo valia arba dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, pvz., pravaikštos, girtumo darbe, išeitinė kompensacija jam nepriklauso. Kitais atvejais tokia išmoka nustatyta įstatyme ir yra privaloma. Nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pvz., dėl struktūrinių pertvarkymų ar darbuotojo kvalifikacijos arba likvidavus darbdavį, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Jei stažas darbovietėje:
- iki 12 mėnesių – išmoka yra vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
- nuo 12 iki 36 mėnesių – dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
- nuo 36 iki 60 mėnesių – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
- nuo 60 iki 120 mėnesių – keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
- nuo 120 iki 240 mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;
- daugiau kaip 240 mėnesių – šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
Darbo santykius nutraukiant šalių susitarimu dėl išeitinės kompensacijos reikia susitarti, o išmokos dydis, šiuo atveju, nėra ribojamas.
Visos priklausančios išmokos (darbo užmokestis, išeitinė kompensacija, atostoginiai ir kt.) darbuotojui turi būti išmokamos paskutinę darbo dieną, jei šalys nesudaro raštiško susitarimo dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos. Jei su darbuotoju nėra galutinai atsiskaitoma iki nustatytų terminų, jis turi teisę kreiptis su prašymu į darbo ginčų komisiją prie teritorinio VDI skyriaus.
Kaip sprendžiami individualūs darbo ginčai
Darbuotojai dėl neišmokėto darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, dėl ginčytinų drausminių nuobaudų ar reikalavimų atlyginti materialinę žalą, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisijas prie VDI teritorinių skyrių. Darbo ginčų komisijai reikia pateikti užpildytą nustatytos formos prašymą, darbo sutarties kopiją bei kitus aktualius dokumentus, pvz., algalapius, skolos raštelius ir pan. Individualius darbo ginčus nagrinėja trišalė komisija – VDI inspektorius bei darbuotojų ir darbdavių atstovai, todėl sprendimai priimami skaidriai ir nešališkai. Jei darbo byloje nereikia rinkti papildomų įrodymų, nėra kitų trukdžių, dėl kurių reikėtų pratęsti jos nagrinėjimo terminą, ginčas išsprendžiamas per vieną mėnesį nuo prašymo užregistravimo dienos. Į darbo ginčų komisijos posėdį kviečiami tiek darbuotojas, tiek darbdavys ar jų atstovai, tačiau galutinis sprendimas gali būti priimtas ir nedalyvaujant vienai iš ginčo pusių.
Trejų darbo ginčų komisijų veiklos metų analizė rodo, jog pusė visų prašymų yra patenkinama arba iš dalies patenkinama ieškovo naudai, dar trečdalyje bylų nė neprireikia komisijos sprendimo – darbo ginčo šalys tarpusavyje susitaria (yra atsiskaitoma su darbuotoju, priimamas abi puses tenkinantis sprendimas dėl nuobaudų ar materialinės žalos atlyginimo) dar iki komisijos posėdžio ar jo metu.
Kad toks darbuotojų ir darbdavių nesutarimų sprendimo būdas pasiteisina, rodo nemažėjantis darbo bylų srautas – kasmet jų išnagrinėjama daugiau nei 5 tūkstančiai. Pastebėtina, jog darbo bylų nagrinėjimą perėmus VDI, sprendžiamų darbo ginčų padaugėjo dvigubai, nei jų iki tol buvo teismuose. Darbo ginčų komisijų sprendimais pernai ieškovams priteista daugiau nei 13 mln. litų suma, šiemet – beveik 2 mln. eurų.
Kovos už savo teises ginklas – ir skundai
Jei darbo teisinių santykių nesutarimas nėra darbo ginčas, pvz., darbo ir poilsio laiko organizavimo, darbo sutarčių sudarymo ir vykdymo, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai, darbuotojai turėtų kreiptis į VDI teritorinį skyrių su rašytiniu motyvuotu skundu. Tokiu atveju įmonėje yra organizuojamas patikrinimas ir, nustačius pažeidimų, darbdavys įpareigojamas juos pašalinti per nustatytą laiką surašant jam reikalavimą, o už grubius pažeidimus skiriama ir bauda. Kasmet tokių skundų ir panešimų, kurių pagrindų pradedamas tyrimas, VDI gaunama po 4-5 tūkstančius. Statistika rodo, jog realiai pasiteisina tik kas antras skundas ar pranešimas.
Geriausia pažeidimų prevencija – konsultacijos. Tik gerai žinodamos savo teises ir pareigas darbo teisinių santykių šalys gali tinkamai užtikrinti jų įgyvendinimą bei užkirsti kelią galimiems pažeidimams. Per pastaruosius keletą metų VDI išplėtojo įvairių konsultacijų formų pasiūlą, kad šia paslauga galėtų patogiai ir greitai pasinaudoti kuo daugiau darbuotojų ir darbdavių. Populiariausias konsultacijų kanalas – bendrasis konsultacijų telefonas, kuriuo vienu metu konsultuoja iki 10 darbo inspektorių (įdiegus šią sistemą galimybė prisiskambinti konsultantui iš pirmo karto padidėjo nuo maždaug nuo 30 iki 93 procentų). Pirminio lygio konsultacijos esamuoju laiku teikiamos ir VDI Facebook‘o paskyroje, o išsamią konsultaciją raštu galima gauti kreipiantis el. pašto adresu info@vdi.lt.
