Per 36 valandas Emilijos-Romanijos regione iškrito šešių mėnesių lietaus norma, o ten kilę potvyniai apibūdinami kaip didžiausi per šimtmetį.

Šaltinis sakė, kad G. Meloni išvyks iš aukščiausiojo lygio susitikimo šeštadienio vakarą, nors derybos oficialiai baigsis sekmadienį.

Jau paskelbtas galutinis komunikatas, o G. Meloni taip pat susitiko su netikėtu aukščiausiojo lygio susitikimo svečiu – Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Japonijos mieste susirinkę lyderiai pasiūlė savo paramą G. Meloni, kuri per derybas pasidalijo nelaimės vaizdais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) tviteryje parašė, kad Prancūzija yra „pasirengusi suteikti visokeriopą naudingą pagalbą“.

Netikėta V. Zelenskio kelionė susitikti tiek su G-7 sąjungininkais, tiek su kviestinėmis besivystančiomis šalimis, pavyzdžiui, Brazilija ir Indija, yra „unikali galimybė (...) išreikšti savo situaciją, perduoti savo žinią ir pasidalyti savo nuomone“, sakė E. Macronas.

„Tikiu, kad tai gali pakeisti situaciją“, – teigė jis.

Prezidentinis lėktuvas „Air Force One“ nusileido JAV jūrų pėstininkų bazėje Ivakunyje, esančiame į pietus nuo Hirošimos, kur iki sekmadienio vyks G-7 vadovų susitikimas. Tada J. Bidenas grįš į Vašingtoną, praleisdamas anksčiau planuotus sustojimus Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Australijoje, kad galėtų toliau spręsti skolos lubų krizę.

J. Bidenas atvyko planuodamas privačiai susitikti su Japonijos ministru pirmininku Fumio Kishida (Fumijas Kišida) prieš didesnį G-7 aukščiausiojo lygio susitikimą – tai ženklas, kad abiejų šalių ekonominis ir nacionalinio saugumo aljansas sustiprėjo.

F. Kishidos gimtajame Hirošimos mieste vyks didžiųjų pramoninių šalių susitikimas. Hirošimos, kur 1945 metais per Antrąjį pasaulinį karą JAV numetė pirmąją branduolinę bombą, fonas įgauna naują prasmę, JAV, Japonijai ir jų sąjungininkėms rengiant strategijas, kaip elgtis su Rusijos karu Ukrainoje.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) teigė, kad Rusijos invazija išlieka didelė problema ir apie ją bus daug kalbama per viršūnių susitikimą.

„Bus diskutuojama apie mūšio lauką“, – oro pajėgų lėktuve „Air Force One“ sakė J. Sullivanas, pabrėždamas, kad G-7 lyderiai sieks pašalinti bet kokias sankcijų spragas, kad jų poveikis būtų kuo didesnis.

„Bus diskutuojama apie dabartinę sankcijų padėtį ir veiksmus, kurių G-7 kolektyviai imsis visų pirma vykdymo užtikrinimo srityje“, – teigė jis.

J. Sullivanas teigė, kad JAV ir Japonijos aljansas pasiekė tikrą viršūnę.

Jis sakė, kad J. Bidenas ir F. Kishida savo susitikime sieks plėtoti santykius, kurie per pastaruosius dvejus metus pasistūmėjo į priekį „visais aspektais, nesvarbu, ar tai būtų karinis aljanso aspektas, ar ekonominis aspektas, ar neseniai sudarytas susitarimas dėl švarios energijos, ar mūsų bendras darbas ekonominio saugumo srityje“.

„Priėmiau ministro pirmininko kvietimą ir dalyvausiu G-7 viršūnių susitikime Hirosimoje internetiniu formatu“, – per spaudos konferenciją su Ukrainoje viešinčiu Japonijos premjeru Fumio Kishida (Fumijumi Kišida) sakė V. Zelenskis.

„Jie sutarė surengti virtualų G-7 lyderių susitikimą kitą savaitę, kad aptartų bendrą strategiją ir požiūrį“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

Tai buvo pirmas J. Bideno  pokalbis telefonu su kitos šalies lyderiu nuo savaitgalį įvykusio staigaus talibų valdžios Afganistane perėmimo, lėmusio skubią evakuacijos operaciją iš Kabulo oro uosto.

Staigi Talibano pergalė sukėlė būgštavimų tiek dėl plataus masto humanitarinės krizės Afganistane, tiek dėl galimų prieglobsčio užsienyje, įskaitant Vakarų Europą, prašančių pabėgėlių bangų.

J. Bidenas, kuris sulaukė daug kritikos dėl nepakankamo pasirengimo saugiai išskraidinti iš Afganistano tūkstančius žmonių, ir B. Johnsonas „aptarė būtinybę tolesnio glaudaus koordinavimo tarp sąjungininkų ir demokratinių partnerių dėl tolesnės Afganistano politikos“, sakoma pareiškime.

Tai apima „būdus, kaip pasaulinė bendruomenė gali teikti tolesnę humanitarinę pagalbą ir paramą pabėgėliams ir kitiems pažeidžiamiems afganams“.

Tuo metu Londone Dauningo gatvės atstovas sakė, kad abu lyderiai palankiai vertina JAV ir JK bendradarbiavimą vykstant evakuacijai.

„Jie nusprendė artimiausiomis dienomis ir savaitėmis toliau glaudžiai bendradarbiauti šiuo klausimu, kad kuo daugiau žmonių galėtų palikti šalį“, – sakoma pranešime.

„Premjeras ir prezidentas Bidenas sutarė, jog pasaulinei bendruomenei reikia susiburti, kad būtų išvengta humanitarinės krizės“, – sakoma pareiškime.

Jame nurodoma, jog B. Johnsonas taip pat „pabrėžė, kad svarbu neprarasti per pastaruosius dvidešimt metų Afganistane pasiektų laimėjimų“.

Turtingųjų demokratijų klubas G-7, kuriam šiemet pirmininkauja JK, be jos ir JAV dar priklauso Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija bei Japonija.

Sveikindamas svečią B. Johnsonas pareiškė, kad „visi labai džiaugiasi“ J. Bideno atvykimu į pietvakarių Anglijos pajūrio kurortą. Savo ruožtu JAV lyderis pasveikino britų premjerą su neseniai įvykusiomis vestuvėmis ir pajuokavo: „Mes abu vedėme iš aukštesnio nei mūsų sluoksnio.“

„Nesiruošiu prezidentui prieštarauti dėl to ar, iš tiesų, dėl ko nors kito“, – atsakė B. Johnsonas, abiem išeinant privačių derybų.

Po to jis dar turi apsilankyti Briuselyje, kur vyks NATO ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimai.

Pirmosios jo užsienio kelionės „pabrėš jo įsipareigojimą atkurti mūsų aljansus, atgaivinti transatlantinius santykius ir glaudžiai bendradarbiauti su mūsų sąjungininkais ir daugiašaliais partneriais sprendžiant pasaulinius iššūkius ir geriau apsaugant Amerikos interesus“, sakė Baltieji rūmai.

„Esu daug labiau linkęs padaryti tai kažkuriuo metu po rinkimų. Ketinome surengti [susitikimą] rugsėjį – jie [G-7 lyderiai] norėtų tai padaryti“, – D. Trumpas sakė per beveik kasdien rengiamą spaudos konferenciją apie koronaviruso epidemijos JAV vystymąsi.

„Galėtume padaryti tai telekonferencijos būdu arba kaip [tiesioginį] susitikimą, bet dabar siūlau... Vakar sakiau savo žmonėms: „Tiesą sakant, kodėl mums to nepadarius kažkuriuo metu po rinkimų, kai reikalai bus truputį... reikia truputėlį laiko apie tai pagalvoti, nes tai yra labai svarbu“, – pridūrė prezidentas.

D. Trumpas per lapkričio 3-ąją vyksiančius prezidento rinkimus sieks būti perrinktas antrai kadencijai.

Didžiojo septyneto susitikimuose dalyvauja vienų turtingiausių valstybių lyderiai, aptariantys įvairius politikos ir ekonomikos reikalus.

D. Trumpas iš pradžių norėjo birželį surengti tiesioginį susitikimą Vašingtone, bet tokį pasiūlymą atmetė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Vėliau D. Trumpas atidėjo viršūnių susitikimą iki rugsėjo, tikėdamasis, kad nuo koronaviruso smarkiai nukentėjusiose Jungtinėse Valstijose epidemiologinė padėtis iki to laiko normalizuosis.

Birželį skelbdamas, jog renginys atidedamas, D. Trumpas sakė planuojantis jį išplėsti ir pakviesti kitų lyderių, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris buvo pašalintas iš šios grupės, kai Maskva 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

Pirmadienį JAV prezidentas atrodė tebeplėtojantis šį sumanymą.

„Pakviesime tam tikrų žmonių, kurie nepriklauso G-7“, – jis sakė žurnalistams.

„Kai kurie žmonės jau priėmė [kvietimą], bet padarysime tai po rinkimų. Manau, bus geresnė, ramesnė atmosfera surengti G-7“, – aiškino D. Trumpas.

Liepos pradžioje JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) gynė D. Trumpo siūlymą pakviesti V. Putiną į šį aukščiausio lygio susitikimą. Jis žurnalistams sakė, kad prezidentas „sprendžia, ar nori, jog [V. Putinas] atvyktų į viršūnių susitikimą, ar ne“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) „sprendžia, ar jis nori, kad jis (V. Putinas) atvyktų į susitikimą, ar ne. Tai – jo sprendimas“, žurnalistams sakė M. Pompeo.

„Tikrai paliksiu tai jam“, – pridūrė jis.

M. Pompeo taip pat sakė, kad dabartinio prezidento komanda turi spręsti su Rusija susijusias problemas, kurias jai paliko D. Trumpo pirmtako Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija.

„Turime padaryti tvarką daugeliu aspektų“, – teigė jis.

Pasak M. Pompeo, dėl B. Obamos kaltės Rusija „sugebėjo įsitvirtinti Sirijoje ir pasiekti ten didelės sėkmės“. Jis taip pat kalbėjo apie Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, kuris vyko dirbant B. Obamos administracijai.

„Reikia dažnesnių kontaktų su Rusija“

M. Pompeo teigimu, sprendžiant aktualias problemas būtina aktyvinti kontaktus tarp JAV ir Rusijos.

„Mums reikia dažnesnių kontaktų su Rusija“, – pareiškė jis per spaudos konferenciją Valstybės departamente.

Kalbėdamas apie svarbius kontaktus su Maskva M. Pompeo paminėjo neseniai Vienoje įvykusias derybas dėl strateginio stabilumo.

JAV diplomatijos vadovas sakė, kad kai Rusija priklausė Didžiajam aštuonetui (G-8), JAV turėjo su ja problemų, bet situacija nepasikeitė Maskvą išmetus iš galingųjų valstybių klubo.

„Kai ji buvo G-8 – problemų buvo, o jos ten nebelikus rizikos vis tiek yra“, – teigė M. Pompeo.

Maskvos narystė G-8 buvo neribotam laikui įšaldyta, kai 2014 metais ji aneksavo Krymą ir paskui paskelbė šį pusiasalį Rusijos teritorijos dalimi.

Kremlius tuo pat metu ėmėsi remti prorusiškus separatistus iki šiol tebevykstančiame kare su Kijevo vyriausybe Rytų Ukrainoje.

Tas epizodas buvo paskutinis lašas ilgą laiką prastėjusiuose V. Putino vadovaujamos Rusijos ir Vakarų santykiuose.

2008 metais V. Putinas pasiuntė karius į du Vakarų palaikomo Sakartvelo regionus, kuriuos Maskva laiko nepavaldžiais Tbilisiui. Rusų vyriausybę Europos pareigūnai taip pat kaltina surengus virtinę nužudymų žemyne, be kita ko, panaudojant biologines ir radioaktyvias nuodingas medžiagas Jungtinėje Karalystėje.

D. Trumpas, griežtai kritikuojantis NATO karinį aljansą ir laikantis Europos Sąjungą priešiška varžove prekybos srityje, ne kartą reikalavo švelnesnės politikos Rusijos atžvilgiu.

Žlugus amerikiečių prezidento paskubomis parengtam planui organizuoti tiesioginį G-7 viršūnių susitikimą Vašingtone, besitęsiant koronaviruso pandemijai, Baltųjų rūmų vadovas gegužės gale staiga paskelbė norįs visiškai pertvarkyti organizaciją ir į vėliau šiemet turintį įvykti susitikimą pakviesti Rusiją bei dar kelias valstybes.

D. Trumpas neseniai pavadino Didįjį septynetą, jau daugelį metų laikomą turtingiausių ir labiausiai išsivysčiusių demokratijų svarbiu diplomatijos forumu, „labai pasenusia šalių grupe“.

Vašingtono partneriai iš G-7 nepritaria jo siūlymui pertvarkyti šią organizaciją.

„Nemanau, kad G-7 tinkamai atstovauja tam, kas vyksta pasaulyje. Tai labai pasenusi šalių grupė“, – prezidentiniame lėktuve žurnalistams sakė D. Trumpas.

Jis nori surengti išplėsto formato G-7 susitikimą ir į jį pakviesti Rusiją, Pietų Korėją, Australiją bei Indiją.

Anot D. Trumpo, susitikimas galėtų įvykti rugsėjį prieš arba po Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos. „Galbūt tai padarysiu po rinkimų“, – pridūrė jis.

Prezidento rinkimai Amerikoje vyks lapkričio pradžioje. D. Trumpas siekia, jog tuo metu, kai rinkėjai ateis prie balsadėžių, šalyje būtų grįžta prie normalaus gyvenimo po koronaviruso pandemijos ir atsitiestų ekonomika.

Planuojamą renginį „G-10 ar G-11“ pavadinęs D. Trumpas pareiškė, jog „bendrais bruožais“ jau aptarė šį klausimą su keturių šalių lyderiais.

Jungtinių Valstijų šiemet vadovaujamo G-7 formato šalių lyderiai turėjo posėdžiauti nuotoliniu būdu birželio pabaigoje, nes plintantis koronavirusas sutrukdė jiems asmeniškai susitikti Kemp Deivide – JAV prezidento užmiesčio rezidencijoje.

Tačiau D. Trumpas prieš maždaug savaitę sukėlė įtampą pareiškęs, jog susitikimas veikiausiai gali įvykti gyvai „pirmiausia Baltuosiuose rūmuose“, o kažkokia jo dalis galėtų vykti Kemp Deivide.

Iš karto atsisakė

Vokietijos kanclerė Angela Merkel netrukus tapo pirmąja lydere, atsisakiusia dalyvauti gyvame susitikime.

„Atsižvelgdama į bendrą pandemijos situaciją, ji negali sutikti su savo gyvu dalyvavimu bei kelione į Vašingtoną“, – šeštadienį nurodė jos atstovas.

Didžiosios Britanijos, Kanados ir Prancūzijos lyderių reakcijos svyravo nuo dvejopų iki pozityvių.

Vokietijos kanclerė yra 65 metų ir yra antra vyriausia G-7 šalių lyderė po 73 metų D. Trumpo. Japonijos premjerui Shinzo Abe (Šindzui Abei) yra 65-eri ir jis tik keliais mėnesiais jaunesnis už A. Merkel. Jie visi yra didelės rizikos grupėje užsikrėsti koronavirusu.

G-7 grupei priklausančios ekonomiškai išsivysčiusios valstybės – Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos – kasmet susitinka aptarti tarptautinio ekonomikos koordinavimo klausimų.

Rusija iš Didžiojo aštuoneto buvo pašalinta 2014 metais po to, kai užėmė Ukrainos Krymo pusiasalį. Tarptautinė bendruomenė šios aneksijos niekada nepripažino.

Šalims siekiant atsitiesti po koronaviruso sukeltos žalos ekonomikai, G-7 dabar vaidina itin svarbų vaidmenį.

Baltieji rūmai anksčiau yra sakę, jog didžiulis diplomatinis susibūrimas taps „stiprybės parodymu“ tuo metu, kai pasaulio ūkiai laipsniškai atsigauna po karantinų, kurie buvo įvesti dėl koronaviruso.

Jungtinės Valstijos yra labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusi šalis: čia užsikrėtė daugiau nei 1,7 mln. žmonių, o daugiau nei 103 680 žmonių mirė.