„Iš visuomenės iš viso surinkome daugiau nei 190 tūkst. eurų ir ši suma buvo padalyta 33 šeimoms – 29 butų savininkams ir keturiems nuomininkams. Skirstėme į 33 dalis ir nuo bazinės sumos didinome sumą priklausomai nuo to, kiek šeimoje yra šeimos narių, maksimalią sumą skyrėme tiems, kurių šeimoje yra negalią turintis asmuo, ir artimojo netekties atveju, kuris taip pat, deja, bet buvo“, – pasakojo LRK atstovė. 

– Ar pinigai tiesiogiai pervesti į nukentėjusiųjų banko sąskaitas, ar suteikta kokia nors pagalba, atitinkanti tą sumą?

– Pinigai pervesti tiesiai į banko sąskaitas ir labai džiaugiamės, kad pervesta visiškai visa suma, nes nei mes patys, nei mūsų partneriai netaikėme jokio administracinio mokesčio. Vadinasi, 100 proc. to, kiek buvo suaukota, pasiekė nukentėjusių žmonių banko sąskaitas.

– Ar buvo išskirti kokie nors prioritetai, kam pirmiau pervesta parama, ar vienu metu visiems nukentėjusiesiems?

– Visoms šeimoms parama buvo pervesta vienu metu.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar aukojimas vis dar tęsiasi, ar žmonės vis dar gali remti nukentėjusiuosius?

– Ne, aukojimas yra sustabdytas, jis tęsėsi maždaug dvi savaites ir visa suma šiuo metu jau yra pervesta.

– Kiek laiko praėjo nuo nelaimės iki tol, kol šie pinigai pasiekė žmones?

– Nelaimė įvyko sausio 2 d. Pirmąją sumos dalį mes pervedėme per mėnesį, o likusią dalį, kai jau sustabdėme aukojimą, viską suskaičiavome, padalijome, pervedėme praeitos savaitės pabaigoje.

– Žmonės aktyviai siūlė ne tik finansinę pagalbą. Kokios dar pagalbos siūlė suteikti ir galbūt suteikė?

– LRK, tik įvykus sprogimui, vyko į įvykio vietą, savanoriai bei darbuotojai teikė pirmąją psichologinę pagalbą, dalijo humanitarinę pagalbą, teikė žmonėms reikalingą informaciją, ką daryti toliau, kur kreiptis ir pan. Na, o kiek vėliau mes pakvietėme visuomenę taip pat aukoti daiktus žmonėms, nes  buvo ir tokių atvejų, kai žmonės atsidūrė būstuose, kur yra tik plikos sienos ir jokių daiktų. Tad žmonėms reikėjo nuo indų, įrankių iki įvairių buitinių prietaisų, televizoriaus, radijo, ypač senjorams. Taigi žmonės aktyviai aukojo ir daiktus. Mes tikrai esame labai laimingi, kad, atsitikus nelaimei, mūsų tauta yra tokia vieninga ir visada susivienija.

– Ar šiuo metu dar bendraujate su tais žmonėmis, teikiate pagalbą, ar kreipiasi į jus su dar kokiais nors prašymais?

– Jeigu gauname prašymų, mes juos atliepiame, bet šiaip reguliariai pagalbos tiems žmonėms nebeteikiame.

– O ar yra prašančių, yra, kurie kreipiasi?

– Taip, dabar daugiau prašo psichologinės pagalbos. 

– Tie žmonės dabar yra faktiškai likę be savo namų. Kur didžioji dalis glaudžiasi, kur gyvena?

– Dalis žmonių gyvena savivaldybės paskirtuose būstuose, kita dalis pas giminaičius ar būstuose, kuriuose galėjo apsistoti iškart po įvykusios nelaimės. Labai įvairiai.

– O savivaldybės būstai yra suteikti neterminuotai?

– Į šį klausimą atsakyti negaliu.

– Visuomenė išties susitelkė, suaukota nemaža suma. Žvelgiant į jūsų, kaip LRK, istoriją, galbūt panašius įvykius, ar jus nustebino toks visuomenės dosnumas?

– Sunku pasakyti, nes visos įvykusios nelaimės yra be galo skirtingos, labai skiriasi ir nukentėjusių žmonių skaičius. Tad sunku pasakyti, ta suma didelė ar maža. Tačiau tikrai žinome, kad žmonės labai palaikė. Kai dar net nebuvome pradėję paramos rinkimo akcijos, žmonės jau klausė, kaip jie gali prisidėti, kur gali pervesti pinigų, kur gali atnešti daiktų. Tai byloja, kad žmonės tikrai labai noriai palaikė ir didelė žmonių dalis norėjo prisidėti prie pagalbos.

– Jūsų organizacija viena pirmųjų visuomet atskubančių į tokias nelaimes. Tačiau žmonės gali prisidėti prie jūsų organizacijos dar iki nutinkant nelaimei, ar ne?

– Taip, mes turime trumpąjį humanitarinės pagalbos numerį 111, kuriuo žmonės gali skambinti įvykus nelaimei. Nesvarbu, ar tai būtų didelio masto nelaimė, ar individuali krizė, bėda. Žmonės skambina tuo numeriu ir mes suteikiame pagalbą. Žmonės gali prisidėti finansiškai, aukodami būtent mūsų humanitarinės pagalbos linijai 111.

Viršuliškių gyventojai į laidos „TOP 3“  komandą kreipėsi patys. Jie neslėpė, kad ašaras nuslėpti sunku. Juk nors buvo tikinti kitaip, namą teks remontuoti patiems... Kaip laidoje pasakos žmonės, jie tyliai buvo iškviesti į savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“ ir ten supažindinti su jų laukiančia rinkliava.

„Įdomiausia, kad mums, gyventojams, bus išrašytos sąskaitos, kiek mes turėsime patys sumokėti iš savo kišenės už namo atstatymą“, – pasakos vienas daugiabučio gyventojas.

Kiekvienam būsto turėtojui sumos yra skirtingos, bet siekiančios po keliasdešimt tūkstančių eurų. O apie tokias laukiančias sąskaitas buvo informuoti tie, kurie savo būstų buvo neapsidraudę. „Kai man pasakė, kad reikės 22 tūkstančių eurų, tai mane pribloškė. Sakau, iš kur aš tiek paimsiu? Sako, pas gimines ir pažįstamus ieškok“, – pasakos laidoje kitas gyventojas.

Kai man pasakė, kad reikės 22 tūkstančių eurų, tai mane pribloškė. Sakau, iš kur aš tiek paimsiu? Sako, pas gimines ir pažįstamus ieškok.

Žmonės nesupranta – juk iškart po nelaimės meras V. Benkunskas ir kiti politikai žadėjo, kad jų nelaimėje nepaliks ir jokiomis rinkliavomis neapkraus. Tad kodėl šiandien sąskaitos laukia ir menkutes pensijas gaunančių bei santaupų neturinčių senolių?

„Niekada nekalbėjome, kad absoliučiai viską padengsime, tačiau tikrai nepaliksime tų, kurie turi prasčiausias sąlygas“, – laidoje tvirtins Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

O štai Vilniaus tarybos opozicijos nariai skaičiuoja, kad viso šio sujudimo galėtų išvis nebūti, nes miesto finansinė padėtis yra gera ir nesunkiai savo lėšomis atliktų pilną šios neeilinės nelaimės ištikto namo remontą. Juk neapsidraudusių gyventojų – devyni.

Bet sostinės valdžia neperkalbama. Neva, Vilniaus biudžetas – ne labdaros organizacija, todėl apie visuotinį namo remontą iš valdiškų pinigų negali būti jokios kalbos.

Antroje laidos temoje – viskas apie taip jaunimo pamėgtas padėvėtų drabužių parduotuves. Nors pastarosios išgyvena ne pačius geriausius laikus, sulaukia ir naujų klientų, o ypač – tarp jaunimo, čia randančių originalių ir žinomų prekės ženklų drabužių. Net pasiturinčių tėvų vaikams apsilankymas „skuduryne“ tapo savotišku žaidimu, kurio prizas – originalus rūbas už kelis eurus!

Paskutiniame dienos reportaže – JAV prezidento Joe Bideno sūnaus Hunterio portretas. Nuo svaigalų ir laisvo elgesio moterų iki nelegalių ginklų. Tačiau kas iš tiesų meta rimtą šešėlį galingiausios valstybės prezidentui?

„TOP 3“ – pirmadieniais-ketvirtadieniais, 21 val. per TV3.

Kaip BNS informavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, pirmadienį posėdžiavusi komisija su ekspertais toliau renka ir tikslina informaciją dėl galutinių išvadų parengimo.

Pasak G. Grubinsko, jas tikimasi parengti kitą savaitę.

Komisija užbaigti darbą ir parengti galutines rekomendacijas tikėjosi iki sausio pabaigos, tačiau, savivaldybės teigimu, dėl darbų apimties to padaryti nesuspėjo.

Per sausio pradžioje kilusį gaisrą ir sprogimą evakuota 30 butų, dėl padarinių pastato vis dar neleidžiama naudoti. Kaip skelbė savivaldybė, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai, dalis jų persikraustė į socialinius būstus.

Kaip trečiadienį skelbia savivaldybė, iš viso gauti 38 prašymai skirti išmoką. Įvertinus vidutines nukentėjusių gyventojų pajamas, maksimalaus 7 260 eurų dydžio tikslinė pašalpa skirta 22 pareiškėjams. Taip pat 16 pareiškėjų išimties tvarka skirta 1 100 eurų dydžio vienkartinė išmoka.

Patenkinus visus prašymus dėl išmokų skyrimo, skubos tvarka nukentėjusiems pirmadienį išmokėta kiek daugiau nei 177 tūkst. eurų.

Savivaldybė taip pat gavo 16 prašymų suteikti socialinį būstą. Jie ne eilės tvarka skirti visiems prašiusiems gyventojams. Tris mėnesius socialiniame būste apsigyvenusioms šeimoms nereikės mokėti komunalinių ir nuomos mokesčių.

Savivaldybės taryba trečiadienį taip pat spręs dėl galimybės vienus metus tęsti nuo gaisro nukentėjusių žmonių apgyvendinimą suteiktuose būstuose socialinio būsto nuomos sąlygomis ir dėl būsto nuomos mokesčio kompensacijos skyrimo, jei jis išsinuomojamas rinkoje.

Ekstremaliosios situacijos padarinių šalinimui ir laikinam nukentėjusiųjų apgyvendinimui naudojamos mero rezervo fondo lėšos, išmokoms – savivaldybės biudžeto lėšos.

„Siekdami operatyviai padėti nukentėjusiems gyventojams, paskelbėme ekstremaliąją situaciją – tai leido lengviau valdyti situaciją ir teikti pagalbą. Būtiniausią pagalbą operatyviai teikė ir nevyriausybinės organizacijos, prisidėjo tūkstančiai žmonių“, – pranešime cituojamas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, dėkojantis visiems prisidėjusiems prie paramos nukentėjusiems nuo gaisro.

Finansinę paramą ir pagalbą daiktais jiems taip pat rinko nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos Raudonajam Kryžiui neabejingi žmonės paaukojo apie 150 tūkst. eurų, kiekvienai šeimai skirta vienoda pinigų suma. Įvairia parama prisidėjo organizacijos „Gelbėkit Vaikus, „Maisto bankas“.

Šiuo metu, Vilniaus savivaldybės skaičiavimu, viešbutyje vis dar gyvena 25 žmonės, tačiau šią savaitę didžioji dalis persikels į jiems suteiktus socialinius būstus. Kambarių nuomos ir maitinimo išlaidos iki sausio 29 dienos savivaldybei sieks 39,6 tūkst. eurų.

Savivaldybė toliau rūpinasi namo Viršuliškių g. 101 apsauga ir avarinės situacijos šalinimu. Iki šiol už avarinės situacijos šalinimą ir apsaugą savivaldybė iš viso sumokėjo apie 43 tūkst. eurų.

Gaisras Viršuliškėse esančiame daugiabutyje kilo sausio pradžioje, jo metu žuvo du žmonės – nepilnametis ir suaugęs asmuo. Nelaimės metu evakuota 30 butų, dėl padarinių pastato neleidžiama eksploatuoti.

Kaip skelbė savivaldybė, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai.

Kol nebus užtikrintas saugumas, tol, matyt tos (ekstremalios – ELTA) padėtys nebus atšauktos“, – antradienio vakarą Vilniaus savivaldybėje žurnalistams sakė V. Benkunskas.

Antradienio vakarą su gyventojais susitinkantis sostinės meras tikino – kol kas savivaldybė negali pateikti scenarijų, kas bus daroma su pastatu po jo sutvirtinimo. Anot jo, tai priklausys nuo ekspertinės išvados, kurios gali tekti laukti ir visą mėnesį.

„Pirminis dėmesys – sutvirtinti konstrukcijas ir padaryti, kad pastatas būtų saugus. Tada, aišku, bus reikalinga techninė ekspertizė, reikės padaryti sąmatą, tai pavesti į pinigus. Matyt, galimi keli scenarijai, kas su tuo namu gali būti daroma. Šiuo atveju – kai turėsime ekspertinėmis išvadomis grįstus scenarijus, tik tada šnekėsime konkrečiai“, – aiškino jis.

„Negalime jokių hipotetinių versijų svarstyti. Jeigu kažkas kažkada vėl paaiškės, kad negali būti išpildyta – bus sukelti lūkesčiai, kurie gali emociškai smarkiai atsiliepti“, – pridūrė V. Benkunskas.

Su gyventojais aptars galimą pagalbą, pinigines išmokas

V. Benkunskas taip pat informavo, kad 16 degusio daugiabučio gyventojų jau rytoj kelsis į savivaldybės parūpintus socialinius būstus.

Nuo rytojaus 16 gyventojų pradės kraustymosi procesą.

„Nuo rytojaus 16 gyventojų pradės kraustymosi procesą“, – sakė jis, nurodydamas, kad šiuo klausimu ir toliau bus palaikomas ryšys su visais pastato gyventojais.

Tris mėnesius – iki balandžio – gyventojai socialiniuose būstuose bus apgyvendinti nemokamai. Vėliau, pažymėjo meras, savivaldybė suteiks teisę jiems metus gyventi socialiniuose būstuose, netaikant įprastai numatytų kriterijų.

„Metus laiko, nuo balandžio mėnesio galėsime leisti gyventi nepaisant to, koks yra jų turto ir pajamų statusas“, – akcentavo jis.

Tačiau nuo balandžio gyventojams bus taikomas minimalus nuomos mokestis – nuo euro iki 1,25 euro už kvadratinį metrą. Taip pat reikės savomis lėšomis padengti ir komunalines išlaidas.

Be to, nukentėjusiems priklausys ir kitos išmokos, susijusios patirta žala (iki 7 tūkst. eurų), socialinio būsto įrengimu (1 tūkst. eurų), patirtais sveikatos sutrikdymais.

„Kalbėsime apie tas išmokas, kurias mes skirsime šiems nukentėjusiems žmonėms – bendroji išmoka, galinti siekti iki 7 tūkst. eurų“, – nurodė V. Benkunskas.

„Šiuo atveju bandysime pritaikyti išimtis ir suteikti jas visiems, nepriklausomai nuo kriterijų“, – pakartojo jis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Viršuliškių gatvėje Vilniuje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Tarnybų duomenimis, gaisras išsiplėtė į keturis butus ketvirtame ir penktame aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.

Po kilusio gaisro, greta esančio darželio „Puriena“ patalpose nustatyta padidėjusi trijų, dėl degančių medžiagų išsiskiriančių medžiagų, koncentracija. Pirmadienį ugdymas šiame darželyje buvo atnaujintas.

Dėl kilusio gaisro iš viso evakuoti 30-ies butų gyventojai, trys žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis. Policijos duomenimis, dvi namo gyventojos dėl apsinuodijimo smalkėmis gydomos ambulatoriškai, o 80-metė moteris dėl apsinuodijimo smalkėmis paguldyta į ligoninę, du namo gyventojai žuvo.

Vilniaus miesto savivaldybė gaisro įvykio vietoje antradienį paskelbė ekstremaliąją situaciją, pastatas saugomas. Trečiadienį buvo suformuota avarijos tyrimo komisija, kuri nustatys avarijos priežastis ir teiks rekomendacijas dėl tolesnio pastato naudojimo. Policija renka informaciją tyrimui dėl gaisro aplinkybių.

Policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

„Ekspertų nuomone, taip, nuo pašalinių veiksnių, oro sąlygų gali būti griūtis. Tai vienas iš komisijos tam tikrų prioritetų, kaip saugiai sustiprinti tas konstrukcijas, kad neįvyktų griūtis iki to laiko, kol bus nuspręsta, kokiu būdu tą pastatą atstatyti arba jį saugiai išardyti “, – penktadienį Vilniaus miesto savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas K. Karosas.

Kaip teigė K. Karosas, siekiant sumažinti išorės veiksnių poveikį apdegusiam pastatui, bus uždengiamos jame po sprogimų ir gaisro atsiradusios angos.

„Nuo pirmadienio mūsų įmonė „Grinda“ jau imasi veiksmų užsandarinti pastatą, kad nebūtų to pašalinio poveikio nuo sniego, vėjo, šalčio. (...) Šiandien ten yra atviros erdvės. Kad sniegas, lietus toliau neardytų (pastato konstrukcijų – ELTA) ir kad neįvyktų nenumatyta pastato griūtis, norime užsandarinti tas erdves“, – komentavo savivaldybės atstovas.

Anot jo, apdegusiame daugiabutyje techninis pastato prižiūrėtojas su specialistais šiuo metu atlieka vėdinimo sistemų valymo darbus, dezinfekciją.

Pasak K. Karoso, suformuota avarijos tyrimo komisija, tirianti daugiabutyje kilusio gaisro priežastis, aplinkybes, į posėdį rinksis pirmadienį. Ji, atlikusi tyrimą, vėliau teiks rekomendacijas, kokius veiksmus atlikus, galima būtų vėl saugiai eksploatuoti daugiabutį, kuris šiuo metu yra neeksploatuojamas.

Savivaldybės atstovo teigimu, daugiabutyje kilusio gaisro priežastis tiriantys ekspertai pastatą apžiūrėjo, surinkto reikalingus duomenis. Tiesa, K. Karoso, kol kas nėra žinoma, kodėl sprogo ir apdegė daugiabutis.

„Šiuo metu neturime tų išvadų“, – sakė K. Karosas.

Galbūt kažkam buvo ir keista, kodėl mes tiek ilgai dirbome su žuvusiųjų kūnų ištraukimu, tai tik dėl to, kad mes labai daug dėmesio skiriame pačių ugniagesių saugai. Po tokių įvykių psichologinė pagalba yra visada pasiūloma mūsų pareigūnams.

Žmonės dar galės patekti į savo būstus

Kaip teigė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas K. Karosas, po gaisro Viršuliškių daugiabutyje 25 butų savininkai dar galės sugrįžti į savo būstus pasiimti būtiniausius daiktus, jei dalies jų nespėjo pasiimti iki šiol.

„Pagal poreikį, taip, (žmonės galės patekti – ELTA) į tas patalpas, kurios yra saugios. Kaip minėjome, į 25 iš 30 butų“, – sakė jis.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Donatas Gurevičius teigė, kad ugniagesiai gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbus jau yra baigę.

„Jokių aktyvių gaisro židinių, degimų, dūmų jau nebėra. (...) Vakar vakare, 20.24 val., visiškai užbaigėme savo darbus“, – sakė jis.

Pasak PAGD atstovo, per gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbus nenukentėjo nė vienas ugniagesys, jiems yra pasiūlyta psichologinė pagalba.

„Galbūt kažkam buvo ir keista, kodėl mes tiek ilgai dirbome su žuvusiųjų kūnų ištraukimu, tai tik dėl to, kad mes labai daug dėmesio skiriame pačių ugniagesių saugai. (...) Po tokių įvykių psichologinė pagalba yra visada pasiūloma mūsų pareigūnams“, – aiškino D. Gurevičius.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Per gaisrą žuvo du žmonės

ELTA primena, kad antradienį Vilniuje, Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams, kilo gaisras. PAGD ir Bendrojo pagalbos centro duomenimis, kilęs gaisras išsiplėtė į keturis butus, esančius ketvirtame ir penktame namo aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.

Dėl kilusio gaisro evakuoti 30-ies butų gyventojai, trys žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis. Policijos duomenimis, 28-erių ir 43-ejų namo gyventojos dėl apsinuodijimo smalkėmis gydomos ambulatoriškai, o 80-metė moteris dėl apsinuodijimo smalkėmis paguldyta į ligoninę.

Tarp sugriuvusių pastato konstrukcijų pastebėti žuvusių suaugusio ir vaiko kūnai. Sutvirtintus pastato konstrukcijas, žuvusiųjų kūnai buvo ištraukti.

Antradienį kilęs gaisras trečiadienio rytą likviduotas, ugniagesiai toliau vykdo baigiamuosius darbus.

Vilniaus miesto savivaldybė gaisro įvykio vietoje antradienį paskelbė ekstremaliąją situaciją. Suformuota avarijos tyrimo komisija, kuri nustatys avarijos priežastis ir teiks rekomendacijas dėl tolesnio pastato naudojimo.

Visiems evakuotiems žmonėms pasiūlytas apgyvendinimas viešbutyje savivaldybės lėšomis. Viešbutyje laikinai apgyvendinta 18 žmonių (iš jų du vaikai), likę evakuoti gyventojai apsisprendė apsistoti pas artimuosius. Nukentėjusiesiems taip pat siūloma persikelti į socialinius būstus.

Policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

„Buvo nustatyta, kad druskos rūgšties koncentracija darželio patalpose viršijo leidžiamą normą daugiau nei pusantro karto. O formaldehido ir suodžių koncentracija – atitinkamai 1,2 ir 1,3 karto“, – penktadienį sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

„Ugdymą bus galimas tęsti tada, kai bus atliktas patalpų valymas“, – pridūrė ji.

Rolanda Lingienė. L. Balandžio/BNS nuotr.

Pasak NVSC atstovės, tą padaryti planuojama dar iki šeštadienio. Po šių darbų vėl bus atlikti oro taršos tyrimai, vertinant galimybę vaikams grįžti į darželį.

„Sekmadienį vakare bus aiškūs rezultatai, ar patalpos saugios, ar ne“, – sakė R. Lingienė.

Susirgimų nepastebėjo

Vilniaus lopšelio-darželio „Puriena“ direktorė Rita Brazauskienė pasakojo, kad antradienį įvykus sprogimui ir gaisrui iškart buvo informuoti tėvai, kurie per valandą pasiėmė vaikus iš darželio.

Anot jos, „Grinda“ darželyje surinko iš degančio pastato skriejusias šukes ir nuolaužas, vėliau įstaiga buvo vėdinama. R. Brazauskienės teigimu, dūmų kvapas trečiadienį nebuvo jaučiamas, tad įstaiga galėjo priimti vaikus.

Rita Brazauskienė. L. Balandžio / BNS nuotr.

Ugdymo įstaigos vadovės teigimu, vaikai šiomis dienomis ėjo į darželį, papildomų susirgimų nepastebėta.

„Jeigu tėveliai ryte atvedė vaikus, manau, kad jie buvo sveiki. (...) Pagal vaikų skaičių įstaigoje matome, kad susirgimų nėra, nes antradienį buvo 127 vaikai, o trečiadienį – 126 ir 124 vaikai buvo vakar“, – sakė R. Brazauskienė.

Buvo nustatyta, kad druskos rūgšties koncentracija darželio patalpose viršijo leidžiamą normą daugiau nei pusantro karto. O formaldehido ir suodžių koncentracija – atitinkamai 1,2 ir 1,3 karto.

Komisija svarstys, ką daryti su pastatu

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Donatas Gurevičius pranešė, kad ugniagesiai savo darbą prie daugiabučio baigė vėlų ketvirtadienio vakarą.

Vilniaus miesto savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Kęstutis Karosas teigė, kad šiuo metu pastato techninis prižiūrėtojas kartu su specialistais atlieka pastato vėdinimo sistemos profilaktikos darbus – išvalomos angos, kaminai, atliekama dezinfekcija.

Ateinantį pirmadienį į pirmą posėdį renkasi avarijos tyrimo komisija, kuri analizuos situaciją, dėl ko įvyko gaisras ir sprogimas, svarstys, ką daryti dėl pastato atstatymo.

„Pateiksime rekomendacijas kada galima bus tą pastatą vėl saugiai eksploatuoti“, – teigė K. Karosas.

Prioritetas – sustipinti konstrukcijas

Tą pačią dieną „Grinda“ imsis pastato sandarinimo veiksmų. Pasak K. Karoso, to reikia tam, kad iš sudegusio pastato nesklistų papildoma tarša ir jis negriūtų.

„Kad nebūtų pašalinio poveikio dėl sniego, vėjo, šalčio. Specialistai sako, kad tai gali būti židinys papildomos oro taršos, tai užsandarinsime pastatą pilnai. (...) Šiandien tai atviros erdvės, kad sniegas, lietūs toliau neardytų ir neįvyktų nenumatyta pastato griūtis, norime užsandarinti tas erdves“, – sakė savivaldybės atstovas.

Kęstutis Karosas. L. Balandžio / BNS nuotr.

„Vienas iš prioritetų – kaip saugiai šiuo metu sustiprinti tas konstrukcijas, kad neįvyktų griūtis iki to laiko, kai bus nuspręsta, kokiu būdu pastatą atstatyti arba jį saugiai išardyti“, – pridūrė jis.

Gaisras penkių aukštų gyvenamajame name Viršuliškėse po sprogimo kilo antradienį, jis baigtas gesinti trečiadienio ryte. Dėl nelaimės žuvo du žmonės – suaugęs ir nepilnametis.

Savivaldybės teigimu, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai, dalis jų laikinai apgyvendinti viešbučiuose, kiti apsistojo pas artimuosius. Savivaldybė pažadėjo gyventojams be eilės suteikti socialinius būstus arba kompensaciją būsto nuomai.

Daugiabutyje kilusio gaisro priežastis kol kas nėra aiški, viena iš keliamų versijų – dujų nuotėkis.

„Paaukota beveik 80 tūkst. eurų. Žmonės pirmąją dieną buvo labai aktyvūs“, – Eltai teigė organizacijos komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.

Ji pridūrė, jog kol kas dar nenuspręsta, kaip parama gyventojams bus išdalinta – šiuo metu dėl nukentėjusiųjų poreikių laukiama žinių iš Vilniaus miesto savivaldybės.

„Kitą savaitę bus aišku dėl gyventojų poreikių, išmokų ir kaip padalinsime jau suaukotą sumą“, – sakė L. Lesauskaitė.

Aukas nuo gaisro Viršuliškėse nukentėjusiems gyventojams Raudonasis Kryžius pradėjo rinkti trečiadienį. Pranešama, kad aukoti galima internetinėje svetainėje aukok.lt, taip pat ir alternatyviais internetiniame puslapyje nurodytais būdais.

ELTA primena, kad antradienį Vilniuje, Viršuliškių gatvėje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Tarnybų duomenimis, gaisras išsiplėtė į keturis butus ketvirtame ir penktame aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.

Dėl kilusio gaisro iš viso evakuoti 30-ies butų gyventojai, trys žmonės gaisro metu apsinuodijo smalkėmis. Policijos duomenimis, 28-erių ir 43-ejų namo gyventojos dėl apsinuodijimo smalkėmis gydomos ambulatoriškai, o 80-metė moteris dėl apsinuodijimo smalkėmis paguldyta į ligoninę.

Tarp sugriuvusių pastato konstrukcijų pastebėti žuvusių suaugusio ir vaiko kūnai. Sutvirtintus pastato konstrukcijas, žuvusiųjų kūnai buvo ištraukti.

Vilniaus miesto savivaldybė gaisro įvykio vietoje antradienį paskelbė ekstremaliąją situaciją. Dėl gyventojų saugumo teritorija yra aptverta, pastatas saugomas – budi policija ir ugniagesiai. Trečiadienį bus suformuota avarijos tyrimo komisija, kuri nustatys avarijos priežastis ir teiks rekomendacijas dėl tolesnio pastato naudojimo. Policija renka informaciją tyrimui dėl gaisro aplinkybių.

Visiems evakuotiems žmonėms pasiūlytas apgyvendinimas viešbutyje savivaldybės lėšomis. Viešbutyje laikinai apgyvendinta 18 žmonių (iš jų du vaikai), likę evakuoti gyventojai apsisprendė apsistoti pas artimuosius.

Policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.

„Apžiūrėjus iš saugaus atstumo nieko įtartina nebuvo pastebėta. Buvo apžiūrėta iš saugios vietos, truputį per atstumą, buvo priartėta tik tiek, kiek įmanoma, iš saugaus atstumo“, – BNS sakė „Aro“ vadas Viktoras Grabauskas.

Pasak jo, „Aro“ pareigūnai aiškinosi, ar nėra kokių nors įtartinų ir pavojingų daiktų – ar nėra sprogmenų ar jų likučių, o pati apžiūra buvo daugiau prevencinė.

„Detalų tyrimą atliks ekspertai“ – sakė V. Grabauskas.  

Dėl gaisro penkių aukštų name Vilniaus apskrities policija ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Tame pačiame tyrime aiškinamasi ir dėl dviejų žuvusiųjų gaisre asmenų mirties priežasties – iš gaisravietės trečiadienį buvo iškelti du kūnai. Manoma, kad žuvo mažametis berniukas ir vyras.

Ugniagesiai gelbėtojai baigia darbą Viršuliškėse, perduos klausimą savivaldybei

Gyventojams ketvirtadienį pasiėmus savo daiktus iš Viršuliškėse sprogusio daugiabučio, ugniagesiai gelbėtojai baigs darbus prie statinio, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Donatas Gurevičius.

Kaip BNS teigė D. Gurevičius, po ekspertų vertinimo ketvirtadienį gyventojams leista patekti į 25 iš 30 name esančių butų.

Pasak jo, su kiekvienu buto savininku ketvirtadienį susisiekta ir pranešta, ar jie gali atvykti pasiimti savo daiktų.

„Gyventojai yra informuoti ir nemažai jų daiktus jau yra pasiėmę. (...) Visų 25 butų gyventojai informuoti ir didžioji dalis jų jau apsilankė“, – sakė PAGD atstovas.

D. Gurevičius teigė, kad ketvirtadienį patekimo į butus ir daiktų pasiėmimo operacija bus baigta, vėliau su daugiabučiu susijusius klausimus perims savivaldybė ir namo bendrija, kuri spręs pastato likimo ir namų netekusių žmonių tolimesnės gyvenamosios vietos klausimus.

„Laukia tolesnės procedūros, o gelbėtojų aktyvesnių veiksmų šiuo metu neturėtų prireikti“, – sakė PAGD atstovas.

Savivaldybės duomenimis, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai. Dalis jų laikinai apgyvendinti viešbučiuose, kiti apsistojo pas artimuosius. Iki šiol nėra aišku, ar name apskritai dar galės gyventi žmonės.

Gaisro priežastis taip pat nėra aiški. Viena iš galimų sprogimą sukėlusių versijų – dujų nuotėkis.