„Gaisras yra likviduotas. Pagal turimą informaciją, užsidegė butas pirmame aukšte. Yra išvestų žmonių, bet kol kas jų skaičiaus patikslinti negalime“, – Eltai teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas.

BPC duomenimis, pranešimas apie sostinės Minties g. 36 atvira liepsna degantį gautas sekmadienio rytą apie 7.46 valandą.

Į įvykio vietą išsiųstos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Informacija apie įvykį perduota Vilniaus apskrities greitosios medicinos pagalbos stočiai, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aukščiausiojo Teismo atstovė Olga Kungienė BNS teigė, kad byla išplėstinei kolegijai buvo perduota, nes atsakymai į joje sprendžiamus klausimus gali reikšti ir naują teisės normų aiškinimą bendrojoje teismų praktikoje.

Bylą nagrinėjusiai trijų teisėjų kolegijai pirmininkavęs Aurelijus Gutauskas BNS sakė, kad teisėjams nepavyko rasti sutarimo dėl penkiolikos metų laisvės atėmimo bausme už gaisro sukėlimą nuteisto Arturo Dailidės kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su teisės į gynybą užtikrinimu ir parodymų teisėtumu, bei dėl prokuroro skunde pateiktų argumentų, kuriais prašoma skirti įkalinimą iki gyvos galvos.

„Pagrindinis aspektas susijęs su būtent užtikrinimu teisės į gynybą, ten daug visokių niuansų ir A. Dailidės gynėjas kelia tuos klausimus kasaciniam skunde, kurie kelia jam abejonių – dėl duotų pirminių parodymų ir prisipažinimo, ar tai buvo teisėtu būdu jie išgauti, užfiksuoti ir jų leistinumo klausimas“, – teigė teisėjas.

Jis pabrėžė, kad net ir tokio skaudaus nusikaltimo vykdytojas, jei jis jį padarė, privalo būti „įspraustas į teisingus teisinius rėmus“ ir bet kokie jo teisių pažeidimai turi būti vertinami rimtai.

Prašymas skirti iki gyvos galvos bausmę, siejamas būtent su žmonių skaičiumi, su tuo pavojingu gyvybei būdu nužudymo, kad A. Dailidė jau anksčiau buvo pasižymėjęs kaip piromanas.

„Dėl per mažos bausmės. Na, jo (prokuroro – BNS) prašymas skirti iki gyvos galvos bausmę, siejamas būtent su žmonių skaičiumi, su tuo pavojingu gyvybei būdu nužudymo, kad A. Dailidė jau anksčiau buvo pasižymėjęs kaip piromanas, sakykime taip“, – apie prokuratūros skundą pasakojo A. Gutauskas.

Anot teisėjo, abejonių dėl A. Dailidei paskirtos penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmės pagrįstumo ir proporcingumo gali kilti net ir eiliniam žmogui, ypač, turint omeny, kad gaisre žuvo šeši žmonės.

Aukščiausiasis Teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų paskirtą bausmę gali keisti tik tiek, kiek tai susiję su aiškiais Baudžiamojo kodekso ar proceso pažeidimais. Jei pažeidimai būtų nustatyti, LAT galėtų svarstyti griežtesnės bausmės klausimą arba byla grąžinti Lietuvos apeliaciniam teismui, įpareigojant jį dar kartą peržiūrėti kriterijus, pagal kuriuos bausmė buvo skirta.

„Viskas dažniausiai susikerta ant surinktų įrodymų kiekio, svarumo ir, galiausiai, leistinumo – ar jie surinkti laikantis procedūrų. Jei tos procedūros išlaikytos, jau tada ir bausmė turi būti adekvati“, – pažymėjo teisėjas.

A. Gutausko manymu, tinkamai neatsakius į šiuos sudėtingus klausimus byla beveik neabejotinai pasiektų Europos žmogaus teisių teismą, kuris, tikėtina, iš Lietuvos valstybės priteistų žalos atlyginimą, matydamas akivaizdžias spragas paliktas mūsų šalies teismų.

Išplėstinėje teisėjų kolegijoje bylą svarstys trys jau anksčiau ją nagrinėję, tačiau bendros nuomonės nepriėję, teisėjai bei keturi bylų paskirstymo programos atrinkti jų kolegos.

„Dažniausiai taip būna, kai kolegija neranda vieningos nuomonės ir kyla ginčas (...) tam, kad išgryninti tą poziciją, tada perduodi septynių teisėjų kolegijai, kur daugiau galvų, daugiau minčių ir stengiesi išgryninti – ar teisi buvo kolegija, ar klydo. O čia byla ganėtinai sudėtinga, daug visokių niuansų“, – sakė teisėjas.

A. Dailidė nuteistas už tai, kad 2007 metų kovo 11-osios naktį Vilniuje, Žirmūnų gatvėje esančiame daugiabučiame name, tyčia sukėlė gaisrą, per jį žuvo šeši žmonės, dar 22 asmenys patyrė nudegimų ir kitų sužalojimų, sunaikinta turto daugiau negu už 82 tūkst. eurų.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinta daugiau kaip 50 asmenų.

Bylos duomenimis, neblaivus vyras padegė bendrame koridoriuje šeštame aukšte prie atsarginės laiptinės stovėjusį fotelį.

Po tragiškos nelaimės 2007 metais gaisrai name nesiliovė. Tuomet gyventojai nusprendė įrengti vaizdo kameras. 2014 metų gruodį vėl kilo gaisras, buvo padegti koridoriuje esantys daiktai. Būtent po šio gaisro sulaikytas A. Dailidė.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. Dailidė pripažintas kaltu ir dėl šio 2014 metų gruodžio mėnesį tame pačiame daugiabutyje tyčia sukelto gaisro, per jį padaryta žala viršijo 2 tūkst. eurų.

Tuomet vyras prisipažino sukėlęs 2007 metų padegimą, tačiau jo advokatas sako, kad šis prisipažinimas nesutampa su bylos objektyviais duomenimis.

Šiuo metu name veikia bendrija, bendrosios patalpos stebimos vaizdo kameromis. Po A. Dailidės sulaikymo gaisrai name liovėsi. Jų užregistruota 23. Nuteistojo advokatas tikino, kad sąsajos dėl neva jo kliento ir daugiabutyje pasibaigusių gaisrų nėra tikslios.

Tarp žuvusiųjų per tragišką gaisrą buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.

Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.

Skundas paduotas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Skyrė 15 metų nelaisvės

Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 29 dieną paskelbtu nuosprendžiu A. Dailidei skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuratūra anksčiau padegėją siūlė įkalinti 18 metų, įkalinimo iki gyvos galvos tuomet prokuratūra neprašė.

„Kiekvienas prokuroras yra savarankiškas. Pažiūrėjau nuosprendį ir turiu teisę manyti kitaip. Prokuroras turėjo savo poziciją, aš turiu teisę turėti kitokį matymą. Nei aš savivaliauju, nei jo trūkumas – kiekvienas turi teisę turėti savo nuomonę“, – BNS sakė J. Laucius.

Įkalinimui iki gyvos galvos bausmei anksčiau yra pritarę kai kurie nukentėjusieji.

A. Dailidė nuteistas už tai, kad 2007 metų kovo 11-osios naktį Vilniuje, Žirmūnų gatvėje esančiame daugiabutyje tyčia sukėlė gaisrą, kurio metu žuvo šeši žmonės, dar 22 asmenys patyrė nudegimų ir kitų sužalojimų, buvo sunaikinta turto daugiau negu už 82 tūkst. eurų.

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinta daugiau kaip 50 asmenų. A. Dailidė pripažintas kaltu ir dėl 2014 metų gruodžio mėnesį tame pačiame daugiabutyje tyčia sukeltą dar vieną gaisrą, kurio metu padaryta žala viršijo 2 tūkst. eurų. Teismas konstatavo, kad A. Dailidė padarė vieną labai sunkų smurtinį nusikaltimą žmonių gyvybei bei kelis apysunkius nusikaltimus nuosavybei.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, apeliaciniame skunde prokuroras akcentavo, jog 15 metų laisvės atėmimo bausmė skirta už 6 asmenų nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad už vieną sunkinančiomis aplinkybėms nužudytą asmenį pirmosios instancijos teismas A. Dailidei skyrė tik pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę. Prokuroro nuomone, tokia bausmė neatitinka nei teisingumo, nei proporcingumo principų.

Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. Dailidės skirtinos bausmės dydžio klausimą, akcentavo teigiamus nuteistojo asmenybės bruožus bei jo šeiminę padėtį, kas nusvėrė tai, jog A. Dailidė padarė itin pavojingą ir neatstatomas pasekmes sukėlusį nusikaltimą – žiauriai ir visuotinai pavojingu būdu tyčia nužudė šešis žmones.

„Nors į kaltininko asmenybę ir jo šeiminę padėtį turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau šios aplinkybės nėra prioritetinės ir vien jos negali lemti skirtinos už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis bausmės dydžio bei nuvertinti kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes“, – teigia prokuratūra.

Prokuroro nuomone, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, rodančias nuteistojo A. Dailidės kitų žmonių teisių, taip pat ir teisės į gyvybę negerbimą, abejingumą nusikalstamų veikų padariniams bei jo, kaip asmenybės, pavojingumą visuomenei. Liko neįvertinta ir tai, kad A. Dailidė dėl padarytų nusikaltimų niekada neatgailavo.

Prokuratūra sako, kad susiformavusi Lietuvos teismų praktika rodo, jog pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Todėl, kaip nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, atsižvelgiant į A. Dailidės abejingumą nusikalstamų veikų padariniams bei padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskyrus švelnesnę, negu laisvės atėmimo iki gyvos galvos, bausmę, bausmės tikslai ir paskirtis liks neįgyvendinti.

Nuosprendį skundžia ir nuteistasis

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nepatenkintas ir nuteistasis.

„Be abejo, skundas paduotas. Mes prašome nuosprendį panaikinti ir visiškai išteisinti. Ekspertas konstatavo, kad fotelis niekaip nepatenka į židinio zoną. Vadinasi, nuosprendyje interpretuota, kai kas nutylėta. Teismas rėmėsi ir prieštaringais liudytojų parodymais. Turiu priekaištų nuosprendžio surašymui. Nesilaikyta Aukščiausiojo Teismo senato nustatytos nuosprendžių surašymo tvarkos. Nuosprendyje yra tik A. Dailidei nenaudingi momentai, nėra aptarta naudingų momentų. Teismas privalo juos aptarti ir paaiškinti, kodėl nesiremia“, – BNS sakė nuteistojo advokatas Romualdas Mikliušas.

Jis stebėjosi prokuratūros paduotu skundu.

Bylos duomenimis, neblaivus vyras padegė bendrame koridoriuje, šeštame aukšte prie atsarginės laiptinės stovėjusį fotelį. 

Po tragiškos nelaimės 2007 metais gaisrai daugiabutyje nesiliovė. Tuomet gyventojai nusprendė įrengti vaizdo kameras. 2014 metų gruodį vėl kilo gaisras, buvo padegti koridoriuje esantys daiktai. Būtent po šio gaisro sulaikytas A. Dailidė.

Tuomet vyras prisipažino sukėlęs 2007 metų padegimą, tačiau jo advokatas sako, kad šis prisipažinimas nesutampa su bylos objektyviais duomenimis.

Šiuo metu daugiabutyje veikia bendrija, bendrosios patalpos stebimos vaizdo kameromis. Po A. Dailidės sulaikymo gaisrai name liovėsi. Jų buvo užregistruota 23. Nuteistojo advokatas tikina, kad sąsajos dėl neva jo kliento ir daugiabutyje pasibaigusių gaisrų nėra tikslios. Jis žadėjo apskųsti nuosprendį.

Tarp žuvusiųjų per tragišką gaisrą buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.

Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.

A.Dailidė nuteistas už tai, kad daugiau nei prieš dešimtmetį – 2007 metų kovo 11-ąją – daugiabučiame name sukėlė gaisrą. Bylos duomenimis, neblaivus vyras padegė bendrame koridoriuje, šeštame aukšte prie atsarginės laiptinės stovėjusį fotelį. Netrukus ugnis išplito į kitus aukštus. Žuvo šeši žmonės, dar 22 gyventojai buvo traumuoti.

Tragiško gaisro kaltininkas Žirmūnuose išaiškintas namo gyventojams įsirengus vaizdo stebėjimo kameras.

Kaip yra sakęs vienas nukentėjusiųjų šioje byloje, per vaizdo kamerų užfiksuotus įrašus paaiškėjo, kad namo gyventojas A.Dailidė 2014 metų gruodį įeina į liftą, pro neuždariusias lifto duris matyti, kad atsiranda liepsna. Tada užsidega koridoriuje buvę sendaikčiai. Gyventojai savo įtarimais vėliau pasidalijo su policija.

„Įvykiai buvo seniai, duomenų surinkimas tokios kategorijos bylose yra sudėtingas, belieka džiaugtis, kad nuosprendis toks, kokį teismas šiandien paskelbė“, – žurnalistams sakė prokuroras Tomas Uldukis.

Jis padegėją siūlė įkalinti 18 metų.

Nuosprendis nėra galutinis – jis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Tikėjomės tokio sprendimo“, – sakė namo bendrijos pirmininkė Jolanta Aidukaitė.

Nuosprendžiu džiaugėsi ir tėvą per gaisrą praradęs vilnietis Tomas Šakalinis. Pasak jo, svarbiausia, kad buvo įrodyta, jog A.Dailidė kaltas, jis bus izoliuotas ir bent 15 metų nekels gaisrų.

„Įraše matėsi viskas labai aiškiai“, – įsitikinęs nukentėjusysis.

Nuteistojo advokatas Romualdas Mikliušas sakė nesutinkantis su nuosprendžiu, jis mano, kad nuteisti jo klientą byloje esančių įrodymų nepakanka.

„Neabejotinai bus pateiktas apeliacinis skundas“, – teigė gynėjas.

Po tragiškos nelaimės 2007 metais gaisrai daugiabutyje nesiliovė. Tuomet gyventojai nusprendė įrengti vaizdo kameras. 2014 metų gruodį vėl kilo gaisras, buvo padegti koridoriuje esantys daiktai. Būtent po šio gaisro sulaikytas A.Dailidė.

Tuomet vyras prisipažino sukėlęs 2007 metų padegimą, tačiau jo advokatas sako, kad šis prisipažinimas nesutampa su bylos objektyviais duomenimis.

„Jis sąmoningai parą nuo manęs buvo slepiamas, prisipažinimas išgautas vėlai vakare, prieš tai lankantis pareigūnams. Būdas padegimo nesutampa su ekspertų nustatytu. Tyrimas vyko tik viena kryptimi, teismas remiasi tik prielaidomis, netirtos kitos versijos“, – sakė R.Mikliušas.

Šiuo metu daugiabutyje veikia bendrija, bendrosios patalpos stebimos vaizdo kameromis. Po A.Dailidės sulaikymo gaisrai name liovėsi. Jų buvo užregistruota 23. Nuteistojo advokatas tikina, kad sąsajos dėl neva jo kliento ir daugiabutyje pasibaigusių gaisrų nėra tikslios.

„Tame name – šimtas butų. Niekas nebandė nustatyti, kiek išvyko gyventojų. Juk gali būti, kad sulaikius mano ginamąjį, išvažiavo ir tikrasis padegėjas. Tame name didžiulė kaita, be to, šiame name gaisrai buvo ir 2002, 2003 metais, jis apsigyveno 2006 metais“, – svarstė advokatas.

Tarp žuvusiųjų per tragišką gaisrą buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.

Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.

Nuosprendį šioje byloje teismas skelbs rugsėjo 11 dieną.

A.Dailidė kaltinamas daugiau nei prieš dešimtmetį – 2007 metų kovo 11-ąją – daugiabučiame name sukėlęs gaisrą. Bylos duomenimis, neblaivus vyras padegė bendrame koridoriuje, šeštame aukšte prie atsarginės laiptinės stovėjusį fotelį. Netrukus ugnis išplito į kitus aukštus. Žuvo šeši žmonės, dar 22 gyventojai buvo traumuoti.

Įtariamasis tragiško gaisro sukėlimu Žirmūnuose buvo išaiškintas namo gyventojams įsirengus vaizdo stebėjimo kameras. Kaip yra sakęs vienas nukentėjusiųjų šioj byloje, per vaizdo kamerų užfiksuotus įrašus paaiškėjo, kad namo gyventojas A.Dailidė 2014 metų gruodį įeina į liftą, pro neuždariusias lifto duris matyti, kad atsiranda liepsna. Tada užsidega koridoriuje buvę sendaikčiai. Gyventojai savo įtarimais vėliau pasidalijo su policija.

Baigiamąją kalbą trečiadienį sakęs A.Dailidės advokatas Romualdas Mikliušas tikino, kad byloje nėra net minimalių įrodymų, kurių patvirtintų jo kliento kaltę, o prokuroro duomenys esą gauti pažeidžiant įstatymus, pareigūnai prieš įtariamąjį naudojo psichologinį spaudimą.

Kokiais skysčiai buvo girdomas A.Dailidė, jeigu nerišlų prisipažinimą rašo.

Savo kalboje gynėjas daug dėmesio skyrė pareigūnų pateiktų įrodymų pakankamumui ir leistinumui. R.Mikliušas akcentavo, kad buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą – sutartį su A.Dailide sudariusiam advokatui nebuvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo veiksmus, klientas buvo nuo jo slepiamas, pareigūnai į areštinę nešė picą ir girdė neaiškiais gėrimais.

„Kokiais skysčiai buvo girdomas A.Dailidė, jeigu nerišlų prisipažinimą rašo“, – stebėjosi advokatas. Byloje yra ikiteisminio tyrimo metu A.Dailidės padarytas prisipažinimas dėl tragiško gaisro sukėlimo.

Po tragiškos nelaimės 2007 metais gaisrai daugiabutyje nesiliovė. Tuomet gyventojai nusprendė įrengti vaizdo kameras. 2014 metų gruodį vėl kilo gaisras, buvo padegti koridoriuje esantys daiktai. Po šio gaisro buvo sulaikytas įtariamasis.

„Vaizdo įrašas naudingas gynybai – jį peržiūrėjus matyti, kad likus devynioms minutėms iki liepsmai buvo dar buvo kiti asmenys, niekas net nebandė jų nustatyti“, – sakė advokatas R.Mikliušas.

Prokuratūros argumentą, kad sučiuptas tikrasis padegėjas, nes po jo sulaikymo gaisrai liovėsi, advokatas atremia, kad name taip pat vyko gyventojų kaita, tačiau niekas netyrė, kiek jų išvažiavo.

„Nesu padaręs nusikaltimų, spaudimas, apgaulė... Prašau teismo išteisinti“, – advokatui Vilniaus apygardos teismo posėdyje trečiadienį antrino A.Dailidė.

Vilnietis kaltinamas dėl bejėgiško būklės itin žiauraus šešių žmonių nužudymo. Už tai įstatymas numato įkalinimą iki gyvos galvos.

A.Dailidė gyveno name, kuriame ir kilo gaisras, jis buvo sulaikytas tik 2014 metų gruodį. Vyras nuosprendžio laukia būdamas suimtas.

Tarp žuvusiųjų per tragišką gaisrą buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.

Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.

Šiuo metu daugiabutyje veikia bendrija, bendrosios patalpos stebimos vaizdo kameromis. Po vyro sulaikymo gaisrai name liovėsi. Jų buvo užregistruota 23.

Kaltinamojo šešių žmonių nužudymu gynėjas teismo prašė panaikinti beveik pustrečių metų trunkantį suėmimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad A.Dailidei taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galbūt padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant įstatymuose įtvirtinto proporcingumo principo.

„Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai. Skundžiama apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo“, – rašoma neskundžiamoje teismo nutartyje.

A.Dailidė kaltinamas prieš dešimtmetį – 2007 metų kovo 11-ąją – Vilniuje, daugiabučiame name Žirmūnuose, sukėlęs gaisrą. Bylos duomenimis, neblaivus vyras padegė bendrame koridoriuje, šeštame aukšte prie atsarginės laiptinės stovėjusį fotelį. Netrukus ugnis išplito į kitus aukštus. Žuvo šeši žmonės, dar 22 gyventojai buvo traumuoti.

A.Dailidė gyveno name, kuriame ir kilo gaisras, jis buvo sulaikytas 2014 metų gruodį.

Jo advokatas Romualdas Mikliušas per Apeliacinio teismo posėdį sakė, kad nėra nė vieno įrodymo dėl jo kliento kaltės.

„Jis pats nukentėjo per gaisrą, pats buvo pristatytas su nukentėjusiais į ligoninę. Nepagrįstai tęsiamas suėmimas jau dvejus metus ir keturis mėnesius. Jis gali būti išteisintas ir valstybei gali tekti atsakyti už ilgą suėmimo laiką“, – sakė R.Mikliušas.

Pasak gynėjo, klientas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino įvykdęs nusikaltimą dėl policijos psichologinio spaudimo. R.Mikliušo teigimu, policininkai dažnai vaikščiojo į areštinę ir sulaikytajam siūlė maisto, kavos, siūlė prisipažinti, nes taip esą bus geriau jo šeimai.

Advokatas mano, kad jo klientas nuosprendžio gali laukti laisvėje – jam galima taikyti namų areštą ar intensyviąją priežiūrą.

Tuo metu prokuroras Tomas Uldukis tvirtino, kad Apeliaciniame teisme bylos įrodymai nevertinami, o apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

A.Dailidė kaltinamas dėl bejėgiško būklės itin žiauraus šešių žmonių nužudymo. Už tai gresia įkalinimas iki gyvos galvos.

Tarp žuvusiųjų per tragišką gaisrą buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.

Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.

Šiuo metu daugiabutyje veikia bendrija, bendrosios patalpos stebimos vaizdo kameromis. Po vyro sulaikymo gaisrai name liovėsi. Jų buvo užregistruota 23.

Teisėsaugos pareigūnams pavyko nustatyti prieš aštuonerius metus Vilniuje, daugiabutyje Žirmūnuose, kilusio tragiško gaisro galimą kaltininką.

Jaunam vyrui pareikštas įtarimas dėl tyčinio nužudymo nužudymo kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Per gaisrą žuvo šeši žmonės.

Įtariamasis šiuo metu yra suimtas, BNS patvirtino tyrime dalyvaujantis pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Prie kurį laiką Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo nusprendęs jį paleisti į laisvę ir nepratęsti suėmimo. Prokuratūra parašė skundą ir Vilniaus apygardos teismas žemesnės instancijos nutartį panaikino.

Pareigūno teigimu, tyrimas sudėtingas, ateityje laukia daug darbo, name daug gyventojų - juos visus reikės apklausti, surasti 2007 metais butus išsinuomojusius asmenis.

Prokurorai jau kreipėsi į teismą dėl stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės, nes jų, manymu, ambulatorinė ekspertizė neatsakys į visus tyrėjus dominančius klausimus.

Byla dėl tragiško gaisro kurį laiką buvo sustabdyta, anksčiau tyrė Vilniaus miesto apylinkės, paskui Vilniaus apygardos prokuratūra. Ir tada buvo nustatyti įtariamieji, tačiau kaltinimai jiems buvo panaikinti.

Padegimai šiame name nesiliovė ir po 2007 metų - padegimus tyrė Vilniaus policija, šiuo metu bylą tiria prokuratūra ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai.

Įtariama, kad vyras, kuris dabar suimtas dėl prieš aštuonerius metus kilusio gaisro, yra įvykdęs ir daugiau padegimų ir ne tik Vilniuje, bet ir kituose miestuose. Tuose gaisruose žmonės nežuvo.

Manoma, kad vyras buvo sukėlęs ir dar vieną gaisrą, be 2007 metais kilusio gaisro, Žirmūnų gatvės 93–iajame.

Pernai gruodžio pradžioje užsidegus sendaikčiams daugiabučio laiptinėje, iš jo evakuota dešimt žmonių.

Atvykus ugniagesiams, daugiabučio namo pirmo aukšto laiptinėje prie lifto degė sukrauti sendaikčiai, buvo uždūminta laiptinė. Per gaisrą apdegė lifto durys, koridoriaus durys, durys, vedančios prie šiukšlių išmetimo vamzdžio. Aprūko pirmo, antro ir trečio aukšto laiptinė.

Iš uždūmintos laiptinės evakuoti šeši žmonės, iš butų viršutiniuose aukštuose evakuoti dar keturi, iš jų vienas vaikas. Tris žmones apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos medikai, tačiau pagalbos neprireikė.

Didelis gaisras šiame daugiabutyje buvo kilęs 2007 metais kovo 11-osios paryčiais. Be šešių žuvusiųjų, dar 23 gyventojai buvo traumuoti.

Tarp žuvusiųjų buvo poetas ir scenaristas Mantas Gimžauskas, fotografas ir poetas Remigijus Audiejaitis, buvęs Seimo narys Petras Šakalinis.

Tąsyk ugniagesiai prie degančio namo negalėjo greitai privažiuoti, nes jo kieme buvo sustatyti gyventojų automobiliai, o namo avariniai išėjimai užversti šiukšlėmis ir įvairiais senais rakandais.

Šiuo metu daugiabutyje veikia bendrija, bendrosios patalpos stebimos vaizdo kameromis.