– Kas daugiau žinoma apie šį Marijampolės atvejį?

– Marijampolės savivaldybėje tai yra jau antras atvejis šiais metais. Rudagalviams kirams buvo nustatytas būtent šio potipio H5N1 paukščių gripas. Lietuvoje tai nėra pirmas kartas. Praeitais metais turėjome masinę kirų gaišimo vietą šalia Kauno – vadinamoje Žuvėdrų saloje. Surinkome apie 800 vienetų šių nugaišusių paukščių. Tai yra pasikartojantis variantas, o tai reiškia, kad šio potipio viruso koncentracija Lietuvoje jau yra ir gali pasikartoti bet kurioje šalies vietoje, nes paukščiams nėra sienų, jie migruoja. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek kritusių kirų radote Marijampolėje?

– Šįkart per pirmą kartą – tik aštuonis vienetus, o antrą kartą lygiai toje pačioje vietoje – dar keturis. Ta privačiai įmonei priklausanti teritorija buvo išdezinfekuota. Deja, ne visas vietas įmanoma gerai išdezinfekuoti, kad sumažintume to viruso koncentraciją.

– Anksčiau kirai nesirgo paukščiu gripu, tai kažkas nauja?

–  Atskrisdavo kiti sparnuočiai, apsikrėtę kitokio potipio paukščių gripu. 2017 metais turėjome gulbių, nugaišusių nuo paukščių gripo. Stebime, kad ne tik pas mus, bet ir Europoje formuojasi tam tikras pogrupis. Tai reiškia, kad virusas keičia savo molekulines savybes ir prisitaiko vis prie platesnio spektro paukščių rūšių. Dabar ypač kirai yra imlūs šiam virusui. Europoje jau registruota apie1900 nugaišusių paukščių, iš kurių 800 būtent kirų. Nors labiau turėtume bijoti ančių, žąsų, gulbių, nes šiem paukščiams nepasireiškia jokių klinikinių simptomų. Atrodo, sveiki, galima prie jų prieiti, pasigrožėti upėse, ežeruose, bet iš tiesų jie gali būti viruso nešiotojai ir platintojai. Nuo jų įmanoma užsikrėsti paukščių gripu.

Europoje jau registruota apie1900 nugaišusių paukščių, iš kurių 800 būtent kirų. Nors labiau turėtume bijoti ančių, žąsų, gulbių, nes šiem paukščiams nepasireiškia jokių klinikinių simptomų.

 

– Kaip šis virusas pernešamas į paukščių fermas?

– Labai paprastai. Tai vyksta arba tiesioginio kontakto būdu, kai naminiai paukščiai kontaktuoja su laukiniais paukščiais. Dažniausiai tai būna maži ūkiai, naminiai paukščiai laisvai vaikščioja laisvėje. Taip pat virusas persiduoda ir per  sergančių laukinių paukščių išmatas, kitas išskyras. Naminiai paukščiai nuo šio viruso labai greitai nugaišta, kartais užtenka ir vienos paros. 

– Dideliam verslui tokiu atveju gresia dideli nuostoliai?

– Dideli nuostoliai atsiranda iškart, kai nustatomas bent vienas paukščių gripo protrūkis. Nepriklausomai nuo to, ar yra didelis ūkis, ar mažas šeimos, kur laikomos kelios vištos, iškart uždedami apribojimai 3–10 km spinduliu. Prekyba uždraudžiama. Ir trisdešimt dienų iš komercinių paukščių vietų paukščiai ar paukščių gaminiai negali būti išvežti iš teritorijos. Draudžiama prekiauti jų kiaušiniais, paukščių mėšlu ir pan.

–  Ar ši viruso H5N1 atmaina yra pavojinga žmonėms?

–  Visi virusai pavojingi, ne jie linkę keisti savo savybes, mutuoti, prisitaikyti prie naujos terpės. Tad pasakyti, kad pavojaus nėra, negalime. Kalbant apie žmones ir galimybę užsikrėsti, vis dėlto tai laikoma mažos rizikos virusu. Tačiau yra didelė rizika užsikrėsti paukščiams.

Kelmiškė Loreta pasakoja apie lemtingą vakarą, kai ją pakėlė kaimynas, radęs jos leisgyvį katiną Borisą.

„Sakė, kad guli prie tvenkinio, o iš burnos bėga kraujas. Greitai čiupome, nuvežėme pas veterinarą, statė lašines. Atliko visus tuos brangius tyrimus, buvo nulinis trombocitų kiekis“, – pasakojo nugaišusio katino šeimininkė Loreta Černik. 

Katino išgelbėti nepavyko. Jis nugaišo po trijų dienų. Tik tada kelmiškė suvokė, kad katiną kažkas nunuodijo tyčia. Pas veterinarą veždama savo Borisą, pakelėje pastebėjo dar vieną leisgyvį katiną. Prie namų moteris tikina radusi nematyto pašteto. Jis buvo supjaustytas ir išmėtytas po dvaro teritoriją. Geriau apžiūrėjusi, jame aptiko neaiškių, tamsių medžiagų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kažkokie tamsūs grūdeliai buvo, sakyčiau, kaip smulkinta kažkokia tabletė“, – teigė L. Černik.

Pašteto paragavo ir kaimynės Redos jorkšyrė Singa. Augintinio sveikatos būklė prasta jau nuo vasario.

„Pažeista visa gleivinė. Visas skrandis – viena didelė žaizda. Viskas išdeginta. Jau septynias savaites praktiškai gyvename veterinarijos klinikoje – vien lašinės ir vaistai“, – sakė kelmiškė Reda.

Pažeista visa gleivinė. Visas skrandis – viena didelė žaizda. Viskas išdeginta. Jau septynias savaites praktiškai gyvename veterinarijos klinikoje.

 

Kelmėje pas veterinarą daugėja galimai nuodų suėdusių gyvūnų.

„Situacija – neeilinė. Miestelyje atsirado žmogus, kuris veikiausiai nuodija gyvūnus. Buvo ne vienas atvejis, kai leisgyvius atvežė į kliniką. Vienam, deja, jau negalėjau padėt“, – komentavo veterinaras Justinas Gerčas.

Pasak veterinaro, apsinuodijęs gyvūnas jaučiasi labai prastai. Augintinis gali kankintis apie dešimt parų.

„Apsinuodiję gyvūnas būna vangus, apatiškas, kenčia įvairius skausmus“, – teigė J. Gerčas. 

Nekankinti bejėgių gyvūnų prašo ir Gyvūnų mylėtojų asociacija. Ir be nuodų yra būdų, kaip išspręsti įvairias problemas. Anot asociacijos pirmininkės, geriausia kreiptis į seniūną.

„Tikrai gyvūnai nėra kalti. Mes patys, žmonės, esame kalti ir kovojame su tomis pasekmėmis. Ir, aišku, jeigu mes juos sterilizuotume, tokių problemų nebūtų“, – kalbėjo Kelmės gyvūnų mylėtojų asociacijos pirmininkė Lina Samulytė.

Labiausiai kelmiškiai baiminasi dėl vaikų. Žiaurus elgesys su gyvūnais gali sukelti dar skaudesnių pasekmių.

„Vaikai maži žaidžia pievoje. O jeigu  jie paims į burną“, – retoriškai klausė nugaišusio Boriso šeimininkė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Alytaus rajone, Alovės seniūnijos miške, rasti 4 nuo afrikinio kiaulių maro (AKM) nugaišę šernai. Žvėrių gaišenos aptiktos vykdant AKM užkrėstos teritorijos apžiūrą. Šiame miške per tris savaites jau rasta 15 nugaišusių šernų, kuriems atlikus laboratorinius tyrimus, buvo nustatytas AKM virusas.

Veterinarijos specialistų teigimu, papildomos stebėsenos ar ribojimo priemonės nebus taikomos, nes nugaišę šernai rasti jau anksčiau nustatytoje užkrėstoje teritorijoje, be to, šiame miške laikinai uždrausta medžioti. Šernų gaišenos sunaikintos, atlikta teritorijos dezinfekcija.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad radus nugaišusį laukinį gyvūną ar pastebėjus laikomų kiaulių gaišimą, būtina nedelsiant informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas. Rasti laukiniai gyvūnai neturi būti judinami, kol jų neapžiūrės veterinarijos specialistai ir nepaims mėginių tyrimams dėl užkrečiamųjų ligų.