Apskaičiuota, kad medžio amžius yra 4789 metai, jei ne dar daugiau. Metušelas auga tarp Siera Nevados kalnagūbrio Kalifornijoje ir Nevados sienos, Injo apygardoje, Baltuosiuose kalnuose. Tiksli medžio augimo vieta saugumo sumetimais laikoma paslaptyje.
Nenuostabu, kad būtent brislekono pušis yra ilgaamžė rekordininkė. Dažnai ekstremofilais vadinama medžių grupė auga regionuose, kuriuose vyrauja ekstremalios klimato sąlygos ir labai sausas dirvožemis.
Medžiai prie tokių sąlygų prisitaikė dėl savo ypatingų šaknų, kurios yra arti paviršiaus, ir geba surinkti kuo daugiau vandens. Be to, medžiai yra apsaugoti nuo kenkėjų, nes jų spurgai ir mediena yra labai tanki, todėl jokie vabzdžiai negali patekti į kamieno vidų.
Pasaulyje yra tik vienas medis, kuris galėtų varžytis su Metušelu dėl seniausio medžio titulo. Tai milžiniškas kiparisas, pramintas Didžiuoju seneliu (angl. „Great Grandfather“). Jo kamieno skersmuo – 4 m, o aukštis – 28 m. „Didysis senelis“ auga pietų Čilėje. Mokslininkai mano, kad medžiui gali būti daugiau nei 5000 metų. Tačiau kilo keblumų bandant nustatyti kipariso amžių.
Medžio amžius nustatomas išgręžus medžio šerdies mėginį, iš kurio vėliau skaičiuojami metų žiedai.
Mokslininkai bandė paimti mėginį iš kipariso šerdies, tačiau jiems nepavyko prasibrauti į medžio vidurį. Todėl tyrėjai pasitelkė modeliavimą ir vertinimui naudojant kitų medžių pavyzdžius.
Kadangi ši analizė prieštarauja įprastiems metodams, pušis Metušelas kol kas laikomas seniausiu pasaulio medžiu.
