Šio iššūkio finalas, kurį kartu su NATO organizuoja  Ekonomikos ir inovacijų bei Krašto apsaugos ministerijos ir Inovacijų agentūra, birželį įvyks Lietuvoje.

„Tai unikali galimybė Lietuvos įmonėms ir startuoliams prisidėti prie naujų technologijų kūrimo bei įsitraukimo į tarptautines gynybos pramonės tiekimo grandines. Nors Lietuvos gynybos pramonės sektorius yra jaunas, vien per penkerius metus sektoriaus darbuotojų skaičius išaugo 14 proc., o apyvarta – net 46 proc.“, – pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pasak jos, Lietuvos įmonių sukurtos technologijos jau dabar naudojamos kare Ukrainoje, tai rodo, kad šalies verslai turi potencialo augti, jiems itin svarbus vis didesnis tarptautinis pripažinimas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anuškauskas sako, jog konflikto zonose ir jų paveiktuose regionuose sprogstamosiomis medžiagomis užterštos teritorijos kelia didelę grėsmę tiek karinėms pajėgoms, tiek civiliams gyventojams.

Inovatyvūs nuotoliniai žvalgybos ir sprogstamosiomis medžiagomis užterštų zonų neutralizavimo sprendimai gali užtikrinti saugų civilių bei karinių vienetų judėjimą.

 

„Inovatyvūs nuotoliniai žvalgybos ir sprogstamosiomis medžiagomis užterštų zonų neutralizavimo sprendimai gali užtikrinti saugų civilių bei karinių vienetų judėjimą, palengvinti atkūrimo darbus, tačiau jų sukūrimas kelia nemažai iššūkių“, – pranešime sakė A. Anušauskas.

NATO inovacijų iššūkiui Lietuvos ir kitų šalių įmonės iki balandžio 16 dienos gali teikti pasiūlymus, finalininkai bus paskelbti gegužės 17 dieną, o iššūkio finalo renginys birželio 12 dieną įvyks Lietuvoje.

„Renginio metu savo projektus pristatysiančius finalininkus vertins gynybos sektoriaus ekspertai, į Lietuvą atvyks NATO ir kitų šalių gynybos srities atstovai“, – pranešime teigė Inovacijų agentūros „ManuFuture Lab“ skyriaus vadovė Sigutė Stankevičiūtė.

Geriausių pasiūlymų autoriai bus apdovanoti piniginiais prizais, vienas iš dešimties pasiūlymų gali būti toliau plėtojamas ir pritaikomas NATO.

Iššūkyje norinčios dalyvauti įmonės turi sukurti sistemą, galinčią nuotoliniu būdu nuskaityti ir identifikuoti sprogiosiomis medžiagomis užterštas vietas, taip pat rasti sprendimą, kuris apdorotų žvalgybos metu surinktus duomenis ir pateiktų juos patogiu būdu, bei sukurti technologijas, kurios galėtų nuotoliniu būdu neutralizuoti sprogstamuosius įtaisus.

Pirmenybė turi būti teikiama saugos funkcijoms, kad būtų išvengta atsitiktinės detonacijos ar žalos aplinkai, taip pat jos turi būti suderintos su esamomis karinėmis ir humanitarinėmis sistemomis.