Teismas pirmadienį pranešė iš dalies tenkinęs G. Aleksonio skundą, kuriame jis prašė panaikinti buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymą dėl atleidimo ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas.

G. Aleksonis 2017 metais buvo atleistas iš pareigų kaip padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Teismai yra panaikinę šią nuobaudą, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad atleidimas iš pareigų yra nepagrįstas ir minimas įsakymas turi būti panaikintas.

Tačiau teismas pažymėjo, kad 2019 metais įsigaliojusi Valstybės tarnybos įstatymo redakcija nustatė, kad į kanclerio pareigas skiriamas politinio pasitikėjimo tarnautojas, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti SAM grąžinti G. Aleksonį į eitas kanclerio pareigas.

G. Aleksoniui iš SAM priteista 45,7 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos už vienus metus, taip pat 7,6 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių kompensacija ir 1 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

A. Veryga griežtą papeikimą G. Aleksoniui skyrė ministerijos komisijai konstatavus, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas ne konkurso būdu išnuomoti valstybės turtą bendrovei „Dussmann service“.

Ši bendrovė 2016 metų rugpjūtį laimėjo Santaros klinikų organizuojamą viešą maitinimo paslaugų pirkimą. „Dussmann service“ maitinimo paslaugas ligoninės darbuotojams ir kitiems lankytojams teikė nuo 2005 metų.

Komisija nurodė, kad buvo sudarytos sąlygos išvengti ligoninės patalpų nuomos viešo konkurso, taip užtikrinant maitinimo paslaugas teikiančiai įmonei itin mažą patalpų nuomos mokesčio dydį.

Teismas yra konstatavęs, kad 2017 metais skirta tarnybinė nuobauda paskirta praleidus terminą, nes tarnybinė nuobauda turėjo būti paskirta per 6 mėnesius nuo nusižengimo padarymo dienos.

Taip pat teismas konstatavo, kad SAM neįrodė, jog buvęs kancleris darė neteisėtą įtaką ministrui priimi neteisėtą sprendimą dėl patalpų nuomos neskelbiant viešo konkurso ir sudarant sutartį su jau maitinimo paslaugas laimėjusia įmone.

G. Aleksonis ministerijos kanclerio pareigas ėjo nuo 2015 metų balandžio iki 2017 metų gruodžio. 

Kaip antradienį pranešė teismas, įteiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui nebuvo nurodyta, kokių konkrečių tarnybinių nusižengimų padarymu jis yra kaltinamas, nepateikti jokie įrodymai ar kitos reikšmingos aplinkybės, t. y. buvo apsiribota tik abstrakčiais teiginiais.

Ši tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta 2017 metų rudenį tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu. 2018 metais Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė, tačiau pernai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį sprendimą panaikino ir perdavė administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Antrą kartą išnagrinėjęs bylą teismas konstatavo, jog pareiškėjo informavimas apie galbūt padarytus tarnybinius nusižengimus yra nekonkretus, neaiškus ir itin platus, apimantis pareiškėjo veiklą nuo jo darbo Sveikatos apsaugos ministerijoje kancleriu pradžios 2015 metais iki galimai padarytų tarnybinių nusižengimų tyrimo pradžios 2017 metais, todėl nevertintinas kaip proporcingas.

Todėl teismas padarė išvadą, kad buvo padarytas esminis procedūros pažeidimas, kai pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą ir būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, taikant tarnybinę atsakomybę, buvo pažeista. Teismas taip pat konstatavo, kad ministerija neįrodė, jog G. Aleksonis padarė jam inkriminuojamus tarnybinius nusižengimus, todėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti surašyta išvada dėl pareiškėjui inkriminuotų tarnybinių nusižengimų, esant nustatytam esminiam procedūriniam pažeidimui, yra neteisėta ir nepagrįsta.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja dar vieną G. Aleksonio skundą, kuriame prašoma panaikinti kitą sveikatos apsaugos ministro skirtą nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Administracinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, kol įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje.

Tuometinis sveikatos apsaugos ministras A. Veryga G. Aleksoniui griežtą papeikimą skyrė ministerijos komisijai nustačius, kad jis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, darė įtaką ministerijos darbuotojams, siekdamas teisės aktams prieštaraujančio ir tretiesiems asmenims palankaus sprendimo ne konkurso būdu išnuomoti valstybės turtą bendrovei „Dussmann service“. Ši bendrovė 2016 metų rugpjūtį laimėjo Santaros klinikų organizuojamą viešą maitinimo paslaugų pirkimą. „Dussmann service“ maitinimo paslaugas ligoninės darbuotojams ir kitiems lankytojams teikia nuo 2005 metų.

Komisija nurodė, kad buvo sudarytos sąlygos išvengti ligoninės patalpų nuomos viešo konkurso, taip užtikrinant maitinimo paslaugas teikiančiai įmonei itin mažą patalpų nuomos mokesčio dydį.

SAM teigimu, nustatyta ir kitų pažeidimų: aptikta ir netvarkinga, nevienoda sutarčių dokumentacija, ministerijos komisijoms bei Valstybės kontrolei teikti skirtingi bei prieštaringi duomenys. Taip pat nustatyta, jog ministerijos kancleris, siekdamas, kad Valstybės kontrolės ataskaitoje būtų nurodyta kuo mažiau valstybės turto valdymo trūkumų, esą įpareigojo SAM darbuotojus parengti raštą, prieštaraujantį ministro pozicijai bei neigiantį Valstybės kontrolės ataskaitos projekte nurodytus turto valdymo pažeidimus.

Dėl minėtų pažeidimų ministerija buvo kreipusis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, bet ši pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė, nenustačiusi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Anot jos, įvertinus duomenis, nustatyta, kad aplinkybės galėtų būti vertinamos ne baudžiamosios, o drausminės atsakomybės požiūriu.

G. Aleksonis ministerijos kanclerio pareigas ėjo nuo 2015 metų balandžio iki 2017 metų gruodžio.

G. Aleksonis prašo panaikinti pernai gruodžio 7 dieną priimtą sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų. G. Aleksonis buvo pripažintas padaręs šiurkštų tęstinį tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam vidutinį darbo užmokestį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas jau yra atmetęs vieną G. Aleksonio skundą dėl tarnybinės nuobaudos. Vasario 23 dieną teismas paskelbė, kad buvusiam Sveikatos apsaugos ministerijos kancleriui  griežtas papeikimas skirtas pagrįstai, jis savo funkcijas vykdė aplaidžiai. Šis teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, jis gali būti skundžiamas.

Teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS sakė, kad antradienį teismas sustabdė bylos dėl atleidimo nagrinėjimą, iki įsiteisės sprendimas pieš tai minėtoje administracinėje byloje.

G. Aleksoniui pernai spalį griežtą papeikimą skyrė ministras A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerijos komisija, atlikusi tyrimą, nustatė, kad G. Aleksonis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, darė įtaką ministerijos darbuotojams, siekdamas teisės aktams prieštaraujančio ir tretiesiems asmenims palankaus sprendimo ne konkurso būdu išnuomoti valstybės turtą bendrovei „Dussmann service“. Ši bendrovė 2016 metų rugpjūtį laimėjo Santaros klinikų organizuojamą viešą maitinimo paslaugų pirkimą. „Dussmann service“ maitinimo paslaugas ligoninės darbuotojams ir kitiems lankytojams teikia nuo 2005 metų.

Komisija nurodė, kad buvo sudarytos sąlygos išvengti ligoninės patalpų nuomos viešo konkurso, taip užtikrinant maitinimo paslaugas teikiančiai įmonei itin mažą patalpų nuomos mokesčio dydį. Bendrovės „Dussmann service“ nustatyta nuomos kaina – 2,60 euro už vieną kvadratinį metrą, tuo metu tai pačiai veiklai vykdyti tos pačios ligoninės patalpose kita įmonė – bendrovė „Pontem“ – už vieną kvadratinį metrą moka 10 eurų. Per faktinį sutarties vykdymo laikotarpį valstybė negavo apie 25 tūkst. eurų pajamų, o per visą sutarties įvykdymo laikotarpį ministerija potencialiai būtų negavusi apie 86 tūkst. eurų pajamų.

SAM teigimu, nustatyta ir kitų pažeidimų: aptikta ir netvarkinga, nevienoda sutarčių dokumentacija, ministerijos komisijoms bei Valstybės kontrolei teikti skirtingi bei prieštaringi duomenys. Taip pat nustatyta, jog ministerijos kancleris, siekdamas, kad Valstybės kontrolės ataskaitoje būtų nurodyta kuo mažiau valstybės turto valdymo trūkumų, esą įpareigojo SAM darbuotojus parengti raštą, prieštaraujantį ministro pozicijai bei neigiantį Valstybės kontrolės ataskaitos projekte nurodytus turto valdymo pažeidimus.

Dėl minėtų pažeidimų ministerija buvo kreipusis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, bet ši pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė, nenustačiusi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Anot jos, įvertinus duomenis, nustatyta, kad aplinkybės galėtų būti vertinamos ne baudžiamosios, o drausminės atsakomybės požiūriu.

G. Aleksonis ministerijos kanclerio pareigas ėjo nuo 2015 metų balandžio iki 2017 metų gruodžio.

Prieš tai jis dirbo Seimo vicekancleriu, kancleriu, yra dirbęs Seimo kontrolierių įstaigoje, Vilniaus universitete

Ketvirtadienį VAAT atmetė G. Aleksonio prašymą panaikinti jam skirtą griežtą papeikimą už netinkamą valstybės turto valdymą ir kitus pažeidimus.

Kaip BNS informavo teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė - Baltaduonė, teismas konstatavo, kad skiriant nuobaudą tuometiniam kancleriui nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, G. Aleksonio veiksmai įvertinti tinkamai kaip nusižengimas.

„Teismas mano, kad pareiškėjas vykdė funkcijas aplaidžiai, sąmoningai ignoruodamas turto nuomos dydžio nustatymo klaidas, nesiėmė priemonių užtikrinti valstybės interesus“, – teigiama VAAT sprendime.

Anot jo, tuometiniam kancleriui skirta nuobauda yra proporcinga tarnybiniam nusižengimui.

Šis VAAT sprendimas gali būti skundžiamas Lietvos vyriausiajam administraciniam teismui.

G. Aleksoniui pernai spalį griežtą papeikimą skyrė ministras Aurelijus Veryga. Vėliau kancleris atleistas iš pareigų.

Sveikatos apsaugos ministerijos komisija, atlikusi tyrimą, nustatė, kad G. Aleksonis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, darė įtaką ministerijos darbuotojams, siekdamas teisės aktams prieštaraujančio ir tretiesiems asmenims palankaus sprendimo ne konkurso būdu išnuomoti valstybės turtą bendrovei „Dussmann service“. Ši bendrovė 2016 metų rugpjūtį laimėjo Santaros klinikų organizuojamą viešą maitinimo paslaugų pirkimą. „Dussmann service“ maitinimo paslaugas ligoninės darbuotojams ir kitiems lankytojams teikia nuo 2005 metų.

Komisija nurodė, kad buvo sudarytos sąlygos išvengti ligoninės patalpų nuomos viešo konkurso, taip užtikrinant maitinimo paslaugas teikiančiai įmonei itin mažą patalpų nuomos mokesčio dydį. Bendrovės „Dussmann service“ nustatyta nuomos kaina – 2,60 euro už vieną kvadratinį metrą, tuo metu tai pačiai veiklai vykdyti tos pačios ligoninės patalpose kita įmonė – bendrovė „Pontem“ – už vieną kvadratinį metrą moka 10 eurų. Per faktinį sutarties vykdymo laikotarpį valstybė esą negavo apie 25 tūkst. eurų pajamų, o per visą sutarties įvykdymo laikotarpį ministerija potencialiai būtų negavusi apie 86 tūkst. eurų pajamų.

SAM teigimu, nustatyta ir kitų pažeidimų: aptikta ir netvarkinga, nevienoda sutarčių dokumentacija, ministerijos komisijoms bei Valstybės kontrolei teikti skirtingi bei prieštaringi duomenys. Taip pat nustatyta, jog ministerijos kancleris, siekdamas, kad Valstybės kontrolės ataskaitoje būtų nurodyta kuo mažiau valstybės turto valdymo trūkumų, esą įpareigojo SAM darbuotojus parengti raštą, prieštaraujantį ministro pozicijai bei neigiantį Valstybės kontrolės ataskaitos projekte nurodytus turto valdymo pažeidimus.

Dėl minėtų pažeidimų ministerija buvo kreipusis į Specialiųjų tyrimų tarnybą, bet ši pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė, nenustačiusi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Anot jos, įvertinus duomenis, nustatyta, kad aplinkybės galėtų būti vertinamos ne baudžiamosios, o drausminės atsakomybės požiūriu.

G. Aleksonis ministerijos kanclerio pareigas ėjo nuo 2015 metų balandžio iki 2017 metų gruodžio.

Prieš tai jis dirbo Seimo vicekancleriu, kancleriu, yra dirbęs Seimo kontrolierių įstaigoje, Vilniaus universitete.

Vilniaus apygardos administracinis teismas penktadienį išnagrinėjo G. Aleksonio skundą ministerijai ir vasario 22 dieną skelbs sprendimą.

G. Aleksoniui pernai spalį griežtą papeikimą skyrė ministras Aurelijus Veryga. Vėliau kancleris atleistas iš pareigų.

„Paskiria griežtą papeikimą, tada pasamdo brangius advokatus, kad apgintų tą nuobaudą, advokatus samdo už biudžeto pinigus. Kodėl neateina teisininkai iš pavaldžių įstaigų atstovauti teisme?“ – BNS sakė G. Aleksonis.

Sveikatos apsaugos ministerijai teisme atstovauja advokato Irmanto Norkaus ir partnerių kontoros COBALT advokatai: Giedrius Abromavičius bei Dalia Foigt-Norvaišienė. G. Aleksonio advokatas sako, kad pagal dokumentus ministerijai teisinės paslaugos kainavo 1700 eurų.

Buvęs SAM kancleris ir jo advokatas Julius Jasaitis teigia, kad teismas turėtų panaikinti skirtą tarnybinę nuobaudą.

„Tikiuosi, teismas atskirs pelus nuo grūdų“, – sakė G. Aleksonis.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijai atstovaujantis advokatas G. Abromavičius tvirtino, kad teismas turėtų pasakyti, ar tie veiksmai, kuriuos atliko G. Aleksonis ir toks turto valdymas valstybei priimtinas, ar ne.

„Jis sako, kad viskas gerai, tačiau ministerija, Valstybės kontrolė ir ministerijos sudaryta komisija mano, kad toks turto valdymas neatitiko viešojo intereso. Neatitinka aiškinimų, kad kažkas norėjo susidoroti, jis bando pateisinti savo padarytus pažeidimus. Prašysime įvertinti tokio valdymo modelį ir pareiškėjo veiksmus“, – sakė G. Abromavičius.

Viename teismui pateiktame dokumente minima, kad dėl delspinigių nereikalavimo buvo padaryta 1338 eurų žala.

G. Aleksonis teismui pasakojo, kaip buvo verčiamas palikti pareigas.

Pasak jo, tuometinis ministro patarėjas Danas Bakša pakvietė pietų pasiteiravo, ar jis neieško naujo darbo. G. Aleksonis atsakė, kad tokius klausimus aptartų tik su ministru.

„Aš labai aiškiai pasakiau – esu valstybės tarnautojas, o ne politinio pasitikėjimo, ir tiesiog mano komanda yra ministerijos komanda, o ministro komanda yra politinio pasitikėjimo komanda, kodėl aš naujo darbo turėčiau ieškoti?“ – BNS apie pokalbį su patarėju pasakojo G. Aleksonis.

Jis taip pat teigė, kad vėliau Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas jam pasakojo, kad jo vadovaujamoje įstaigoje ketinama įsteigti dar vieną pavaduotojo etatą.

„Pasakė, kad buvo atvykęs patarėjas D. Bakša, sakė, kad reikia dar vieno etato. Aišku, jų tikslas buvo, kaip patraukti „kanclerį“, –  tvirtino G. Aleksonis.

Pasak jo, kai kurie ministerijos darbuotojai vėliau jam skundėsi, kad jiems darytas spaudimas, jog padėtų „išpirdolinti“ kanclerį.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijai atsovaujantis advokatas G. Ambromavičius sakė, kad G. Aleksonis gavo tarnybinę nuobaudą, nes neužtikrino, jog ministerijos valdomų patalpų nuomos konkursai vyktų skaidriai. Patalpos išnuomotos ne rinkos kaina, pigiau. Be to, jis neužtikrino, kad laiku neatsiskaitantys nuomininkai mokėtų delspinigius, dėl to žalos patyrė valstybė.

„Jis niekada nereikalavo iš pavaldžių skyrių, kad jie reikalautų delspinigių, taip pat pažeidė reikalavimą išnuomoti ilgiau nei 10 metų. Vaistinei patalpos buvo išnuomotos, nevykdė pareigos kontroliuoti“, – sakė G. Abromavičius.

G. Aleksonis replikavo, kad ministerija turi 60 tūkst. turto vienetų, ir buvo neįmanoma su turimomis pajėgomis kontroliuoti nuomos klausimus ir kt.

„Delspinigių gali kiekvieną dieną reikalauti, bet ar juos mokės? Jeigu tik aukštą kainą užkeli, nuomininkai bėga“, – apie savo darbą teismui pasakojo G. Aleksonis.

Jo advokatas J. Jasaitis teigė, kad skiriant nuobaudą nesilaikyta procedūrų, teiginiai, kad su kancleriu bandyta susidoroti, ne iš piršto laužti.

Ministerijai atstovaujanti advokatė D. Foigt-Norvaišienė sakė, kad ministerija, gavusi audito ataskaitą, ėmėsi konkretaus tyrimo – kurio iš ministerijos pareigūnų veiksmuose yra kaltės, kad ministerijos valdomas valstybei priklausantis turtas nuomojamas nesilaikant įstatymų.

Sudaryta komisijos detaliai išnagrinėjo pažeidimus.

„Svarbiausia pasekmė – visos tarnybos autoritetą sumenkino, ministerijos funkcijas, kai aplaidžiai vykdė pareigas ar nevykdė pareigų. Visa grandinė pažeidimų buvo nustatyta. Jis sako, kad negalėjo padaryti dėl žmonių stokos – bet jis buvo atsakingas už žmogiškuosius resursus, jų funkcijų pertvarkymą. Ministras įvertino viską, pažeidimų pobūdį. Nuobauda skirta laikantis procedūrų“, – sakė advokatė.

Kaip skelbė BNS, pernai gruodį sulaukęs atsakymo iš teisėsaugos, ministras A. Veryga nutarė atleisti G. Aleksonį, „taip siekiant išvengti besikartojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir neteisėtų sprendimų bei dar didesnės žalos valstybei“.

Spalį STT gavo ministerijos kreipimąsi dėl aptiktų pažeidimų, bet pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakė, nenustačiusi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Anot jos, įvertinus duomenis, nustatyta, kad aplinkybės galėtų būti vertinamos ne baudžiamosios, o drausminės atsakomybės požiūriu.

Sveikatos apsaugos ministerijos komisija, atlikusi tyrimą, teigia nustačiusi, kad G. Aleksonis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, darė įtaką ministerijos darbuotojams, siekdamas teisės aktams prieštaraujančio ir tretiesiems asmenims palankaus sprendimo ne konkurso būdu išnuomoti valstybės turtą bendrovei „Dussmann service“. Ši bendrovė 2016 metų rugpjūtį laimėjo Santaros klinikų organizuojamą viešą maitinimo paslaugų pirkimą. „Dussmann service“ maitinimo paslaugas ligoninės darbuotojams ir kitiems lankytojams teikia nuo 2005 metų.

Komisija nurodė, kad buvo sudarytos sąlygos išvengti ligoninės patalpų nuomos viešo konkurso, taip užtikrinant maitinimo paslaugas teikiančiai įmonei itin mažą patalpų nuomos mokesčio dydį. Bendrovės „Dussmann service“ nustatyta nuomos kaina – 2,60 euro už vieną kvadratinį metrą, tuo metu tai pačiai veiklai vykdyti tos pačios ligoninės patalpose kita įmonė – bendrovė „Pontem“ – už vieną kvadratinį metrą moka 10 eurų. Per faktinį sutarties vykdymo laikotarpį valstybė esą negavo apie 25 tūkst. eurų pajamų, o per visą sutarties įvykdymo laikotarpį ministerija potencialiai būtų negavusi apie 86 tūkst. eurų pajamų.

SAM teigimu, nustatyta ir kitų pažeidimų: aptikta ir netvarkinga, nevienoda sutarčių dokumentacija, ministerijos komisijoms bei Valstybės kontrolei teikti skirtingi bei prieštaringi duomenys. Taip pat nustatyta, jog ministerijos kancleris, siekdamas, kad Valstybės kontrolės ataskaitoje būtų nurodyta kuo mažiau valstybės turto valdymo trūkumų, esą įpareigojo SAM darbuotojus parengti raštą, prieštaraujantį ministro pozicijai bei neigiantį Valstybės kontrolės ataskaitos projekte nurodytus turto valdymo pažeidimus.

G. Aleksonis ministerijos kanclerio pareigas ėjo nuo 2015 metų balandžio iki 2017 metų gruodžio.

Prieš tai jis dirbo Seimo vicekancleriu, kancleriu, yra dirbęs Seimo kontrolierių įstaigoje, Vilniaus universitete.

Dėl netinkamo valstybės turto valdymo ir kitų pažeidimų G. Aleksoniui spalį ministras Aurelijus Veryga buvo skyręs griežtą papeikimą. Sulaukęs atsakymo iš teisėsaugos, ministras nutarė jį atleisti, sakė ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

„Taip siekiama išvengti besikartojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir neteisėtų sprendimų bei dar didesnės žalos valstybei“, – BNS sakė ministro patarėja.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė Renata Endružytė BNS savo ruožtu teigė, kad spalį gavusi SAM kreipimąsi tarnyba atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačiusi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Anot jos, įvertinus duomenis, nustatyta, kad aplinkybės galėtų būti vertinamos ne baudžiamosios, o drausminės atsakomybės požiūriu. Teisėsaugos institucija, anot R. Endružytės, gali nustatyti tarnybinio nusižengimo požymius, kuriuos vertina pačios atsakingos institucijos.

SAM komisija, atlikusi tyrimą, teigia nustačiusi, kad G. Aleksonis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, darė įtaką ministerijos darbuotojams, siekdamas teisės aktams prieštaraujančio ir tretiesiems asmenims palankaus sprendimo ne konkurso būdu išnuomoti valstybės turtą bendrovei „Dussmann service“. Ši bendrovė 2016 metų rugpjūtį laimėjo Santaros klinikų organizuojamą viešą maitinimo paslaugų pirkimą. „Dussmann service“ maitinimo paslaugas ligoninės darbuotojams ir kitiems lankytojams teikia nuo 2005 metų.

Komisija nurodė, kad buvo sudarytos sąlygos išvengti ligoninės patalpų nuomos viešo konkurso, taip užtikrinant maitinimo paslaugas teikiančiai įmonei itin mažą patalpų nuomos mokesčio dydį. Bendrovės „Dussmann service“ nustatyta nuomos kaina – 2,60 euro už vieną kvadratinį metrą, tuo metu tai pačiai veiklai vykdyti tos pačios ligoninės patalpose kita įmonė – bendrovė „Pontem“ – už vieną kvadratinį metrą moka 10 eurų. Per faktinį sutarties vykdymo laikotarpį valstybė esą negavo apie 25 tūkst. eurų pajamų, o per visą sutarties įvykdymo laikotarpį ministerija potencialiai būtų negavusi apie 86 tūkst. eurų pajamų.

„Esu į Vilniaus apygardos administracinį teismą atidavęs skundą, lygiai taip pat ir šitą sprendimą apskųsiu, nes viskas yra iš to paties. Gyvename teisinėje valstybėje, tikiuosi, kad panaikinsime šitą sprendimą“, – penktadienį BNS teigė G. Aleksonis.

Jis atleidimą vertina kaip neteisėtą veiksmą, taip pat tikino, kad maitinimo paslaugos Santaros klinikose įsigytos laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo, iš pradžių nupirkus maitinimo paslaugas, o vėliau išnuomojus patalpas. Mažesnė nuomos kaina, jo teigimu, be kita ko leido tiekėjams sumažinti ir maitinimo įkainius. Pats buvęs kancleris sako niekaip nesikišęs į viešuosius pirkimus.

„Labai atvirai pasakau – visiškas melas. Kitą vertus, labai keista kaltinti kanclerį, kuris niekuomet nedalyvavo nei viename viešajame pirkime, nei nuomos konkursuose. (...) Ministras leidžia įsakymą, o kanclerį kaltina, kad jis vizavo tokį įsakymą. Tai atsiprašau – vizavo ir Turto valdymo skyriaus darbuotojai, ir teisininkai. Čia tiesiog nori pakeisti kanclerį savu žmogumi iš Kauno“, –  tikino G. Aleksonis, bet neįvardijo, kas yra jo minimas kandidatas.

Trejus metus ministerijoje dirbantis G. Aleksonis teigė iš ministro Aurelijaus Verygos aplinkos žmonių patyręs spaudimą palikti pareigas ir anksčiau.

„Ne paslaptis, kad man buvo pasakyta, kad jie nori, jog būtų jų komandos žmogus. Vienas patarėjas – aš turiu visas datas – mane kvietėsi, klausė, ar neieškai darbo. Sakė, kad yra visokių variantų, kad pakeis Vyriausybės įstatymą ir kancleriai bus politinio pasitikėjimo. Sakiau, kad tada turime išstoti iš Europos Sąjungos tuomet, nes valstybės tarnyba yra atribota nuo politinio pasitikėjimo“, – teigė jis.

SAM teigimu, nustatyta ir kitų pažeidimų: aptikta ir netvarkinga, nevienoda sutarčių dokumentacija, ministerijos komisijoms bei Valstybės kontrolei teikti skirtingi bei prieštaringi duomenys. Taip pat nustatyta, jog ministerijos kancleris, siekdamas, kad Valstybės kontrolės ataskaitoje būtų nurodyta kuo mažiau valstybės turto valdymo trūkumų, esą įpareigojo SAM darbuotojus parengti raštą, prieštaraujantį ministro pozicijai bei neigiantį Valstybės kontrolės ataskaitos projekte nurodytus turto valdymo pažeidimus.

G. Aleksonis šiuos kaltinimus taip pat neigia.

G. Aleksonis SAM kanclerio pareigas ėjo nuo 2015 metų balandžio. Prieš tai jis dirbo Seimo vicekancleriu, kancleriu, yra dirbęs Seimo kontrolierių įstaigoje, Vilniaus universitete.

Dėl detalesnio tyrimo ir galimos korupcijos valdant valstybės turtą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) artimiausiu metu ketina kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), BNS informavo sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Jos teigimu, atlikti tyrimai parodė, kad gydymo įstaigose esančios patalpos privatiems juridiniams asmenims nuomojamas akivaizdžiai per mažomis, rinkos tendencijų neatitinkančiomis kainomis. Kai kuriais atvejais kainų skirtumas galėjo būti keli šimtai ir daugiau eurų per mėnesį už kvadratinį metrą.

„Patalpų nuoma gydymo įstaigose, kuriose garantuojami nuolatiniai pacientų srautai, yra itin paklausi, tuo metu ministerija, nustatydama patalpų nuomos mokesčio dydį, buvo pasirinkusi tokį nuompinigių nustatymo būdą, kuris užtikrintų kuo mažesnę nuomos kainą privačias paslaugas teikiantiems asmenims ligoninėse. Pavyzdžiui, vienai didžiausių Lietuvos ligonių ministerija nustatė 2,93 euro nuomos mokestį už kvadratinį metrą, o per konkursą jo kaina pakilo iki 404,04 euro“, – tvirtino patarėja.

„Tokia situacija ministerijoje vyksta jau ne pirmus metus, tad patirti finansiniai nuostoliai gali siekti ne vieną šimtą tūkstančių eurų“, – pridūrė ji.

Be to, paaiškėjo, kad SAM iš tų pačių nuomininkų, kuriems itin pigiai nuomojo patalpas, šiems nemokant nuomos mokesčio nereikalaudavo delspinigių.

Per tyrimą taip pat nustatyta, kad dėl neaiškių priežasčių SAM darbuotojai nuomos konkursus organizuodavo ne patys, o šią pareigą perleisdavo gydymo įstaigoms. Kai kurie nuomotojai nebuvo įpareigoti turtą apdrausti.

„Ministerijos kancleris, kurio viena pagrindinių sričių yra turto valdymo kontrolė, neužkirto kelio, o galbūt ir prisidėjo prie neteisėtų sprendimų priėmimo turto valdymo srityje perduodant privačiam juridiniam asmeniui vienos gydymo įstaigoje esančias patalpas neorganizuojant viešo patalpų nuomos konkurso“, – teigė L.Bušinskaitė-Šriubėnė.

Pasak jos, SAM aptikta ir netvarkinga, nevienoda sutarčių dokumentacija, ministerijos komisijoms bei Valstybės kontrolei teikti skirtingi bei prieštaringi duomenys. Taip pat nustatyta, jog ministerijos kancleris, siekdamas, kad Valstybės kontrolės ataskaitoje būtų nurodyta kuo mažiau valstybės turto valdymo trūkumų, įpareigojo SAM darbuotojus parengti raštą, prieštaraujantį ministro pozicijai bei neigiantį Valstybės kontrolės ataskaitos projekte nurodytus turto valdymo pažeidimus.

SAM tyrimo komisija siūlė G.Aleksonį už šiuos pažeidimus atleisti iš pareigų, tačiau nutarta kol kas to nedaryti, tikintis, kad valstybės tarnautojas pasitaisys, ištaisys pažeidimus.

G.Aleksonis SAM kanclerio pareigas eina nuo 2015 metų balandžio. Prieš tai jis dirbo Seimo vicekancleriu, kancleriu, yra dirbęs Seimo kontrolierių įstaigoje, Vilniaus universitete.

Seimo posėdžių salėje kitais metais planuojamas įrengti Lietuvos herbas - Vytis gali kainuoti apie 191,5 tūkst. litų.

Tokią sąmatą Seimo Biudžeto ir finansų komitetui trečiadienį pateikė Seimo vicekancleris Gedeminas Aleksonis.

„Bus iš nerūdijančio plieno pagamintas gražus ir amžinas gaminys“, - komiteto nariams sakė jis. 

Komitetas pritarė opozicinės "Drąsos kelio" partijos frakcijos nario Vytauto Matulevičiaus teikiamam nutarimo projektui, kuriuo parlamentaras siūlo įpareigoti Seimo valdybą ir kanceliariją imtis visų būtinų veiksmų, kad iki 2015 metų kovo 11 dienos valstybės herbas – Vytis būtų iškabintas Seimo plenarinių posėdžių salėje.

Komiteto pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas pareikalavo, kad herbo gamybos kaina būtų mažesnė.

Dabar didelis Vytis kabo istorinėje Kovo 11-osios salėje, tuo metu naujoje posėdžių salėje centrinę vietą užima valstybinė vėliava.