Iki šiol painioja
Iš pirmo žvilgsnio – lyg du vandens lašai, bet jau po kelių akimirkų pastebėjau brolių skirtumus. Mindaugas keliais centimetrais žemesnis, tačiau sveria šiek tiek daugiau. Puse numerio mažesnė ir jo koja, todėl spirtis į brolio batus jis galėtų drąsiai, o štai Gediminas, vargu, ar su jaunėlio sportbačiais leistųsi į tolimesnį žygį.
"Drabužiais kartais keičiamės. Brolis pyksta, kai nieko nesakęs iš jo spintos ką nors paimu", – Mindaugas prisiminė vaikystę ir laiką, kai mama juos rengė vienodai.
Dabar broliai to daryti nesistengia, tačiau retkarčiais visai atsitiktinai apsivelka vienodais marškinėliais ar kelnėmis.
Mokykloje, anot brolių, pedagogai ne kartą į Mindaugą kreipėsi Gedimino vardu, ir atvirkščiai. Painiojančių, kuris yra kuris, pasitaiko dar ir dabar.
"Kai būname kartu, lengviau atskiria, bet kai sutinka atskirai, visuomet sutrinka", – broliai šypsojosi, kad vasaromis suprasti, kuris jų Mindaugas, o kuris Gediminas, kur kas lengviau – raumeningos vaikinų rankos išpieštos skirtingomis tatuiruotėmis.
"Ne visai taip", – Gediminas tiesė kairės, o Mindaugas savo dešinės rankos dilbius, ant kurių pavaizduoti identiški piešiniai. – Avinas – mūsų su broliu Zodiako ženklas, Skorpionas – tėčio, o Vėžys vaizduoja mamą."
Pirmąsias tatuiruotes jauni vyrai pasidarė vos tik šiems suėjo aštuoniolika. Tėvai pinigų kūno menui nedavė, todėl į tatuiruočių saloną dvyniai skubėjo su savomis santaupomis kišenėje.
"Tiesa, kad pasidaręs vieną tatuiruotę susergi ta liga", – broliai neabejojo, kad bėgant laikui jų kūnus papuoš dar ne vienas, tik nežinia, ar vienodas piešinys.
Dirba barmenais
23-ejų broliai skaito tokias pačias knygas, abu dievina siaubo filmus, mėgaujasi panašiais patiekalais ir renkasi vienodas veiklas – septynerius metus žaidė rankinį, mokykloje domėjosi krepšiniu, vėliau abu pasuko į sporto salę. Išbandę laimę bent keliuose universitetuose, Gediminas ir Mindaugas išvyko į Londoną, kur įsidarbino viename bare barmenais, o grįžę atgal į Lietuvą drauge stojo prie restorano "Pilies sodas" baro. Vieną jų galima sutikti vidiniame, kitą – alaus bare.
"Ar niekada nelyginome darbo ten ir čia? Ten judesys kiekvieną dieną, čia jo daugiau savaitgaliais", – skirtingi, anot Gedimino, ir besilinksminantys.
Tiksliau, merginos. Jei Kaune susuktą servetėlę su telefono numeriu į delnus jos bruka tik retsykiais, Londone per vakarą išvaizdūs lietuvaičiai sulaukdavo mažiausiai dviejų pasiūlymų susitikti baigus darbus.
"Taip, merginos ten drąsesnės, tačiau ne visuomet žinančios, ko nori. Beje, kaip ir Kaune – svarstančioms, ar braškinę "Margaritą", "Cosmopolitaną", ar "Pina Koladą" gurkšnoti, Mindaugas esą visuomet turi ypatingą pasiūlymą. – Tokiais atvejais svarbiausia įtikinti, kad kokteilis, kurį paruošime, yra pats skaniausias. Manau, mums su broliu tai pavyksta."
Kaip į restorane dirbančius dvynius reaguoja lankytojai? Broliai neslėpė, kad smagiausia žiūrėti į žmonių veidus, kurie, pakilę nuo alaus baro, esančio lauke, restorano viduje prie kito baro pamato stovintį ir kokteilius plakantį kitą brolį.
Įkūrė savo klubą
Darbas restorane – ne vienintelė veikla, kuria užsiima broliai. Nuo praėjusių metų balandžio Gediminas ir Mindaugas dalį laiko skiria savo klubui "Brolių akademija".
"Iki tol sporto klubas vadinosi "Kronas-Akademija", patys ilgai jame sportavome. Buvo laikas, kai su broliu perpus vieną etatą dalijomės – dirbome salės instruktoriais", – apsidairyti po "Brolių akademijos" erdves kvietė Gediminas.
Ankstesniam savininkui užsiminus, kad nori parduoti klubą, broliai suskubo krapštyti iš Anglijos parsivežtas santaupas. Patalpoms akademijoje, šalia vienos nedidelės parduotuvės, pinigų tąsyk pakako.
Kai būname kartu, lengviau atskiria, bet kai sutinka atskirai, visuomet sutrinka.
"Užsidarėme vos kelioms dienoms, kad atliktume bent kosmetinį remontą. Tėtis statybininkas, todėl daug kur ranką pridėjo. Kartu dažė sienas, vienoje jų padarė angą", – dabar šioje vietoje, anot brolių, įrengtas mažas baras, kur sportuojantys gali išgerti baltyminių kokteilių.
Į sporto salę daugiausia ateina vietiniai, kurie mena "Krono-Akademijos" gyvavimą. Tiesa, vis dažniau rūsyje įrengto klubo duris varsto ir naujokai, vengiantys populiariųjų miesto sporto klubų.
"Merginos sudaro gal 10 proc. visos klientūros, likusieji – vyrai. Sako, kad geri Šiaulių "Atleto" treniruokliai, kuriuos nuomojamės iš ankstesnio savininko", – apie verslą, į kurį įsitraukė dar vienas giminaitis, kalbėjo broliai.
Kai Mindaugas ir Gediminas negali būti salėje, čia sukasi jų pusbrolis.
"Vienos šeimos atidaro kepyklas, o mes salę", – dvyniai neslėpė, kad iš pastarosios pasipelnyti kol kas nepavyksta. – Dirbame labiau iš idėjos."
Suderino su malonumu
Broliai iš aplinkinių esą labai dažnai sulaukia klausimo, kaip jiems pavyksta suderinti darbą sporto klube, kurį lydi sveikuoliškas gyvenimo būdas, ir "Pilies sodo" naktinio gyvenimo pulsą su svaigiais kokteiliais ir iki paryčių trunkančiais šokiais. To paties pasiteiravome ir mes.
"Turbūt, kai nori, viskas įmanoma", – paklausti, kurioje vietoje jų širdys dainuoja, barmenais dirbantys salės instruktoriai tikino nejaučią didelio skirtumo.
Restorane, vasaros terasoje, naktiniame klube – puikūs šeimininkai ir draugiškas kolektyvas, o sporto klube kasdien jų laukia ištikimiausi lankytojai, kuriuos Gediminas ir Mindaugas vadina savo antrąją šeima.
"Susitinki, sustoji minutei pašnekėti, žiūri, kad pusvalandis baigiasi, – dvyniai tikino nejaučiantys, kaip sporto salėje prabėga ir visa diena. – Todėl, jei paklausite mūsų, kaip leidžiame laisvą laiką, atsakysime, kad sporto salė yra ir mūsų darbas, ir mūsų laisvalaikis. Žinoma, svajojame apie didesnes erdves, naujesnę įrangą ir geresnę vietą, bet kol kas mums labai gerai ir čia."
