Įpareigojo atlikti ekspertizę

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius miestiečių ironijai dėl „paslėpto“ kino teatro pritaria. Vis dėlto situacija dėl griuvenų tapo nebejuokinga.

„Neabejotinai naujasis pastatas griuvėsius pridengs iš dešinės Dangės krantinės pusės, bet iš esmės skaudulys tai lieka. Naujienų kol kas nėra. Pats ponas Dievas turbūt nežino, kas savininkams galvoje. Mes savo ruožtu sekame ir tikriname šio pastato būklę“, – pabrėžė G. Pocius.

Šiuo metu, anot G. Pociaus, savininkai yra įpareigoti užsakyti esamo pastato išlikusių konstrukcijų techninės būklės ekspertizę.

Yra užfiksuotos tam tikros statinio deformacijos, kurios gali kelti grėsmę greta esantiems žmonėms ir aplinkai.

Ekspertizę buvusio kino teatro savininkai įpareigoti atlikti iki rudens.

Gediminas Pocius / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Turi tris pasirinkimus

Jei atsitiktų taip, kad Klaipėdos savivaldybės specialistų ir savininkų nusamdytų ekspertų išvados dėl pastato likučių būklės sutaptų, tuomet savininkai privalėtų tą pastatą suremontuoti, nugriauti arba rekonstruoti.

„Rekonstrukcijai jie pagrindą turi, nes turi pasirengę projektinę dokumentaciją, pagal kurią yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas statinio rekonstravimui. Pasirinkimų savininkai turi – arba pradėti pastato rekonstravimo darbus pagal projektą, arba remontuoti taip, kaip nustatys ekspertas, arba nugriauti“, – pabrėžė G. Pocius.

Savivaldybė jau kurį laiką ieškojo teisinių būdų, kaip priversti buvusio kino teatro „Baltija“ savininkus pradėti tvarkytis.

Neabejotinai naujasis pastatas griuvėsius pridengs iš dešinės Dangės krantinės pusės, bet iš esmės skaudulys tai lieka.

„Dar valdant anos kadencijos tarybai, savivaldybė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), prašydama pradėti žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą. NŽT informavo, kad pradės tą procedūrą, bet panašu, kad tai užtruks metų metus“, – apgailestavo Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas.

Biurokratinė aklavietė

„Klaipėdą“ dar prieš porą mėnesių NŽT informavo, kad jau seniai savivaldybei pranešta, jog tarnyba negali nutraukti žemės nuomos sutarties su buvusio kino teatro „Baltija“ savininkais, nes ant tos žemės yra pastatas.

NŽT atstovų teigimu, jei žemės nuomininkas ant žemės turi pastatą ir leidimą jį rekonstruoti, joks teisės aktas neleidžia sutarties nutraukti.

„Gal NŽT atstovai taip kam nors ir pasakė, bet oficialiai apie šitą faktą savivaldybė neinformuota, bent jau kiek man yra žinoma“, – pabrėžė G. Pocius.

Tad per beveik tris dešimtmečius po gaisro taip ir neprasidėję buvusio kino teatro atnaujinimo darbai baigėsi tik nauju audeklu ant griuvėsių.

Maža to, šito statinio nėra Apleistų pastatų sąraše, o bandymai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį atsidūrė aklavietėje.

Vienintelė paguoda, kaip juokauja miestiečiai, kad ilgainiui „Baltiją“ šiek tiek paslėps naujai iškilęs prestižinis viešbutis.

„Išlipau pasakyti sandėlininkui, kad išjungtų aparatus“, – sakė nelaimę matęs vyras.

„Ir tada iškvietėte pagalbą?“ – teiravosi žurnalistė.

„Jis (sandėlininkas – red. past.) iškvietė“,  – nedaugžodžiavo tragedijos liudininkas.

Didžiuliame angare darbininkai vykdė savo kasdienius darbus. „Yra iškraunami grūdai. Grūdai byra per vieną angą, kur reikia iš šonų pakasti – kad grūdai byrėtų. Gal staigiau užbyrėjo kasant. Arba jis buvo toje duobėje“, – galimas priežastis vardino bendrovės  „Ginagro“ direktorius Arūnas Grubliauskis.

Atvykę ugniagesiai gelbėtojai per angaro viršų nusileido į apačią ir maždaug šešių metrų gylyje po grūdais rado žmogų.

Matėsi tik žmogaus ranka. Pririšome virvę prie rankos, pradėjome atkasinėti.

„Matėsi tik žmogaus ranka. Pririšome virvę prie rankos, pradėjome atkasinėti. Šonai buvo pilni grūdų, tik vidus tuščias. Pradėjo visi grūdai virsti ant žmogaus“, – apie gelbėjimo operaciją pasakojo Pajėgų valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Gediminas Pocius.

Kai ugniagesiai suprato, kad taip vyro ištraukti nepavyks, ėmėsi kitų veiksmų. Gelbėjimo operacija truko dvi su puse valandos. „Išpjovėme iš lauko angare skyles, tada išleidinėjome visus grūdus ir taip žmogų ištraukėme“, – pasakojo G. Pocius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

Žuvo ilgametis bendrovės darbuotojas, daugiau nei 50 metų vyras, gerai išmanė savo darbą – visą gyvenimą dirbo prie grūdų.

„Užuojauta artimiesiems ir visiems didelė. Tragedija. Šiauliuose gyveno žmogus. Ramus. Visą laiką dirbo sandėlio darbininku“, – pasakojo  A. Grubliauskis.

Anot Darbo inspekcijos specialistų, kasmet grūdai pasiglemžia po gyvybę. Pernai rugpjūtį Pakruojo rajone grūdų angare žuvo moteris. 

Anot Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, ne visi pastatai gali būti įtraukiami į Netvarkomų, apleistų ir nenaudojamų statinių sąrašą.

"Tie pastatai turi būti nekilnojamojo turto mokesčio objektas. O didžioji dalis apleistų statinių Klaipėdoje į sąrašą negali būti įtraukiami, nes jie neprivalo mokėti nekilnojamojo turto mokesčio. Pavyzdžiui, to mokesčio mokėti neturi vienbučiai, dvibučiai, daugiabučiai gyvenamieji namai, garažų bendrijose esantys pastatai, sodų, žemės ūkio paskirties pastatai, maldos namai, vienuolynai", – vardijo G.Pocius.

Pasak jo, jei mokestinė prievolė būtų visuotinė, tokių apleistų statinių mieste būtų suskaičiuota net iki 80.

Jau ne vienerius metus apleistų pastatų savininkai tramdomi 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčiu, kitiems tas mokestis siekia iki 0,8 proc. turto vertės.

"Kai kurie adresai šiame sąraše dominuoja metų metus. Sprendžiant iš to, kad jie taip ilgai šiuose sąrašuose figūruoja, nekilnojamojo turto mokesčio pakėlimas iki 3 proc. turbūt nėra labai veiksminga priemonė. Sakykime, jei už pastatą įprastomis sąlygomis paskaičiuota suma yra apie 2 tūkst. eurų per metus, taikant 3 proc. tarifą, apleisto pastato savininkui ši suma išauga iki 8 tūkst. eurų. Buvęs kino teatras "Baltija" – veteranas šiame sąraše", – pridūrė G.Pocius.

Dalis apleistų pastatų iš jau sudaryto sąrašo yra išbraukti, nes kai kurių statinių savininkai pradėjo statybos darbus, kai kurie susitvarkė.

Be "Baltijos" kino teatro Žvejų gatvėje, tarp apleistųjų yra stalių dirbtuvės Artojo g. 6, ūkinis pastatas Didžiojo Vandens g. 28A, gyvenamasis pastatas Nemuno g. 47, kioskas P.Lideikio g., vandentiekio siurblinė Svajonės g. 25 ir tualetas Šaulių g. 40.

Šilutės plento pradžia, Tilžės ir Mokyklos gatvės šiemet tapo didžiulių darbų frontu. Čia klojami nauji lietaus kanalizacijos vamzdžiai. Darbai vyks iki kitų metų.

Kai bus baigta tiesti nauja lietaus kanalizacijos trasa, darbų imsis savivaldybės samdyti darbininkai, kurie vietoj transporto žiedo įrengs šviesoforu reguliuojamą sankryžą. Tai yra seniai parengto detaliojo plano dalis.

Nemažai nepatogumų dėl darbų gatvėse turėję Tilžės turgavietės prekeiviai kreipėsi į savivaldybę ir prašė pakoreguoti projektą Tilžės gatvėje.

Pasak uostamiesčio savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo Valdo Švedo, į turgaus prekeivių pastabas atsižvelgta, pasistengta, kad dėl gatvių remonto jie patirtų kuo mažiau nuostolių ir nepatogumų.

Tačiau nepatogumų dėl vamzdynų klojimo sulaukia ne tik prekeiviai. Visi, kas važiuoja Mokyklos gatve, yra priversti sulėtinti greitį iki minimalaus, kad nesugadintų automobilių, mat ten, kur asfaltas buvo išgraužtas ir buvo užpilta tik skaldos, susidarė aštrūs kelio dangos kraštai, o skaldoje susiformavo duobės.

Tokia situacija užsitęsė, vairuotojai keiksnoja darbininkus.

"Mano žiniomis, savivaldybės administracijos darbuotojai bendrauja su darbų rangovais ir prašo situaciją pagerinti", – tikino V.Švedas.

Mieste yra daug vietų, kur vykdant darbus perkasamos gatvės, tad Statybos leidimų ir statinių priežiūros darbuotojai kontroliuoja darbus atliekančias bendroves ir reikalauja sutvarkyti gatves taip, kad jos netrikdytų eismo.

"Jeigu į žodžiu sakomą pastabą nereaguojama, darbų rangovams gali būti surašytas reikalavimas. Už reikalavimo nevykdymą gali būti pritaikoma administracinė nuobauda. Pagal mūsų žemės darbų ir kasinėjimo nuostatus, užfiksavus tam tikrų neveikimo atvejų, įmonei galima apsunkinti gyvenimą ateityje, kai ji prašys leidimo dirbti kituose objektuose. Tokie faktai gula į tam tikras bylas, tad, renkantis darbams įmonę, tai gali turėti reikšmės", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Atsižvelgė į žmonių norus

Netekti valstybės paramos renovacijai gresia Naujakiemio g. 20-ojo namo gyventojams.

Nors pastato modernizacija baigta dar kovą, užbaigti visų procedūrų jie negali iki šiol.

Komisija atsisako pripažinti atnaujintą pastatą tinkamu naudoti.

Vienintelė priežastis – nevienodai įstiklinti namo balkonai. Vieni yra aukštesni, kiti – žemesni.

Tokia situacija susidarė, nes dalis namo gyventojų dar prieš renovaciją buvo atlikę šiuos darbus. Keisti balkonų langus jie atsisakė.

Administratorius atsižvelgė į žmonių norą sutaupyti.

"Dabar negalime pastato "priduoti". Kol to nepadarysime, negalėsime kreiptis dėl valstybės paramos. Komisija reikalauja, kad balkonų langai būtų vienoje linijoje. Tad reikia pakeisti senus, o dalis gyventojų nesutinka. Jei namas nebus komisijos priimtas, kaip tinkamas naudoti, už renovaciją turėsime mokėti visą kainą", – kalbėjo vienas gyventojų.

Problemų kils ir kitiems

Klaipėdiečiui nesuprantama, kodėl yra baudžiami ir kodėl turės papildomų išlaidų būtent tie žmonės, kurie šilumą taupė ir balkonus įstiklino anksčiau nei startavo renovacija – prieš 5–10 metų – savo iniciatyva.

"Kodėl reikia ardyti kokybiškus langus, jei tai nepatinka vienam komisijos nariui? Juk projekte taip pat buvo nurodyta, kad reikia keisti tik medinius. Ar renovacijos tikslas yra grožis, ar šilumos taupymas? Kažkoks absurdas", – piktinosi klaipėdietis.

Vyras atkreipė dėmesį, jog su tokia problema gali susidurti ir kitų namų gyventojai. Pasak gyventojo, jau matyti, kad balkonai nevienodai įstiklinti bus ir Gedminų g. 20-ajame name.

"Pusė pastato jau renovuota. Lodžijų linija taip pat eina laipteliais. Tokia pati situacija ir Statybininkų pr. 30-ajame name. Ką šie žmonės darys?" – klausė gyventojas.

Anot vyro, nevienodai įstiklinti balkonai ir namuose, kur renovacija baigta jau seniai. Yra ir tokių, kurių lodžijos ne vienoje linijoje. Tarp tokių – keli pastatai Panevėžio gatvėje.

"Kaip jie buvo pripažinti tinkamais naudoti? Ar reikalavimai pasikeitė, ar taikomi dvigubi standartai?" – svarstė vyras.

Jaučiasi situacijos įkaitais

Naujakiemio g. 20 projekto vertė pagal investicinį planą siekia 1,019 mln. eurų. Iš jų statybos darbai – 945 tūkst. eurų.

Likusios lėšos skirtos techninio projekto parengimui, techninės priežiūros užtikrinimui, projekto administravimui.

Jei projektas bus užbaigtas šiemet, tai šio namo gyventojai pretenduos į 35 proc. paramą statybos darbams. Jei vėliau, parama sumažės 5 proc.

Naujakiemio g. 20-ąjį namą administruojančios įmonės "Debreceno valda" direktorius Vaidas Barakauskas atkreipė dėmesį, kad, neužbaigus projekto, ne tik nebus skirta valstybės parama, bet ir teks grąžinti valstybei lėšas už projektavimą, techninę priežiūrą, administravimą.

Pasak vadovo, tai pirmas toks atvejis praktikoje, kai pastatas nepripažįstamas tinkamu naudoti dėl nevienodo balkonų įstiklinimo.

"Komisija aiškina, kad nėra išlaikytas pastato vientisumas. Buvo nurodyta ištaisyti. Dėl to reikia pakeisti senus langus naujais, o gyventojai nesutinka. Jaučiamės lyg būtume tarp kūjo ir priekalo, situacijos įkaitais", – komentavo direktorius.

Problemų turės ir kiti

Anot V.Barakausko, Naujakiemio g. 20-ojo namo projekte buvo numatyta naujai įstiklinti visus balkonus, bet atsižvelgta į gyventojų norą sutaupyti. Niekas neįsivaizdavo, kad kils tiek rūpesčių.

"Anksčiau komisija tikrai taip griežtai nežiūrėjo. Renovuoti pastatai būdavo priimami, nors jų balkonai ir įstiklinti nevienodai. Tokių atvejų mieste – ne vienas. Dabar griežtai reikalaujama, kad pastatas atrodytų vientisai", – komentavo vadovas.

Direktorius tvirtino, kad į analogišką situaciją pateko ir Statybininkų pr. 30-asis daugiabutis namas.

Atnaujintas pastatas nepripažįstamas tinkamu naudoti dėl tos pačios priežasties.

"Sunku pasakyti, kuo viskas baigsis. Baisu, kad ši problema taps masinė. Esame labai įdomioje situacijoje", – teigė direktorius.

Kas vadovavo darbams?

"Kur yra tas "ne vienas namas", kuriame įstiklinti balkonai kaip Naujakiemio g. 20-ajame name? Parodykite man", – prašė pastatų pripažinimo tinkamais naudoti komisijos narys, Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Jis pabrėžė, kad Naujakiemio g. 20-ojo namo atveju kalbama ne apie tai, ar visi langai pakeisti, o apie architektūrinę pastato išraišką.

"Pastaroji turi būti vientisa, proporcinga, driektis horizontaliomis ir vertikaliomis paralelėmis. Naujakiemio g. 20-ajame name vertikalumas išlaikytas, o horizontalumas kur?" – klausė vedėjas.

G.Pocius atkreipė dėmesį, kad pastato projektas buvo parengtas teisingai, o tokia situacija susidarė, nes renovacijai pradėjo vadovauti ne techninės priežiūros ar projekto vadovas, renovacijos administratorius, o gyventojai.

"Nenoriu teigti, kad taip buvo, bet peršasi tokia išvada. Gyventojai pasakė, kad bus taip, kaip jie nori, ir kažkodėl visi specialistai sutiko", – komentavo vedėjas.

Chaoso neturi būti

G.Pocius įsitikinęs, kad negalima pripažinti tinkamais naudoti bet kaip atrodančių daugiabučių namų. Priešingu atveju bus sudarkytas miesto veidas.

"Taip darkyti pastatų fasadų negalima. Tapsime pavyzdžiu, kuriuo nereikia sekti, visai Europai. Akto, kai yra toks chaosas, tikrai niekada nepasirašysiu. Aiškinama, kad yra daug tokių pastatų mieste, bet aš nedalyvavau nė vieną tokį pripažįstant tinkamu naudoti", – pabrėžė vedėjas.

Pasak G.Pociaus, mieste yra daug pavyzdžių, kaip galima išspręsti vizualinį šoką Naujakiemio g. 20-ajame name.

Vedėjas tvirtino, kad tam nebūtina keisti visų langų. Yra paprastų priemonių.

"Patarėme, kaip viską galima sutvarkyti. Viską aptarėme prieš du mėnesius, tačiau, panašu, kad darbai nevyksta, jei žmonės piktinasi", – kalbėjo vedėjas.

G.Pocius patikino, kad prie balkono užtektų pritvirtinti plokštę, kuri pridengtų palanges ir sulygintų balkonus. Tada vizualiai visos linijos būtų vienoje tiesėje.

"Tai nėra sudėtingi darbai ir galėjo būti padaryti seniai, o pastatas pripažintas tinkamu naudoti. Žinoma, statybininkams reikės patekti į žmonių butus, prieiti prie tų balkonų, gręžti, montuoti konstrukcijas. Keista, kad nėra suvaldomas stichiškai vykstantis procesas", – stebėjosi vedėjas.

Tačiau, V.Barakausko nuomone, plokštės sumontavimas, kad būtų išlygintos palangės, nėra išeitis.

"Plokštę reikėtų montuoti ne tik ties balkonais, kur nėra pakeisti langai, bet ir prie visų. Patekti į butus, gręžti kiaurai balkono sieną. Iš lauko gal ir gražiai atrodytų, palangės būtų lygios, bet, matyt, niekas neįsigilino, koks vaizdas būtų viduje. Uždengta vos ne pusė lango. Gyventojai tikriausiai mus nušautų už tokius darbus. Tad vienintelė išeitis – langų keitimas", – pabrėžė direktorius.

Balkonus įstiklino nelegaliai

Anot G.Pociaus, komisija, priimdama renovuotus pastatus, toleruoja tik vieną dalyką, susijusį su langais, – neatitikimus dėl jų suskaidymo.

"Būna, kad šis skiriasi, kai dalis žmonių pasilieka senus. Vieni būna susimontavę langus, padalytus į dvi ar tris dalis, kiti – vientisus. Taip neturėtų būti. Pastato langai turėtų atitikti statinio pirminį projektą", – aiškino vedėjas.

G.Pocius pabrėžė, kad nuolat stengiamasi informuoti žmones, priminti jiems, kokia yra langų keitimo, balkonų stiklinimo tvarka, kokių nemalonumų gali kilti, nepaisant reikalavimų.

Už tokį pažeidimą gresia sankcijos.

"Jei sumontuojami langai, įstiklinami balkonai nelegaliai, ne tokie, kokie numatyti namo pirminiame projekte, gyventojas gali sulaukti ir Statybos inspekcijos vizito. Už tokį pažeidimą gresia sankcijos. Langų, durų keitimas į kitokios spalvos nei numatyta projekte yra negalimas. Tokiems darbams reikia projekto, leidimo. Priešingu atveju jie vertinami kaip savavališki darbai", – komentavo vedėjas.

G.Pocius aiškino, kad į langų suskirstymo neatitikimą pastato pripažinimo tinkamu naudoti komisija žiūri atlaidžiai, nes įvertina, kad anksčiau ar vėliau žmonėms teks vėl juos keisti.

"Gal tada jie pasielgs pilietiškai ir sąmoningai. Susimontuos tokius langus, kokie numatyti projekte. Tai visiškai kitokia situacija nei laiptais iškapotos balkonų palangės", – palygino vedėjas.

V.Barakauskas atkreipė dėmesį, kad tiek Naujakiemio g. 20, tiek Statybininkų pr. 30 namų gyventojai, kaip įprasta ne tik Klaipėdoje, bet kituose šalies miestuose, balkonus įstiklino nelegaliai – be projekto, derinimų, leidimo – rašytinio pritarimo.

"Realiai tai nelegali statyba", – pabrėžė vadovas.

"Gali ką nors užmušti"

"J.Janonio gatvėje ties 14-uoju namu geriau nevaikščioti, nes darosi per daug pavojinga. Bet kuriuo metu ant galvos gali užkristi plyta, atraiža ar betoninis blokas ir ką nors užmušti. Negi veiksmų bus imtasi tik tada, kai įvyks skaudi nelaimė? Kiek dar paprasčiausiai lauksime?" – susirūpinimą reiškė viena klaipėdietė.

Ji pasakojo savo akimis mačiusi, kaip prieš daug metų Klaipėdos senamiestyje Jūros šventės metu balkonas su vyru nukrito tiesiai ant žmonių minios.

Esą tas pats scenarijus gali pasikartoti ir ties J.Janonio gatvės senos statybos namu.

"Iki pat šiandien prisimenu tą šiurpų vasaros įvykį. Panikos apimti žmonės apspito kraujo balą, kažkas dar bandė pajudinti ant asfalto ištiškusį vyro kūną. Vaizdas išties buvo kraupus. Netrukus atlėkė greitoji pagalba ir išsivežė sužeistąjį, vargu ar jis išgyveno. Tai – apsileidimo ir namo nepriežiūros pasekmė, o kalti patys žmonės, kurie atsisako mokėti už balkono remontą", – įsitikinusi pašnekovė.

Mokestis už orą?

Keičiant balkonus daugiabutyje, už šiuos darbus turi mokėti visi, net ir tie gyventojai, kurie balkonų neturi.

Dėl to kyla didelės aistros. Panašiai nutiko ir su minėtu J.Janonio gatvės namu.

"Nesuprantu, kodėl turėčiau prisidėti, jei neturiu balkono? Sąskaita už remonto darbus ateis tokia pati, kaip ir kitiems, nors man iš to – jokios naudos. Nesąžininga. Tegul remontuojasi tie, kuriems reikia. Aš čia niekuo dėta", – nukirto J.Janonio gatvėje gyvenanti klaipėdietė.

Taip mąsto dauguma daugiabučiuose namuose gyvenančių žmonių.

"Šis klausimas turi būti užduodamas Seimui. Kokius įstatymus priėmė, tokius ir turime", – gyventojų įtūžį atrėmė Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Protestuoja bergždžiai

Nors kai kurie kategoriškai nesutinka mokėti už balkono remontą, įstatymai lygūs visiems.

"Daugiabučių namų administratorių, bendrijų techninės priežiūros specialistai privalo laiku pastebėti ir tvarkyti kritinės būklės balkonus", – atkreipė dėmesį G.Pocius.

Vedėjo teigimu, įstatymais nustatyta, kad balkonas – bendro naudojimo konstrukcija.

Tai reiškia, kad lėšos už to bendro naudojimo objekto remontą yra dengiamos visų namo gyventojų bendra sąskaita.

Todėl avarinės būklės balkonai Klaipėdos centre neišvengiamai bus tvarkomi.

"Netrukus prasidės daugiabučio J.Janonio gatvėje 14 renovacija. Praeis apskundimo periodas ir po savaitės kitos turėtume startuoti, jau yra parinktas rangovas", – tvirtino įmonių "Vitės valdos" ir "Debreceno valda" direktorius Vaidas Barakauskas.

Reikia taikyti prievartą

"Gyventojus informavome, kad situacija išties prasta – reikia ne tik balkonus, bet ir namo fasadą remontuoti. Galiausiai buvo pritarta renovacijai", – pastebėjo direktorius.

Esą neturintieji balkonų dažnai atsisako finansiškai prisidėti prie nepigaus remonto.

Pinigų gailima net saugumo labui.

Tokiais atvejais, V.Barakausko žodžiais, taikoma prievarta.

"Nori to ar ne, bet grėsmę keliančius balkonus būtina sutvarkyti. Žmonės įsivaizduoja, kad tai padaryti turi pats buto savininkas. Juk pavojus kyla ne jam, o visiems aplinkiniams. Kai nepavyksta susitarti, remontas atliekamas prievartos būdu. Tokių atvejų būna nemažai. Ir J.Janonio 14-ajame name nė vienas pirmojo aukšto gyventojas neturi balkono. Tas nepasitenkinimas kyla nuolat, bet mūsų darbas yra aiškinti Civilinio kodekso nuostatas, kad balkonas yra bendras turtas", – pakartojo V.Barakauskas.

Brangus malonumas

Balkonų remontas nėra pigus. Kiekvienam gyventojui konkreti suma skaičiuojama pagal jo turimo buto plotą.

"Kaina priklauso nuo namo dydžio, buto ploto ir kitų dalykų. Tai iš tiesų yra brangus malonumas", – teigė įmonių "Vitės valdos" ir "Debreceno valda" direktorius V.Barakauskas.

Įvykus nelaimei už padarytus nuostolius atsako daugiabučio valdytojas, tai yra įmonė, prižiūrinti bendro naudojimo objektus.

"Jei gyventojai eina su šakėmis prieš ir liepia nelįsti prie jų turto, raštu pasirašomas atsisakymas remontuoti. Tokiu atveju atsakomybė tenka patiems gyventojams. Taip yra buvę prieš keletą metų Vilniuje. Kai nukrito balkonas ir žuvo močiutė, atsakingas už nelaimę buvo ne namo administratorius", – pasakojo pašnekovas.

Nesutarimo su gyventojais atveju numatomas ir kitas drastiškas scenarijus – pašalinti balkoną jo neatstatant.

Šiuo atveju žmonės irgi neišvengia nuostolių, nes krenta turimo nekilnojamojo turto vertė.

"Tikslių aplinkybių neprisimenu, bet žinau, kad buvo toks atvejis Danės gatvėje, kai teko panaikinti balkoną", – atsiminė savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas G.Pocius.

"Statybos reglamentavimo požiūriu tai yra blogas sprendimas. Jis priimamas tik kritiniais atvejais, kai nebeįmanoma suremontuoti balkono, o pastatyti naują kainuoja sunkiai protu suvokiamą sumą", – pastebėjo V.Barakauskas.

Nuosavybė ir mokestis

Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, norėdami remontuoti namų valdos ar bendrijos administruojamą daugiabutį, gyventojai turi gauti specialų sutikimą.

Reikia ir gyventojų daugumos balsų.

Pagal įstatymus ir teisės aktus kiekvieno buto savininkas yra viso pastato bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių tinklų bendraturtis.

Jei objektai yra avarinės būklės ir kelia grėsmę aplinkiniams, jų remontas yra atliekamas privaloma tvarka.

Kadangi ir laikančioji balkono konstrukcija, ir balkono atitvarai (fasado elementai) yra priskiriami bendram namo turtui, suma už balkono remonto darbus, nepaisant to, gyventojai naudojasi bendra nuosavybe ar ne, yra priskiriama daugiabučio butų savininkams, atsižvelgiant į jų turimą nuosavybės plotą.

Prilygino kinų sienai

Dienraštis „Klaipėda“ jau rašė, kad vienoje geležinkelio viaduko, kuris driekiasi virš Herkaus Manto gatvės, pusėje baigiama įrengti garsą slopinanti sienelė. Tokia pat bus sumontuota ir kitoje objekto pusėje.

Pilka garso slopinimo sienelė sukėlė daug aistrų. Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad geležinkeliečių įkurdintas įrenginys visiškai netinkamas miesto centrui.

„Tai ne sienelė, o visa kinų siena. Visiška nesąmonė. Anksčiau leisdavaisi nuo kalno ir matydavai miestą, o dabar – tik sieną. Ji neigiamai veikia žmonių vaizduotę ir emocijas“, – kritikos negailėjo vadovas.

Pasak L.Dūdos, tokia pat sienelė bus sumontuota ir kitoje viaduko pusėje.

„Vaizdas bus baisus. Ar mums mieste tikrai to reikia? Aišku, kad ne. Ši siena visiškų nemokšų darbas. Gėda žiūrėti“, – nukirto direktorius.

Vadovas tvirtino, kad tokio tipo sienelės visiškai nedera miestui, o ypač – jo centrui.

„Toks baisus plastikas tinkamas ten, kur nėra gyvenviečių. Juk įrenginys statomas ne laikinai, o ilgam“, – komentavo direktorius.

L.Dūda teigė, kad šiuo metu rinkoje yra pačių įvairiausių garsą slopinančių sienelių. Jos būna gražios, permatomos, skaidrios, nedarkančios miesto vaizdo.

„Būtent tokios ir tiktų šioje vietoje. Juk tai yra paradinė įvaža į miesto centrą. Geležinkeliečiai pasirinko ne tą medžiagą“, – tikino vadovas.

Tvirtino prieš devynerius metus

Anot L.Dūdos, apie geležinkeliečių beveik įrengtą garso slopinimo sienelę kalbėta ir pasitarimo savivaldybėje metu. Urbanistinės plėtros departamentas žadėjo išsiaiškinti situaciją, kodėl buvo sumontuotas tokio tipo įrenginys, ar toks ir buvo suderintas.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius priminė, kad geležinkelio viaduko kapitalinio remonto projektas buvo parengtas prieš devynerius metus. Tada išduotas ir leidimas darbams.

„Projekte buvo numatyti visi sprendiniai, susiję su viaduko remontu, konstrukcijomis. Buvo suplanuota įrengti ir triukšmo mažinimo priemones – tarp stovų sumontuoti sienutę. Pastaroji triukšmą turėjo sumažinti 32 decibelais“, – komentavo vedėjas.

Pasak G.Pociaus, techniniame projekte taip pat aprašyta, kokios spalvos turi būti įrenginys: stovai – tamsiai pilki, sienutė – šviesiai pilka. Taip pat iš brėžinio matyti, kad įrenginys turėjo būti nepermatomas.

„Tačiau buvo pažymėta, kad, prieš užsakant triukšmo barjero gaminius, spalvą rekomenduojama suderinti su vyriausiuoju miesto architektu. Klausimas, ar per devynerius metus geležinkeliečiai paskaitė šią techninio projekto nuorodą ir jos paisė. Kol kas į šį klausimą nėra atsakyta“, – kalbėjo vedėjas.

Vadovavosi suderintu projektu

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ direktorius Julius Mikšys tvirtino, kad kol kas kritika dėl garso slopinimo sienutės iš savivaldybės atstovų jų nepasiekė.

Vadovas pabrėžė, kad sumontuotas toks įrenginys, koks numatytas projekte, suderintas su savivaldybe.

„Dirbame pagal projektą. Kokią suderino, tokią ir darome. Keista, kad dabar sakoma, jog sienutė netinkama. Viskas buvo suderinta, tad kitaip būti negali. Jei projekte būtų buvusi numatyta permatoma sienelė, tokią ir būtume įrengę. Juk viskas – koks turi būti įrenginys, iš kokių medžiagų pagamintas – yra numatyta projekte. Sprendinių nekeitėme“, – pabrėžė J.Mikšys.

Kol kas garso slopinimo sienutė baigiama rengti vienoje viaduko pusėje. Tokia atsiras ir kitoje.

Ant viaduko rengiamos garso slopinimo sienutės užkliuvo ir miestiečiams. Geležinkelio gatvės 6 name gyvenanti Gražina abejojo, kad šie įrenginiai saugos nuo triukšmo.

„Ar garso slopinimo sienelė tikrai reikalinga ant viaduko? Ką ji apsaugos nuo triukšmo? Gatvę?“ – svarstė moteris.

Prie pat geležinkelio gyvenančios moters nuomone garso slopinimo seneles reikia įrengti prie namų.

„Kai pravažiuoja traukiniai, pas mus būna toks triukšmas būna, kad neįmanoma. Namuose nebekalbame, o rėkiame, nes kitaip sunku susišnekėti. Naktį net lovos dreba. Prie namų reikia statyti sienutes, o ne ant viaduko“, – kalbėjo pasipiktinusi gyventoja.

Geležinkelio viaduko kapitalinį remontą planuojama baigti rugpjūtį. Numatyta pakeisti statinio hidroizoliaciją, sumontuoti naujus turėklus, atnaujinti kelio konstrukcijas, įrengti garso slopinimo sieneles, kad miestiečiai būtų apsaugoti nuo triukšmo.

Viaduką remontuoja bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ antrinė įmonė „Geležinkelių projektavimas“. Darbai atsieis 890 tūkst. eurų.

Guli tinko gabalai

Nelaimė vos neįvyko prie Švyturio gatvės 16 daugiabučio. Čia gyvenanti Birutė Kirpaitė pasakojo, kad didelis tinko gabalas vos nesužalojo dukters ir anūkės.

Moteris neslėpė, kad išgąsčio būta daug. Sužalojimų pavyko išvengti tik per plauką.

"Mano dukra gyvena Klaipėdos pašonėje. Anūkė susirgo ir dukra ją vedė į gydymo įstaigą. Sugalvojo aplankyti ir mane. Baisu pagalvoti, kuo galėjo pasibaigti ši viešnagė", – atsiduso moteris.

Pasak B.Kirpaitės, dukrai su anūke einant pro namą, kuriame ji gyvena, nuo vieno balkono atskilo ir nukrito didelis tinko gabalas.

"Tiek tetrūko, kad būtų nukentėjusios. Sunku įsivaizduoti, kokių sužalojimų jos galėjo patirti. Dukra ir anūkė labai išsigando", – sakė moteris.

Krintantis tinko gabalas vos neužkrito ir ant netoli stovinčio automobilio. Apie tai, jog balkonai byra, byloja ir šalia namo gulintys gabalai tinko.

Krinta ne pirmą kartą

Daugumos Švyturio gatvės 16 daugiabučio balkonų yra nepavydėtinos būklės.

"Visi sukežę. Greta esančių namų balkonų būklė taip pat panaši. Kodėl niekas nieko nedaro? Kai ką nors užmuš nukritęs balkonas, tada bus per vėlu", – stebėjosi klaipėdietė.

Moteris atkreipė dėmesį, kad pro namą nuolat vaikšto žmonės, važiuoja automobiliai.

"Prisidėčiau pati prie remonto, kad tik nelaimės išvengtume", – tvirtino moteris.

Kita Švyturio gatvės 16 namo gyventoja pasakojo, kad tai ne pirmas atvejis, kai prastos būklės balkonai grasina žmonėms.

"Tik vėjas papučia ir tinkas nuo balkonų krinta. Byra turėklai ir ne tik. Praėjusį rudenį nuo stogo skarda nukrito. Išdaužė automobilio langą. Kitai kaimynei mašinos stogą apgadino. Vieni nuostoliai", – pastebėjo moteris.

Gyventoja pasakojo, kad bandė pasikalbėti su būsto, nuo kurio buto balkono nukrito tinkas, savininkais, tačiau šie durų neatidarė.

Moterys tvirtino, kad norėtų renovacijos, tačiau anksčiau tam nepritarė daug namo gyventojų. Pasak klaipėdiečių, daugiausia čia gyvena būstų nuomininkai ir pensininkai.

"Dabar atsirado daugiau norinčiųjų. Pradėsime rinkti parašus dėl renovacijos. Tikimės, kad vasarą prasidės darbai. Toliau taip gyventi neįmanoma", – įsitikinusi gyventoja.

Žadėjo imtis veiksmų

Švyturio gatvės 16 daugiabučio namo administratorės įmonės "Vitės valdos" direktorius Vaidas Barakauskas žadėjo pasidomėti situacija ir imtis veiksmų.

Pasak vadovo, esant avarinėms situacijoms, organizuojamas balkonų remontas.

"Laukiame tik tais atvejais, jei yra numatyta namo renovacija. Tada visi darbai atliekami kompleksiškai. Pastatus, kurie bus renovuojami, o jų balkonai sukežę, aptraukėme tinklu, kad tinkas nekristų žmonėms ant galvų. Taip yra J.Janonio gatvėje. Pritaikėme Vilniaus praktiką", – pasakojo direktorius.

V.Barakauskas teigė, kad Švyturio gatvės 16 namas nėra įtrauktas į renovuojamų namų sąrašą.

Ilgą laiką pagal teisės aktus buvo teigta, kad balkono pagrindas yra bendro naudojimo konstrukcija. Jis remontuojamas visų būstų savininkų lėšomis, išlaidas paskirstant proporcingai.

Balkono turėklai, atitvarai – būsto savininko nuosavybė ir šis jais turi rūpintis.

Tvarka kelia abejonių

Tačiau prieš dvejus metus buvo pakeistas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, tai vienintelis teisės aktas, kuris apibrėžia balkonų priklausomybę. Minėtame įstatyme prie bendro naudojimo konstrukcijų įtrauktos balkonų, lodžijų išorinės, fasadų konstrukcijos.

"Vadinasi, visas balkonas, išskyrus dalis, kuriomis vaikštoma, yra bendro naudojimo konstrukcija. Už jo remontą visi savininkai turi mokėti proporcingai", – aiškino vedėjas.

G.Pociaus nuomone, tik balkono laikančioji konstrukcija turėtų būti bendro naudojimo, bet tvorele, atitvaru turėtų rūpintis savininkai.

"Gyventojai juokauja – Petrai, jei nori, kad aš tavo balkoną remontuočiau, tada turiu teisę čia ateiti bet kada parūkyti", – šmaikštavo vedėjas.

Administratoriai susitvarko patys

G.Pocius tvirtino, kad namo bendraturčiai galėtų susirinkę pasitarti, nutarti ir užprotokoluoti, kad balkono laikančiosios konstrukcijos yra bendro naudojimo, o atitvarai – individualaus.

"Manau, kad tai neprieštarautų įstatymams ir baigtųsi visi nesusipratimai", – tvirtino vedėjas.

G.Pocius tvirtino, kad dėl byrančių daugiabučių namų balkonų pirmiausia reikėtų kreiptis į pastato administratorių ar bendriją. Jei nesulaukiama reakcijos, galima kreiptis ir į savivaldybę.

"Dažniausiai namų valda visada randa sprendimą. Įpareigoja savininką imtis veiksmų arba patys imasi, jei tai bendro naudojimo objektas", – aiškino vedėjas.

G.Pocius pasakojo, kad buvo atvejų, kai savivaldybei pranešta apie byrančius balkonus.

"Jei nesitvarkoma, galima taikyti sankcijas", – komentavo vedėjas.

Tokios sumos esą išvengė vieno Klaipėdos daugiabučio gyventoja, kuri savo buto plotą prasiplėtė palėpės sąskaita. Kaimynų įsitikinimu, moteris tyčia neįregistravo padidėjusio būsto Registrų centre, kad nereikėtų daugiau mokėti už bendrus namo remonto darbus, bendrą apšvietimą, atliekų išvežimą bei kitas komunalines paslaugas.

Svajonė – virš galvos

Klaipėdietė Zita (pavardė redakcijai žinoma – A.D.) gyvena 1955 m. statybos daugiabutyje miesto centre.

Moters butas – viršutiniame namo aukšte. Virš jo – palėpė, kuri nė vieno jos kaimyno ilgą laiką nedomino ir ten kone pusšimtį metų buvo laukinių balandžių rojus.

Tad Zita pagalvojo, kad būtų gerai susitvarkyti palėpę ir įsikurti ten gyvenamąsias patalpas. Kitaip tariant, prasiplėsti savo butą per du aukštus.

"Aš dar spėjau į traukinį. Tada, kai pradėjau rūpintis palėpės įrengimu, užteko tik pateikti prašymą savivaldybei ir, žinoma, surinkti mano laiptinės gyventojų pritarimą liudijančius parašus. Dabar tvarka griežtesnė. Reikia, kad tam pritartų visi namo gyventojai ir tai turi būti patvirtinta notaro", – dėstė moteris.

Kadangi palėpė, kaip ir rūsys, yra visų namo gyventojų bendra nuosavybė, Zitai teko derėtis su kaimynais, kad šie jai perleistų dalį savo turimos palėpės.

Moteris tikino, kad su visais deramai atsiskaitė. Kaip tai padarė, neįvardijo, bet tam tikras padėkos ženklas kaimynams esą buvo ir jos sąskaita suremontuota laiptinė.

Sukėlė pavydą?

Klaipėdietės butas sutvarkius palėpę padidėjo dvigubai – iki 132 kvadratinių metrų. Moteris palėpę įsirengė virš savo buto, taip pat virš greta esančio kaimyno buto ir virš laiptinės aikštelės.

Zita teigė, kad tada ir prasidėjo nesutarimai su kaimynais.

"Pavydas – štai kas mus supykdė. Jiems staiga pradėjo atrodyti, kad aš per mažai moku mokesčių, kad per daug visko turiu. Labai pavargau nuo jų skundų visoms institucijoms. Dabar turiu tik vieną norą – išsikelti į privatų namą, kad aplinkui nebūtų jokių kaimynų. Kaip tik šiandien važiavau sklypo žiūrėti. O juk labai skaudu viską palikti, nes tiek darbo įdėta. Patarčiau jums: niekada neįsileiskite kaimynų į savo namus, nes tai gali sukelti jų pavydą", – dėstė klaipėdietė, kuriai apkarto palėpės įsirengimas.

Suskaičiavo nesumokėtus mokesčius

Kaimynai labai greitai pastebėjo, kad Zitos tvarkomoje palėpėje atsirado 13 stoglangių: 6 – iš pagrindinės gatvės pusės, 4 – namo gale ir trys – iš kiemo pusės.

"Šitos palėpės Registrų centre nebuvo įregistruotos daugiau nei 13 metų. Mes pareikalavome namo administratoriaus, kad jos papildomų patalpų plotą įskaitytų į namo bendrą naudingą plotą ir apskaitytų visus komunalinius mokesčius, nes jos mokesčiai pradėti skaičiuoti tik nuo 2013 m. liepos mėnesio", – tikino Zitos kaimynės.

Moterys kruopščiai suskaičiavo, kiek Zita, pasididinusi savo buto plotą, nesumokėjo mokesčių.

Ir pateikė įspūdingą sąrašą: namo administravimo mokesčio (2003–2013 m. sausio–birželio mėn.) nesumokėta 525,31 euro, eksploatacijos mokesčio (2000–2013 m. sausio–birželio mėn.) – 529,78 euro, už karšto vandens ir šildymo sistemos priežiūrą (2000–2013 m.) – 619,29 euro, už kiemo teritorijos priežiūrą (2000–2006 m.) 388,84 euro, už elektrą bendroms reikmėms (2000–2013 m. sausio–birželio mėn.)186,86 euro, šiukšlių išvežimą (2002 m. liepa – 2015 m.) – 663,92 euro, už valstybinės žemės nuomą (2002–2015 m.) 93,85 euro, įvairių mokesčių už name atliktus darbus ir likviduotas avarijas (2004–2016 m. sausio–birželio mėn.) – 114,56 euro.

Šio kruopštaus skaičiavimo rezultatas – "Zitos skola": 3 122 eurai ir 41 centas.

Be to, kaimynės pastebėjo, kad "per tą laiką į savivaldybės biudžetą liko nesumokėtas PVM nuo visų suteiktų paslaugų".

Nesijaučia kalta ir skolinga

Zita nesijaučia niekam nieko skolinga ir šiuos skaičiavimus atremia savo argumentais: "Aš labai ilgai negalėjau pabaigti remonto darbų, nes statybininkai staiga viską paliko ir ėmėsi kito objekto. Aš neturėjau galimybės užbaigti remonto. Todėl labai ilgai negalėjau įregistruoti padidėjusio buto ploto. Ar ir vėl kokių skundų jie apie mane prirašė?"

Pagal įstatymus savininkai Registrų centre palėpių sąskaita padidintą gyvenamojo būsto plotą privalo įregistruoti priklausomai nuo to, kokie statybos darbai buvo atlikti įrengiant palėpę.

Turi būti surašomas statybos užbaigimo dokumentas – statybos užbaigimo aktas ar deklaracija apie statybos užbaigimą.

"Atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo statybos užbaigimo akto gavimo dienos, deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo dienos arba nuo deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos", – patvirtino Registrų centro atstovas spaudai Andrius Petraitis.

Stoglangių manija

Pasidairius į namus, vien centrinėje miesto dalyje stogai spindi nuo stoglangių, kurie liudija, kad palėpės Klaipėdoje tapo viena galimybių praplėsti savo būstą ir pagerinti gyvenimo sąlygas.

Kiek tokių palėpių virto gyvenamuoju plotu uostamiestyje, Registrų centras duomenų neturi. Esą legaliai paversti palėpę buto dalimi nėra taip paprasta, atsiranda daug biurokratinių momentų.

"Tam turėtų būti išduotas statybų leidimas, parengtas projektas, pakeista palėpės paskirtis, nes ji nėra gyvenamoji. Savavališkai įsirengti palėpės neįmanoma, bet gyvenimas neretai rodo ką kita", – teigė Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis.

"Visada atsiranda tokių, kurie be jokios pagalbos ir be jokių leidimų nori tą pasidaryti. Mes tokių pažeidimų nefiksuojame, nes tai Statybų inspekcijos kompetencija ir pareiga. Jei nustatoma, kad įstatymai pažeisti, turi būti taikomos sankcijos. Tokius pažeidimus fiksuojame tik tada, kai turime signalą. Mieste suremontuota daug palėpių, bet tai nereiškia, kad visos jos įrengtos nelegaliai", – pabrėžė Klaipėdos savivaldybės Statybų leidimo ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" vadovas Edmundas Jankus patvirtino, jog yra tekę parduoti ne vieną gyvenamąjį būstą, kuriam priklausė ir įrengta palėpė. Esą parduodamo būsto vertė dėl to tik išauga.

"Bet viskas priklauso nuo to, koks yra namas ir kur jis yra, koks palėpės plotas, kiek jis duoda pridėtinės vertės. Kaina priklauso ir nuo to, ar palėpė sujungta su butu, ar ne. Tie žmonės, kurie turi galimybę, dažniausiai susitvarko, išsiperka iš kaimynų jų palėpės dalį ir pasigerina savo butą", – sakė E.Jankus.