Siūlė kreiptis į teismą

Suodinas pirštas, mažylio sauskelnės ar pėda – dažniausiai "Facebook" naudotojų reakcijos sulaukiantys vaizdai. Prierašai po šiomis nuotraukomis byloja, kad tai – įmonės KLASCO veiklos rezultatas.

Vitės kvartale gyvenantys žmonės šią savaitę susirinko advokatų kontoroje ir tarėsi su advokatais Dainiumi Žiedu ir Gediminu Žlioba.

Gyventojai klausė teisininkų patarimo, kokių teisinių veiksmų galima būtų imtis, siekiant nutraukti taršą. Vienas tokių būdų – kreiptis į teismą, reikalaujant stabdyti įmonės veiklą.

Kitas noras – reikalauti teismą priteisti gyventojams atlyginti jų patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Diskutuodami tarpusavyje klaipėdiečiai svarstė, ar galima patraukti atsakomybėn agentūrą, kuri išdavė įmonei leidimą krauti smulkiąsias metalo frakcijas be būtinų apsaugos priemonių.

Advokatai patarė pirmiausia bandyti per teismą sustabdyti KLASCO veiklą arba jos taršių medžiagų krovą ir tarėsi su gyventojais dėl teisinių veiksmų.

Jie siūlė kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašant panaikinti leidimą krauti didelę taršą sukeliančias medžiagas.

Susirinkusieji aktyviai pritarė minčiai kreiptis į teismą. Išmanantys teisinius dalykus advokatai žmonėms paaiškino, kad tokiu atveju būtina sudaryti sutartį dėl teisinių paslaugų.

O tai reiškia, kad nepatenkintų gyventojų interesams turėtų atstovauti kažkuris vienas jų, advokatai bendrautų ne su šimtais nepatenkintųjų, o su vienu jų pasirinktu žmogumi.

Ketina kalbinti prokurorus

Trečiadienį į advokatų kabinetą atėję žmonės buvo pasiryžę rinkti kaimynų parašus.

Pokalbio metu iškilo apmokėjimo už teisinę pagalbą klausimas. Bylinėtis administraciniame teisme, pasak advokatų, gali reikėti apie 3 tūkst. eurų.

Jeigu teismas konstatuotų, kad buvo vykdoma neteisėta veikla, advokatai numatė galimybę bylinėtis dėl patirtos žalos priteisimo.

Pokalbio metu prieita prie nuomonės, jog pirmiausia derėtų kreiptis į prokuratūrą ir prašyti apginti viešąjį interesą.

Panašu, kad ne visi Vitės kvartalo gyventojai palaiko tokią nuostatą.

Gyventojai kalba, kad čia esama ir bandymo darytis reklamą prieš būsimus rinkimus į vietos savivaldą.

Ragino pasverti naudą ir žalą

Išgirdęs apie gyventojų ketinimą stabdyti įmonės veiklą, Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius reagavo emocingai: "Ar jūs juokaujate? Kas atlygins negautas pajamas? Stabdyti tokios įmonės veiklą? Sunku net įsivaizduoti pasekmes, jeigu įmonė laimės. Reikia apsvarstyti, ko bus daugiau: žalos ar naudos. Reikia suprasti, kad būtini be galo svarūs argumentai prieš tokios strateginės svarbos įmonę, mokančią tokius milžiniškus mokesčius."

Prokuroras neabejodamas patvirtino, kad situacija tikrai yra viešojo intereso dalykas, nes tarša atsiliepia daugeliui žmonių.

Prokuratūra gyventojų prašymo apginti viešąjį interesą atveju pareikalautų, kad institucijos, kurios privalo kontroliuoti visuomenės sveikatą bei aplinkos švarą, imtųsi neatidėliotinų veiksmų ir situaciją išsiaiškintų.

Viešojo intereso gynimas tuo nesibaigtų, prokurorai kontroliuotų, kad minėtos įstaigos tinkamai atliktų savo pareigą.

Jeigu kažkas tikisi, kad prokuratūra atsistos ir savo pečiais uždarys KLASCO, tai labai klysta.

"Jeigu minėtos įstaigos to nedarys arba darys netinkamai, tada atsirastų ir mūsų veiksmai. Taip reglamentuotas procesas. Jeigu kažkas tikisi, kad prokuratūra atsistos ir savo pečiais uždarys KLASCO, tai labai klysta. Gyventojai pirmiausia turėtų raštu išdėstyti visus argumentus ir pateikti turimus įrodymus. Net ir vienas pilietis turi teisę pranešti apie pažeidžiamą viešąjį interesą, galima ir didelio būrio žmonių pasirašytas pareiškimas", – paaiškino S.Minkevičius.

Prokuroras prisiminė vieną atvejį, kai viena moteris reikalavo sustabdyti Laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančios įmonės veiklą, tačiau jis buvo nesėkmingas. Tąkart prokurorai sujudino visas kontroliuojančias įmones, ir problema buvo išspręsta.

Jau ėmėsi priemonių

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas jau bendravo su KLASCO ir uosto vadovais, išreiškė jiems savo susirūpinimą bei parodė, kad yra žmonių pusėje.

Vakar KLASCO vadovas Vytautas Kaunas tikino, kad pokalbis mero kabinete įmonės vadovams buvo naudingas, į išgirstus priekaištus reaguojama.

"Jau taikome skubias trumpalaikes priemones bei rengiame ilgalaikį veiksmų planą. Tačiau mums neatrodo sąžininga dulkėtumo padidėjimą visame mieste sieti tik su KLASCO veikla. Šią vasarą situaciją blogina karšti ir sausi orai bei nepalankūs vėjai", – kalbėjo V.Kaunas.

Įmonės vadovas tikino, kad Švyturio gatvėje, šalia KLASCO teritorijos birželį pastatyta taršą matuojanti stotelė per tris savaites gana nežymų normų viršijimą fiksavo du kartus. Tuo metu kitose miesto dalyse tuo pačiu metu tarša buvo viršyta daugiau kartų.

Paklaustas, ar įmonė turi techninių galimybių dabar pat apsaugoti gyventojus nuo taršos metalo dulkėmis, įmonės vadovas paaiškino, kad vandens patrankos, apipurškiančios kaunamą dulkų krovinį, naudojamos atsižvelgiant į oro sąlygas. Jos reguliuojamos priklausomai nuo vėjo krypties.

"Dažniau valome kelius, juos drėkiname. Papildomai apmokome mūsų dokininkus dirbti keičiantis oro sąlygoms. Dulkėtumą maksimaliai turėtų sumažinti krovinio apipurškimas ekologiška puta, kuri plačiai naudojama ir Vakarų Europos uostuose. Be to, susitarėme su Vitės kvartalo bendruomenės atstovais, kad jau nuo ketvirtadienio pradedamos valyti kvartalo gatvės, jos dar ir drėkinamos, – teigė įmonės vadovas. – Tikimės, kad gyventojai su įmone nesibylinės. Bendrovėje dirba per 700 darbuotojų, kurių atlyginimai yra didesni nei šalies darbo užmokesčio vidurkis. Jei sutriktų KLASCO veikla, darbo netektų ne tik mūsų įmonės darbuotojai, su mūsų įmone susijusios daug kitų transporto bei miesto paslaugų įmonių, Lietuvos geležinkeliai, Uosto direkcija. Kiekviena pervežta ir iškrauta į laivą krovinio tona vien mokesčių pavidalu į šalies biudžetą atneša 17,8 euro. Esame socialiniam ir kultūriniam miesto gyvenimui naudinga įmonė. Tikimės, kad taip bus ir ateityje."

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad pasibaigus fizinio asmens bankroto procesui bus nenurašoma net tik sunkių nusikaltimų metu padaryta žala, susijusi su suluošinimu, kitokiu kūno sužalojimu ar mirtimi, kaip buvo iki šiol, tačiau ir bet kokia materialinė ar moralinė žala. Advokatas Gediminas Žlioba pastebi, kad taip bus labiau ginami nukentėjusiųjų interesai.

Pasak advokato, iki šiol teisinis reguliavimas iš esmės reiškė, kad nusikalstama veika žalą padaręs asmuo galėjo išvengti pareigos visiškai ją atlyginti, o atitinkamai žalą patyręs asmuo negaudavo teisingo jos atlyginimo. Tačiau šių metų gegužės mėnesį priimtas KT sprendimas situaciją pakeitė.

„Konstitucinis Teismas nutarė, kad tokia teisinė norma prieštarauja Konstitucijai, pažeidžia asmenų teisę gauti materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, todėl greičiausiai artimiausiu metu bus sprendžiamas klausimas dėl įstatymo pakeitimo“, – sakė „Žlioba & Žlioba“ advokatų kontoros advokatas G.Žlioba, besispecializuojantis fizinių asmenų bankroto bylose.

Anot jo, toks teismo nutarimas yra palankus ginant nukentėjusiųjų teises bei kur kas labiau padeda bent iš dalies atkurti padėtį iki susidariusios situacijos, nei tai buvo daroma iki šiol. Iki šio KT sprendimo fizinių asmenų bankroto įstatymo pagrindu buvo teikiamas prioritetas nusikalstamą veiką padariusio asmens interesams grįžti į aktyvią ekonominę veiklą.

Netyčinė nelaimė – ne garantas asmeniniam bankrotui

Kitas svarbus aspektas – ne tik tyčinę, bet ir neatsargią nusikalstamą veiką padariusio asmens nemokumas nebus pateisinamu pagrindu atleisti tokį asmenį nuo pareigos atlyginti jo padarytą žalą. Pašnekovas pateikia kelis paprastus pavyzdžius.

„Įsivaizduokite, kad pasiimate paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti, esate mokus ir dengiate kreditą. Išvykęs į užsienį ir vairuodamas automobilį, sukeliate eismo įvykį, kuriame žūva kitas asmuo. Po eismo įvykio pripažįstama, kad jūs netyčia nužudėte žmogų bei iš jūsų priteisiama žala žuvusiojo artimiesiems. Po teismo sprendimo privalote atlikti bausmę užsienio įkalinimo įstaigoje, kurioje negalite dirbti ir gauti pajamų. Netekęs pajamų nebegalite mokėti paskolos. Bankas nutraukia sutartį ir prisiteisia iš jūsų visą skolą. Remiantis Konstitucinio Teismo nutarimu, jūs galėtumėte kreiptis dėl bankroto bylos bei bankroto proceso metu pagal išgales dengtumėte abi skolas. Pasibaigus procesui, būtų nurašoma nepadengta skolos dalis bankui, tačiau nebūtų nurašoma nepadengta žalos dalis mirusiojo artimiesiems“, – pasakoja G.Žlioba.

„Arba, tarkime, jūs esate tolimųjų reisų vairuotojas. Darbo metu sukėlėte eismo įvykį, per kurį sugadinamas visas gabentas krovinys. Atlikus jūsų veiksmų tyrimą nustatoma, jog vairavote neblaivus. Teismo sprendimu iš jūsų priteisiama žala už sugadintą krovinį. Jei tai vienintelė jūsų skola, žinosite, kad dėl šios skolos bankrutuoti negalite ir net nesikreipsite dėl bankroto bylos iškėlimo“, – aiškina fizinių asmenų bankroto ekspertas.

Įstatymas asmenų lygybės principo nepažeidžia

Konstitucinis Teismas taip pat sprendė ir kitos teisinės normos likimą, pagal kurią bankrotas fiziniam asmeniui negali būti skelbiamas, jei jis yra padaręs tam tikras, įstatyme numatytas nusikalstamas veikas: kreditinio sukčiavimo, skolininko nesąžiningumo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, aplaidaus apskaitos tvarkymo. Pareiškėjai KT prašė įvertinti, ar neprieštarauja Konstitucijai tai, kad kitas, labai panašias veikas įvykdžiusiems asmenims, bankrotas gali būti skelbiamas.

Pavyzdžiui, už kreditinį sukčiavimą teistas asmuo bankrutuoti negalėtų, bet tiesiog už sukčiavimą nuteistasis galėtų būti pripažintas bankrutavusiu. Konstitucinis Teismas nutarė, kad nagrinėtu atveju Fizinių asmenų bankroto įstatyme įtvirtintas skirtingas nusikalstamas veikas padariusių asmenų vertinimas yra objektyviai pateisinamas, todėl nepažeidžia konstitucinio asmenų lygybės principo.

„Tad ši teisinė norma liko nepakitusi – bankrutuoti ir toliau nebus leidžiama tik nuteistiesiems už įstatyme išvardytas konkrečias teisines veikas“, – atkreipia dėmesį su fizinių asmenų bankroto bylomis dirbantis advokatas G.Žlioba.