Prezidentas Gitanas Nausėda oficialiame sveikinime Lenkijos vadovui Andrzejui Dudai (Andžejui Dudai) ir šalies žmonėms perdavė nuoširdžią pagarbą ir šilčiausius linkėjimus.

„Gegužės 3-iosios Konstitucija – išskirtinės dviejų tautų bendrystės pavyzdys, kartu ir bendras indėlis į Europos ir viso pasaulio istoriją“, – rašoma prezidento sveikinime.

Anot Prezidentūros, šalies vadovas pasidžiaugė Lietuvos ir Lenkijos tvirta draugyste ir bendradarbiavimu tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu formatu ir pabrėžė, jog Lenkija – patikima sąjungininkė ir svarbi Lietuvos partnerė, taip pat pažymėjo esąs užtikrintas, kad abi šalys kartu su partnerėmis rems Ukrainą iki pat jos pergalės ir palaikys šalies siekius tapti visateise Europos Sąjungos ir NATO nare.

Gegužės 3-iosios Konstitucija – išskirtinės dviejų tautų bendrystės pavyzdys, kartu ir bendras indėlis į Europos ir viso pasaulio istoriją.

Premjerė savo sveikinime pažymi, kad Lietuva ir Lenkija per šimtmečius pasiekė daug bendrų pergalių, viena kurių – ši Konstitucija. Ji pabrėžė „kaip niekada svarbią, dinamišką ir tvirtą Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę“ ir vis plačiau besimezgančią draugystę tarp šalių žmonių.

„Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija įkūnijo pastangas reformuoti valstybę vidinių iššūkių ir imperinių jėgų spaudimo akivaizdoje. Konstitucijos autoriai mąstė principais, kurie buvo pažangios Vakarų politinės minties, Apšvietos idealų vaisius, ir įtvirtino juos šiame dokumente. Tai mums primena apie civilizacinę erdvę, kuriai ne tik priklausė, bet ir kurioje išsiskyrė bendra Lietuvos ir Lenkijos valstybė, priimdama pirmąją rašytinę Konstituciją Europoje ir antrą tokią pasaulyje“, – pranešime cituojama premjerė.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Pasak jos, Gegužės 3-osios Konstitucijos dvasioje „valdinys tapo piliečiu, prisiimančiu atsakomybę už savo valstybę“.

„Todėl net ir Respublikos nebelikus žemėlapyje, Konstitucijos idealai išliko orientyrais, į kuriuos atsigręžė vėlesnių Lietuvos ir Lenkijos sukilimų prieš carinę imperiją vadai ir dalyviai. Ši Konstitucija – svarbos nepraradęs laisvų žmonių ir tautų simbolis“, – sakė Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.

V. Čmilytė-Nielsen Seimo Maršalkai Elżbietai Witek ir Senato Maršalkai Tomaszui Grodzkiui siųstuose sveikinimuose pabrėžė, kad 1791 m. gegužės 3-iąją priimta Konstitucija simbolizuoja pažangų to meto Lietuvos ir Lenkijos politikos elito mąstymą, siekį išsaugoti ir modernizuoti valstybę, įtvirtinti pilietines teises.

„To meto politikai pasirinko nelikti nuošalyje, nepristigo drąsos siekti pažangos savo šaliai ir pasipriešinti svetimųjų despotijai. Linkiu, kad šiuo iššūkių Europai laikotarpiu Gegužės 3-iosios Konstitucijos idealai ir toliau padėtų mūsų valstybėms glaudžiai bendradarbiauti, įvertinti bendrus abiejų tautų laimėjimus ir dar labiau stiprintų Lietuvos ir Lenkijos draugystę bei strateginę partnerystę“, – linkėjo Seimo pirmininkė.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

„Pirmadienį iš Lenkijos atvyksta ekspertai, kurie patikrins, ar tie dokumentai nepažeisti, o trečiadienį jie bus išvežti. Lietuvos policija eksponatus lydės iki sienos su Lenkija“, – BNS teigė Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai atstovė Monika Petrulienė.

Pasak jos, eksponatų patikra prieš juos grąžinant yra įprastinė procedūra.

„Ir atvežus eksponatus jie yra patikrinami. (...) Tai yra normali pasaulinė praktika“, – sakė muziejaus atstovė.

Iki sausio 16-osios veikiančioje parodoje vienas iš trijų Gegužės 3-iosios Konstitucijos egzempliorių Vilniuje eksponuojamas drauge su Tarpusavio įžadu, kuris papildė, patikslino ir iš dalies pakoregavo ATR Konstitucijos nuostatas.

Į parodą Valdovų rūmuose eksponatai atvežti iš 40 institucijų trijose šalyse: Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje.

Iš viso parodoje „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. Konstitucijos epochoje“ lankytojai lig šiol galėjo išvysti per 200 eksponatų: meno kūrinių, ginklų, dokumentų, pavyzdžiui, Žemaitijos bajorų išlaidų knygą, kurioje užfiksuota, kiek jaučių papjauta iškilmėms Konstitucijai pagerbti.

„Į parodą Valdovų rūmuose eksponatai atvežti iš 40 institucijų trijose šalyse: Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje. Čia demonstruojami ir, pavyzdžiui, kardai, ant kurių išgraviruota „Už Konstituciją“, taip pat medaliai, paveikslai“, – sakė M. Petrulienė.

Anot jos, nuo spalio vidurio parodą aplankė apie 15 tūkst. žmonių – panašiai tiek, kiek įprastai laikinąsias parodas lankytojų ateidavo pažiūrėti prieš koronaviruso pandemiją.

„Tai yra pakankamai daug, ypač atsižvelgiant į pandemijos laikotarpį“, – aiškino muziejaus atstovė.

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną. Tarpusavio įžadas priimtas kiek vėliau – spalio 20 dieną.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

„Tai svarbi sukaktis Lietuvai ir Lenkijai. Prieš 230 metų Valdymo įstatymas, pradėjęs konstitucinę santvarką Europoje, drąsiai parodė pasauliui, kad Abiejų Tautų valstybė yra savarankiška, moderni ir nepriklausoma. Žvelgdami iš istorinės perspektyvos matome, kad šis reikšmingas XVIII amžiaus įvykis padėjo atlaikyti išorės iššūkius, apginti piliečių laisvę ir paklojo tvirtus pamatus, ant kurių dvi šiuolaikinės respublikos pastatė savo nepriklausomybės rūmus“, – sakė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus Vydo Dolinsko, simboliška, kad Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230 metų sukaktis minima Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose, kurie visais laikais buvo politikos, administracijos ir diplomatijos, kultūros ir reprezentacijos centras.

Renginį simboliškai pradės paskutiniojo Lenkijos karaliaus bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio reprezentacinio portreto iš Baltarusijos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių parodos atidarymas, pranešė Valdovų rūmų muziejus.

Šis kūrinys – tiesioginis Gegužės 3-iosios Konstitucijos laikotarpio liudininkas, jį apie 1783 metus nutapė kunigaikščių Radvilų dvare dirbęs dailininkas Juozapas Ksaveras Heskis.

Sukakties proga Valdovų rūmuose bus surengta diskusija, skirta Gegužės 3-iosios Konstitucijai.

Renginį globoja Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Lenkijos Seimo maršalka Elzbieta Witek (Elžbieta Vitek) bei Lenkijos Senato maršalka Tomaszas  Grodzkis (Tomašas Grodzkis).

Pirmadienį ši sukaktis paminėta Vilniuje ir Varšuvoje surengus bendrą parlamentų posėdį. Sekmadienį Lietuvos sostinėje lankėsi Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moravieckis), o pirmadienį Lenkijos sostinėje – Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

Ta proga Vilniuje ir Varšuvoje rengiamas bendras nuotolinis šventinis Lietuvos ir Lenkijos parlamentų minėjimas, Varšuvoje dar numatytos iškilmės Karalių rūmų kieme, diskusija apie Europos ateitį su regiono valstybių prezidentais.

Metinių proga Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąją ponia vieši Lenkijoje, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moravieckis) sekmadienį lankėsi Vilniuje.

„Bus nenumatytas iškilmingas posėdis, susijungs du Seimai, bus prezidentų, Seimo pirmininkų sveikinimo kalbos, taip pat kalbėsime apie rezoliucijas, kurios buvo priimtos tiek Lenkijos, tiek Lietuvos parlamentuose. Bus įteikiami apdovanojimai“, – BNS sakė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Bus nenumatytas iškilmingas posėdis, susijungs du Seimai, bus prezidentų, Seimo pirmininkų sveikinimo kalbos.

Šiemet Abiejų Tautų apdovanojimai bus įteikti rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei ir Lietuvos Seimo kanceliarijoje dirbančiam vertėjui Eduardui Piurko, Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centro vadovui Janui Malickiui bei Seinuose įsikūrusio Menų, kultūrų, tautų paribio centro direktoriui Krzysztofui Czyzewskiui (Kšyštofui Čyževskiui).

Abiejų Tautų apdovanojimas skiriamas asmenims ar jų grupėms, kurių veikla ir darbai reikšmingai prisidėjo kuriant ir gilinant abiejų tautų bendradarbiavimą.

Pirmadienį Katedros aikštėje Vilniuje taip pat bus atidaryta paroda „Gegužės 3-iosios Konstitucija“. Ją sukūrė Lenkijos istorijos muziejus ir Lietuvos istorijos institutas, bendradarbiaudami su abiejų valstybių užsienio reikalų ministerijomis.

Tą pačią dieną rengiama ir Vilniaus universiteto teisininkų bei istorikų diskusija, skirta  1791 metų gegužės 3-iosios Konstitucijos istoriniams ir teisiniams kontekstams.

Trečiadienį Vilniuje dar laukiama Lenkijos Senato pirmininko Tomaszo Grodzkio (Tomašio Grockio). Jis dalyvaus Gegužės 3-iosios Konstitucijai skirtame renginyje Valdovų rūmuose.

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

Vilniuje sekmadienį priėmusi Lenkijos ministrą pirmininką Mateuszą Morawieckį (Mateušą Moravieckį) Lietuvos Vyriausybės vadovė pabrėžė Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Konstitucijos svarbą visai Europai.

„Manau, kad ši istorinė atrama, šis pamatinis akmuo, kuriuo remiasi ir pati Europos Sąjungos idėja, yra labai svarbus ir simboliškas“, – per bendrą premjerų spaudos konferenciją Vilniuje sakė I. Šimonytė.

„Labai džiaugiuosi, kad dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra puikūs, kad turime daugybę projektų, kurių įgyvendinimas mums gerai sekasi – ar tai būtų infrastruktūros projektai, ar tai būtų karinis bendradarbiavimas“, – kalbėjo ji.

Lenkijos premjeras savo ruožtu teigė, kad Lietuvą ir Lenkiją sieja bendra istorija, menas, literatūra, taip pat bendradarbiavimas įvairiose srityse.

„Nėra vieno recepto, pagal kurį galėtume kurti dvišalius santykius, tačiau turime daug bendrų interesų, kuriuos verta plėtoti ir įgyvendinti“, – sakė M. Morawieckis.

Abu premjerai pabrėžė bendradarbiavimą saugumo srityje.

„Europos Sąjungos, NATO kontekstai yra pirmaplaniai, kai kalbame apie stabilumo ir saugumo klausimus“, – teigė Lenkijos vyriausybės vadovas.

I. Šimonytė akcentavo bendrą požiūrį į grėsmes.

„Dar vienas labai svarbus ir mus jungiantis aspektas – bendras požiūris į grėsmes saugumui, būtinybę stiprinti mūsų gynybą, būtinybę stiprinti mūsų apginamumą, būtinybę stiprinti kitų mūsų partnerių supratimą apie tai, kad ne visi režimai nori Europos Sąjungai gero, o dažnai siekia savų tikslų – griauti, kiršinti, naudotis menkiausiais nesutarimais ir tokiu būdu silpninti ir mūsų valstybes, ir mūsų valstybių bendradarbiavimą“, – tvirtino ji.

„Galiu tik padėkoti Lenkijai, kad bendradarbiavimas ir šioje srityje yra toks pats aktyvus, produktyvus“, – pridūrė Lietuvos premjerė.

Lenkijos premjeras Vilniuje lankosi minint Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Konstitucijos 230-ąsias metines.

Tai pirmasis M. Morawieckio vizitas Lietuvoje nuo I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės kadencijos pradžios ir pirmasis Lenkijos premjero vizitas šiais metais, pernai gruodį Lietuvos ir Lenkijos premjerai kalbėjosi telefonu.

1791 metais gegužės 3-iąją priimta ATR Konstitucija buvo pirmasis toks rašytinis dokumentas Europoje.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

Ministerija BNS informavo, kad greta Lenkijos ir kitų sąjungininkų karinių formuočių žygiuos ir 16 Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių.

„Lenkija – vienareikšmiai viena svarbiausių Lietuvos partnerių gynybos ir saugumo srityje. Esame vieno regiono ir sėkmingiausio pasaulio istorijoje gynybos Aljanso – NATO – dalis. Išaugus grėsmėms iš Rytų, mūsų šalys nuosekliai stiprina karinį bendradarbiavimą“, – BNS perduotame komentare sakė R. Karoblis.

Lietuva su dar šešiomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis šiemet mini 15-ąsias narystės NATO metines, o Lenkija su Čekija ir Vengrija – 20-ąsias.

Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo pagrindinis Abiejų Tautų Respublikos įstatymas, priimtas 1791 metais. Tai buvo pirmoji rašytinė Europoje Konstitucija.

Diskusija surengta Gegužės 3-iosios Konstitucijos 228-ųjų metinių išvakarėse. Kreipdamasi į jos dalyvius, šalies vadovė pabrėžė, kad istorinė Abiejų Tautų ir pirmoji Europoje rašytinė Konstitucija mums yra pasididžiavimo šaltinis.

Pasak prezidentės, tai dokumentas, kuris tapo Lietuvos ir Lenkijos konstitucinės tradicijos dalimi, įtvirtino konstitucinės viršenybės ir pamatinius demokratinės teisinės valstybės principus.

Nepaisant sudėtingų to meto aplinkybių, Konstitucija paskatino pirmąsias reformų užuomazgas ir pažangą, įkūnijo siekį modernizuoti valstybę, atsispirti užsienio įtakai ir išsaugoti nepriklausomybę. Jau tuomet buvo galima įžvelgti ir mūsų tautos kelio į būsimą valstybingumo atgimimą pradžią.

Šalies vadovės teigimu, reformos, net ir nuslopintos, nelieka be pėdsako. Gegužės 3-iosios Konstitucija lietuvių ir lenkų tautoms bei visai Europai padovanojo išskirtinę idėjinę patirtį ir vertybes, be kurių negali gyvuoti nė viena valstybė ar visuomenė. Todėl šio politinio dokumento idealai išlieka reikšmingi ir šiandien.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad svarbu nepamiršti Lietuvą ir Lenkiją jungiančio istorinio ir vertybinio bendrumo, kuris atsispindi ir prieš 25 metus pasirašytoje mūsų šalių bendradarbiavimo sutartyje.

Diskusijoje dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos parlamentų nariai, diplomatai, teisininkai ir akademinės bendruomenės nariai.

Iniciatyva drauge su Lenkija aukščiausiu lygiu paminėti Gegužės 3-iosios Konstituciją kilo iš prieš metus priimto bendro Lietuvos ir Lenkijos prezidentų pareiškimo dėl šio svarbaus abi šalis jungiančio dokumento.

„Gegužės 3-iosios Konstitucija yra nuostabus pavyzdys, įkūnijantis visiems laikams svarbias vertybes: laisvės troškimą, demokratiją, teisės viršenybę, vienybę ir lygiavertiškumą. Konstitucija prisidėjo prie europinės demokratijos raidos ir tuo mes visi kartu galime didžiuotis“, – pabrėžė premjeras, cituojamas Vyriausybės pranešime.

Ketvirtadienio vakarą dalyvaudamas priėmime, skirtame Lietuvos ir Lenkijos Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimo 227-osioms metinėms, jis akcentavo, kad dokumento priėmimas buvo ir bendras dviejų tautų atsakas į išorės grėsmes, „atliepimas į būtinų ekonominių ir visuomeninių reformų poreikį, suteikęs naują impulsą Abiejų Tautų Respublikai“ ir tapęs įkvėpimo šaltiniu ateities kartoms.

Premjeras kartu akcentavo, kad istorinė bendrystė buvusias Abiejų Tautų Respublikos tautas sieja ir dabar, o Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimas turi didžiulę pridėtinę vertę mūsų regionui, visos Europos gerovei ir saugumui, Europos ateičiai.

„Tai, kad mes, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos atstovai, Vilniuje bendrai minime šią datą, yra geriausias įrodymas, jog ilgaamžiai tautų bendrystės ir tarpusavio pagarbos principai yra gyvi, nepaisant bet kokių bandymų mus skaldyti ar supriešinti“, – teigė S. Skvernelis.

Pagrindinį Abiejų Tautų Respublikos įstatymą priėmė Ketverių metų Seimas 1791 metų gegužės 3 dieną. Jis galiojo iki 1792 metų lapkričio 23 dieną, kai jį panaikino Gardino Seimas.

Gegužės 3 dienos Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja pasaulyje rašytine konstitucija po Jungtinių Amerikos Valstijų 1789 m. įsigaliojusios konstitucijos.

Gegužės 3-ioji šios Konstitucijos garbei Lenkijoje švenčiama kaip nacionalinė šventė.