„Šiuo momentu esame pirkimo procese įsigyti būsimą „Lietuvos geležinkelių“ architektūros studiją, kuri mums padės atsakyti, kaip mes migruosime į Vakarus, kurias linijas turėtume iškeisti į europinę vėžę, kur turėtume palikti (rytietišką – ELTA) (...). Architektūros studija mums atsakys į daugybę klausimų, ką norime padaryti iki 2050-ųjų metų su Lietuva“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo V. Žalimas.

„Nemanau, kad to reikia (rytietiškos vėžės – ELTA). Iki 2050-ų metų turėtume išvažiuoti, išgyventi. Reikia suprasti, kad tai yra labai dideli pinigai, kai keiti vėžę, turi keistis ir visa ekosistema“, – teigė jis.

V. Žalimas taip pat tikino perspektyvoje norįs ir naujų maršrutų Lietuvos viduje, pavyzdžiui į Palangą arba Druskininkus. Jis taip pat pažymėjo, kad yra nemažai pasenusios infrastruktūros geležinkeliuose, kurią reikia atnaujinti.

„Infrastruktūra statyta senais laikais, tada buvo apie krovinių vežimą. Sandėliai, krovos aikštelės per visą Lietuvą, jų pridaryta daug. Bet jos pasenusios, reikalauja atnaujinimo, kai kur reikia peržiūrėt, ar to iš tikro reikia“, – sakė „LTG Infra“ vadovas.

Nori įrodyti valstybei, kad sektorius reikalauja didesnio vystymo

Kadenciją praeitų metų pabaigoje pradėjęs „LTG Infra“ vadovas teigė, kad svarbiausi ateinančių 5 metų projektai bus elektrifikacijos projektas bei „Rail Baltica“. Jis taip pat aiškino norįs įrodyti valstybei, kad sektorius reikalauja didesnio vystymo.

„Keli dideli aspektai ir blokai. Pirmas – vykstantys didieji projektai, „Rail Balticos“ projektas ir elektrifikacijos projektas. Elektrifikaciją turime užbaigti iki 2025 m. pabaigos, nes su tuo susiję ir naujų elektrinių traukinių užsakymai, ir tvarkaraščių grafikai. Tada „Rail Baltica“, reikia išjudinti ją ir paspartinti projektą, nes yra atsiradusių atsilikimo elementų iš praeities valdymo modelio“, – kalbėjo V. Žalimas.

„Noriu būdamas šioje kadencijoje kartu su savo komanda įrodyti valstybei, kad šitas sektorius reikalauja didesnio vystymo. Visa Europa investuoja labai stipriai į geležinkelių infrastruktūrą, stengiasi tiek krovinius, tiek keleivius perkelti į traukinius, nes tai greita, patogu ir saugu“, – sakė jis, pažymėjęs, kad šiuo metu daugiau yra mąstoma apie keliavimą automobiliais ir šio sektoriaus infrastruktūra.

Visa Europa investuoja labai stipriai į geležinkelių infrastruktūrą, stengiasi tiek krovinius, tiek keleivius perkelti į traukinius, nes tai greita, patogu ir saugu.

 

„Rail Balticos“ darbus reiktų spartinti

Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau Eltai yra teigęs, kad turi priekaištų „Rail Baltica“ statybos projektą koordinavusiai įmonei dėl darbų tempo. V. Žalimas su ministro įžvalgomis sutiko ir sakė, kad yra nemažai laiko, tačiau šiuo metu yra bandoma atsikovoti tai, kas prarasta.

„Tikrai taip („Rail Balticos“ darbus reiktų spartinti – ELTA). Prarasta yra nemažai laiko. Kažkada seniai Europos Komisijos pasirinktas veiklos modelis, kaip statyti infrastruktūrą, jis buvo klaidingas. Centralizuota organizacija trijų šalių, lietuvių, latvių ir estų, statyti visose šalyse su viena motyvacija ir suderintas interesais infrastruktūros negalėjo“, – aiškino „LTG Infra“ vadovas.

„Dabar keičiasi valdymo modelis, į kiekvieną šalį ateina atsakomybė statyti savo ruožus ir tai turi paspartinti visą projektą“, – kalbėjo jis.

„LTG Infra“ generalinis direktorius teigė, kad šiuo metu tam tikruose ruožuose baiginėjasi žemės paėmimo darbai, vyksta projektavimas, o prie Jonavos vyksta fizinės statybos 30 kilometrų ruože.

„Galvojame skelbti pirkimus kitaip, yra daug techninių detalių, kaip vyksta statybų procesas ir etapas. (...) Dedame daug pastangų prisivilioti užsienio kompanijas, bet joms čia neramu keliauti dėl geopolitinių dalykų ir paties projekto dydžio. Mums atrodo milžiniškas, milijardinis, o jiems atrodo „30 kilometrų, ką mes čia vešime savo įrangą, neapsimoka“. Šnekame apie ruožų ilginimą, ką galėtume pasiūlyti lenkams, ispanams ar prancūzams“, – aiškino V. Žalimas.

Tiltas ties Jonava bus pastatytas tik iki 2026 m. vasaros

Tiltas ties Jonava, per kurį planuota „Rail Baltica“, turėjo būti pastatytas iki šių metų pabaigos, tačiau terminas nusikelia iki 2026 m. vasaros. Anot V. Žalimo, taip pat yra kalbama su Europos Sąjunga (ES) dėl finansavimo šiam projektui pratęsimo.

„Iki metų pabaigos jis tikrai nebus įgyvendintas, turime naujus terminus nusistatę su statytoju. (...) Su italų vadovybe susitikimo ir sutarėme, kad jie padarytų kuo daugiau šiais metais ir suspėtume tiltą pasistatyti iki kitų svarbių „Rail Balticos“ etapų. Turėtume padaryti iki 2026 m. vasaros“, – sakė „LTG Infra“ vadovas.

„Dėliojamės su ES kaip finansavimą pratęsti, kad neatsirastų rizikos prarasti investicinių lėšų. Bet dialogas vyksta“, – kalbėjo jis.

Elektrifikacija įgavusi didžiulį pagreitį, vežėjai sutapys 0,5 mlrd. eurų per 19 metų

„LTG Infra“ generalinis direktorius kalbėjo, kad elektrifikacijos procesas šiuo metu yra įgavęs pagreitį ir per 19 metų tai leis sutaupyti vežėjams apie pusę milijardo eurų. Pasak jo, elektrifikacija yra svarbi labiausiai dėl žalumo ir tvarumo aspektų.

„Elektrifikacija buvo šiek tiek strigtelėjusi praeityje, bet dabar įgavusi didžiulį pagreitį. Šiemet turime užbaigti didžiausią etapą, t. y. Vilniaus mazgą (...) ir iki 2025 m. sujungti Vilnių su Klaipėda elektriniu tinklu ir ten galės važiuoti tiek keleiviniai, tiek krovininiai elektriniai traukiniai. (...) Elektrifikacija net mūsų vežėjams sutaupys apie 0,5 mlrd. eurų sąnaudų per 19 metų“, – aiškino V. Žalimas.

Šiemet turime užbaigti didžiausią etapą, t. y. Vilniaus mazgą (...) ir iki 2025 m. sujungti Vilnių su Klaipėda elektriniu tinklu ir ten galės važiuoti tiek keleiviniai, tiek krovininiai elektriniai traukiniai.

 

„Tai yra apie žalumą, tvarumą. Vienas traukinys pasiima daug keleivių į vidų, tada kiek automobilių nevažiuoja ir pats traukinys nebenaudojantis vidaus degimo variklio yra patrauklesnis. Ir tokie traukiniai greitesni. Bet didysis tikslas vis tiek yra apie žalumą ir tvarumą“, – sakė jis.

V. Žalimas pažymėjo, kad ES taip pat spaudžia elektrifikuoti kaip įmanoma daugiau geležinkelio ruožų.

„Šalys Europoje kai kurios pasiekę 70–80 proc. elektrifikavimo. Šiaip tai turėtų būti 100 proc., bet suprantame, kad turbūt niekada nebus tobulo pasaulio. Bet didžioji dalis mūsų tinklo turi būti elektrinio“, – teigė „LTG Infra“ vadovas.

Geležinkelių stotys apleistos – planuojama jas atnaujinti

Galiausiai V. Žalimas sakė, kad šiuo metu Lietuvoje yra daug atleistų geležinkelio stočių, tačiau savo kadencijos metu jis planuoja didelę dalį jų atnaujinti.

„Turime dabar stočių ir jos apleistos, tokios pamirštos. Sakau, kad reikia atgaivinti, turime surasti būdų kaip atgaivinti. Nes geros lokacijos, miesto centruose, (...) galima nebrangiai išnuomoti ir vietos verslo bendruomenei, kad jos sugalvotos ką ten daryti ar daryti meno, kultūrinius kūrinius“, – kalbėjo „LTG Infra“ generalinis direktorius.

„Šiam darbui 5 metų („LTG Infra“ vadovo kadencijos – ELTA) yra daug. Čia jau padarysime daug dalykų su šia tema“, – tikino jis.

Viena iš trijų – prioritetinė – alternatyva numato nugriauti iki 25 gyvenamųjų namų bei nusavinti sklypus. Dėl to praėjusią savaitę 35 gyventojai savivaldybėms, Seimui, Vyriausybei bei Prezidentūrai išsiuntė raštą ir siūlo rinktis kitą sprendinį, pagal kurį keleivių stotis būtų statoma maždaug 13 kilometrų nuo Panevėžio centro – prie kelio į Šiaulius esančiuose Gustonyse.

Tuo metu miesto savivaldybės bei regiono verslo atstovai palaiko brangiausią prioritetinę alternatyvą. Jų teigimu, keleivinei stočiai iškilus arčiau miesto centro galėtų augti visas regionas, ateitų papildomų investicijų, būtų plečiamas turizmas.

Susisiekimo ministerija tikina, jog kiekvienas gyventojas, kurio nekilnojamasis turtas pateks į trasos teritoriją, atlikus turto vertinimą gaus kompensacijas.

Bijo prarasti namus ir sklypus

Šiuo metu parengtos ir visuomenei pristatomos trys „Rail Baltica“ projekto Panevėžio regione alternatyvos.

Susisiekimo ministerija bei projektą Lietuvoje įgyvendinanti „Lietuvos geležinkelių“ įmonė „LTG Infra“ prioritetine alternatyva įvardija 438 mln. eurų vertės sprendinį. Pagal jį keleivinę stotį – vieną iš trijų tarptautinių trasos stočių Lietuvoje – siūloma statyti vakarinėje miesto dalyje šalia Nausodės kaimo, netoli didžiųjų prekybos centrų kartu nutiesiant beveik 23 kilometrų ilgio papildomą miestą kertantį europinio 1435 mm pločio geležinkelio ruožą.

Pagal šią alternatyvą netoli Berčiūnų kaimo būtų statoma krovinių stotis, dar vieną keleivinę stotį numatyta statyti šalia Gustonių kaimo. 

Kiti du sprendiniai stotį numatant Gustonyse yra pigesni. Tik pagal antrąją 69 mln. eurų kainuojančią alternatyvą iki gyvenvietę turinčios kirsti trasos siūloma nutiesti plačiąją (1520 mm pločio) elektrifikuotą vėžę nuo dabartinės Panevėžio geležinkelio stoties, o pagal 73 mln. eurų vertės trečiąją – tramvajaus liniją nuo miesto centro.

Be to, įgyvendinant prioritetinę alternatyvą, pasak „LTG Infra“ „Rail Baltica“ projektų įgyvendinimo vadovo Manto Kaušylo, reikėtų nugriauti apie 50 statinių, iš kurių iki 25 – gyvenamieji pastatai.

„Pagal dokumentus matome, kad gali būti apie dešimt gyvenamosios paskirties namų (griautinų – BNS), oficialiai registruotų. Bet kadangi geležinkelio trasa planuojama per sodų bendrijos teritoriją, tai gali būti taip, kad tų gyvenamųjų pastatų faktiškai gali būti ir daugiau“, – BNS sakė M. Kaušylas.

Būtent tai gąsdina miesto ir rajono bendruomenę – rašte valdžios institucijoms gyventojai teigia griežtai pasisakantys prieš šį sprendinį ir projektuojant geležinkelį siūlo rinktis antrąją arba trečiąją alternatyvas.

„Atkreipiame jūsų dėmesį, kad 2-osios ir 3-iosios alternatyvos nereikalauja nugriauti nė vieno statinio, nuosavybės nenukenčia. Kažkodėl norima „prastumti“ būtent brangiausią Lietuvai – pirmąją alternatyvą, griaunant žmonių gyvenimus, naikinant metų metais puoselėtą ir mylėtą turtą“, – teigiama Vaišvilčių, Paviešėčių, Klevečkynės ir Bernatonių kaimų gyventojų rašte.

Be to, anot jų, įgyvendinant brangiausia alternatyvą reikėtų iškelti geležinkelio ir aukštos įtampos elektros perdavimo linijų sankirtą, pertvarkyti magistralinį dujotiekį, ji turėtų didesnį neigiamą poveikį aplinkai – augmenijai, gyvūnijai, kraštovaizdžiui.

Panevėžio rajono meras Antanas Pocius sako, kad kol kas niekas neįrodė, jog ši alternatyva naudinga miestui.

„Iškilo žmonių nepasitenkinimas ta atšaka (pirmąja alternatyva – BNS), kadangi niekas nesugebėjo iki šiol įrodyti, kad tai yra tikrai naudinga miestui, kad tikrai bus tų keleivių milijonas ar pusantro milijono – žmonių kol kas tai neįtikina. Daugelis lieka prie savo nuomonės, kad tarptautinė stotis būtų Gustonyse, o esamos geležinkelio linijos pagrindu į miesto centrą gali kursuoti traukiniai“, – BNS teigė A. Pocius. 

Verslas ir miestas – už brangiausią sprendinį

„LTG Infra“ „Rail Baltica“ projektų įgyvendinimo vadovas Mantas Kaušylas primena, kad 2017 metais patvirtintuose dokumentuose tarptautinė keleivių stotis kartu su krovinių terminalu bei prekine stotimi buvo suplanuota Panevėžio rajone – tarp Gustonių ir Berčiūnų kaimų.

Jo teigimu, naujos alternatyva su keleivių stotimi vakarinėje miesto dalyje siūloma anksčiau numatytoje teritorijoje numačius statyti geležinkelio infrastruktūros priežiūros depą, išplėtus krovinių terminalą, atsižvelgus į karinių krovinių aptarnavimui numatytą tiek siaurąją, tiek plačiąją vėžes.

„Šioje teritorijoje atsiradus šiems visiems objektams buvo nuspręsta papildomai dar ieškoti geresnės tinkamesnės teritorijos keleivinės stoties vietai, kadangi iš planavimo pusės buvo priimtas sprendimas, kad geriau tą teritoriją tarp Berčiūnų ir Gustonių vystyti kaip krovinių aptarnavimo bei geležinkelio infrastruktūros priežiūrai reikalingų medžiagų sandėliavimo teritoriją“, – aiškino M. Kaušylas.

„Taip pat papildomai Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės pasiūlė, kad toje teritorijoje toliau galėtų būti vystoma Panevėžio laisvoji ekonominė zona“, – kalbėjo „LTG Infra“ atstovas.

Tiek jis, tiek Susisiekimo ministerija tikina, jog teikiant prioritetinę alternatyvą buvo įvertintos tiek jos pasekmės aplinkai, taip pat socialiniai bei ekonominiai veiksniai.

„Alternatyva yra brangiausia, bet ji duoda ir daugiausia naudų. (...) Pagrindiniai privalumai – darni regiono plėtra, trumpesnis Panevėžio regiono keleivių kelionės laikas, optimali integracija į šalies ir tarptautinio susisiekimo maršrutus“, – kalbėjo M. Kaušylas.

Šią alternatyvą remia ir Panevėžio miesto savivaldybė bei regiono verslas. Jų teigimu, tarptautinei keleivinei stočiai iškilus arčiau miesto centro atsirastų sąlygos regiono augimui, papildomoms investicijoms, turizmo plėtrai.

„Panevėžys vienareikšmiškai palaiko pirmąją alternatyvą, kuri ir yra įvertinta kaip pati geriausia. Tiesą sakant, aš tai nematau kitų lygiaverčių alternatyvų, nes realiai šitas vienintelis sprendimas užtikrina pažangą ir suteikia didžiulę augimo perspektyvą miestui, rajonui ir regionui“, – BNS sakė miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas

„Čia turbūt reikėtų žiūrėti ne tris–penkerius metus į priekį, bet trisdešimt–penkiasdešimt metų, ką tai duoda mūsų regionui. Todėl to nematyti, manau, yra nusikalstama prieš vaikus ir anūkus“, – pridūrė jis.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius sako, kad pastačius stotį pabrangtų ir šalia esantys sklypai, galbūt iškiltų prekybos, logistikos centrai.

„Kadangi miestas tikrai vystosi ir vystysis į tą (vakarinę – BNS) pusę, bet jeigu atsiras geležinkelio stotis, subrangtų ir tie sklypai, kurie yra šalia, viskas pabrangtų, bet atsirastų ir tam tikri verslo objektai – galbūt prekybos centrai, logistikos centrai, gal dar kažkas. Viskas vystytųsi. Kadangi šalia būtų ir „Via Baltica“, tai kompleksas visas būtų visai neblogas“, – BNS sakė V. Matkevičius.

Jo teigimu, diskusijų netrūko ir svarstant ankstesnes „Rail Baltica“ vėžės Panevėžio regione alternatyvas.

„Prisiminkime, kai ir Amerikoje tiesė geležinkelį, indėnai irgi buvo nepatenkinti, bet dabar turbūt niekas nediskutuoja apie geležinkelio naudą“, – sakė rūmų vadovas.

Tuo metu Panevėžio rajono mero tokie argumentai neįtikina.

„Jeigu man įrodys, kad tikrai bus taip, kaip rengėjai nušviečia šviesią ateitį, tai, duok, Dieve, gal ir aš penkias rankas kelčiau į viršų. Bet teoriniai skaičiavimai šiandien manęs neįtikina. (...) Su tais skaičiais, kaip jie kalba, kad tiek keleivių atvažiuos, tikrai netikiu. Ir kad ta stotis, jeigu ji bus Panevėžio miesto teritorijoje, staiga išaugs kažkoks konglomeratas aplinks stotį – nežinau, manęs neįtikina tokie dalykai“, – BNS sakė A. Pocius.  

Žada kompensacijas

Vis dėlto prioritetine laikomos alternatyvos šalininkai teigia suprantantys gyventojų nuogąstavimus ir pažymi, kad valstybė turi teisingai kompensuoti už nekilnojamąjį turtą. Susisiekimo ministerija tikina – kiekvienas gyventojas, kurio turtas pateks į trasos teritoriją, atlikus vertinimą gaus kompensacijas.

Vienas dalykas yra namas, sklypas. Bet yra tokių dalykų, kai žmonės dešimtmečiais įkurdinėjo savo tam tikrą gyvenimo oazę – kas už ją atlygins, ta moralinė pusė.

„Vertinimas bus atliekamas dviem metodais – atkuriamąja bei rinkos verte. Gyventojams bus išmokama ta vertė, kuri bus didesnė“, – BNS teigia ministerija.

Tuo metu Panevėžio rajono meras sako, kad kompensuojant gyventojams svarbus ne tik finansinis, bet ir moralinis aspektas.

„Vienas dalykas yra namas, sklypas. Bet yra tokių dalykų, kai žmonės dešimtmečiais įkurdinėjo savo tam tikrą gyvenimo oazę – kas už ją atlygins, ta moralinė pusė. Kai kam galbūt jo paties padėta plyta yra šimtą kartų vertesnė nei ji kainuoja parduotuvėje“, – kalbėjo A. Pocius.

Pasak „LTG Infra“ atstovo M. Kaušylo, sprendimą dėl Panevėžio mazgo alternatyvos Susisiekimo ministerija turėtų priimti spalio mėnesį. Tuo metu tarptautinės keleivių stoties bei vėžės statybą tikimasi pradėti 2026–2027 metų sandūroje, prieš tai per dvejus metus atlikus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

Be Panevėžio, dar trys tarptautinės „Rail Baltica“ stotys numatomos Vilniuje ir Kaune.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi dar 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.

Pasak susisiekimo viceministrės Loretos Maskaliovienės, Panevėžyje bus statoma viena iš trijų tarptautinių „Rail Baltica“ geležinkelio stočių Lietuvoje.

„Siekiame, kad optimali šios geležinkelio trasos alternatyva ir stoties vieta leistų išnaudoti visą europinio geležinkelio potencialą, taip pat kuo labiau suderinti visų suinteresuotųjų šalių ir visuomenės lūkesčius“, – Susisiekimo ministerijos pranešime teigė L. Maskaliovienė.

Šiuo metu pristatomos trys geležinkelio plėtros Panevėžio regione alternatyvos: pagal projekto rengėjų teikiamą prioritetinę alternatyvą keleivių stotį numatoma statyti vakarinėje miesto dalyje šalia Nausodės kaimo, kur įsikūrę didieji prekybos centrai, o  krovinių stotis būtų statoma netoli Berčiūnų, dar vieną keleivinę stotį numatyta statyti netoli Gustonių kaimo.

Praėjusį ketvirtadienį „Rail Baltica“ plėtra pristatyta Panevėžio rajono gyventojams. Pasak rajono savivaldybės, dalis jų nepritaria siūlymui stotį statyti šalia Nausodės kaimo – žmonės nerimauja dėl galimos žalos gamtai bei tiesiant vėžę planuojamų nugriauti namų, kitų pastatų, numatomų paimti žemės sklypų. Dėl to gyventojai kreipėsi į Vyriausybę, Prezidentūrą bei Seimą.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau yra teigęs, jog „Rail Baltica“ tinklo visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje statybos pabaiga numatoma 2030 metais. „Rail Baltica“ turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.

Šiuo metu geležinkelio infrastruktūra šalia planuojamos bazės priklauso „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) krovinių vežimo bendrovei „LTG Cargo“.

Ministrų kabinetas pritarė, kad tris šiuo metu nenaudojamus prastos būklės geležinkelio kelius, kurių bendras ilgis siekia daugiau ne 3 kilometrus, Susisiekimo ministerija įgytų valstybės nuosavybėn bei perduotų „LTG Infra“ valdyti patikėjimo teise ir rekonstruoti.

Rekonstrukciją planuojama pabaigti iki 2023 metų pabaigos.

„Čia yra saugumo infrastruktūra ir diskusijos didelės nėra dėl paties sprendimo. (...) Projektas yra tikrai svarbus saugumui“, – pasitarime sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Preliminariu ministerijos vertinimu, iš viso geležinkelio keliams įsigyti ir jiems rekonstruoti prireiks apie 4,5 mln. eurų.

Turėtų būti atkurta ta vėžė iki aviacijos kuro bazės: tai yra NATO objektas.

Įsigijimui planuojama panaudoti skolintas lėšas, naudojamas karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo infrastruktūros projektų valstybinės reikšmės keliuose ir geležinkeliuose išlaidoms apmokėti.

Remiantis prieš pusantrų metų atliktu nepriklausomu vertinimu, planuojamo perimti ir tvarkyti turto vertė siekia apie 303 tūkst. eurų.

Krašto apsaugos ministerija savo ruožtu pažymi, kad aviacinio kuro bazės infrastruktūra reikalinga vykdyti NATO oro policijos misijai, taip pat norint perdislokuoti oro transportu į pratybas Lietuvoje atvykstančias sąjungininkų pajėgas.

„Pirmiausia turi būti geležinkelis, kuris buvo savo laiku išardytas ar neprižiūrėtas. Turėtų būti atkurta ta vėžė iki aviacijos kuro bazės: tai yra NATO objektas“, – žurnalistams prieš pasitarimą sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Pasak A. Anušausko, darbus kuro bazėje planuojama vykdyti jau dabar, o pabaigti „realiuoju laiku“.

„Kadangi tai yra NATO pinigai ir per NATO agentūrą visas veiksmas vyks – užsakymai, statybos, rangovų paieška, tai tų detalių daug gal nepasakysiu, bet tai tiesiog NATO objektas“, – sakė ministras.

Pasak jo, į šią bazę NATO investuoja 15 mln. eurų.

Bazė, pasak KAM, būtų reikalinga ir „sąjungininkų oro operacijoms vykdyti ginkluotos Baltijos šalių gynybos atveju“.

Karinė aviacijos bazė teritorijoje šalia Panevėžio buvo įkurta 1939-aisiais, ji aktyviai naudota sovietinės okupacijos metais, taip pat ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę iki 2000-ųjų.

KAM atstovai yra teigę, kad naujoji bazė Pajuostyje turėtų atsirasti 2024-aisiais.

Šiuo metu Pajuostyje yra įsikūręs Kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų batalionas.

„Galiu pasakyti, kad kalbėjęs esu ir su mūsų ambasadoriumi, ir su Ukrainos ambasadoriumi, tai šis klausimas aptartas buvo jau ir tarp Ukrainos bei Lenkijos aukščiausiu lygiu. Pats projektas, žinant Baltarusijos situaciją ir režimą, ekonominiu požiūriu būtų patrauklus, bet žinant įvairias aplinkybes ir tai, kad karas kažkada baigsis bei kažkada režimų neliks, jis sunkiai tikėtinas“, – Eltai teigė K. Starkevičius.

Konservatorius mano, kad nėra didelės galimybės, jog projektas būtų įgyvendintas, nes yra tiek galvojama apie alternatyvius gabenimo būdus, tiek yra laukiama, kaip pasikeis karo situacija Ukrainoje.

„Mažai tikėtina, kad toks projektas bus įgyvendintas, nes vis tiek visi lauks, kaip išsispręs situacija, ir dabar vyksta derybos, o patys ukrainiečiai didesnę perspektyvą mato per Odesą, savo uostus, jų grūdų terminalai ten ne visi dar yra subombarduoti, jų centrai yra ir tai būtų greičiausias kelias“, – aiškino Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas.

Jis tvirtina, kad laukiama, jog dabar kažkokių būdu pajudėtų ledai Ukrainos grūdų klausimu, o Lietuvos ateičiai galimas projektas, tiesiant plačią vėžę, būtų perspektyvus. Anot politiko, į Klaipėdos uostą būtų galima iš Ukrainos gabenti ne tik grūdus, o tuo tarpu lenkų terminalai galėtų priimti tik 3–5 milijonus grūdų, nes jie neturi tam tinkamos logistikos.

„Lenkija nėra šalis eksportuojanti grūdus, ji didelius kiekius užsiaugina, bet turi stiprų žemės ūkį, stiprią gyvulininkystę ir praktiškai pas save suvartoja kelis milijonus grūdų, o likusį kiekį eksportuoja ir tuomet jiems užtenka turimų uostų“, – tvirtino Seimo narys.

K. Starkevičius mini, kad remiantis šiuo metu esančiais bandomaisiais projektais, Lietuvos geležinkeliais ruošiamasi gabenti kasdien po sąstatą grūdų, bet taip būtų iš Ukrainos išgabenta tik apie 1,5 mln. tonų grūdų. Anot jo, šiuo metu reikia kalbėti apie tai, ką galima išsivežti iš Ukrainos ir eksportuoti per Klaipėdos uostą, tačiau tranzitas per Baltarusiją nėra įmanomas.

„Ten Baltarusija, kad atsidarys, tai tikrai su režimu neprekiausime, net ir niekas nekalba. Čia tik Lukašenka gal norėtų“, – tvirtino parlamentaras.

Lietuvos regionų partijos pirmininkas J. Pinskus šią savaitę savo feisbuko paskyroje dalinosi mintimi, kad vienas geriausių būdų sprendžiant grūdų iš Ukrainos eksporto problemą, būtų 300 kilometrų plačios vėžės nutiesimas nuo šiaurinės Ukrainos sienos per Lenkiją iki Lietuvos. Tokia vėžė, jo manymu, sujungtų mūsų tebeturimą infrastruktūrą ir nutiestų saugią ekonominę liniją į Lietuvos bei Latvijos uostus. Šią mintį jis pateikė ir Seimo Ekonomikos komiteto vizito Kyjive metu, kuomet buvo susitikta su Ukrainos Aukščiausiosios Rados ekonomikos komitetu.

J. Pinskaus vertinimu, plati vėžė per Lenkiją leistų atsigauti Lietuvos krovos įmonėms, „Lietuvos geležinkeliui“, taip pat ir Klaipėdos uostui, o vežti į jį būtų galima net ir naftos produkciją. Taip pat, jo manymu, lėšų tokiam projektui galėtų skirti Europos Sąjunga.

„Tikiuosi, jog visi sutiksime, kad negali kilti jokie „Rail Baltica“ projekto atidėjimai nebus toleruojami. Kadangi turime svečių iš Europos Komisijos, kurių dėka ir įvyko šis maršrutas, viliuosi, jog pasieksime sutarimą dėl finansinių projekto įgyvendinimo niuansų“ – sakė ministras, kartu su Estijos ir Latvijos kolegomis antradienį vykstantis specialiu traukiniu iš Talino per Rygą į Vilnių „Connecting Europe Express Baltic“ (CCE Baltic).

Europos Audito Rūmai (EAR) pernai birželį pareiškė, kad „Rail Baltica“ statybos kaina išaugo beveik 2,4 mlrd. eurų – iki 7 mlrd. eurų, ir ateityje gali dar didėti. Be to, jie suabejojo projekto ekonomiškumu bei jo įgyvendinimu numatytu laiku – iki 2026 metų.

Lietuvos valdžios pareigūnai jau prieš porą metų neoficialiai kalbėjo, kad projektui gali pritrūkti finansavimo – tuomet skaičiuota, kad jo vertė išaugo iki 7,8 mlrd. eurų, tačiau mažai tikimybės, jog Europos Sąjunga skirs dar 2 mlrd. eurų.

Oficialiai skelbiamos projekto išlaidos vis dar yra 5,8 mlrd. eurų.

M. Skuodis, be to, tikisi, jog keleivinis traukinys tarp Talino ir Vilniaus taps reguliariu dar iki „Rail Baltica“ statybos pabaigos.

„Tai pirmas kartas, kai visos trys mūsų sostinės yra sujungtos geležinkeliu. Tam, kad organizuotumėm šį maršrutą, prireikė trisdešimties mūsų atkurtos nepriklausomybės metų. Labai tikiuosi, jog jis taps reguliariu net iki „Rail Baltica“ užbaigimo, o po jos užbaigimo viliuosi, jog maršrutas taps unikalia patirtimi mūsų šalių visuomenėms“ – kalbėjo M. Skuodis.

Baltijos šalių transporto ir susisiekimo ministrai, Suomijos vyriausybės, Baltijos šalių geležinkelių ir Europos Komisijos atstovai antradienį vyksta traukiniu „Connecting Europe Express Baltic“ (CCE Baltic), kuris trečiadienį Kaune susitiks su iš Portugalijos atvyksiančiu traukiniu „European Connecting Europe Express“.

„Išties džiugu, kad šiandien yra tokia diena, kai mes visi esame kartu ir tas buvimas reiškia, kad mes gebame bendradarbiauti, bet svarbiausia – vieni kitais pasitikėti, nes mūsų gebėjimas turi konkrečią išraišką. Ir ta išraiška – to ruožo atstatymas – turi teigiamas ilgalaikes pasekmes“, – simboliniame renginyje Mažeikiuose sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

„Ilgalaikes teigiamas pasekmes ir verslui, o tai reiškia, kad mūsų Baltijos šalių žmonėms gyvenimas pagerės, nes jeigu klestės verslas, tai didės ir mūsų biudžetas, o jeigu didės biudžetas, tai kiekvienas pajus naudą. Bet ypatingai svarbus veiksnys tų pokyčių yra ilgalaikis bendradarbiavimas“, – pridūrė jis.

Kaip anksčiau BNS teigė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Tomas Digaitis, 45 vagonų sąstatas gabeno 2,7 tūkst. tonų šviesių naftos produktų, skirtų Latvijos vidaus rinkai. Nuo Latvijos sienos krovinį turėjo perimti ir iki Rygos nugabenti Latvijos geležinkeliai. 

Simboliniame renginyje Mažeikiuose šeštadienį taip pat dalyvavo Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, Mažeikių meras Vidmantas Macevičius, bendrovių „Lietuvos geležinkeliai“, „Orlen“, „Orlen Lietuva“ bei „Latvijas dzelzceļš“ vadovai.

Tai labai svarbi diena Latvijai ir Latvijos transporto sistemai. Mes atkūrėme jungtį tarp Jelgavos ir Mažeikių.

„Vyriausybės vardu ir Sauliaus Skvernelio asmeniškai vardu noriu pasveikinti su šito labai svarbaus projekto realizavimu (...) Be jokios abejonės, kad transporto infrastruktūros sukūrimas šalies viduje ir ypatingai transporto infrastruktūros jungiamoji su kaimyninėmis šalimis, Pabaltijo šalimis, Lenkija, yra vienas iš strateginių ir svarbiausių uždavinių Vyriausybei“, – renginyje sakė A. Stončaitis.

Pasak Latvijos susisiekimo ministro T. Linkaičio, atstatytas ruožas svarbus ne tik krovinių gabenimui, tačiau ir keleivių pervežimui.

„Tai labai svarbi diena Latvijai ir Latvijos transporto sistemai. Mes atkūrėme jungtį tarp Jelgavos ir Mažeikių. Taip tik atrodo, kad 19 km yra trumpas atstumas, tačiau tai yra ypač svarbi jungtis ir mes džiaugiamės tuo, kad ji atkurta (...) Šis Mažeikius, Jelgavą ir Rygą jungiantis geležinkelis svarbus ne tik krovinių gabenimui, tačiau ir sąryšiui su keleivių transportu. Tikiu, kad vieną dieną galėsime atkurti ir keleiviams skirtą liniją tarp Mažeikių ir Rygos“, – teigė T. Linkaitis.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ generalinis direktorius Danielis Obajtekas už atstatytą geležinkelio ruožą dėkojo premjerui S. Skverneliui.

„Ir versle, ir politikoje svarbu pasitikėti vieni kitais, nes naftos produktų perdirbimo gamykla ir įmonė ne tik kuria verslą, bet ir pasitikėjimą šiame sektoriuje (...) Ši Lietuvos Vyriausybė įgyvendina savo užduotis ir laikosi duoto žodžio (...) Norėčiau širdingai padėkoti ministrui pirmininkui S. Skverneliui už didžiulį indėlį, kad buvo įgyvendinti šią investiciją“, – renginyje sakė „Orlen“ vadovas.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška teigė, kad atstatytas Rengės ruožas prisidės prie „Orlen Lietuva“ planuojamų investicijų Mažeikiuose.

„Mes verčiame naują lapą mūsų bendradarbiavime. Dar prieš keletą metų buvo daug įtampų, daug nepasitikėjimo. Kartais atstatyti santykius yra daug sunkiau nei pastatyti infrastruktūrą. Mes turėjome labai aiškų matymą, kad šią istoriją reikia pakeisti (...) Aš labai džiaugiuosi, kad efektyvi logistika ir mūsų sprendimai prisideda prie mūsų strateginio partnerio „Orlen Lietuva“ planų investuoti milžiniškas investicijas į gamyklą, kas leis užtikrinti ilgalaikį jos gyvavimą“, – teigė M. Bartuška.

Jis taip pat teigė besitikintis, kad atstatytu ruožu ateityje galės važiuoti ir keleiviniai traukiniai, taip pat džiaugėsi ir būsima „Rail Baltica“ vėže.

„Mes kalbame apie naujus keleivių traukinius tarp Rygos ir Mažeikių, Vilniaus ir Rygos. Aš tikiu, kad ateityje galėsime suteikti platesnes ir geresnes galimybes mūsų žmonėms keliauti traukiniais tarp kaimyninių šalių“, – sakė „Lietuvos geležinkelius“ vadovas.

Daugiau nei prieš dešimtmetį išardyto geležinkelio ruožo į Rengę atstatymo darbai baigti gruodžio pabaigoje. 19 kilometrų ilgio ruožo atstatymas kainavo apie 10 mln. eurų, juos atliko Estijos kapitalo geležinkelių tiesimo įmonė „Vitras-S“.

Ruože atstatyti ne tik bėgiai, bet ir suremontuoti kiti kelio statiniai – 5 pervažos, 5 tiltai, 3 pralaidos, išvalyti vandens grioviai, atstatyta eismo valdymo sistemų ir susijusių ryšių sistema. 

„Orlen Lietuva“ į Latviją dabar galės gabenti produktus gerokai trumpesniu keliu. Iki šiol jie buvo vežami per Šiaulius ir Joniškį.

2008 metais išardytą ruožą atstatyti iki 2019 metų pabaigos „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo Europos Komisijai, 2017 metais skyrusiai įmonei beveik 28 mln. eurų baudą.

Pasak Michailo Lipkino, pirmieji bėgiai Rengės ruože bus pakloti antradienį.

„Pirmieji bėgiai rytoj (antradienį – BNS) bus pakloti. Šiandien (pirmadienį – BNS) ten kraunamas sąstatas ir antradienį bus pakloti pirmieji bėgiai“, – BNS sakė M. Lipkinas.

„Pradžioje bus rekonstruojama pervaža miesto ribose, šalia Mažeikių stoties ir pradėsime iškart kloti kelią“, – pridūrė jis.

M. Lipkinas patikino, kad ruožo rekonstrukcija vyksta pagal planą.

„Dabar viskas vyksta pagal planą. Su „Lietuvos geležinkeliais“ gegužės 30 dieną suderinome projekto aprašą ir dabar pradedam darbus“, – sakė M. Lipkinas.

„Vitras-S“ kovą pasirašė 11,35 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su valstybės valdomais „Lietuvos geležinkeliais“ dėl 2008 metais išardyto geležinkelio atstatymo.

„Vitras-S“ atstatys 19 kilometrų ilgio ruožą, suremontuos arba atstatys penkias pervažas, šešis tiltus, tris pralaidas, įrengs arba atstatys eismo valdymo sistemas bei atliks kitus darbus.

„Vitras-S“ subrangovė yra inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“ – ji iuž neįvardijamą sumą diegs geležinkelio eismo valdymo ir elektros tiekimo sistemas. „Vitras-S“ vadovas anksčiau BNS teigė, kad daugiau didesnės vertės rangos sutarčių nepasirašyta – bendrovė didžiąją dalį darbų atliks pati.

Atstatyti Rengės ruožą „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigojo Europos Komisijai, skyrusiai jiems beveik 28 mln. eurų baudą. Keliu į Rengę produkciją į Latviją gabendavo Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“.

Paliko likimo valiai

"Kauno dienai" Rokų gyventojai pasakojo, kad jų gyvenimo kokybė pablogėjo, kai ties Rokais buvo baigti europinės geležinkelio vėžės "Rail Baltica" tiesimo darbai.

Lygiagrečiai Suvalkėlių ir A.Rimkos gatvėms nutiesta naujoji europinė geležinkelio vėžė. Vietos gyventojai pasakojo, kad seniau tarp geležinkelio ir gyvenamųjų namų augo medžiai, pieva, o dabar čia suversta statybinių atliekų krūva.

"Pažiūrėkite, visą kalną betoninių atliekų, armatūros primėtė, o juk čia ir vaikai vaikšto", – rodydamas į paliktą netvarką rodė vietos gyventojas Viktoras. Jo teigimu, atliekas po langais paliko europinės vėžės tiesėjai.

Dar didesnį gyventojų susirūpinimą kelia ir šalia supiltos žemės, kurios liko pakeitus pabėgius. Žmonės stebisi, kad mazutu užterštas gruntas nebuvo išvežtas.

"Čia juk daug metų ties bėgiais kaupėsi mazutas. Darbininkai viską pakeitė, iškasė tą gruntą ir supylė čia į krūvą. Negana to, šalia bėgių buvo nutiesta kanalizacija. Tai ir fekalijų neišvežė. Dabar tik žemėmis užpylė ir išvažiavo. Darbininkų jau kurį laiką nėra", – stebėjosi vyras.

Nerimas dėl vandens

Kiti vietos gyventojai baiminosi, kad mazutas neužterštų vandens, nes visai netoli atliekų krūvos yra šuliniai.

"Tam kalne – vien fekalijos. Viską užlygino, kad nebūtų matyti. Kvapas buvo toks, kad neįmamoma kieme būti. Be to, juk per gruntą viskas patenka į vandenį, o mes juo ir daržus laistome, ir patys naudojame", – pasakojo A.Rimkos gatvės gyventoja.

Žmonės ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas, bet jokios pagalbos nesulaukė. "Kauno dienai" pradėjus domėtis šia situacija, gyventojai pradėjo pastebėti pokyčius. Kai žurnalistai atvyko į vietą, sunkiasvorė technika jau lygino iš statybinio "Rail Baltica" grunto supiltą kalną. Gyventojai teigė, kad iki tol jokių veiksmų nebuvo.

Po kelių dienų Rokų gyventojai dar kartą susisiekė su žurnalistais ir informavo, kad buvo atvykę darbininkai ir išsivežė dalį betoninių ir metalo atliekų. Taip pat buvo atvykę aplinkosaugininkai ir paėmė grunto mėginius. Bus tikrinama, ar žemė nėra užteršta.

Sugadintos gatvės

Statybinių atliekų krūva – ne vienintelė problema, likusi po "Rail Baltica" tiesimo darbų. Dabar gyventojai į namus turi keliauti sugadintomis gatvėmis.

Kai vyko intensyviausi europinės vėžės statybų darbai, Rokų gyventojai turėjo kęsti nuolatinį triukšmą ir dulkes.

Žmonės vylėsi, kad, baigus tiesti geležinkelį, viskas bus sutvarkyta. Deja, darbininkų technika sugadino gatvių dangą.

"Buvo normalios gatvės, bet dabar čia – vienos duobės. Važiuodavo daug sunkvežimių, visą asfaltą sulaužė. Prašėm, kad sutvarkytų, tai tik pabėrė skaldos į duobes ir atsakė, kad viskas gerai", – rodydamas Suvalkėlių, A.Rimkos ir Mėnulio gatves, stebėjosi Viktoras.

"Buvo iškasti normalūs lietaus nubėgimo grioviai, bet dabar viską užvertė. Kai palyja, viskas skęsta", – antrino kita gyventoja.

Apie sugadintas gatves jie ne kartą pranešė miesto savivaldybės atstovams, tačiau niekas nepasikeitė

"Rokai yra kaip Kauno šašas. Prijungti prie miesto, bet rūpintis nereikia. Pažiūrėkite, dalis A.Rimkos gatvės niekada nebuvo asfaltuota, o aiškina, kad čia asfaltas yra, todėl nieko netvarkys. Net tos dalies, kurią sugadino tiesiant "Rail Baltica", sutvarkyti nenori, pasnargliavo skalda ant duobių ir sako, kad bus gerai. Pagrindinė Rokų gatvė – irgi baisi, šuliniai iškilnoti, asfaltas sutrūkinėjęs.

Žadėjo gatvę tvarkyti, kai bus sutvarkytas Marijampolės plentas, bet dabar tokios kalbos nutilusios. Tvarko kažkokias nereikšmingas gatveles, kur, matyt, gyvena kokie pažįstami", – piktinosi Viktoras.

Sklindantis triukšmas

Vietos gyventojai stebisi ir tuo, kad nėra įrengta garsą slopinančių sienelių. Gyventojai tikino, kad, pagal projektą, sienelės turėjo būti, tačiau dabar jiems buvo atsakyta, kad traukinių garsas esą neviršija ribinių normų.

"Čia labai dažnai važiuoja traukiniai. Žadėjo, kad įrengs tas sieneles, tačiau nieko nepadarė ir išvažiavo. Pas mane namuose buvo pastatę prietaisus, kurie matuoja triukšmo lygį. Po kelių savaičių paskambino ir pasakė, kad įrangą pasiims. Taip ir nesupratau, kaip jie galėjo atlikti matavimus, kai tuo metu buvo išardyti bėgiai ir traukiniai nevažiavo. Absurdiškas skaičiavimas", – stebėjosi vietos gyventoja.

Įpareigos sutvarkyti?

"Kauno diena" dėl Rokų gyventojų iškeltų aplinkosaugos ir infrastruktūros problemų susisiekė su įvairiomis institucijomis.

Aplinkos apsaugos departamento specialistai atsiuntė lakonišką atsakymą, kad paimti grunto mėginiai ir bus tiriama, ar tikrai tas kalnas, kurį nurodė gyventojai, yra užterštas.

Darbininkai viską pakeitė, iškasė tą gruntą ir supylė čia į krūvą.

"Lietuvos geležinkelių" Komunikacijos departamento projektų vadovas Domas Jurevičius dienraščiui aiškino, kad teritorija, esanti tarp geležinkelio vėžės ir Suvalkėlių bei A.Rimkos gatvės, yra privati, tad šeimininkai joje gali elgtis, kaip išmano.

"Jūsų minimos teritorijos, mūsų žiniomis, priklauso rangovui bendrovei "Hidrostatyba", todėl gyventojai dėl jų sutvarkymo turėtų kreiptis į juos tiesiogiai. Mes informavome rangovą apie nusiskundimus. Rangovas teigė, kad šiuo metu teritorija tvarkoma", – sakė specialistas.

Anot jo, garso sienelės įrengtos visur, kur jų reikėjo, tačiau nepaaiškino, kodėl triukšmo lygis pas gyventojus namuose buvo matuotas tuomet, kai buvo nuardyta dalis bėgių ir realaus triukšmo nebuvo.

"Atsižvelgiant į projekto rengimo metu atliktą triukšmo modeliavimą, techninio projekto apimtyje gyvenamiesiems namams apsaugoti numatytos yra įrengtos visos apimties aplinkosaugos priemonės. Teritorijos, kuriose ribinis triukšmo lygis pagal atliktus skaičiavimus neviršijamas, aplinkosaugos priemonės akustinei situacijai pagerinti nebuvo numatytos", – aiškino D.Jurevičius.

Jis patikslino, kad ruože Rokai–Jiesia darbai vyko iki 2018 m. spalio. Darbai pradėti 2017 m. pradžioje.

"Pagal mūsų sutartį su rangovais, visa infrastruktūra ir teritorijos, kuriomis buvo naudojamasi atliekant darbus, turi būti atstatyta į prieš darbų pradžioje buvusią padėtį", – pridūrė "Lietuvos geležinkelių" atstovas.

Remonto nesulauks

Kauno miesto savivaldybės atstovai teigė, kad sugadintas gatves turi atstatyti geležinkelio tiesimo darbus vykdžiusios bendrovės, tačiau neketina imtis iniciatyvos, kad pažadai būtų įgyvendinti.

"Piliakalnio, Plytinės ir Rokų gatvėse atliekamas projektavimas jau pasiekė baigiamąją stadiją. Asfaltuotose ar žvyruotose gatvėse numatomas tik einamasis remontas", – apie tai, kokias gatves miestas ruošiasi tvarkyti Rokuose, komentavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Jis nurodė, kad jei gyventojai pastebėjo pavojingą duobę, apie situaciją visą parą galima pranešti bendrovės "Kauno švara" Miesto avarinei tarnyba nemokamu tel. 8 800 20 000 arba e.paštu miesto.dispecerine@svara.lt. Tokios duobės ar avarinės situacijos pagal galimybes ir pavojingumą tvarkomos skubos tvarka.

Dėl galimos grunto taršos miestas konkrečios pozicijos taip pat neturėjo ir paragino gyventojus kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą.

Interviu BNS R. Masiulis pripažino, kad strateginių įmonių sandorių tikrinimas kartais vėlina procesus, tačiau į nacionalinio saugumo interesus turi būti atsižvelgta. Ministras tikisi, jog tiek EK, tiek partneriai supras, jog tai nėra daroma iš blogos valios, ir jei reikės, jis pats žada kalbėtis tiek su Briuseliu, tiek su „Orlen Lietuva“, tiek su Latvija.

R. Masiulis teigia neturintis žinių apie galimus korupcijos požymius Rengės atstatymo rangovo konkurse. BNS žiniomis, vyriausybinė komisija turi informacijos, kad konkurso laimėtoja bendrovė „Vitras-S“ galėjo tartis su antroje vietoje likusia Latvijos geležinkelių antrine įmone dėl dalyvavimo konkurse.

– Komisijos sprendimo kol kas nėra, rangovo atrankos konkursas užsitęsė, neaišku kada jis bus pasirinktas ir kaip klostysis tolesnis procesas, tuo metu Lietuva įsipareigojo Europos Komisijai bei partneriams atstatyti Rengę iki šių metų pabaigos. Kaip tas įsipareigojimas bus įvykdytas?

– Kol kas terminai įmanomi, reikia tikėtis, kad visos procedūros bus atliktos, todėl tas įsipareigojimas bus įvykdytas. Šiandien dar neturim pagrindo sakyti, kad jis nebus įvykdytas. Jei taip galiausiai susiklostytų,  aš labai viliuosi, kad Europos Komisija priims tuos objektyvius kriterijus, nes konkursai, viskas buvo pravesta pakankamai greitai.

Bet reikia suprasti, kad Lietuvoje tik nuo pernai metų pradėjo veikti Nacionalinio saugumo įstatymas, ir jo taikymas tikrai užima laiko, reikia surinkti krūvas pažymų ir taip toliau. Deja, taip atsitiko, kad dėl laimėtojų reikia kreiptis į komisiją (strateginių įmonių sandorius tikrinančią vyriausybinę komisiją – BNS). Įvertinus, kad Lietuva negaišo šiaip sau laiko, tai yra tiesiog dėl nestandartinių aplinkybių susiklosčiusi situacija, todėl net jeigu kažkoks vėlavimas atsitiks, manau, kad Europos Komisija supras.

– Ar ministerija ar jūs asmeniškai pasiryžęs kalbėtis su Europos Komisija, jeigu reikėtų aiškintis?

– Taip, ne tik su Europos Komisija, lygiai taip pat ir mūsų partneriams lenkams, latviams turėtų irgi būti suprantama, kad kartais valstybės, vertindamos nacionalinio saugumo kriterijus, susiduria su papildomomis procedūromis. Čia nėra blogos valios, nėra vilkinimo dėl blogos valios ir aš esu įsitikinęs, kad tiek Latvija, tiek Lenkija supras, kad čia tiesiog procedūrų klausimas, ir labai viliuosi, kad jis kuo greičiau bus išspręstas. 

Įvertinus, kad Lietuva negaišo šiaip sau laiko, tai yra tiesiog dėl nestandartinių aplinkybių susiklosčiusi situacija, todėl net jeigu kažkoks vėlavimas atsitiks, manau, kad Europos Komisija supras.

- Mūsų žiniomis, komisijai, kuri tikrina tokius sandorius, kilo įtarimų, kad konkurse galėjo būti korupcijos požymių. Ar jums žinomi faktai apie tai, ar turite informacijos, kad galėjo būti susitarimai tarp potencialių rangovų ar kitokių korupcinių santykių?

– Ministerija tokių faktų neturi, reikėtų dėl detalesnės informacijos kreiptis į „Lietuvos geležinkelius“, ar jie tokius dalykus mato, ar ne, be to, tam yra ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ji, gavusi tam tikrus faktus, turi priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Kol kas tokių sprendimų nėra, jokių formalių procedūrų neinicijuota, tai situacija nesikeičia.

– Tarnyba BNS pranešė, kad ji neatliks detalaus konkurso procedūrų vertinimo, nes viskas su jomis yra gerai.

– Lietuvoje viešieji pirkimai reguliuojami pagal įstatymą, tai tokiu atveju situacija nesikeis.

– Kokios informacijos buvo paprašyta iš ministerijos ir ką pateikėte ar pateiksite komisijai?

– Negalėčiau atsakyti, man reikėtų pasižiūrėti, ar aš galiu komentuoti tuos dalykus. 

– Komisija, mūsų žiniomis, nėra linkusi suteikti leidimo pasirašyti sandorį su „Vitras-S“, kuri yra „Skinest Rail“ grupės dalis – kitai jos įmonei „Skinest Baltija“ dėl akcininko Olego  Osinovskio ryšių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, p ernai nebuvo leistas sandoris su „Lietuvos geležinkeliais“. Logiška galvoti, kad „Vitras-S“ taip pat gali būti neleista pasirašyti sutarties. Kokią išeitį matote iš situacijos?

– Dėl komisijos negaliu komentuoti, priklausomai nuo to, kokie bus sprendimai komisijoje, toliau dėliosis viskas pagal viešųjų pirkimų taisykles. Ministerija į šiuos procesus nesikiša ir negali kištis.

– Vyriausybė ir komisija motyvuoja savo sprendimus grėsme nacionaliniam saugumui. Ar įžvelgiat tą grėsmę, jei „Vitras-S“ būtų patikėta atstatyti Rengės ruožą?

– Nacionalinio saugumo klausimais turime specialią komisiją, kuri nustato, ar yra grėsmė. Nei ministerija, nei „Lietuvos geležinkeliai“ tokios prerogatyvos neturi, tai tikrai negaliu komentuoti, ką aš matau ir ko nematau, nes yra formalizuota procedūra Lietuvoje.

Galiu komentuoti dėl paties proceso – tai normalus procesas, valstybė, įvertinusi visas geopolitines rizikas – ir ne mes vieninteliai pasaulyje, daugėja šalių, kurios įsiveda tokius specialius įstatymus dėl nacionalinio saugumo – tai natūralu, kad yra šiek tiek apsunkintos procedūros, teismai prasideda, testavimas tos sistemos, ir tie įstatymai turi būti tobulintini, kad tas procesas būtų sklandesnis, bet nacionalinis saugumas yra labai svarbus dalykas, mes privalom į jį atsižvelgti.

– Ar jūs dalyvaujate keičiant įstatymą dėl strateginių įmonių? Mūsų žiniomis, siūloma suteikti kitokį statusą infrastruktūros projektams ES šalių pasienyje, tai reikštų, kad Rengės ruožas nebūtų šios komisijos nagrinėjimo objektas, ir tuo atveju išsispręstų problema.

– Tokios diskusijos vyko, bet mes turime suprasti, kad sprendimai, jeigu jie ir galėtų būti priimti, tai bus ateityje. Sprendimai nepriiminėjami atgaline data.

– Bet jei būtų skubos tvarka priimta Vyriausybėje ir Seime, gal dar būtų galima įšokti į tą  traukinį.

– Sunku komentuoti dėl teisinių niuansų. Aš taip suprasčiau, jeigu mes priimam sprendimą, jis turėtų galioti ateičiai, o ne praeičiai.

– Ar ministerija dalyvauja rengiant pataisas ?

– Taip, dalyvauja, mes svarstom, kurie dalykai nėra tokie jautrūs nacionaliniam saugumui, diskutuojam. Tai yra procesas, kuris po truputį yra tobulinamas, kad būtų sklandesnis, kad dėl kiekvieno varžto nereikėtų eiti į komisiją, kai tikrai tos rizikos nėra nacionaliniam saugumu, bet plačiau komentuoti sunku, reikia palaukti sprendimo.

– O dėl įmonių, kurių sandoriai turi būti tikrinami, sąrašo pokyčių galėtų būti?

– Nežinau ir negaliu komentuoti.

– Dėkoju už pokalbį.