Nuo 2000-ųjų sporto mokslininko karjerą sėkmingai tęsiantis JAV, su legendiniu Michaelu Phelpsu ir kitomis plaukimo žvaigždėmis (tarp jų – Dara Torres, Natalie Coughlin, Jenny Thompson, Ryanu Lochte, Aaronu Peirsolu, Brendanu Hansenu, Ianu Crockeriu, Lenny Krayzelburgu, Jasonu Lezaku) dirbęs G.Sokolovas randa laiko savo patirtimi pasidalyti su kolegomis ir studentais Lietuvoje.

– Koks turi būti šiuolaikinis treneris? – pradėjome pokalbį su plaukimo mokslininku.

– Pasaulis sparčiai keičiasi, tad daug permainų bei iššūkių tenka ir treniravimo sričiai. Itin pagerėjo daugumos sporto šakų pasaulio rekordai. Padidėjo sporto informacijos srautas. Dabar treneriai gali naudotis pasaulio leidinių ir duomenų bazėmis, dalyvauti įvairiose konferencijose, per varžybas stebėti geriausius pasaulio sportininkus, susipažinti su šiuolaikinėmis treniruočių sistemomis. Gausu naujos informacijos ir kitose srityse: tai atranka į tinkamiausias sporto šakas, treniruotės įvairaus amžiaus žmonėms, judesių mokymas, informacinių technologijų ir moderniausių prietaisų pritaikymas sporte. Tad šiuolaikiniai treneriai turi būti aktyvūs, smalsūs, domėtis naujausiais sporto mokslo pasiekimais, sekti visų treniravimo sričių naujienas ir savo darbe taikyti pažangias informacines technologijas.

Baigiame kurti ir jau pradėjome tarptautiniu lygiu diegti svarbią Talentų identifikavimo ir ugdymo kompiuterinę duomenų bazę.

– Po ilgokos pertraukos vėl sugrįžote dėstyti LSU magistrantams, kad ir nuotoliniu būdu. Ką, rengiant būsimuosius trenerius, reikėtų ypač akcentuoti?

– Po 20 metų pertraukos smagu pristatyti LSU atnaujintą kompiuterizacijos sporte kursą. Matematika ir kompiuterinės programos sparčiai diegiamos įvairiose sporto srityse, tad savo žiniomis mūsų studentai turi neatsilikti nuo kitų šalių. Kompiuterizacijos sporte kursas nelengvas, bet labai praktiškas. Magistrantus supažindinau su kompiuterizacijos sporte ypatumais, kaip apskaičiuojamos ir sporte pritaikomos matematinės funkcijos, aptarėme sportinį prognozavimą, įvairius matematinius modelius – daugiamečio sportinių rezultatų kitimo, jaunųjų sportininkų brendimo, treniruočių krūvio analizės, sportinių rezultatų ir krūvio kitimo metiniame treniruočių cikle. Per nuotolinius seminarus studentai mokėsi, kaip apskaičiuoti įvairių sporto šakų rekordų kreives, kaip, naudojant "Excel" šablonus, pagal pulsą, laktatą ar sportinius rezultatus apskaičiuoti treniruočių krūvio intensyvumo zonas, kaip sudaryti metinio treniruočių krūvio modelį. Manau, kuo anksčiau studijų metais būsimieji treneriai ir fizinio ugdymo specialistai sužinos, kaip matematinius dėsnius pritaikyti sporte, pratimų fiziologijos, vaikų fizinio rengimo srityse, galbūt ir patys imsis kurti kompiuterines programas. Treneriui itin svarbios ir fiziologijos, biochemijos, treniruočių metodikos, psichologijos bei kitų sričių žinios.

Profesionalai: Lietuvos mokslininko rekomendacijos pravertė ir tituluočiausiam visų laikų olimpiečiui M.Phelpsui. / G. Sokolovo asmeninio archyvo nuotr.

– Ar ir su JAV studentais dalijatės savo patirtimi?

– JAV studentams paskaitų kol kas neskaitau, tačiau keli universitetai domisi mūsų tyrimais. Esu įtrauktas į Delavero universiteto programas – rengiu paskaitas treneriams apie sportininkų rengimą ir praktinį sporto mokslo pritaikymą.

– Kokia trenerių rengimo sistema JAV?

– JAV norint dirbti treneriu reikia įgyti leidimą, kurį, išklausius specialius kursus ir išlaikius egzaminus, dažniausiai suteikia sporto federacijos ar trenerių asociacijos. Beje, yra keli trenerių kvalifikacijos lygiai. Pavyzdžiui, Amerikos plaukimo trenerių asociacija turi penkių lygių trenerių mokymo programą. Dauguma aukštos kvalifikacijos trenerių JAV yra baigę bakalauro, magistro studijas, o kai kurie – įgiję ir daktaro laipsnį. JAV treneriai turi daugybę galimybių tobulėti dalyvaudami įvairiose programose, kurias siūlo universitetai, olimpinis komitetas, federacijos, trenerių asociacijos, sporto mokslo organizacijos.

– Kodėl treneriui svarbu nuolat tobulintis?

– Privalu vis kelti kvalifikaciją, nes kasmet atsiranda naujų žinių, geriausi treneriai tobulina savo treniruočių metodus, sukuriamos naujos technologijos, kompiuterinės programos, prietaisų sportininko miegui, mitybai, atsigavimui, hidratacijai ir kitiems dalykams stebėti. Visa tai profesionaliai dirbančiam treneriui reikėtų žinoti. Ir aš aktyviai įsitraukęs į trenerių mokymus tiek JAV, tiek ir tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, Tarptautinėje plaukimo federacijoje, turinčioje trijų lygių trenerių kvalifikacijos programą. Pagal JAV olimpinio ir paralimpinio komiteto programas rengiu kursus ir kitų sporto šakų treneriams.

– Jūsų, patyrusio Tarptautinės plaukimo federacijos eksperto, sukurtą unikalią tyrimų metodiką ypač vertina, patarimų ir konsultacijų kreipiasi ir garsūs pasaulio vandens sporto meistrai, ir treneriai.

– Savo profesinę patirtį mielai perteikiu trenerių konferencijose ir JAV olimpinio centro rengiamuose kursuose įvairių sporto šakų treneriams ir sportininkams. Jiems padedu taisyti technikos klaidas, tobulinti treniruočių procesą. JAV olimpiniame treniruočių centre Kolorado Springse kasmet vyksta ir tarptautiniai kursai, į kuriuos suvažiuoja treneriai iš viso pasaulio, tarp jų – ir iš Lietuvos. Skaitau paskaitas apie treniruočių metodikas, sportininkų nuovargį ir atsigavimą, testavimus. Kuriu ir naujas kompiuterines programas treniruočių procesui planuoti, valdyti, sportininkams testuoti bei duomenų bazes. Kartu su kolegomis jau baigiame kurti svarbią Talentų identifikavimo ir ugdymo kompiuterinę duomenų bazę. Ją pradėjome diegti kelių šalių federacijoms ir olimpiniams komitetams.

Padėkojo: G.Sokolovo šiemet surengtus seminarus, tyrimus ir praktines pratybas aukštai įvertino Uzbekistano plaukimo federacija. / aquatics.uz nuotr.

– Kaip koronaviruso pandemija ir visi suvaržymai paveikė jūsų darbus ir sportininkų veiklą JAV?

– Per pirmą pandemijos bangą JAV treniruotės vyko, tačiau nebuvo varžybų. Manau, tai neblogai – sportininkai galėjo daugiau treniruotis, o rezultatai dėl to tik pagerėjo. Mano darbai nenutrūko, tik daugiau jų persikėlė į virtualiąją erdvę: skaitau paskaitas trenerių konferencijose, kvalifikacijos kėlimo kursuose. Kartu su kolegomis tęsiame testavimus Olimpiniame treniruočių centre, toliau kuriame kompiuterines programas, naujas testavimo ir treniravimo aparatūras. Sumažėjo kelionių, bet darbų tik padaugėjo.

Padėjo ir M.Phelpsui

Sporto fiziologas, aukštų pasiekimų direktorius JAV olimpinių treniruočių centre G.Sokolovas dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) surengtoje "LTeam" konferencijoje.

Beveik 20 metų JAV gyvenantis G.Sokolovas vadinamas plaukimo guru. Geriausi pasaulio vandens sporto meistrai eilėmis rikiuojasi prie šio specialisto durų.

Tarp elitinių lietuvio klientų – ir tituluočiausias visų laikų olimpietis amerikietis Michaelas Phelpsas.

G.Sokolovas rūpinasi JAV plaukikais, penkiakovininkais, triatlonininkais, vandensvydininkais. Aštuonerius metus jis vadovavo JAV plaukimo federacijos Fiziologijos ir sporto mokslo departamentui. Unikalią tyrimo metodiką sukūręs mokslininkas sportininkams padeda taisyti technikos klaidas, tobulina jų treniruočių eigą.

Pavėluotas sprendimas

G.Sokolovo patarimų buvo išklausiusi ir R.Meilutytė, tačiau į kai kuriuos svarbius aspektus neatsižvelgė.

"Didžiausia problema buvo ta, kad Rūta laiku nepakeitė trenerio. Ji su Jonathanu Ruddu toliau treniravosi tais pačiais krūviais, tuo pačiu intensyvumu ir tikėjosi tokių pačių rezultatų. Kalbėjau su jos treneriu, bet jis pasakė: mes dar išlaikysime tą lygį. Treneris turi keisti streso lygį pagal sportininko būseną. Jeigu trūksta ištvermės – reikia stiprinti ištvermę, neužtenka stiprinti vien greitį, – kalbėjo G.Sokolovas. – Kartais naudingiau pakeisti trenerį, po pokyčių daugybės sportininkų rezultatai pagerėjo. Kitas treneris nebūtinai geresnis, jis tiesiog pakeičia treniruočių metodiką ir rezultatai pradeda augti."

R.Meilutytė apie karjeros pabaigą paskelbė būdama vos 22-ejų. Ji taip pat yra suspenduota už antidopingo taisyklių pažeidimą.

Su J.Ruddu lietuvė atsisveikino po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių. Tuomet ji buvo išvykusi į Australiją, vėliau dirbo su lietuviu Pauliumi Andrijausku, taip pat bandė savo laimę JAV pas žinomą trenerį Dave‘ą Salo. Vis dėlto rezultatai toliau prastėjo.

"Turbūt ne vienas faktorius lėmė Rūtos sprendimą baigti karjerą. Nusivylimas rezultatais, motyvacijos trūkumas. Sunku kartais būna nusiteikti ir galvoti, ką dar galima pasiekti, kai esi olimpinė čempionė. Daug faktorių susideda. Išsiskyrimas su treneriu, skirtingos šalys taip pat darė įtaką", – sakė G.Sokolovas.

Be poilsio – pavojinga

"LTeam" konferencijoje žinomas specialistas skaitė pranešimą apie sportininkų persitreniravimo pavojus.

Lietuvos plaukimo lyderio vaidmenį iš R.Meilutytės iškart perėmė Danas Rapšys. Jis į pasaulio elitą įsiveržė jau brandesnio amžiaus. Pastaraisiais metais Danas beveik po poilsio keliauja po įvairias varžybas, yra įspūdingos sportinės formos.

G.Sokolovas pabrėžė, kad artėjant olimpinėms žaidynėms per didelis krūvis gali būti pavojingas.

"Kuo daugiau varžybų, tuo mažiau treniruojiesi. Varžybos kažkiek atstoja treniruotes, bet tai ne tas pats. Pavojus yra. Galima suprasti sportininką ir trenerę, nes komercinėse varžybose galima laimėti pinigų, kurių Lietuvoje nėra per daug. Tačiau artėjant olimpinėms žaidynėms reikia labai gerai pagalvoti, kokiose varžybose dalyvauti. Reikia skirti laiko treniruotėms ir atsigauti", – pabrėžė G.Sokolovas.

Siūlo rūpintis jaunimu

Kalbėdamas apie aktualijas Lietuvoje, G.Sokolovas pasigedo tinkamesnio požiūrio į sportuojančiuosius ir pabrėžė, kad didžiausia problema – ne pinigai, o jų panaudojimas.

"Pagrindinis dalykas, kur Lietuva turėtų investuoti pinigus – talentų identifikacija ilgalaikių treniruočių laikotarpiu. Tam nereikia labai didelių pinigų, bet investavus į tai finansinė grąža būtų žymiai didesnė. Tie sportininkai, kurie pasiekia aukštą meistriškumą, vis tiek dirbs, nepriklausomai nuo to, ar daug investuosi, ar ne, ir vis tiek pasieks aukštų rezultatų. Žinoma, jie turi būti motyvuojami, apdovanojami už rezultatus, bet nemanau, kad didelių pinigų investavimas tik į elito sportą padės tai sporto šakai. Didžiausia grąža bus, jei investuosime į jaunių sportą", – aiškino G.Sokolovas.


 

Tarp tūkstančių aplink zujančių žmonių Barselonos „Palau Sant Jordi“ arenos koridoriuose dažną dieną galima sutikti inteligentišką, iš pažiūros, kuklų ir iš margos minios neišsiskiriantį vyriškį.

Tiesa, su šiuo lankytoju noriai bendrauja ir ryškiausios pasaulio plaukimo čempionato Barselonoje žvaigždės, ir jų treneriai, ir FINA (Tarptautinės vandens sporto šakų federacijos) vadovai.

„Labas. Smagu, kad pažinote“, - lietuviškai pasisveikina vyras ir smagiai nusišypso.

Buvęs kaunietis Genadijus Sokolovas, fiziologas, mokslininkas, kompiuterinių programų ir treniruočių metodikų kūrėjas, iš tiesu, čia yra viena įdomesnių figūrų. Tiesa, ne eiliniams aistruoliams, o plaukimo specialistams iš viso pasaulio.

Norint apibūdinti daugiau nei dešimtmetį JAV gyvenančio lietuvio profesiją, būtų galima pasakyti ir glaustomis frazėmis: lipdo ateities ir dabarties čempionus. Kuria tobulus atletus, kaip kad geriausias visų laikų pasaulio sportininkas Michaelas Phelpsas. Tituluočiausias ir galbūt geriausias atletas žmonijos istorijoje.

M.Phelpsas, Ryanas Lochte, Natalie Coughlin, Rebecca Soni , Dara Torres – jei sudėtume visus JAV atletų, su kuriais dirbo ir dirba mokslininkas iš Lietuvos, titulus, matyt, reiktų atskiros kompiuterinės programos, norint suskaičiuoti, kiek medalių pelnė Amerikos plaukimo žvaigždės, padedamos lietuvio.

Buvęs penkiakovininkas, užsienyje studijavęs, vėliau Lietuvos kūno kultūros akademijoje dirbęs G.Sokolovas amerikiečių dėmesio sulaukė dėl savo kuriamų unikalių kompiuterinių programų ir duomenų bazių, padedančių sudaryti tokias pat išskirtines treniruočių metodikas, nustatyti plaukikų spragas technikos, fiziologijos ir kitose srityse. G.Sokolovas tapo JAV plaukimo federacijos fiziologijos direktoriumi, su jų plaukikais dirbo trijose olimpiadose. Dabar sėkmingai plėtoja savo verslą – su žmona Birute įkūrė konsultacinę įmonę, rengiančia vandens sporto šakų, triatlono, penkiakovės treniruočių stovyklas. Moksliškai testuoja profesionalius atletus, dirba su ligoniais.

Pastaruoju metu, lietuvio metodika itin domisi FINA specialistai, su juo vysto bendrus projektus visame pasaulyje. Gali būti, kad G.Sokolovas netrukus gaus daugiau progų padirbėti ir savo tėvynės labui.

Juolab, kad mokslininkas visa širdimi serga už Lietuvos plaukikų pergales ir teigia niekada neatsisakysiąs padėti Rūtai Meilutytei ir ne tik jai.

Ar gali būti, kad mūsų plaukimo deimančiukas, spindintis taip ryškiai, kaip įmanoma, dar turi nemenkų rezervų? Tikrai - taip, neabejoja mokslininkas. Atletų be trūkumų nebūna. Gera žinia, kad Rūta dar gali tobulėti bei plaukti dar greičiau!!!

Pirmojoje pokalbio dalyje - mokslininko mintys ir įspūdžiai apie darbą su tituluočiausiu atletu žmonijos istorijoje Michaelu Phelpsu. Rytoj pateiksime antrąją pokalbio dalį, kurioje G. Sokolovas atskleis, kas lėmė stulbinamą Rūtos šuolį, kokie pavojai jos gali tykoti ateityje, kokie garsiausių plaukimo superžvaigždžių pergalių receptai ir daugelį kitų įdomybių.

Padeda FINA ir JAV rinktinei

- Kokie jūsų įspūdžiai iš šio vandens sporto šakų pasaulio čempionato Barselonoje?

- Barselona labai gražus miestas. Mes čia su amerikiečių rinktine dalyvavome pasaulio čempionate prieš 10 metų. Tąsyk varžybos buvo taip pat įspūdingos. Jose legendinis Michaelas Phelpsas laimėjo savo pirmuosius medalius. Atvažiavo 18-metis vaikinas ir pasiėmė, berods, šešis medalius. Ne visus aukso, žinoma. Šiemet įspūdingas tuo, kad atsiranda daug naujų plaukikų. Senoji karta nueina, pasirodo naujoji – dar greitesnė. Ir, be abejo, man čempionatas įspūdingas tuo, kad Rūta Meilutytė plaukia labai įspūdingai, gerina pasaulio rekordus.

- Kaip sekasi jums ir JAV rinktinei?

- Šiuo metu JAV komandoje vyksta kartų kaita. Karjerą baigė M.Phelpsas, baiginėja ir kitos vyrų bei moterų plaukimo žvaigždės. Bet JAV rinktinė pirmaisiais metais po olimpiados atrenka daug  jaunimo. Tai vyksta ne dirbtinai, o natūraliai. 

- Kokia jūsų misija Barselonoje?

- Šiuo atveju aš čia ne su JAV rinktine, o su FINA (Tarptautine vandens sporto federacija). Jie vysto projektą, skirtą pakelti plaukimo lygį besivystančiose šalyse. Mes, mano tyrimų kompanijos atstovai: aš, mano žmona ir mano verslo partneris dirbame su tokiais plaukikais. Jie dažniausiai yra niekam nežinomi, neturi taip vadinamų laiko standartų, bet jie stengiasi tai padaryti. Šalys nėra turtingos, neturi patirties, nežino kaip tai padaryti. Jie nežino treniruočių technikos, metodikos.

Mano dienotvarkė čia gana intensyvi. Iš ryto tariamės su treneriais, kokie sportininkai pas mus ateis. Paskui einu į apšilimo zoną, ten vykdau analizę praėjusios dienos testavimų. Žiūrime video, analizuojame kokias klaidas jie daro. Po rytinės sesijos ištuštėja baseinas ir aš galiu filmuoti bei testuoti sportininkus. Tai trunka apie 3 – 4 valandas. Ir taip kasdien. Spėju pabendrauti ir su lietuviais, per rytines lengvesnes treniruotes. Persimetame žodžiais ir su treneriais.

- Kokias pastebite dabartines plaukimo tendencijas?

- Prieš keletą metų, kai buvo leidžiami „greitieji“ poliuretano plaukimo kostiumai, buvo masiškai gerinami pasaulio rekordai. Tik vienas kitas išsilaikė. Kai kuriose rungtyse net apie dešimt sportininkų ėmė plaukti greičiau nei buvęs pasaulio rekordas, pasiektas be kostiumo! Tai buvo neįtikėtinas šuolis ir jokiom treniruočių metodikom jo nepaaiškinsi. Tik dėl kostiumų, kurie atletams suteikė “plūdumą”, jie slydo vandens paviršiumi. Visi galvojo, kad tų kostiumų nebegalima atšaukti, nes pasiekti rekordai, kurių be kostiumų niekas nepagerins dar dvidešimt metų. Bet aš žinau, kad žmogaus galimybės plaukti greičiau yra neribotos. Kas dabar atrodo fantastiškai greita, po 5 metų bus normalus rezultatas. Amerikoje mes turime grupę jaunuolių, kurie jau gerina M.Phelpso ir kitų buvusių lyderių rekordus. Jie plaukia greičiau nei buvę fenomenai, kai jiems buvo tiek pat metų.

Kaip sukurti naują M.Phelpsą

-  JAV rinktinei neatstovauja M. Phelpsas – tituluočiausias ir galbūt geriausias atletas žmonijos istorijoje. Ar teigiate, kad amerikiečiai turi jam lygiavertę pamainą?

- Nepakeičiamų žmonių nėra. Jaunimas labai stipriai tobulėja būtent ir dėl to, kad M. Phelpsas užleido vietą jiems. Iki to laiko talentingam plaukikui Amerikoje buvo beveik neįmanoma patekti į svarbiausias varžybas, jei jis plaukė tose rungtyse, kur karaliauja Michaelas. Būdavo kuriozinių situacijų – žmogus – trečias pasaulyje, bet negali dalyvauti pasaulio čempionate, nes neįveikia JAV atrankos barjero. O tam turi aplenkti arba 18 kartų olimpinį čempioną M.Phelpsą, arba Ryaną Lochte (penkis kartus olimpinį čempioną). Jaunuoliai sakydavo: tai neįmanoma! Ir keisdavo rungtį. Taip Amerika netekdavo beveik garantuoto bronzos medalio.
Žinoma, žiūrint strategine prasme, pasaulyje susidomėjimas plaukimu kažkiek nuslūgo, nes nėra tokios superžvaigždės kaip M.Phelpsas. Būtent jo fenomenas aistruolių akyse smarkiai pakėlė plaukimo prestižą.

- Beje, 2008 metais plačiai nuskambėjo istorija, kai M.Phelpsas per Pekino olimpines žaidynes vieną savo aukso medalių įteikė jums...

- Taip, labai malonūs prisiminimai. Po vienos paskutiniųjų rungčių jis priėjo prie manęs ir nusišypsojo: „Čia medalis – tau. Aš turiu jų pakankamai“ (juokiasi. – aut. past.). Jis - geras draugas, bendraujame iki šiol. Jis buvo atvykęs ir į Barseloną keletui dienų.

- Daugelio žmonių nuomone, M.Phelpsas sportinę karjerą baigė per jaunas, berods 27-erių. Sakoma, kad ilgesnį laiką profesionaliai nebesportuojantis žmogus, niekada nebebus toks pat geras, kaip karjeros viršūnėje. Ar, jūsų nuomone, jis dabar panorėjęs galėtų grįžti į tą patį fenomenalų lygį, kuriame buvo?

- Žinoma! Galbūt jam būtų sunkiau grįžti į 200 metrų nuotolio rungtį, bet savo šimtą metrų jis galėtų plaukti taip pat gerai, kaip iki tol. Paskaičiuokime: 100 metrų laisvu stiliumi, 100 m ”delfinu”, dvi estafetės – ir potencialiai Amerika turi 4 aukso medalius kitoje olimpiadoje (šypsosi – aut. past.). Manau, jam sugrįžimui pakaktų metelių, pusantrų. Kita vertus, ar jis dar turėtų motyvacijos. Jis man sakė: “Na, gerai: 20 aukso medalių ar 18-ka. Koks skirtumas?”.

- Vis dėlto tokių atletų kaip M.Phelpsas pasaulyje nebuvo ir, jei kalbėtume apie titulus, būkime atviri, matyt, nebebus. Išduokite šio sporto fenomeno paslaptį?

- Daug dalykų susitelkė viename žmoguje. Pirmiausia, fiziologija. Jis puikiai sutvertas plaukimui. Ilgas kūnas, trumpos kojos. Jo balansas, pusiausvyra vandenyje yra geresnis. Jei ilgesnės kojos, jos labiau senka į vandenį. Trumpesnės lengviau laikosi vandens paviršiuje. Dėl to kūno padėtis yra kitokia. Jis ilgiau būna horizontalioje padėtyje, todėl išeikvoja mažiau energijos išlaikyti kūną paviršiuje. Jo rankos – didžiulės, turbūt ilgesnės už jo kojas. Tai leidžia atlikti ilgesnį grybšnį, kai jis plaukia. Darbštumas – viena pagrindinių savybių plaukikams. Michaelas buvo pasišventęs darbui. Jis vandenyje treniruodavosi po 3 – 4 kartus kasdien. Dar ardavo ir salėje. Aš nežinau jokio kito plaukiko, kuris tiek laiko praleistų vandenyje. Ir visa tai jis darė nuo 6 metų iki 27-erių. 21-erius metus!

- Atrodytų, kad turint šias savybes talentui ir nebelieka vietos?

- Anaiptol. Dievas jam davė kūną. O jis išsivystė dar ir talentą darbui. Be abejo, jam tiko ir treniruočių metodikos, ir moksliniai testavimai. Viskas idealiai sutapo ir įsižiebė tokia megažvaigždė.

(antroji dalis - rytoj)

Olimpinė ir pasaulio čempionė Rūta Meilutytė šeštadienio rytą pradėjo kovą dėl antro aukso medalio. 16-metė kaunietė, Barselonoje jau nukovusi pirmąjį titulą 100 metrų plaukimo krūtine rungtyje, šiandien startuos perpus trumpesnės distancijos varžybose. Vakare lietuvės laukia pusfinalis.

Jei neįvyks netikėtumų, sekmadienį ji kovos rungties finale. Nepaisant, rusės Julijos Jefimovos pasiekto pasaulio rekordo atrankos plaukime, aukso medalį pelniusi bei pasaulio rekordą 100 m distancijoje taip pat pasiekusi R.Meilutytė laikoma ir šios rungties favorite.

Barselonoje viešėjusio plaukimo eksperto Genadijaus Sokolovo nuomone, R.Meilutytė yra pajėgi laimėti dar vieną titulą.

"Linkiu jai laimėti auksą ir pagerinti dar vieną pasaulio rekordą. Ji įrodė, kad yra pajėgi tai padaryti", - sakė G. Sokolovas.

Per dešimtį metų JAV rinktinės trenerių štabe dirbantis buvęs kaunietis mokslininkas padėjo amerikiečiams išugdyti ne vieną pasaulinę žvaigždę. Atsilygindamas už pastangas, įdėtas į jo pergales, legendinis JAV plaukikas Michaelas Phelpsas lietuviui net įteikė vieną iš savo 18 olimpinių aukso medalių.

Tituluočiausiu ir geriausiu atletu žmonijos istorijoje vadinamas M. Phelpsas G. Sokolovui, atliekančiam išsamius testus, sudarinėjančiam treniruočių metodikas pagal unikalias savo sukurtas kompiuterines programas, dėkojo ir ne už vieną pasaulio čempionatų auksą, kurių jis laimėjo net 26.

Nors R. Meilutytės sąskaitoje kol kas tik vienas ilgojo (50 metrų) baseino planetos čempionės titulas, G. Sokolovas įsitikinęs, jog lietuvei ne tik realu laimėti šiandien prasidedančią rungtį, bet ir ateityje lygiuotis į pasaulio plaukimo legendą M. Phelpsą.

„R. Meilutytė, kaip ir karjerą jau baigęs M. Phelpsas, labai stipri po vandeniu. Panėrimo fazėje ji beveik visada lenkia varžoves. Pridurčiau, kad Rūta žymiai techniškesnė nei to paties amžiaus buvo M. Phelpsas“, - Barselonoje „Kauno dienai“ analizavo G. Sokolovas.

„M. Phelpsas prieš visus daugelį metų laimėdavo ne dėlto, kad buvo labai techniškas, o todėl, kad buvo nepaprastai ištvermingas. Visi žavėdavosi, kaip Michaelas nuostabiai startuoja ir neria bei galingai plaukia po vandeniu. Esą taip jis laimi savo sekundes prieš visus varžovus. O iš tiesu buvo plaukikų, kuriems M. Phelpsas visada pralaimėdavo startą. Savo pranašumą jis susikraudavo ne startuodamas, ne pirmame,  o paskutiniame posūkyje. Kai visi jau uždusę, o jis sugebėdavo atidirbti tuo pačiu, vienodu intensyvumu. Bėgant metams Michaelas tobulėjo ir karjeros pabaigoje jo plaukimo technika tapo beveik ideali. Bet šiuo metu Rūta turi geresnes pozicijas augimui. Tikiu, kad ji padovanos Lietuvai dar vieną medalį“, - kalbėjo plaukimo ekspertas.

Platesnį interviu su G. Sokolovu skaitykite šeštadienio "Kauno dienos" dienraštyje.