Pasak Seimo nario L. Kasčiūno, Georgijaus juostelė yra tapusi Rusijos imperializmo simboliu, tad siekiama uždrausti ją nešioti viešosiose erdvėse.

„Aš galiu suprasti, kai jie ten (į Pergalės dienos minėjimą. - ELTA) eina. Bet kai eina, turi neturėti simbolikos, kuri skiriasi nuo mūsų tautinės istorinės atminties. Ar tai būtų sovietų simbolika, ar būtų modernizuota Georgijaus juostelė, kuri yra tapusi Rusijos imperializmo simboliu. Esame su A. Ažubaliu pasiūlę, kad ši juostelė būtų prilyginta sovietinei ir nacistinei simbolikai ir už jos nešiojimą viešojoje erdvėje būtų baudžiama. Laukiam valdančiųjų politinės valios, kad tas klausimas būtų svarstytas“, - teigė konservatorius pikete prie Rusijos Federacijos ambasados.

Buvusio užsienio reikalų ministro A. Ažubalio manymu, klausimas į darbotvarkę dar nėra įtrauktas, nes, esą valdantiesiems trūksta politinio ir istorinio raštingumo.

„Didele dalimi tai lemia jų politinis ir istorinis neraštingumas. Kitas dalykas - skaičiuoja balsus. Lietuvos valstybės istorija, valstybės orumas ir prestižas negali būti skaičiuojamas rinkėjų balsais“, - sakė politikas.

V. Putino režimas nėra amžinas, tai mes, kaip valstybė, turime to nepamiršti ir visąlaik didinti spaudimą per mūsų diplomatinius kanalus.

Pasak jo, šiuo metu vykstanti dezinformacija prieš Lietuvos pokario istoriją gali pakenkti šalies santykiams su strateginiais partneriais.

„Ką Vladimiro Putino Rusija galvoja - mes žinome, daug vilčių neturime, tačiau ta kompanija, kuri pasiekia partnerius Vakaruose, žeidžia Lietuvos autoritetą, kelia tam tikras abejones, klausimus. Štai kodėl, manau, Užsienio reikalų ministerija, Seimas, Vyriausybė turi skirti labai rimtą dėmesį. Nes paskui, jei tavimi kažkas suabejoja, kyla dviprasmybės tavo nuostatoms, tada labai sunku kalbėtis su partneriais. Tad norime atkreipti Seimo pirmininko dėmesį į tai“, - tikino konservatorius.

Ketvirtadienį Seimo narių surengtu piketu buvo siekiama ne tik priminti, kad Rusijoje gegužės 9 dieną minima Pergalės diena Lietuvai tėra dar vienos okupacijos pradžia, tačiau taip pat reikalaujama Rusijos išduoti Sausio 13-osios bylos nuteistuosius.

Pasak L. Kasčiūno, Lietuva turėtų nenustoti siekti šioje byloje teisingumo, nepaisant to, kad šiandien Rusijos pozicija yra aiški.

„Rusija yra ta šalis, kuriai reikia prekiauti su ES, reikia Vakarų investicijų ir, jeigu mūsų diplomatų pastangomis Sausio 13-osios kaltųjų išdavimo klausimus pavyktų perkelti į tarptautines institucijas, tai gali duoti rezultatų. V. Putino režimas nėra amžinas, tai mes, kaip valstybė, turime to nepamiršti ir visąlaik didinti spaudimą per mūsų diplomatinius kanalus. Priminsiu, kad 65 nuteistieji toje byloje vis dar slapstosi Rusijoje.

Žinote, kokiais 1955 metais niekas netikėjo, kad Sovietų sąjunga gali žlugti, bet praėjo 30 ar 40 metų ir sužlugo, daug kas pasikeitė. Turime kaip valstybė mąstyti ilgalaikėje perspektyvoje, klausimai turi būti laikomi darbotvarkėje“, - tikino jis.

Rusijoje ir rusų bendruomenėse gegužės 9-ąją minima pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Tuo metu Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją.

Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, Lietuva liko ją okupavusios ir represijas prieš taikius gyventojus vykdžiusios Sovietų sąjungos sudėtyje.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė atitinkamai Administracinių nusižengimų kodekso pataisai. Už ją balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo dešimt, susilaikė 25 parlamentarai.

Papildyti kodeksą pasiūlė grupė parlamentarų iš opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos.

„Akivaizdu, kad šitas simbolis jau kelerius metus yra tapęs Rusijos imperializmo simboliu“, – pristatydamas projektą teigė vienas iš jo autorių Laurynas Kasčiūnas.

Anot jo, jau kurį laiką šis simbolis kursto neapykantą, nesantaiką, todėl siūloma jo naudojimą riboti kaip kitus nacistinius ir komunistinis simbolis.

Pagal projektą, už dvispalvės juodai oranžinės Georgijaus (Šv. Jurgio) juostų platinimą, naudojimą susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose arba kitokį demonstravimą būtų baudžiama nuo 150 iki 300 eurų.

Anot projekto autorių, nors pagal tikrąją reikšmę Georgijaus juostos naudojamos ir priminti apie Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare, ir pagerbti jame dalyvavusius sovietų karius, Lietuva neturi ko švęsti, nes jai šio karo pabaiga atnešė 50 metų trukusią Sovietų Sąjungos okupaciją, tremtis.

Konservatoriaus Arvydo Anušausko teigimu, minėtos juostelės tapo Rusijos agresijos simboliu.

„Mes išsigalvojame daugiau priešų negu, ko gero, ir kenkia ta juostelė. Kiek mačiau, labiausiai pagyvenę žmonės 70 metų, gal 80, 90 metų nešioja tą juostelę. Ar tikrai mes dabar vaikščiosime, ieškosime ir tuos žmones bausime. Tie žmonės, kurie kariavo, gal kitaip suvokia tą gyvenimą, tą pasaulį ir mes dabar bandysime tą jų mąstyseną perlenkti?“ – stebėjosi „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava.

Socialdemokratas Algirdas Sysas klausė, kokią kitą spalvą ketinama uždrausti.

„Gal paprasčiausiai reikėtų uždrausti Rusiją ir būtų padėti visi taškai, ir daugiau nieko nedarytume“, – ironizavo jis.

L. Kasčiūno teigimu, Georgijaus juostelės išplito 2005 metais, kai Kremlius pradėjo aktyvesnę priešišką politiką kaimynų atžvilgiu.

Toliau projektą svarstys Seimo komitetai ir komisijos. Prie jo grįžti parlamentas planuoja per rudens sesiją.

Pastatė paminklą atamanui

Šv. Jurgio juosta yra dvispalvis kaspinas, naudojamas su šv. Jurgio ordinu. Ši juostelė pastaruoju metu yra tapusi Sovietų Sąjungos pergalės prieš hitlerinę Vokietiją simboliu.

Ir pirmadienį Klaipėdoje per Pergalės dienos minėjimą skambėjo kaltinimai esą čia norima perrašyti istoriją, negerbiami veteranai. Panašu, kad istorijoje pasiklydę žmonės painioja faktus ir kartais fetišizuoja savo pačių priešus.

Juodos ir oranžinės spalvų dryžuotą juostelę bei ordiną prie jos nešiojo ir Sovietų Sąjungos priešininkai paskutiniame kare.

Istorijos žinovams jokia paslaptis, kad nemažai ne tik pavienių rusų, bet ir visi jų kariniai junginiai kariavo Vokietijos pusėje.

Šiandien Rusijoje jiems statomi paminklai. Vienas tokių – Piotras Krasnovas, Dono kazokų atamanas, Antrojo pasaulinio karo metais kovęsis prieš Raudonąją armiją.

Karo metais darytose nuotraukose atamanas užfiksuotas vilkintis vokišką uniformą, o jo krūtinę puošia šv. Jurgio ordinas, kurio juostelę taip uoliai šiomis dienomis segėjo pergale didžiavęsi Raudonosios armijos karių palikuonys.

Šis atamanas nuo pat Spalio revoliucijos 1917 m. viešai deklaravo, kad yra sąmoningas ir aktyvus tarybų valdžios priešas.

Šios asmenybės įamžinimo paminklas 2006 m. iškilo Rostovo srityje, Šolochovo rajone. Dono kazokams atminti pastatytas visas memorialas, o jo centre – P.Krasnovo figūra. Atidengiant šį memorialą dalyvavo aukšti Stačiatikių bažnyčios atstovai, vietos administracijos žmonės bei kazokai – vermachto veteranai.

O štai Maskvoje, Visų Šventųjų cerkvės šventoriuje, pastatytas paminklas 15-ojo kavalerijos korpuso kazokams, kovojusiems Vokietijos pusėje. Vienais metais prieš gegužės 9-ąją kažkas šį paminklą sudaužė. Policija pradėjo tyrimą dėl vandališkų veiksmų.

Suomijos karinis ir politinis veikėjas baronas Karlas Gustavas Emilis Manerheimas – Rusijos imperijos kariuomenės generolas leitenantas, Suomijos kariuomenės vadas, Suomijos prezidentas taip pat buvo šv. Jurgio ordino kavalierius ir tuo pačiu Suomijos karo metu kovojo prieš Sovietų Sąjungos kariuomenę. Jo uniformą puošė du kryžiai – šv. Jurgio ir vokiškas.

Prieš sovietus – visos armijos

Rusijos istorikas Valerijus Diominas yra išvardijęs, jog Vokietijos pusėje prieš Sovietų Sąjungą karo metais kovojo generolo Andrejaus Vlasovo vadovaujama Rusijos išsivadavimo armija, Rusijos nacionalinė armija, vedama Boriso Smyslovskio, Rusijos liaudies nacionalinė armija, vadovaujama Sergejaus Ivanovo ir Konstantino Kromiadi, Rusų savanoriškoji Nikolajaus Sachnovskio divizija.

Taip pat Rusų išsivadavimo liaudies armija, vadovaujama Bronislavo Kaminskio, vėliau performuota į 29-ąją SS grenadierių diviziją, Rusų korpusas, vedamas į priekį Boriso Šteifono, 1-oji kazokų kavalerijos divizija, vadovaujama Helmuto fon Panvico, Pirmoji ir Antroji kazokų brigados, vėliau tapusios divizijomis.

Jaunimui – atskira uniforma

Rusų karo istorikas Dmitrijus Žukovas rašė: "SS daliniai, kaip žinia, buvo laikomi vieningosios Europos karinių pajėgų elitu kovoje su bolševizmu". Šiuose daliniuose kovėsi daugybė slavų.

Iš 39 SS divizijų penkios buvo išskirtinai slaviškos. Pirmuoju rusų SS padaliniu tapo savanoriškasis SS pulkas "Variagas".

Pirmosios rusiškosios nacionalinės SS brigados "Družina" kariai vilkėjo rudus marškinius, pilkus švarkus, ant rankovių turėjo antsiuvus "Už Rusią!", o galvos apdangalus puošė tradicinė kaukolė.

SS padaliniuose kovėsi ir rusų vaikinai bei merginos. Nuo 1944 m. jiems buvo sukurta speciali organizacija "SS auklėtiniai". Jie nešiojo panašią į hitlerjugendo uniformą, ant kairės rankovės – baltos, mėlynos ir raudonos spalvų raištį, kurio viduryje buvo rombas su Andriejaus vėliava (dvi susikryžiavusios mėlynos juostos baltame fone). Jie nešiojo ir juodą trikampį su SS emblema.

Žuvusieji jų nesuprastų

Karo istorikai yra suskaičiavę 30 rusų tautybės aukštų karininkų bei eilinių karių už karinius nuopelnus bei žygdarbius gavusių apdovanojimus su šv. Jurgio juostele.

Kai kurie jų senatvės sulaukė Vakarų Europoje ar Amerikoje ir ten buvo palaidoti, kiti buvo nuteisti mirties bausme Sovietų Sąjungoje ir sušaudyti iškart po karo.

Tie, kas žino šiuos faktus, supranta, kad šv. Jurgio juosta neturi nieko bendra su Sovietų Sąjungos pergale prieš hitlerinę Vokietiją.

Tad žmones, kurie Pergalės dieną ateina pagerbti savo žuvusių tautiečių, prisisegę dryžuotas juosteles, galima įtarti šventvagyste. Juk šią juostelę už ypatingus nuopelnus kartu su ordinu buvo gavę ir nuožmūs jų priešai.

Karą pradėjo drauge

"Labai seniai galvoju apie šio simbolio naudojimą. Man į galvą ateina tik viena mintis – jo reikėjo tam, kad būtų lengviau užmiršti ar supainioti tikrąją istoriją, – svarstė Antrojo pasaulinio karo žinovas Egidijus Kazlauskis. – Šie žmonės jau yra užmiršę tikrąją istoriją. Jie tiesiog neturi kaip pateisinti tikrosios tiesos. Vienintelis dalykas, ką jie dar gali pasakyti: "Mes laimėjome". Iš tiesų laimėjo visas pasaulis, apie 60 valstybių. Kažkodėl dabar nebekalbama, kad sovietai kartu su vokiečiais pradėjo Antrąjį pasaulinį karą."

1939 m. rugsėjo 1 d. vokiečiai užpuolė Lenkiją, o po 17 dienų sovietai puolė Vakarų Ukrainą, Vakarų Baltarusiją ir Vakarų Lenkiją.

E.Kazlauskis priminė, kad šv. Jurgio juostelė ne pirmą kartą imta eksploatuoti. Ji atsirado dar Jekaterinos II laikais, ją turėjo ypatingai gerai paruošti elitiniai gvardijos ekipažų daliniai. Vėliau ją nešiojo jūreiviai.

"Manoma, kad tuometės Rusijos teritorijoje galėjo būti iki šešių milijonų Sovietų Sąjungos piliečių, kariavusių prieš bolševizmą, kariavusių vokiečių pusėje. Jie taip pat priėmė tą šv. Jurgio juostelę. 1943 m. J.Stalinas, matydamas, kad karinė moralė krinka, pakeitė uniformą, grąžino blizgančius caro armijos antpečius, atsisakė minties jėga nešti į pasaulį Trečiojo internacionalo idėjas ir įsteigė Šlovės ordiną, panaudodamas tą pačią šv. Jurgio juostelę, tokią pat, kokia buvo Georgijaus kryžiaus juostelė, – pasakojo E.Kazlauskis. – Tuo metu Vlasovas taip pat perima šį simbolį."

Sausį vykusiame miesto tarybos posėdyje su švarko atlape įsegta Georgijaus juostele pasirodęs Viačeslavas Titovas pasielgė neetiškai. Taip nusprendė uostamiesčio Etikos komisija.

Kontroversiškais pareiškimais Lietuvos atžvilgiu garsėjantis Klaipėdos miesto tarybos narys V.Titovas Etikos komisijos dėmesio sulaukė dėl savo veiksmų šių metų sausio pabaigoje.

Į tuomet vykusį tarybos posėdį Lietuvos rusų sąjungos atstovas atėjo "pasipuošęs" švarko atlape įsegta Georgijaus juostele. V.Titovas dar pasakė, kad taip jis esą išreiškia pagarbą prieš daugiau nei septynis dešimtmečius "Klaipėdą išvadavusiems Raudonosios armijos kariams".

Neseniai posėdžiavę Etikos komisijos nariai vienbalsiai nusprendė, kad toks minėto politiko elgesys buvo neetiškas.

Komisijos pirmininkės Aldonos Staponkienės teigimu, V.Titovui rekomenduota suderinti savo elgesį ir veiklą su Valstybės politikų elgesio kodeksu bei kitais nustatytais elgesio principais ir reikalavimais.

Anot A.Staponkienės, pasisakę komisijos nariai vienbalsiai nusprendė, kad, vertinant susiklosčiusią geopolitinę situaciją, Georgijaus juostos ryšėjimas kursto tautinę nesantaiką bei demonstruoja nepagarbą tarybos nariams bei tarybai kaip institucijai.

"Tarybos narys pasielgė neetiškai. Yra pripažinta, kad toks elgesys neatitinka politiko elgesio principų. Politikas turi elgtis taip, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių", – pastebėjo A.Staponkienė.

Etikos komisijos posėdžio metu pats V.Titovas nebuvo linkęs pripažinti savo kaltės. Jis dar kartą pabrėžė, kad, jo nuomone, įsisegdamas Georgijaus juostelę pagerbė už Klaipėdos išvadavimą žuvusius Raudonosios armijos karius.

Draudimas demonstruoti Georgijaus juostelę, kuri nuo sovietinės okupacijos nukentėjusioms šalims yra įgijusi neigiamą imperialistinę reikšmę, atvestų prie dar vieno susipriešinimo ir leistų Kremliaus informaciniame kare panaudoti tai prieš Lietuvą, sako Vilniaus universiteto istorikas Algirdas Jakubčionis, komentuodamas grupės konservatorių iniciatyvą.

„Sutinku, kad tai yra simbolis, kuris yra neigiamas Lietuvai, Latvijai, Estijai ir kitoms valstybėms. Ne veltui Lietuvoje atsirado pavadinimas, kad tai yra kolorado juostelės, tautinėje savimonėje tai suprantama vienpusiškai. Kada jos yra įgavusios tokį rusiškąjį sureikšminimą, manau, kad šitas domėjimasis atves dar prie vieno, dar didesnio susipriešinimo“, - BNS sakė A.Jakubčionis.

„Tai bus dar vienas dalykas, kad štai, čia draudžia ir panašiai. Ne tik galėtų būti išnaudojama (propagandai), bet tai ir bus“, - teigė jis, paklaustas, kaip į tokį Lietuvos draudimą reaguotų Rusija.

Istorikas aiškino, jog Georgijaus arba šventojo Jurgio juosta buvo vienas iš Carinės Rusijos kareivių apdovanojimo ženklų, kuris Rusijoje tapo nepageidaujamu į valdžią atėjus bolševikams. Juostelės vėl buvo prisimintos Antrojo pasaulinio karo metais, atkūrus vadinamuosius gvardijos dalinius - tuomet vėl leista nešioti pasižymėjusiems kareiviams Georgijaus ordinus. Tačiau sovietmečiu šis simbolis vėl buvo nustumtas į periferiją.

Dar vieną renesansą, anot A.Jakubčionio, Georgijaus juosta išgyveno subyrėjus Sovietų Sąjungai, kai šis simbolis, jo manymu, leido SSRS sudėtyje buvusių respublikų rusakalbiams „išskirti save kaip pasiekusius pergalę arba kaip sugebėjusius „išvaduoti“.

„Pirmas dalykas, kad jis (simbolis) pernelyg imtas naudoti rusiškoje propagandoje: prie Antakalnio kapinių gegužės 9-ąją dieną šias juosteles dovanoja visiems, kurie ateina. Tai iš esmės padaryta rusiško jaunimo, rusiško patriotinio auklėjimo dvasioje, kaip vienas iš simbolių,- paaiškino istorikas. -Realiai tai reiškia senų Rusijos imperijos karinių tradicijų atgimimą ir vartoti tai kaip sovietinį simbolį turbūt negalima - reikia žiūrėti platesnį kontekstą: tai yra vienas iš imperinių karų simbolių. Iš esmės, Baltijos šalys jį turbūt supranta vienpusiškai: mes jus užkariavome ir tuo didžiuojamės juos nešiodami“.

Grupė konservatorių penktadienį registravo įstatymų pataisas, kuriomis siūloma neleisti platinti ir naudoti Georgijaus juostelės, priskiriant ją draudžiamiems simboliams.

Jų teigimu, po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Rusijos remiamų separatistų karinių veiksmų Rytų Ukrainoje, Georgijaus juosta įgavo ir naują reikšmę - ji tapo Rusijos karinės agresijos, imperialistinių ambicijų, provokacijų, tautinės nesantaikos simboliu ir priemone identifikuoti tariamą priešą.

Lietuvoje draudžiama viešai demonstruoti nacistinę ar sovietinę simboliką. Georgijaus juostelės prie tokios simbolikos nėra priskiriamos.

Grupė konservatorių siūlo neleisti platinti ir naudoti Georgijaus juostelės, priskiriant ją draudžiamiems simboliams.

Tai numatančias Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Susirinkimų įstatymo pataisas Seime registravo konservatoriai Paulius Saudargas, Valentinas Stundys ir Rimantas Jonas Dagys.

Konservatoriai nurodo, kad nuo 2005-ųjų, kai buvo minimos 60-osios Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinės, pradėtos naudoti dvispalvės oranžinės juostelės yra įrankis „sukelti nostalgiją tiems laikams“ ir sustiprinti kai kurių rusakalbių ir kitų asmenų palankumą Rusijos vykdomai politikai.

„Nors Rusijoje oficialiai buvo skelbiama, kad tai nėra politinis ar ideologinis simbolis ir negali būti naudojamas politinių partijų ar kitų judėjimų savireklamos tikslais, šią „taisyklę“ greitai sulaužė Kremlius – Georgijaus juosta pradėta naudoti kaip dabartinės Rusijos valdžios ir galios simbolis“, - rašoma Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pranešime.

Anot pataisų iniciatorių, tradicija pradėta „eksportuoti“ į kaimynines valstybes, į procesą įtraukiant ir Rusijos ambasadas, o po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir Rusijos remiamų separatistų karinių veiksmų Rytų Ukrainoje Georgijaus juosta tapo „Rusijos karinės agresijos, imperialistinių ambicijų, provokacijų, tautinės nesantaikos simboliu“.

Jie primena, jog Lietuvai Sovietų Sąjungos pergalė atnešė beveik pusę amžiaus trukusią okupaciją, kurios metu per 300 tūkst. gyventojų buvo ištremta į Sibirą, partizaniniame pasipriešinime žuvo daugiau nei 20 tūkst. piliečių.

„Todėl tiek istorinė, tiek ir dabartinė Georgijaus juostelės reikšmė suteikia pakankamai priežasčių reglamentuoti šio simbolio naudojimą viešumoje priskiriant jį prie draudžiamų sovietinių simbolių“, - teigia parlamentarai.

Lietuvoje draudžiama viešai demonstruoti nacistinę ar sovietinę simboliką - Georgijaus juostelės prie tokios simbolikos nėra priskiriamos.

Klaipėdos tarybos narys Viačeslavas Titovas vėl "sužibėjo". Politikas į uostamiesčio tarybos posėdį atėjo į švarko atlapą įsisegęs Georgijaus juostelę. Šį akibrokštą jo kolegos traktavo kaip politinę provokaciją. V.Titovas aiškino, kad tai jo pagarbos ženklas "Klaipėdą išvadavusiems Raudonosios armijos kariams".

"Šiandien man šventė"

Kontroversiškais pareiškimais Lietuvos atžvilgiu garsėjantis klaipėdietis – Lietuvos rusų sąjungos lyderis V.Titovas, vienintelis iš jo partijos bendražygių per praėjusius savivaldos rinkimus laimėjęs miesto tarybos nario mandatą, į vakarykštį tarybos posėdį vėlavo.

Galop salėje jis pasirodė segėdamas Georgijaus juostelę, kuri pastaruoju metu siejama su militaristine ir ekspansine Rusijos Federacijos užsienio politika.

Posėdžiui pirmininkavęs meras Vytautas Grubliauskas V.Titovui pareiškė pastabą, kad panašios simbolikos demonstravimas šiuo atveju yra neetiškas.

Atsakydamas V.Titovas rėžė kalbą, kad "šiandien – jam šventė, nes sausio 28-ąją prieš 71 metus Klaipėda buvo išvaduota iš vokiškųjų fašistų", ir pakvietė visus tarybos narius į mitingą prie Raudonosios armijos memorialo.

Mėgino nulupti ir kibo į atlapus

Po šio "apsišaudymo" kitas tarybos narys Audrius Vaišvila staiga atsisuko į V.Titovą ir pamėgino tą juostelę iš jo atlapo išplėšti.

Nedaug trūko, kad viskas būtų pasibaigę muštynėmis, kaip kartais nutinka Ukrainos radoje ar Japonijos parlamente.

Tačiau meras situaciją suvaldė, liepęs liautis. Naujai suremontuotoje savivaldybės posėdžių salėje tuokart kraujo praliejimo išvengta.

"Mano demaršas buvo sąmoningas, norėjau nuplėšti tą juostelę. Kolega pasielgė labai negražiai, nes su ta juostele, tuo ženklu, dabartinė Rusija eina per visą pasaulį – įvykiai Gruzijoje, Ukrainoje, Sirijoje. Tai rodo, kad Rusija nėra taiki ir demokratiška valstybė, ir tie simboliai čia nepriimtini", – dėstė A.Vaišvila.

Istorijos versija

Pakiliai nusiteikęs V.Titovas tikino, kad jam šiandien svarbi diena, todėl jis taip ir pasipuošė.

"Gal kas pamiršo, kad sausio 28 dieną, 71 metų atgal, buvo atsilaisvintas mūsų miestas nuo fašistas jėgos. Tuos metus čia mirė labai daug kareivių, lietuvių ir rusų. Visi kariauja už tai, kad mes visi ramiai taikiai čia gyventume, augintų mūsų vaikai, anūkai, gyventų šitoje žemėje. Tai – gerbiamas ženklas. Čia skaitosi, pobeda dobra nad zlom", – taip savo pasidabinimo priežastį Georgijaus juostele žurnalistams lietuviškai mėgino paaiškinti Klaipėdoje gimęs ir augęs politikas (kalba netaisyta – A.D.).

V.Titovas labai stebėjosi, kodėl tarybos nariams ir merui nepatinka jo puošmena. Esą jam irgi daug kas nepatinka, bet, pasak V.Titovo, "reikia gerbti visas istorijos versijas".

Įstatymams nenusižengė

Pasak V.Grubliausko, segėdamas Georgijaus juostelę viešoje vietoje V.Titovas Lietuvos Respublikos įstatymams nenusižengė.

"Įstatyme, kuriuo draudžiama viešai demonstruoti sovietinę okupaciją ar sovietinę praeitį vaizduojančius simbolius, tos juostelės įrašyta nėra. Tad teisiškai jos segėjimas nėra draudžiamas. Bet yra kitas šio klausimo aspektas – kaip šis ženklas visuomenėje yra vertinamas ir suprantamas. Kalbant apie pilietinę, moralinę, politinę poziciją, jeigu tam tikras simbolis, nors ir neuždraustas, kelia įtampą, jį viešai demonstruoti nėra sąmoningo politiko ženklas", – mano V.Grubliauskas.

Mero įsitikinimu, šis V.Titovo pasirodymas yra ne kas kita, o noras susireikšminti, gauti nemokamos reklamos, tačiau tarybos posėdis – "ne pati tinkamiausia vieta demonstruoti savo politines simpatijas".

Neatlaikė konservatorių nervai

Po pirmosios tarybos posėdžio pertraukos buvo matyti, kad įtampa dėl Georgijaus juostelės neatslūgo.

Konservatorius Arūnas Barbšys pasiteiravo mero, gal Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariams derėtų palikti salę, kad "nematytų kolorado spalvų".

"Ką mes žinome, gal V.Titovas išsitrauks Kalašnikovo automatą ir mus visus čia iššaudys?" – klausė A.Barbšys.

Meras pasiūlė nesivelti į provokacijas ir pasakė, kad dėl to išeiti iš posėdžio neverta.

V.Titovas užsiplieskė, kad jam gėda dėl A.Barbšio kalbų, ir pagrasino dėl to kreiptis į prokuratūrą.

V.Grubliauskas grasinimus nutraukė išjungdamas V.Titovo mikrofoną ir reziumavo, kad dėl paties V.Titovo elgesio teks kreiptis į Klaipėdos tarybos Etikos komisiją.

Tą patį savo ruožtu pažadėjo ir V.Titovas.

Galiausiai konservatoriai išplatino frakcijos pareiškimą, kuriame pareiškė, kad protestuoja prieš V.Titovo pasirodymą tarybos posėdyje su atlape prisegta Georgijaus juostele ir vertina šį jo poelgį kaip provokaciją.

"Frakcijos nariai Georgijaus juostelės viešą demonstravimą tapatina su karine agresija ir Ukrainos Krymo okupavimu, o 1945 m. sausio mėn. Klaipėdos miesto "išlaisvinimą" vertina kaip karo tarp komunistinės Sovietų Sąjungos ir fašistinės Vokietijos epizodą, kuris Lietuvos kraštui reiškė vieno okupanto pakeitimą kitu", – rašoma vakarykščiame konservatorių frakcijos pareiškime.

"Netoleruoju tokių provokacijų, matau, kad V.Titovas ir toliau tęsia savo tokią veiklą, kuri jo partijai ir jam pačiam garbės tikrai nedaro", – teigė tarybos narys Laisvūnas Kavaliauskas.

Mitinge vengė simbolikos

Liberalų sąjūdžio atstovas tarybos narys Algirdas Grublys geranoriškai mėgino V.Titovą įkalbėti nusisegti tiek aistrų sukėlusią juostelę, bet šis buvo nepajudinamas.

"Nueisite prie karių memorialo į minėjimą, na, ten ir įsisekite savo simbolius. Kam dabar reikia tyčiotis iš visų tarybos narių? Jei karo veteranas, gvardietis segi Georgijaus juostelę – pagarba jam, bet čia žmogus, parako neuostęs, demonstruoja tokius simbolius, tai yra įžeidžiantis elgesys kitų tarybos narių atžvilgiu", – kolegą bandė atvesti į protą A.Grublys.

Po ilgosios tarybos posėdžio pertraukos V.Titovas posėdžiauti nebegrįžo, nes nuėjo į mitingą, skirtą pagerbti Raudonosios armijos karius, prieš 71-erius metus įžengusius į Klaipėdą, iš kurios po keturių mėnesių kovų pasitraukė nacistinės Vokietijos kariaunos likučiai.

Į renginį susirinko karo veteranai, jų artimieji, oficialūs Rusijos Federacijos atstovybių vadovai Lietuvoje, tautinių mažumų atstovai. Tačiau nė vienas renginio dalyvis ant viršutinių rūbų nesegėjo Georgijaus juostelės, taip pat ir pats V.Titovas, kuris ir ten negalėjo nepakalbėti apie "perrašomą istoriją".

Vargas dėl liežuvio

V.Titovas, kurio partijos pozicijos po pastarųjų rinkimų miesto taryboje sumenko iki vieno mandato, vis pasireiškia visuomenei jautriomis temomis.

Ne taip seniai politikas tvirtino, jog Klaipėdoje gyvenantys rusakalbiai patiriantys nepatogumų dėl to, kad oficiali informacija skelbiama tik lietuviškai. Todėl žinios turėtų būti skelbiamos dviem kalbomis.

Lietuvos rusų sąjungos narys neslėpė, kad dvi valstybinės kalbos Klaipėdoje patenkintų jo politines ambicijas.

Dar buvo atvejis, kai iš šalies išprašius tris Latvijos piliečius, kurie įtraukti į nepageidaujamų Lietuvoje asmenų sąrašą, V.Titovas mūsų šalį prilygino fašistinei valstybei.

Toks jo pasisakymas tada šokiravo ir papiktino uostamiesčio politikus, kurie dėl šio tarybos nario viešų kalbėjimų kreipėsi į Etikos komisiją.

Savo skandalingųjų žodžių V.Titovas nė nebandė išsiginti.

Tada Etikos komisijos nariai jam pateikė faktus, kad per pastaruosius kelerius metus viešoje erdvėje pasirodė ne vienas straipsnis, kur V.Titovas kursto tautinę nesantaiką.

Vakarykštė provokacija su Georgijaus juostele byloja, kad šio politiko veiksmai ir nuostatos Lietuvos Respublikos atžvilgiu nesikeičia.

Ketvirtadienį į Klaipėdos tarybos posėdį tarybos narys Viačeslavas Titovas atėjo į švarko atlapą įsisegęs Georgijaus juostelę. Tai jo kolegos traktavo kaip provokaciją. V.Titovas aiškino, kad taip jis išreiškia pagarbą „Klaipėdą išvadavusiems Raudonosios armijos kariams“.

Kontroversiškais pareiškimais Lietuvos atžvilgiu garsėjantis klaipėdietis Lietuvos rusų sąjungos atstovas V.Titovas į tarybos posėdį vėlavo, įėjęs pasakė kalbą apie tai, kad šiandien sausio 28-ąją prieš 71-erius metus „Klaipėdą buvo išvaduota iš vokiškųjų okupantų“, jo švarko atlape buvo įsegta Georgijaus juostelė, kuri šiuo metu siejama su militaristine Rusijos Federacijos politika.

Kitas tarybos narys Audrius Vaišvila pamėgino tą juostelę iš V.Titovo atlapo išplėšti. Meras Vytautas Grubliauskas situaciją suvaldė, liepęs liautis. Miesto vadovas tokį V.Titovo pasirodymą traktuoja, kaip pigų politinį triuką, kuriuo šis siekia sau populiarumo.

Rusijoje milijonai žmonių segėjo juodais ir oranžiniais dryžiais išmargintas juosteles, minėdamas Sovietų Sąjungos pergalę Antrajame pasauliniame kare, bet kritikai kaltina Kremlių susiejus šį karinės šlovės simbolį su savo dabartine politika.

Georgijaus juostelė laikoma Rusijos atsaku į aguonos žiedą, kuris dažnai naudojamas Britanijoje, prisimenant karius, žuvusius per abu pasaulinius karus ir vėlesnius konfliktus.

Šiemet, kai pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-osios metinės Rusijoje minimos su itin dideliu patriotiniu įkarščiu, Georgijaus juostelė naudojama beveik visur.

Jas įsisegė Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) dirbantys trys Rusijos kosmonautai. Daugelis Rusijos pareigūnų, tarp jų Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Ivanovas, užsirišo juodos ir oranžinės spalvos dryžuotus kaklaraiščius.

Tačiau ši juostelė kaip pergalės Antrajame pasauliniame kare simbolis imta plačiau naudoti tik maždaug prieš dešimtmetį.

Rusijos konfrontacija su Vakarų šalimis dėl Ukrainos krizės įkvėpė naujos gyvybės valstybės palaikomai šio simbolio populiarinimo kampanijai, nors kelerius pastaruosius metus Georgijaus juostelė nebuvo itin sureikšminama.

Dmitrijus Kiseliovas, vienas iš pagrindinių Rusijos propagandistų, vadovaujančių šiai kampanijai, tvirtina, kad Georgijaus juostelė simbolizuoja palaikymą prorusiškiems separatistams, kovojantiems su Kijevo vyriausybės pajėgomis Rytų Ukrainoje, kurie pasirinko tą simbolį savo skiriamuoju ženklu.

Kijevo šalininkai pašaipiai pravardžiuoja juos „koloradais“, turėdami omenyje juodais ir oranžiniais dryžiais išmargintus Kolorado vabalus.

„Ar jaučiame solidarumą su žmonėmis Rytų Ukrainoje, kurie šiandien priversti ginti šią juostelę ... su ginklu rankoje? – Taip, jaučiame“ – sakė D.Kiseliovas, vadovaujantis valstybinei naujienų agentūrai „Rossija segodnia“, pradėdamas šio simbolio populiarinimo kampaniją.

ATMINIMO ŽENKLAS

Atsakydamos į prieštaringai vertinamą politinį simbolį, Rusijos kaimynės Baltarusija ir Ukraina sukūrė alternatyvius ženklus.

Baltarusija pasirinko savo tautinių spalvų – raudonos ir žalios – juostelę, o Ukraina – aguonos žiedą.

Kai kurie kritikuoja Kremlių dėl šio simbolio iškreipto naudojimo.

„Jie nusavino juostelę, – sako politikos analitikas Sergejus Medvedevas. – Pergalės vardas naudojamas pateisinti agresijai, nors prieš tokią Rusija kovojo 1941 metais.“

Dienraštis „Nezavisimaja gazeta“ savo vedamajame pridūrė: „Oranžinės ir juodos spalvos kaspinas tampa privalomas mitinguose prieš „penktąją koloną“ ir liberalus. To anksčiau nebūdavo.“

Vis dėlto daugeliui šis kaspinas yra tiesiog atminimo ženklą.

Žmonės, kurie vieną rytą balandžio pabaigoje ėmė tas juosteles iš jas gatvėje dalijančių savanorių, sakė, kad didžiuojasi Rusija ir yra dėkingi tiems, kurie kovėsi Antrajame pasauliniame kare, tarp kurių buvo ir jų artimųjų.

60-metė Irina, universitete dėstanti elektronikos kursą, sakė, kad ketina užrišti Georgijaus juosteles ant savo ir dukros automobilių.

„Mums visa tai tebėra labai gyva“, – sakė ji, švytinčiomis akimis pasakodama, kaip jos senelė priėmė vieną sužeistą Raudonosios armijos vadą ir paslėpė jį nuo nacių.

„Yra daug šeimų, tokių kaip maniškė“, – pabrėžė Irina.

„Kai kurie žmonės prieina ir pareiškia: „Man nereikia juostelės – aš ne patriotas“, – sakė tuos kaspinus dalijęs studentas Semionas.

„Aš gerbiu žmones, kurie kovėsi už mus“, – pridūrė jis.

PATRIOTINIS PALAIKYMAS

Georgijaus juostelės populiarumas neabejotinas. Vairuotojai sustabdydavo automobilius ir net autobusus, kad galėtų jų pasiimti iš savanorių. Kaspinus taip pat paimdavo beveik visi praeiviai.

„Mūsų seneliai kovėsi. Aš tai prisimenu“, – sakė 21 metų studentas Marufas, vilkintis marškinėlius su prezidento Vladimiro Putino atvaizdu.

„Mes palaikome Rusiją – tai svarbiausias dalykas“, – pridūrė verslininkas Sergejus.

Kiekvieną dieną savanoriai toje vietoje, viename iš 20 tokių Maskvoje įkurtų punktų, išdalydavo apie 10 tūkst. Georgijaus juostelių, sakė organizatoriai.

Juostelės taip pat yra pardavinėjamos, nors organizatoriai sakė tam nepritariantys.

Georgijaus juostelė, kuri nėra prekinis ženklas, naudojama ant įvairiausių prekių – pradedant ledais, baigiant salotų pakuotėmis. Jos atvaizdas spausdinamas netgi ant sąskaitų už komunalines paslaugas.

Kai kurie apžvalgininkai skundžiasi, kad toks masinis naudojimas nuvertina Georgijaus juostelę ir pergalės sampratą.

„Pergalės „prekinis ženklas“ nupiginamas ir devalvuojamas tortų, cirko vaidinimų ... ir netgi dėl to lengvumo, kai bet kada gali jį užsirišti ant savo automobilio veidrodėlio arba rankinės“, – rašo dienraštis „Moskovskij komsomolec“.

Lygiai prieš 10 metų Rusijoje pirmą kartą buvo paskelbta "Georgijaus juostelių" akcija, skirta pagerbti kovojusiųjų prieš nacistinę Vokietiją atminimą ir priminti apie pergalę Antrajame pasauliniame kare.

Būtent prieš aną 60-ąjį pergalės jubiliejų iš istorinių archyvų kažkoks protingas Kremliaus strategas išlupo carinius laikus siekiantį simbolį, kuris, regis, tapo priimtinas visiems rusams. Nesgi, nenuslėpsime, raudona sovietinė vėliava daliai rusų tautos liko atgrasi.

Kaip ir siekta, dvispalvės juodai oranžinės juostos rusų sąmonėje greitai prigijo. Nes jomis jau galėjo "puoštis" bet kas, nors anksčiau tai buvo tik kovose ypač pasižymėjusių karių privilegija. O kas gi nenori pasijausti karžygiu, nesvarbu, kad esi tik savų iliuzijų susikurto mūšio lauko didvyris, kovojantis prieš visuotinį "blogį" iš Vakarų?

Taip iš užmaršties prikeltas, regis, nekaltas simbolis nūnai tapo nacionalistiniu ženklu, ir tai jau kurį laiką neturi nieko bendra su istorine atmintimi. Ypač tai išryškėjo pernai Ukrainoje, kai šio apdovanojimo juosta buvo pradėta naudoti kaip atpažinimo žymė prorusiškai nusiteikusių gyventojų ir asmenų, siejamų su Rusijos specialiosiomis pajėgomis.

Georgijaus juostelėmis savo poziciją: "Mes dar grįšime" kai kurie "koloradais" pramintos simbolikos nešiotojai demonstruoja didžiarusišką šovinizmą, apie kurį pasaulį kadaise įspėjo nemarusis V.Leninas.

Georgijaus juostelė – ant dviračio sėdynės, ant automobilio veidrodėlio, įpinta plaukuose, įsegta į švarko atlapą. Tuo siekiama parodyti: "Mums nepatinka jūsų valdžia, jūsų kalba, jūsų šalis ir jūs patys, o geriausia, kad jūsų čia iš viso nebūtų".

Ramina tik viena, kad ši problema turi šansų sprogti savaime. Neslepiama, kad perdėtas Georgijaus juostelių naudojimas pačioje Rusijoje jau tampa problema. Jos jau pasitelkiamos net reklamuojant šunų antkaklius, koldūnus, šokoladą, degtinę ar net sekso reikmenis.

Sako, dėl to sunerimo Antrojo pasaulinio karo veteranai ir prašo Vyriausybės apriboti tiek daug aistrų Europoje keliančios simbolikos vartojimą. Kažin ar padės.