„Pagrindinį pavojų mums kelia Rusija. Ji dar 10-e dešimtmetyje pažeidė Gruzijos teritorinį vientisumą ir tęsė šiuos veiksmus 2008 metais“, – sakė G. Margvelašvilis.

Jis pridūrė, kad Rusija nepritaria Gruzijos pasirinktam euroatlantinės integracijos kursui, tačiau ši Tbilisio užsienio politikos kryptis nesikeis.

„Kviečiu naują prezidentą, kuris bus išrinktas artimiausiu metu, visose tarptautinėse platformose būtinai nuolat priminti, kad Rusija užpuolė Gruziją ir to negalima pateisinti“, – pažymėjo G. Margvelašvilis.

Susitikimas, kuriame aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, šios valstybės europinė ir transatlantinė integracija, įvyko Sakartvelo pirmosios respublikos 100-mečio iškilmių išvakarėse.

Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva šią ypatingą progą švenčia kartu su Sakartvelo žmonėmis. Prieš 100 metų abi valstybės įveikė didžiųjų jėgų Europoje pasipriešinimą ir apsisprendė kurti modernias bei demokratiškas valstybes. Šiandien Lietuvą ir Sakartvelą vienija ypatingas ryšys – tos pačios vertybės ir bendras siekis užtikrinti savo piliečių saugumą ir gerovę.

Prezidentė taip pat priminė, kad šiemet minimas ir Rusijos agresijos prieš Sakartvelą dešimtmetis, ir pakartojo, kad Lietuva remia šios šalies suverenumą ir teritorinį vientisumą. Lietuva griežtai smerkia Abchazijos ir Pietų Osetijos aneksiją.

Šalies vadovės teigimu, Sakartvelas, net ir Rusijai okupavus 20 proc. teritorijos bei patiriant tiesioginį karinį spaudimą, išlaikė savo valstybinės raidos kryptį, ambicingai įgyvendina užsibrėžtas reformas ir yra vertinamas kaip Rytų partnerystės lyderis.

Pernai visa apimtimi įsigaliojusi Asociacijos sutartis ir bevizis režimas su ES dar labiau priartina Sakartvelą prie Europos. Per vienerius metus prekyba su ES išaugo daugiau nei 30 proc., o galimybe laisvai keliauti be vizų Šengeno erdvėje pasinaudojo 250 tūkst. Sakartvelo gyventojų.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad įgautą reformų pagreitį būtina išlaikyti ir toliau stiprinti teisinės sistemos bei teisėsaugos nepriklausomumą, žodžio laisvę ir kovą su korupcija.

Susitikime taip pat aptartas pasirengimas NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks šių metų liepą Briuselyje. Lietuva tvirtai remia Sakartvelo siekį tapti Aljanso nariu ir labai vertina šios šalies indėlį NATO. Beveik 1000 Sakartvelo karių dalyvauja Aljanso operacijose Afganistane ir Viduržemio jūroje, prisideda prie NATO greitojo reagavimo pajėgų.

Prezidentė aktualius dvišalius bendradarbiavimo su ES ir NATO klausimus šiandien taip pat aptars su Sakartvelo Ministru Pirmininku Georgijumi Kvirikašviliu. Rytoj šalies vadovė dalyvaus iškilmingoje pirmosios Sakartvelo Respublikos 100-mečio minėjimo ceremonijoje.

„Manau, kad pavadinimo pakeitimas į europietišką Georgiją ar gruzinišką Sakartvelo geriau apibūdintų mūsų santykius, nes mes bendraujame vieni su kitais tiesiogiai, o ne per Rusijos vektorių“, – interviu Lietuvos žurnalistams Tbilisyje sakė prezidentas.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra išaiškinusi, kad pagrindo keisti Gruzijos pavadinimą lietuvių kalba nėra, nes dabartinė versija turi ilgą vartojimo istoriją ir savitą, prie lietuvių kalbos derančią formą, o autentiško pavadinimo Sakartvelo oficialiai nevartoja jokia Europos Sąjungos (ES) valstybė.

Gruzijos prezidentas teigė, kad jo šalis siekia užmegzti glaudesnius santykius su okupuotų Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų gyventojais, bet tam trukdo Rusija.

BNS pateikia visą Gruzijos prezidento pokalbį su Lietuvos žurnalistais.

– Sveiki atvykę. Labai džiaugiuosi su jumis susitikdamas, nes jūsų šalis man labai brangi, ji parodė didžiulę paramą Gruzijai ir gruzinams. Mūsų santykiai ypač nuoširdūs.

Atskirai norėčiau pabrėžti jūsų prezidentės vaidmenį ir priminti pernai vykusį NATO viršūnių susitikimą. Nors jame Gruzijos nebuvo, bet žinojau, kad ji ten tarsi yra, nes jos ekscelencija kalbėjo ne tik Lietuvos, bet ir Gruzijos vardu. Tai mums labai svarbu.

– Kokia yra jūsų kaip Gruzijos prezidento politinė strategija?

– Svarbiausias vidaus ir užsienio politikos klausimas yra okupacija. Mūsų šalį okupavo karine prasme stiprus kaimynas, šiuo metu besielgiantis agresyviai. Rusijos Federacija agresyvią politiką pademonstravo ne tik Gruzijos, bet ir daugelio kitų šalių atžvilgiu, pirmiausia Ukrainoje ir Moldovoje.

Okupacija neįvyko 2008 metais – ji įvyko dešimtojo dešimtmečio pradžioje.

Okupacija neįvyko 2008 metais – ji įvyko dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Tai, kas vyko, dabar vadiname „hibridiniu karu“. Taip turėjome sumokėti už savo laisvę ir nepriklausomybę. Rusai mąstė, kad vykdydami okupaciją jie sustabdys Gruzijos vystymąsi. Okupacija ir Rusijos Federacijos politika sukūrė rimtas kliūtis mūsų vystymuisi. Pabėgėliais tapo 300 tūkst. žmonių, reikėjo pasirūpinti jais. Kaip kurti demokratiją ir stiprinti valstybę, nekontroliuojant teritorijos?

Tačiau turime vystyti šalį, nepriklausomai nuo okupacijos. O vystymasis reiškia tolesnę integraciją į Europą, demokratizaciją ir valstybės stiprinimą.

– Kokius matote Gruzijos ir Rusijos santykius ateityje?

– Tikime, kad ateis metas, kai galėsime kurti santykius, kurie atitiktų Rusijos ir Gruzijos žmonių interesus. Šiuo metu tai neįmanoma. Rusijos politika nesusijusi su Rusijos žmonių Samaroje, Maskvoje ar Peterburge interesais – ji paremta politine retorika, propaganda.

Kai tik ši akimirka ateis, taps akivaizdu, kad Gruzijos, Ukrainos regionų okupacija, problemos su Moldova yra išsprendžiamos, nes jų sprendimas atneš geresnę perspektyvą Rusijai ir jos žmonėms. Tuomet galėsime susėsti prie stalo ir planuoti geresnę ateitį gruzinams, moldavams, ukrainiečiams ir rusams. Deja, šiuo metu girdime retoriką apie NATO grėsmę, ES grėsmę, nepriklausomos Gruzijos grėsmę.

– Noriu paklausti apie Gruzijos ir ES bevizį režimą. Kas pasikeitė? Ar daug žmonių išvyko, ar emigracija yra Gruzijos problema?

– Bevizis režimas sustiprino mūsų ryšius su Europa. Bendradarbiaujame su Europa per vadinamąjį Bolonijos procesą švietimo srityje, turime asociacijos susitarimą, laisvą prekybą. Šias galimybes sustiprino bevizis režimas. Dabar verslininkai gali gali keliauti ir planuoti savo verslą, studentai ir dėstytojai tapo mobilesni. Sustiprėjo kultūrinis bendradarbiavimas, turizmas. Beviziu režimu pasinaudojo apie 160 tūkst. žmonių. Europa dabar mūsų didžiausia prekybos partnerė ir tai tik stiprės.

Nemanau, kad būtų problemų dėl emigracijos. Gruzija patyrė labai didelę emigraciją iškart po Sovietų Sąjungos žlugimo – į kitas šalis išvyko apie milijonas žmonių. Patyrėme Rusijos blokadą, Gruzija patyrė didžiulių sunkumų. Tuometinių skaičių negalima lyginti su tuo, kas vyksta dabar. Gruzija yra turtingesnė, gruzinai gali vykti į Europą, plėtoti santykius.

– Ar Rusija stiprina rusifikaciją Abchazijoje ir Pietų Osetijoje?

– Abiejuose okupuotose regionuose gyvenančių žmonių teisės nėra apsaugotos. Bet kurios etninės grupės – nekalbu vien apie abchazus ar osetinus – ateitis okupuotose teritorijose yra neaiški, kol Gruzija nesugrąžins kontrolės. Jų ateitis, susijusi su identitetu, vieningoje Gruzijoje bus daug geriau apsaugota nei kokiose nors sąjungose su Rusijos Federacija. Okupuotose teritorijose gyvenančiųjų švietimas, gimtoji kalba labai ribojama, neveikia žmogaus teisių stebėjimo institucijos, tarptautinės institucijos, todėl nėra saugomos nei individualios, nei kolektyvinės teisės.

– Kokios reformos dabar svarbiausios Gruzijoje?

– Dabar vyksta Vyriausybės reforma, mažinamas ministerijų skaičius, aš šią iniciatyvą sveikinu.

Konstitucinę reformą vertinu kritiškai. Aš vetavau naują Konstituciją, bet parlamentas vis tiek ją priėmė. Taip pat nelabai sėkminga saugumo tarybos reforma. Taigi yra ir pozityvių, ir abejotinų klausimų.

– Norėčiau paklausti apie jūsų pirmtaką. Kai kurie Lietuvos politikai siūlo suteikti Lietuvos pilietybę Michailui Saakašviliui. Kokia jūsų nuomonė apie jį?

– Buvusius prezidentus geriausia vertinti istorikams. Manau, kad M. Saakašvilis turėjo ir pakilimų, ir nuopolių. Kalbant apie pilietybę – kritikavau, kai jis atsisakė Gruzijos pilietybės dėl Ukrainos pilietybės. Jei dukart buvai šalies prezidentu, nesvarbu, kokia tavo politika kitoje šalyje, turėtum gerbti pilietybę ir ją išsaugoti. Neketinu detaliai vertinti M. Saakašvilio, jis turi ir rėmėjų, ir griežtų kritikų.

– Gruzijos valdžia nori, kad jų šalis Lietuvoje būtų vadinama ne Gruzija, bet Sakartvelo. Kodėl?

– Kaip sena valstybė, turime daugybę vardų – armėniškai Vratsan, Grucistan kitomis rytų kalbomis, esame vadinami Georgija, Gruzija, patys vadiname Sakartvelo.

Manau, kad pavadinimo pakeitimas į europietišką Georgiją ar gruzinišką Sakartvelo geriau apibūdintų mūsų santykius, nes mes bendraujame vieni su kitais tiesiogiai, o ne per Rusijos vektorių.

Šalies vardas apibrėžia, per kurią šalį siejame vieni su kitais. Gruzijos vardo naudojimas apibrėžia, kad santykiai eina per Rusijos kryptį. Manau, kad pavadinimo pakeitimas į europietišką Georgiją ar gruzinišką Sakartvelo geriau apibūdintų mūsų santykius, nes mes bendraujame vieni su kitais tiesiogiai, o ne per Rusijos vektorių.

– Paskutiniu metu daug kalbama apie okupuotas Ukrainos teritorijas ir krizę Ukrainoje, bet Gruzijos okupacija nesulaukia tiek dėmesio. Ką apie tai manote?

– Manau, tai buvo didžiulė klaida, kuri paskatino Rusijos agresyvumą. Kaip minėjau, okupacija prasidėjo anksčiau nei 2008 metais, tuomet nebuvo kalbama nei apie NATO, nei apie ES darbotvarkę. Jei mūsų partneriai būtų tam skyrę reikiamą dėmesį, jei pasaulis būtų tinkamai reagavęs, regionas ir visas pasaulis dabar būtų saugesnis.

Gruzijos klausimo įtraukimas į santykius su Rusija stiprina ne tik Gruzijos, bet viso regiono saugumą. Jei dešimtajame dešimtmetyje ir 2008 metais būtume privertę Rusiją sumokėti už karinių pajėgų įvedimą į taikią kaimyninę šalį ir mūsų šalies dalies okupaciją, Ukrainos krizę būtų buvę lengviau prognozuoti ir užkirsti jai kelią. Rusija išmoko pamokas, kaip veikti greitai ir geriau organizuotai.

Su rusais turime būti labai atviri. Rusai apie savo užsienio politiką kalba atvirai, jie deklaruoja privilegijuotų interesų sferų doktriną, atvirai kalba apie Rusijos Federacijos teisę daryti įtaką savo kaimynams. Visos šalys, gerbiančios tarptautinę teisę, turi atvirai į tai atsakyti.

2020 metais Rusija baigia savo kariuomenės modernizaciją. Ar išaugus Rusijos Federacijos kariniams pajėgumams ir toliau tęsime miglotą dialogą?

– Kaip Gruzija gali pagerinti santykius su abchazais?

– Labai geras klausimas, jis yra mūsų užsienio ir vidaus politikos darbotvarkėje.

Kaip minėjau, Rusijos atžvilgiu laikomės strateginės kantrybės politikos – sudėtingu laikotarpiu norime išvengti aukų, nepasiduoti provokacijoms ir užkirsti kelią bet kokioms komplikacijoms.

Norime užtikrinti savo šalies vystymąsi, nepaisant to, kad dalis šalies yra okupuota. Labai svarbu šiuo metu stiprinti nuo karo nukentėjusią visuomenę. Su gyventojais okupuotose teritorijose stengiamės dalytis privalumais, kuriuos turi Gruzijos piliečiai – sveikatos apsaugos projektais, galimybėmis verslui Europoje, galimybėmis laisvai keliauti. Stengiamės būti kiek įmanoma atviri. O Rusija kuria kliūtis žmonių ryšiams, pažeisdama Jungtinių Tautų, ESBO, Helsinkio akto principus. Ties okupacine Abchazijos riba anksčiau buvo šeši perėjimo punktai, dabar beliko vienas. Ties Osetijos okupacine riba įrengtos tvoros su viela. Jie grobia žmones iš okupuotų regionų. Taigi Rusijos Federacija bando kliudyti žmogiškiesiems ryšiams ir susitaikymo dvasiai.

„Ta diena ateis greitai, ir mes prie jos prieisime taikiai“,– per NATO Parlamentinės Asamblėjos sesijos Tbilisyje baigiamąjį posėdį sakė G.Margvelašvilis.

Pasak jo, iššūkiai, su kuriais susiduria Aljansas, „laisvę mylinčios šalys“, tarp jų – Gruzija, turi įveikti drauge.

„Mano šalis vystosi kaip demokratinė valstybė, siekianti integruotis į euroatlantines struktūras. Mes dabar vykdome stabilią ir racionalią politiką, kad nedidintume krizės ir liktume stabilumo garantas regione“, – pažymėjo G.Margvelašvilis.

Vis dėlto NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Rose Gottemoeller (Rouz Getermiuler) nebuvo linkusi prognozuoti, kada Gruzija galėtų tapti Aljanso nare.

„Vertiname (Gruzijos) indėlį, juo labiau, kad Afganistane žuvo 25 gruzinų kariškiai. Negaliu daryti kokių nors pirmalaikių pareiškimų dėl Gruzijos įstojimo į Aljansą, bet noriu pažymėti, kad Gruzija eina teigiama kryptimi“, – sakė ji.

Televija „Rustavi-2“ pranešė, kad sužeistas M.Goročuri buvo atvežtas į Respublikinės ligoninės Skubios medicinos pagalbos centrą Tbilisyje.

Šiuo metu įvykio vieta apsupta policijos, dirba ekspertai kriminalistai.

Kol kas daugiau jokių detalių apie įvykį nepateikiama.

Gruzijos vidaus reikalų ministerijos atstovai taip pat kol kas nieko nekomentuoja, tik nurodė, kad atliekamas tyrimas dėl tyčinio sveikatos sutrikdymo ir neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu.

Gruzijoje popiežių šiltai sutiko prezidentas Georgijus Margvelašvilis ir dabartinis šios šalies Ortodoksų Bažnyčios lyderis patriarchas Elijas II. Trijų dienų vizitą Gruzijoje ir Azerbaidžane Vatikanas vadina taikos misija.

Provakarietiška Gruzija, kuri yra viena seniausių pasaulio krikščioniškų tautų, 2008 metais dalyvavo trumpame kare su Rusija ir dar dviem Maskvos palaikomais Pietų Osetijos ir Abchazijos regionais, kurių Tbilisis nekontroliuoja iki šiol.

Po susitikimo su pontifiku G.Margvelašvilis padėkojo jam už paramą Gruzijos teritoriniam vientisumui, tačiau priminė, kad „20 proc. Gruzijos teritorijos ir toliau yra okupuota“ Rusijos karių.

Tačiau sakydamas kalbą Prezidentūros kiemelyje, kurios klausėsi vyriausybės pareigūnai, pilietinės visuomenės lyderiai ir užsienio diplomatai, Pranciškus neištarė Rusijos vardo ir žodžio „okupacija“.

Matyt, nenorėdamas užsitraukti Kremliaus ir įtakingos Rusijos Ortodoksų Bažnyčios pykčio, Pranciškus tik bendrais žodžiais paragino „gerbti visų šalių suverenitetą tarptautinės teisės ribose“.

„Visų tautų ir valstybių sambūvis regione“ yra „būtina sąlyga“ taikai ir stabilumui pasiekti, kalbėjo jis.

Sekmadienį Pranciškus lankysis Azerbaidžane, kur susitiks ir su prezidentu Ilhamu Aliyevu (Ilchamu Alijevu). Vos prieš kelias dienas Azerbaidžano rinkėjai triuškinama balsų dauguma pritarė konstitucijos pataisoms, suteiksiančioms ilgamečiam šalies vadovui daugiau galių.

Manoma, kad naftos ir dujų turtingoje šalyje Pranciškus pakartos Armėnijoje išsakytą raginimą taikiai spręsti konfliktą dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

Kovos palei nestabilią šių fronto liniją, etniniams Kalnų Karabacho armėnams savo regione atėmus valdžią iš Azerbaidžano per žiaurų karą dešimtojo dešimtmečio pradžioje, vėl įsiplieskė šių metų balandį. Ten žuvo mažiausiai 110 žmonių.

Žingsniai į taiką

Dialogas tarp konfesijų ir įvairių krikričionybės atšakų sutaikymas yra vieni pagrindinių Pranciškaus pontifikato tikslų.

Jis taip pat sieks sustiprinti ryšius su Gruzijos Bažnyčia, kuri kaip ir kitos ortodoksų bažnyčios, nepripažįsta popiežiaus viršenybės ir kurios doktrinos skiriasi nuo Romos Katalikų Bažnyčios.

Šių bažnyčių skirtingas teologinių klausimų interpretavimas paaiškina, kodėl popiežius Pranciškus ir patriarchas Elijas II nedalyvaus bendrose pamaldose pontifiko vizito Gruzijoje metu.

„Popiežiaus vizitas gali sukelti tam tikrą atšilimą abiejų bažnyčių santykiuose, bet ne perversmą“, – sakė Gruzijos žurnalo „Tabula“ religinės skilties apžvalgininkas Levanas Sutidzė naujienų agentūrai AFP.

„Teologiniai skirtumai yra rimti, o Gruzijos Bažnyčia garsėja savo izoliacionistine pozicija“, – pridūrė jis.

83-ejų Elijas II matė, kaip po Sovietinio laikotarpio atgimsta ši bažnyčia, kuriai ištikimi daugiau kaip 80 proc. Gruzijos gyventojų iš 4,9 milijono.

Gruzijos bažnyčios lyderis yra konservatyvių ir gana kontroversiškų pažiūrų, jis homoseksualumą laiko liga, kurią esą reikia gydyti kaip priklausomybę nuo narkotikų.

Gruzija buvo viena iš ankstyvosios krikščionybės lopšių; vienas iš apaštalų, Andriejus, laikomas krikščionybės skleidėju teritorijose, kuriose dabar yra Gruzija.

Okupuota bolševikų 1921 metais šalis nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos atgavo 1991 metais ir dabar siekia Europos Sąjungos bei NATO narystės; anot diplomatų, dabartinis popiežiaus vizitas turėtų „pastūmėti“ šį procesą į priekį.

Gynybos ministrė Tina Chidašeli pirmadienį pasirašė tą įsaką, sakydama, kad visi Gruzijos vyrai turėtų norėti tarnauti savo šaliai, bet nepageidaujantys to daryti nebus verčiami vilktis uniformą

„Ginkluotosioms pajėgoms nereikia prievarta pašauktų karių“, – pabrėžė ji.

T.Chidašeli pridūrė, kad ji vienašališkai priėmė sprendimą atsisakyti privalomosios karinės tarnybos.

Ministrė sakė, kad ji sieks, kad šis nutarimas būtų įgyvendintas, bet jos įpėdinis galės grąžinti ankstesnę tvarką, jeigu būtų nuspręsta, kad taip būtų racionaliau.

Gruzijos parlamentas ministrės sprendimą įvertino neigiamai, o šalies Saugumo taryba pabrėžė nebuvusi informuota apie šį žingsnį.

„Norėčiau sutikti su premjeru – tokios svarbos sprendimas, ar jis būtų teisingas, ar ne, neturėtų būti priimtas vieno vyriausybės pareigūno sprendimu – jis turėtų būti svarstomas bendrai per vyriausybės ir Saugumo tarybos posėdžius“, – pirmadienį sakė žurnalistams G.Margvelašvilis.

Iš 15 buvusių sovietinių respublikų tik Lietuva ir Latvija yra panaikinusios privalomąją karinę tarnybą. Tačiau Lietuva neseniai apsisprendė vėl grįžti prie šauktinių, o Latvija svarsto padaryti tą patį.

Gruzija trokšta įstoti į NATO, o jos kariai reguliariai dalyvauja bendrose pratybose su JAV pajėgomis, kad įgytų patirties, reikalingos bendroms operacijoms su Vakarų šalių aljansu.

Be to, Gruzija buvo pasiuntusi didžiausią kontingentą į Afganistaną iš toje misijoje dalyvavusių NATO nepriklausančių šalių.

„Kitų Gruzijos parlamento rinkimų data – 2016 metų spalio 8 diena. Rinkimai į Adžarijos autonominės respublikos Aukščiausiąją Tarybą taip pat suplanuoti 2016 metų spalio 8 dieną“, – nurodė E.Mišveladzė, cituodama prezidento įsaką.

Prezidento pasirašytas įsakas buvo perduotas Gruzijos ministrui primininkui Georgijui Kvirikašviliui, pridūrė ji.

„Tikimės, kad premjeras pasirašys šį įsaką per įstatymuose numatytą laikotarpį“, – sakė E.Mišveladzė.

Gruzijos prezidentas Georgijus Margvelašvilis sustabdė savo kortežą ir iššoko iš savo automobilio, kad padėtų besilaukiančiai moteriai, įstrigusiai apvirtusioje mašinoje, pranešė vienas kino režisierius, tapęs to incidento liudininku.

Režisierius Gigis Kitija, nufilmavęs tą incidentą, trečiadienį sakė, kad prezidentas sustabdė kortežą ir padėjo ištraukti moterį iš sulamdyto automobilio. Šią informaciją patvirtino prezidentūros spaudos tarnyba.

Pasak G.Kitijos sakė, kad tas incidentas įvyko antradienį sostinės Tbilisio pakraštyje.

Režisierius pasakojo, kad G.Margvelašvilis iššoko iš automobilio, nors jo asmens sargybiniai mėgino jį sulaikyti. Kaip pranešama, automobilyje įstrigusi moteris buvo netekusi sąmonės, o apie jos būklę kol kas jokių detalių nebuvo paskelbta.

G.Kitija nurodė, kad savo padarytą vaizdo įrašą perduos nacionalinei televizijai.