Iškilminga ceremonija vyks trečiadienį VU Mažojoje auloje.

Profesoriui G. Mourou garbės daktaro vardas suteikiamas už indėlį į lazerių fizikos mokslo plėtrą ir praktinį jo taikymą Lietuvoje.

„Jis glaudžiai bendradarbiauja su VU Fizikos fakulteto bei Lietuvos lazerininkais ir aktyviai prisideda prie Lietuvos lazerių mokslo pasiekimų sklaidos ir mūsų šalies vardo garsinimo pasaulyje“, – rašoma universiteto pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad šis bendradarbiavimas įkvėpė universiteto tyrėjus 1992 metais pagal profesoriaus Algio Petro Piskarsko iškeltą idėją sukurti naują šviesos impulsų stiprinimo technologiją (moduliuoto dažnio impulsų parametrinį stiprinimą, OPCPA), ji laikoma svarbiausiu lietuvių indėliu į pasaulinį lazerių fizikos mokslą.

Šios technologijos pagrindu jau dešimtmečius kuriamos ar atnaujinamos itin trumpų ir ypač galingų šviesos impulsų lazerinės sistemos daugelyje pasaulinių mokslo centrų.

Iš Prancūzijos kilęs mokslininkas G. Mourou 2018 metais pelnė prestižinę Nobelio fizikos premiją už atrastą čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologiją, leidžiančią generuoti itin trumpus ir galingus lazerio šviesos impulsus.

Šiuo metu absoliučiai visi modernūs lazeriai, generuojantys trumpus šviesos žybsnius, naudoja būtent šią technologiją. Profesoriaus darbai praskynė kelią intensyviai lazerių fizikos plėtrai, kurioje aktyviai dalyvavo ir tebedalyvauja VU lazerininkai.

Nobelio premijos laureatas ne kartą lankėsi VU, skaitė paskaitas studentams ir doktorantams. Pernai jis VU studentų kvietimu viešėjo jų organizuojamoje fizinių ir gyvybės mokslų konferencijoje „Open Readings“, skaitė pranešimą apie aistrą ekstremaliai šviesai.

Vasario 13 dieną dar vienas VU garbės daktaro vardas bus suteiktas iškiliam JAV fizikui profesoriui Ianui B. Spielmanui (Janui B. Spilmanui), jo tyrimų sritis – kondensuotų medžiagų ir šaltųjų atomų fizika.

VU garbės daktaro vardas teikiamas nuo 1979 metų. Juo įvertinami užsienio šalių mokslininkai, ypač nusipelnę plėtojant veiklą, atitinkančią VU misiją. VU garbės daktaro vardą yra suteikęs 61 užsienio mokslininkui.

G. Mourou šią savaitę lankėsi Vilniaus įmonėse „Light Conversion“ ir „Ekspla“ – jos yra sulaukusios pasaulinio pripažinimo. Be to, antradienį jis paskelbtas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu.

G. Mourou davė interviu BNS.

– Kodėl atvykote į Lietuvą?

– Pagrindinė priežastis – esu inauguruotas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu. Man dėl to yra labai didelė garbė.

–  Kaip manote, kodėl Lietuva yra tokia sėkminga lazerių pramonės srityje?

– Viena priežasčių yra ta, kad jūs turite labai gerus mokslininkus, gerus žmones. Vienas jų – profesorius Piskarskas. Jis yra puikus mokytojas – daugybė jo mokinių kartu su juo sugebėjo išvystyti šias įmones, kurios yra geriausios pasaulyje. Taip pat matau, kad jūs turite labai gerą kombinaciją – įmonę („Light Conversion“ – BNS) ir taip pat šalia turite Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centrą, kurio dar nemačiau, bet apie kurį žinau. Tai yra labai patogu. Čia yra labai gera infrastruktūra.

Jūs turite labai gerus mokslininkus, gerus žmones.

– Kas jums padarė didžiausią įspūdį, apsilankius įmonėse „Light Conversion“ ir „Ekspla“?

– Įspūdį padarė įvairovė – yra moksliniai lazeriai, tačiau jūs taip pat turite lazerius, skirtus pramonei. Pamačiau daug lazerių ir tai yra labai gerai kuriant verslą, darbo vietas – aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Manau, kad tai yra labai svarbu. Jie (darbuotojai – BNS) čia nevarto mėsainių, čia darbo vietos yra labai aukšto lygio.

– Nobelio premiją gavote už tai, kad išradote čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologiją. Gal galite paaiškinti šios technologijos esmę?

– Mes bandėme sukurti labai aukštą maksimalią galią. Nebūtinai itin aukštą vidutinę galią. Galia yra darbas, padalintas iš laiko – jei norite išgauti labai aukštą maksimalią galią, turite turėti labai trumpus šviesos impulsus. Impulsai, kai juos vadiname trumpais, kalbame apie milijonines, milijardines sekundės dalis.

Kadangi impulsai yra tokie trumpi, tai reiškia, kad net su mažiausiu energijos kiekiu galima sugeneruoti petavatą galios. Petavato maksimali galia yra tokia didelė, jog ją galima palyginti su visų pasaulio branduolinių jėgainių generuojama galia kartu sudėjus.

– Tai yra itin galingas lazeris?

– Taip, tai yra galingas lazeris, bet jis negali būti metro ar dviejų metrų ilgio, nes metrui reikės daugiau energijos. Mes naudojame labai kuklų kiekį energijos, tačiau maksimali galia yra milžiniška.

– Kur ši technologija gali būti pritaikoma praktiškai?

– Ji daugiau yra pritaikoma moksle, bet turi daug pritaikymo ir visuomenėje, pavyzdžiui, lazerinės akių korekcijos operacijose. Mes iš esmės turime idealų skalpelį – kadangi impulsai yra tokie trumpi, mes akies audinius galime prapjauti itin preciziškai. Taip pat galime greitinti daleles, mes galime greitinti elektronus. Tai daugiausia pritaikoma fizikoje, bet taip pat galima pritaikyti ir medicinoje, pavyzdžiui, gydant vėžį.

– Nobelio premijos laureatai, ypač fizikoje, dažniausiai yra kilę iš didelių šalių. Ar yra šansų mažesnių šalių, tokių kaip Lietuva, mokslininkams laimėti fizikos Nobelio premiją?

– Manau, šansą turite. Problema yra ta, kad tai labai sunku prognozuoti. Į laureato parinkimo procesą įdedama labai daug darbo. Pavyzdžiui, galiu pasakyti, kad profesorius Piskarskas neabejotinai yra vertas Nobelio premijos. Tokie žmonės yra verti.

– Tačiau ar renkantis Nobelio premijos laureatus nėra prielankumo didesnėms valstybėms?

– Ne, nemanau. Žinoma, daugiau Nobelio premijos laureatų yra iš Jungtinių Valstijų, bet taip yra todėl, kad jie turi labai daug universitetų, kuriuose yra daugybė fakultetų. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl daugiau Nobelio premijos laureatų yra kilę iš didžiųjų šalių, bet nemanau, kad yra kažkoks prielankumas.

– Dėkoju už pokalbį

-----------------

G. Mourou Nobelio premiją už išrastą čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologiją (angl. Chirped pulse amplifiation, CPA) pernai gavo kartu su Kanados mokslininke Donna Strickland (Dona Strikland).

Mokslininkas nuo 1992-ųjų bendradarbiauja su Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centru bei profesoriumi A. Piskarsku. 1992 metais Lietuvoje buvo išrasta CPA modifikacija – optinė parametrinė čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologija (angl. Optical Parametric Chirped-pulse Amplification, OPCPA).

CPA technologija naudojama „Light Conversion“ gaminamuose lazeriuose, kuriuos naudoja didžiausi pasaulio biochemijos, fizikos, chemijos mokslo ir pramonės centrai Vokietijoje, Japonijoje, JAV, Kinijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Toliau trumpai paaiškiname šių mokslininkų laimėjimus ir galimus jų pritaikymo būdus.

Optiniai pincetai

Pusė šiemetinės prestižinės premijos atiteko JAV mokslininkui Arthurui Ashkinui (Arturui Aškinui), atvėrusiam kelią sukurti „optinius pincetus“ – intensyvius lazerio spindulius, kuriais galima „pačiupti“ ir kilnoti mikroskopines daleles.

Mokslininkas sugebėjo pritaikyti šviesos spindulių spaudimą fiziniams objektams judinti ir tokiu būdu įgyvendino „seną mokslinės fantastikos svajonę“, pažymėjo Švedijos karališkoji mokslų akademija.

„Optinių pincetų“ lazerio šviesos „pirštais“ galima tiksliai manipuliuoti mažyčiais objektais, pavyzdžiui, atomais, virusais arba gyvomis ląstelėmis, bet jų nepažeisti.

Nobelio komitetas nurodė, kad ši inovacija, kurią A. Ashkinas išplėtojo 8-e ir 9-e dešimtmečiuose, sukūrė „naujų galimybių stebėti ir kontroliuoti gyvybės mechanizmus“.

Optiniai impulsai

Kita premijos pusė atiteko prancūzui Gerard'ui Mourou (Žerarui Muru) ir kanadietei Donnai Strickland (Donai Strikland) už bendrą darbą plėtojant itin trumpus ir labai intensyvius šviesos pliūpsnius skleidžiančius lazerius

Kuomet 7-e dešimtmetyje buvo kuriami pirmieji lazeriai, mokslininkai susidūrė su problema, kaip didinti lazerių galią nedidinant jų intensyvumo iki potencialiai pavojingo lygio.

G. Mourou ir D. Strickland išplėtojo čirpuotų impulsų stiprinimo (CPA) technologiją, kuri sudarė sąlygas didinti lazerio galią išsaugant nepavojingą intensyvumą. Tam pasitelkiami nepaprastai trumpi šviesos impulsai.

Pagal CPA lazerio impulsai iš pradžių laiko atžvilgiu pailginami, kad jų intensyvumas sumažėtų, paskui jie vėl sustiprinami ir suspaudžiami.

„Suspausti“ impulsai turi daugiau šviesos per trumpesnį laiką. Tokie lazeriai, kuriais galima dirbti itin preciziškai, dabar plačiai taikomi pramonėje ir medicinoje.

Pasak Nobelio komiteto, šie tyrimai sudarė galimybę sukurti prietaisus, skleidžiančius „trumpiausius ir intensyviausius lazerio impulsus, kada nors sukurtus žmonijos“.

Be kita ko, jų sukurta technologija dabar naudojama akių operacijoms, pašalinančioms regėjimo sutrikimus, ir vėžio tyrimams.