Lietuvai skirtoje programoje „Kerintis garsų gobelenas“ skambėjo per 200 metų sukurtų Renesanso meistrų kūriniai. Kontratenoras Guy Jamesas, tenorai Josephas Wicksas ir Joshas Cooteris, baritonas Michaelas Craddockas bei bosai Owainas Parkas ir Samas Mitchellas atliko viduramžiškuosius Johno Foresto ir Sherynghamo kūrinius, sudėtingai supintus polifoninius Thomaso Talliso ir Williamo Byrdo opusus bei kerinčiai paprastus Orlando Gibbonso ir Thomaso Tomkinso motetus. Ypatingas dėmesys buvo skirtas W. Byrdo, vieno žymiausių renesanso epochos kompozitorių Europoje, muzikai, nes šiemet minimos 400-osios šio kūrėjo mirties metinės. Atlikdami anglų kompozitorių kūrinius, dainininkai siekė perteikti nepaprastą savo šalies kelionę reformacijos link.

 Britų vokalinis kolektyvas „The Gesualdo Six“. Organizatorių nuotr.

Pasibaigus koncertui Kaune, kolektyvo nariai neskubėjo išeiti  ir mielai liko pabendrauti su publika. Ansamblio įkūrėjas ir vadovas Owainas Parkas sutiko atsakyti į keletą festivalio organizatorių klausimų apie anglų Renesanso laikų kompozitorių kūrybą,  kokių reikia žinių ir gebėjimų, norint įvaldyti senosios muzikos kūrinių atlikimą bei meilę muzikai.  

– Jūsų repertuare daugiausia dėmesio skiriama Renesanso epochos muzikai, ypač mažiau žinomiems anglų Renesanso kompozitoriams. Kuo jų darbai išskirtiniai?

– Programoje mes sutelkiame dėmesį į vieną audringiausių Anglijos istorijos laikotarpių, kai kompozitoriai rašė tokiu stiliumi, kokį diktavo laikmetis.  Pavyzdžiui, Thomasas Tallisas ypač sumaniai adaptavo savo kūrinius, reaguodamas į besikeičiančią religinę situaciją, ir nors stilius keitėsi, kūrinių muzikinė kokybė dėl to nenukentėjo. Ištaigingoms katalikų pamaldoms reikėjo įmantrios muzikos, tuo tarpu protestantai atsisakė perteklinių įmantrybių, reikalaudami, kad kūriniai būtų kuo paprastesni su aiškiai išdėstytu ir suprantamu tekstu. Nuostabusis kompozitorius Williamas Byrdas, vienas pirmųjų anglų madrigalų ir virginalo muzikos kūrėjų, savo kūriniuose perteikė sudėtingą Anglijos katalikų padėtį. Dėka W. Byrdui suteiktos karališkosios malonės jis išvengė bausmės už savo įsitikinimus, ir tai jam atvėrė galimybes kurti toliau, o jo kūriniai tapo vienais to laikmečio ryškiausių ir paveikiausių. Tradicijas Anglijoje formavo religinio ir politinio klimato permainos, kurios neabejotinai darė įtaką ir anglų kompozitorių savito stiliaus atsiradimui.

Publikos ovacijos. Organizatorių nuotr. 

– Ar Renesanso vokalinės muzikos atlikimui reikia specialių įgūdžių, specifinių muzikos notacijos žinių ir specifinio vokalo formavimo? Kaip tai pasireiškia jūsų ansamblio muzikoje?

– Ansamblio narių patirtys labai įvairios. Keleto narių kelias buvo gan tradicinis – nuo bažnyčios choristo iki dainininko įvairiuose kolektyvuose, tokiuose kaip Nacionalinis Didžiosios Britanijos jaunimo choras, mes visi taip pat dainavome savo universitetų choruose. Tačiau vienas mūsų grupės narys nepradėjo dainuoti iki jam sukako 16 metų, taigi, niekada nevėlu! Konkrečių senosios muzikos atlikimo mokymų neturime, dirbame su kiekvienu repertuaru kaip ansamblis kartu analizuodami techninius atlikimo niuansus. Džiugu, kad Jungtinėje Karalystėje yra daug profesionalių ansamblių, į kuriuos galima lygiuotis ir semtis iš jų vertingos patirties.

Organizatorių nuotr.

– Pažaislio muzikos festivalio šūkis „Kuriame meilę muzikai“. Kas jums yra meilė muzikai? Kaip jaučiate jos egzistavimą ir apraiškas?

– Įdomu tai pasvarstyti, nes dabar savo aistrą ir meilę muzikai derinu su karjera ir siekiais ir ne viskas gali vykti taip sklandžiai kaip norėčiau. Malonu atrasti naują muziką ir apsilankyti naujose vietose, tačiau dažnai patys ypatingiausi jausmai užplūsta sugrįžus prie seniai girdėtos melodijos ar vaikštant po mėgstamą vietą. Muzika yra mano gyvenimo dalis kiekvieną dieną, o atradimo džiaugsmas kiekvienoje frazėje – nesvarbu, ar ji pažįstama, ar nauja, yra labai jaudinantis.

Gausybę apdovanojimų bei daugelio šalių klausytojų pripažinimą pelnęs ansamblis gimė prieš dešimt metų, dabartiniam kolektyvo vadovui O. Parkui subūrus geriausius jaunuosius dainininkus pasirodymui Kembridžo Trejybės koledžo koplyčioje. Nors kolektyvo repertuare vyrauja Anglijos Renesanso meistrų muzika, tačiau ansamblis savo kūrybą praturtina tyrinėdami ir šiuolaikinių kompozitorių darbus. Taip jų repertuare atsirado vengrų XX a. antros pusės kompozitoriaus György Ligeti, šiuoliakinių lenkų kompozitorių Paweło Łukazsweskio ir Joannos Marsh kūriniai.

Lietuvai skirtoje programoje „Kerintis garsų gobelenas“ skambėjo per 200 metų sukurtų Renesanso meistrų kūriniai. Kontratenoras Guy Jamesas, tenorai Josephas Wicksas ir Joshas Cooteris, baritonas Michaelas Craddockas bei bosai Owainas Parkas ir Samas Mitchellas atliko viduramžiškuosius Johno Foresto ir Sherynghamo kūrinius, sudėtingai supintus polifoninius Thomaso Talliso ir Williamo Byrdo opusus bei kerinčiai paprastus Orlando Gibbonso ir Thomaso Tomkinso motetus. Ypatingas dėmesys buvo skirtas W. Byrdo, vieno žymiausių renesanso epochos kompozitorių Europoje, muzikai, nes šiemet minimos 400-osios šio kūrėjo mirties metinės. Atlikdami anglų kompozitorių kūrinius, dainininkai siekė perteikti nepaprastą savo šalies kelionę reformacijos link.

Pasibaigus koncertui Kaune, kolektyvo nariai neskubėjo išeiti  ir mielai liko pabendrauti su publika. Ansamblio įkūrėjas ir vadovas Owainas Parkas sutiko atsakyti į keletą festivalio organizatorių klausimų apie anglų Renesanso laikų kompozitorių kūrybą, kokių reikia žinių ir gebėjimų, norint įvaldyti senosios muzikos kūrinių atlikimą bei meilę muzikai.  

J. Danielevčiaus nuotr.

– Jūsų repertuare daugiausia dėmesio skiriama Renesanso epochos muzikai, ypač mažiau žinomiems anglų Renesanso kompozitoriams. Kuo jų darbai išskirtiniai?

– Programoje mes sutelkiame dėmesį į vieną audringiausių Anglijos istorijos laikotarpių, kai kompozitoriai rašė tokiu stiliumi, kokį diktavo laikmetis.  Pavyzdžiui, Thomasas Tallisas ypač sumaniai adaptavo savo kūrinius, reaguodamas į besikeičiančią religinę situaciją, ir nors stilius keitėsi, kūrinių muzikinė kokybė dėl to nenukentėjo. Ištaigingoms katalikų pamaldoms reikėjo įmantrios muzikos, tuo tarpu protestantai atsisakė perteklinių įmantrybių, reikalaudami, kad kūriniai būtų kuo paprastesni su aiškiai išdėstytu ir suprantamu tekstu. Nuostabusis kompozitorius Williamas Byrdas, vienas pirmųjų anglų madrigalų ir virginalo muzikos kūrėjų, savo kūriniuose perteikė sudėtingą Anglijos katalikų padėtį. Dėka W. Byrdui suteiktos karališkosios malonės jis išvengė bausmės už savo įsitikinimus, ir tai jam atvėrė galimybes kurti toliau, o jo kūriniai tapo vienais to laikmečio ryškiausių ir paveikiausių. Tradicijas Anglijoje formavo religinio ir politinio klimato permainos, kurios neabejotinai darė įtaką ir anglų kompozitorių savito stiliaus atsiradimui.

– Ar Renesanso vokalinės muzikos atlikimui reikia specialių įgūdžių, specifinių muzikos notacijos žinių ir specifinio vokalo formavimo? Kaip tai pasireiškia jūsų ansamblio muzikoje?

– Ansamblio narių patirtys labai įvairios. Keleto narių kelias buvo gan tradicinis – nuo bažnyčios choristo iki dainininko įvairiuose kolektyvuose, tokiuose kaip Nacionalinis Didžiosios Britanijos jaunimo choras, mes visi taip pat dainavome savo universitetų choruose. Tačiau vienas mūsų grupės narys nepradėjo dainuoti iki jam sukako 16 metų, taigi, niekada nevėlu! Konkrečių senosios muzikos atlikimo mokymų neturime, dirbame su kiekvienu repertuaru kaip ansamblis kartu analizuodami techninius atlikimo niuansus. Džiugu, kad Jungtinėje Karalystėje yra daug profesionalių ansamblių, į kuriuos galima lygiuotis ir semtis iš jų vertingos patirties.

– Pažaislio muzikos festivalio šūkis „Kuriame meilę muzikai“. Kas jums yra meilė muzikai? Kaip jaučiate jos egzistavimą ir apraiškas?

– Įdomu tai pasvarstyti, nes dabar savo aistrą ir meilę muzikai derinu su karjera ir siekiais ir ne viskas gali vykti taip sklandžiai kaip norėčiau. Malonu atrasti naują muziką ir apsilankyti naujose vietose, tačiau dažnai patys ypatingiausi jausmai užplūsta sugrįžus prie seniai girdėtos melodijos ar vaikštant po mėgstamą vietą. Muzika yra mano gyvenimo dalis kiekvieną dieną, o atradimo džiaugsmas kiekvienoje frazėje – nesvarbu, ar ji pažįstama, ar nauja, yra labai jaudinantis.

Gausybę apdovanojimų bei daugelio šalių klausytojų pripažinimą pelnęs ansamblis gimė prieš dešimt metų, dabartiniam kolektyvo vadovui O. Parkui subūrus geriausius jaunuosius dainininkus pasirodymui Kembridžo Trejybės koledžo koplyčioje. Nors kolektyvo repertuare vyrauja Anglijos Renesanso meistrų muzika, tačiau ansamblis savo kūrybą praturtina tyrinėdami ir šiuolaikinių kompozitorių darbus. Taip jų repertuare atsirado vengrų XX a. antros pusės kompozitoriaus György Ligeti, šiuoliakinių lenkų kompozitorių Paweło Łukazsweskio ir Joannos Marsh kūriniai.

Baroko dvelksmas

Liepos 21 d. Pažaislio vienuolyno bažnyčioje skambės unikali programa „Mistinės sužadėtuvės: pasakojimas apie pašaukimą vienuolystei“, kurią Pažaislio muzikos festivalio klausytojams rengia tarptautinė atlikėjų komanda: mecosopranas Renata Dubinskaitė, sopranas Saulė Šerytė, liutnininkė iš Italijos Elisa La Marca, barokine violone grojanti viešnia iš Prancūzijos Chloe Lucas ir meistriškai vargonėlius ir klavesiną gebanti prakalbinti latvė Ieva Salietė.

Tikrų baroko muzikos specialisčių ir entuziasčių sumanytą programą inspiravo mokslininkės Auksės Kaladžinskaitės tyrimai apie benediktinių vienuolynus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir baroko laikotarpio ritualus, skirtus vienuolių įvilktuvėms ir įžadams. Koncerte skambės vien baroko epochos moterų kompozitorių, konkrečiau – XVII a. italų kompozitorių, kurių dauguma buvo vienuolės, muzika. Daugiausia – sakraliniai kūriniai, perteikiantys meilės Dievui temas. Nors šių kūrėjų pavardės daugeliui negirdėtos – Francesca Caccini, Caterina Assandra, Lucrezia Vizzana, Barbara Strozzi, Antonia Bembo ir kt., jų muzika išties puiki, tad ją tikrai verta pažinti.

Programoje „Mistinės sužadėtuvės“ tyrinėjama moterų vienuolystės, kaip susižadėjimo su Kristumi, tema. Tiek religiniuose baroko tekstuose, tiek tos epochos muzikoje meilės Kristui tema išreiškiama jautria retorika, labai artima poezijai apie pasaulietinę meilę. Pasirinkdama vienuolės kelią moteris dovanoja Kristui savo skaistybę, pasižada ištikimybę ir paskiria savo gyvenimą šiam Mylimajam.

Idomu: pirmą kartą į Lietuvą atvykstantis ansamblis „The Gesualdo Six“ – vienas stipriausių britų vokalinių kolektyvų, tęsiantis dainavimo a cappella tradiciją. / Organizatorių nuotr.

Plyšta jausmais

Programos sumanytoja ir meno vadovė R. Dubinskaitė – profesionali dailėtyrininkė ir dainininkė, baigusi visas dailės studijų pakopas nuo bakalauro iki doktorantūros. Negana to, ji baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainavimo bakalaurą ir Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos magistrą pas prof. Vladimirą Prudnikovą. Dainininkė nuolatos koncertuoja dueto „Duo Barocco“ programose ir su Lietuvos nacionalinės filharmonijos ansambliu „Musica Humana“, dainavo su Šv. Kristoforo orkestru, Baltarusijos valstybiniu kameriniu orkestru, koncertavo Prancūzijoje ir Šveicarijoje, yra ansamblio „Canto Fiorito“ narė ir vadybininkė. Senąją muziką studijavo Sablė senosios muzikos ir šokio akademijoje Prancūzijoje ir Čekijoje, baroko operos meistriškumo kursuose Kopenhagoje, taip pat dalyvavo dainavimo meistriškumo kursuose Berlyne ir Gotenburge. Dainininkė yra Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkurso ir Tarptautinio Tiito Kuusiko kamerinės muzikos konkurso laureatė, aktyvi senosios muzikos renginių organizatorė, Lietuvoje surengusi daugybę senosios muzikos koncertų ir edukacinių renginių. Barokas ir toliau lieka jos aistra: „Tai buvo radikalių jausmų epocha. Barokas tiesiog praplyšta jausmais. Regis, vienoje arijoje telpa rojaus, palaimos jausmas ir kritimas į pragarą, pyktis, kerštas, skausmas, pagieža – taip stipriai išreikštų emocijų neturi jokia kita muzika“, – sako dainininkė.

S. Šerytė studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Graco (Austrija) meno universitete. Atlikėja savo meistriškumą tobulino garsiausių pedagogų vedamuose meistriškumo kursuose, pelnė prizų tarptautiniuose festivaliuose, dalyvavo prestižiniuose muzikos festivaliuose. Dar studijų metu dainininkę sudomino senosios muzikos kryptis, kuriai ji paskyrė savąjį atlikėjos kelią, o jos apginta meno daktaro disertacija „Italų ir prancūzų baroko vokalinės muzikos ornamentika. Traktatai ir jų lyginamoji analizė“ dar labiau įprasmino baroko muzikos subtilybių paieškas.

Ypatingi svečiai

Liepos 23 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje Pažaislio muzikos festivalis sulauks ypatingų svečių – vokalinio ansamblio iš Jungtinės Karalystės „The Gesualdo Six“. Jų parengta programa „Kerintis garsų gobelenas“ pristatys klausytojams retai mūsų krašte girdimus Anglijoje kūrusius Renesanso epochos kompozitorius. Kaip teigia patys atlikėjai, Renesanso laikais suklestėjo muzikos kūryba, tačiau tai buvo didelių permainų, kurias skatino religiniai nesutarimai, metas. Šioje programoje klausytojai susipažins su 200 metų laikotarpiu parašyta Renesanso meistrų muzika, kurioje skamba nuostabiausiais garsų žiedais pražystantys viduramžiški Johno Foresto ir Sherynghamo kūriniai, sudėtingai supinti polifoniniai Thomaso Talliso ir Williamo Byrdo opusai, kerinčiai paprasti Orlando Gibbonso ir Thomaso Tomkinso motetai. Ypatingas dėmesys čia skiriamas W. Byrdo, vieno žymiausių Renesanso epochos kompozitorių Europoje, muzikai, nes šiemet minimos 400-osios šio kūrėjo mirties metinės.

Pirmą kartą į Lietuvą atvykstantis ansamblis „The Gesualdo Six“ – vienas stipriausių britų vokalinių kolektyvų, tęsiantis dainavimo a cappella tradiciją. Šiuo metu jame dainuoja kontratenorai Owainas Parkas ir Guy Jamesas, tenorai Josephas Wicksas ir Joshas Cooteris, baritonas Michaelas Craddockas ir bosas Samas Mitchellas. Kritikai kolektyvą dažnai giria už išradingai sukomponuotas koncertų programas ir nepriekaištingą atlikimą: „Atrodo, garsas sklando ore, kol pasiekia susižavėjusios publikos ausis… Kiekviena linija, kiekviena nuostabi faktūra buvo akinamai skaidri“ („The Times“). „The Gesualdo Six“ kuria turtingus ir sodrius garsinius gobelenus“ („BBC Music Magazine“).

Gausybę apdovanojimų ir daugelio šalių klausytojų pripažinimą pelnęs ansamblis gimė prieš dešimt metų, dabartiniam kolektyvo vadovui O. Parkui subūrus geriausius jaunuosius dainininkus pasirodymui Kembridžo Trejybės koledžo koplyčioje: „Kai pirmą kartą susirinkome kartu repetuoti, pajutau, kad kažkas tarsi spragtelėjo ir nemanau, kad nuo to laiko atsigręžėme atgal! Ypatingas bendro įsijautimo į muziką jausmas, susipynęs su didžiuliu bendravimo malonumu, lėmė, kad šis ansamblis kartu leidosi į įdomią kelionę.“