Įmonė su Lietuvos oro uostais jau pasirašė patalpų sutartį, tačiau ginčija komisijos rekomendacijas, paremtas, anot jos, pasenusiais duomenimis ir kenkiančias įmonės reputacijai. „GetJet Airlines“ tikina 2022 metais nutraukusi visus santykius su Rusijos ir Baltarusijos orlaivių nuomos bendrovėmis.

Vyriausybės spaudos tarnyba BNS patvirtino, kad 2023 metų pabaigoje komisija gavo „GetJet Airlines“ prašymą išsinuomoti negyvenamąsias patalpas Vilniaus oro uoste.

„Bendrovei „GetJet Airlines“ buvo pateiktos rekomendacijos dėl rizikų valdymo, ji jas ginčija teismine tvarka. Kol teisminiai ginčai nepasibaigę, komentuoti plačiau negalime“, – BNS pranešė Spaudos tarnyba.

„GetJet Airlines“ generalinė direktorė Rūta Kulvinskaitė BNS teigė, kad komisijos išvados įmonei buvo palankios – ji pripažinta tinkama įgyvendinti plėtros projektą, susijusį su pagalbinių patalpų nuoma Vilniaus oro uoste, ir jau pasirašė sutartį su Lietuvos oro uostais. 

„Šio teigiamo vertinimo dėka mums pavyko sėkmingai užbaigti derybas ir pasirašyti sutartį dėl objekto tarptautiniame oro uoste, dėl kurio ir buvo reikalingos išvados“, – komentare BNS teigė R. Kulvinskaitė.

Anot jos, diskusijų su vyriausybine komisija objektas buvo tik pasenusių duomenų vertinimas ir iš jų kylantys rekomendacijų formulavimai: „Ginčijame tik tai, kaip buvo vertinami konkretūs faktai, o ne patį sprendimą, kuris iš esmės mums buvo teigiamas.“

R. Kulvinskaitės teigimu, į teismą įmonė kreipėsi siekdama, kad komisijos išvados būtų patikslintos.

Deja, komisijos sprendimas vis dar remiasi senais duomenimis, kurie neatitinka dabartinės situacijos ir kenkia mūsų įmonės reputacijai.

 

„Sprendime buvo pasiremta pasenusiais ir realybės neatitinkančiais duomenimis. 2022 metais pasikeitus geopolitinei situacijai, mūsų įmonių grupė iškart nutraukė visus santykius su Europoje veiklos nebegalinčiomis vykdyti orlaivių nuomos bendrovėmis. Deja, komisijos sprendimas vis dar remiasi senais duomenimis, kurie neatitinka dabartinės situacijos ir kenkia mūsų įmonės reputacijai“, – teigė „GetJet Airlines“ vadovė.

Ji pranešė, kad įmonės skundą nagrinėja Regionų administracinis teismas – bendrovė prašo įpareigoti komisiją patikslinti 2023 metų duomenis, kurių pagrindu ir buvo formuluojamos rekomendacijos.

Tuo metu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) įmonė skundė teisinius niuansus, kilusius pirmosios instancijos teismui sprendžiant ieškinio priėmimo visa apimtimi ar iš dalies klausimą.

LVAT balandžio 17 dieną priėmė tarpinį procesinį sprendimą, tačiau, kaip BNS sakė jo atstovė Neringa Lukoševičienė, byla nagrinėta neviešai, todėl nutartis neviešinama.

Byloje trečiaisiais asmenimis buvo Valstybės saugumo departamentas ir KAM Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, rodo teismų informacinės sistemos „Litekas“ duomenys.

Lietuvos oro uostai BNS patvirtino, kad pernai gruodį vieneriems metams su galimybe pratęsti išnuomojo „GetJet Airlines“ kabinetą Vilniaus oro uosto teritorijoje esančiame pastate.

„Patalpų plotas yra 30 kv. metrų, jos skirtos orlaivių įguloms susirinkti, patalpos yra laisvai prieinamoje zonoje – iki aviacijos saugumo patikros“, – BNS teigė įmonė.

„GetJet Airlines“ per Kipre registruotą „GJT Holdings Limited“ valdo Lietuvos pilietis A. Čeliadinas (56,4 proc. akcijų) ir JK gyvenantis Italijos pilietis Yoaramas Allaloufas (37,6 proc.), rodo Registrų centro duomenys.

Su A. Čeliadinu susijęs Dmitrijus Čeliadinas yra Šiaulių oro uoste, šalia Zoknių, kur dislokuoti ir NATO naikintuvai, veikiančios orlaivių techninės priežiūros ir remonto įmonės „Aviatic MRO“ (buvusi „Termicom“) galutinis naudos gavėjas. Įmonę jis kontroliuoja per jo valdomą Estijos „Completec“.

„GetJet Airlines“ orlaivius Šiauliuose aptarnauja „Aviatic MRO“.

Pagrindinis „Completec“ verslas, anot žiniasklaidos, yra daniškų optinių jutiklių importas ir pardavimas Rusijoje, Baltarusijoje ir Baltijos šalyse. Be to, grupė užsiima komercine aviacijos veikla – orlaivių aptarnavimu, lėktuvų nuoma, skrydžiais, aviacijos personalo mokymais.

Vilniaus apygardos teismas gegužės 25 dieną atmetė „Aerojet International Aircraft & Requisites Chartering“ ieškinį – ji prašė priteisti 227 tūkst. eurų nuostolių, 50,8 tūkst. eurų netesybų ir 6 proc. metų palūkanų.

„Aerojet“ teismui nurodė, kad vykdama Vengrijos vyriausybės užsakymą, pernai gegužę kreipėsi į „GetJet Airlines“ dėl plaučių ventiliavimo aparatų pervežimo iš Kinijos. Krovinys dviem orlaiviais „Airbus 320“ turėjo būti atskraidintas į Budapeštą gegužės 27 dieną.

Vėluojant gauti leidimą kroviniui, kurio dalį sudarė pavojingos medžiagos, „GetJet Airlines“ gegužės 28 dieną į Budapeštą atskraidino tik 150 iš 300 aparatų. Likusi dalis pagal papildomą bendrovių susitarimą buvo pristatyta tik birželio 2 dieną.

„Aerojet“ teigimu, „GetJet Airlines“ netinkamai įvykdė įsipareigojimus, todėl turi kompensuoti žalą.

„GetJet Airlines“ tvirtina, kad savo įsipareigojimą įvykdė, o problemų kilo, nes „Aerojet“ Kinijos muitinėje nebuvo tinkamai įforminusi dalies dokumentų, o ir patys kroviniai negalėjo tilpti į du orlaivius – dėžės turėjo specialius reikalavimus, apie kuriuos ji nebuvo informuota pasirašant sutartį.

Teismas pripažino, kad vėlesnį dalies aparatų pristatymą lėmė tai, kad „Aerojet“ nepateikė pakankamai informacijos apie krovinį, įskaitant specialų ženklinimą.

Teismas pripažino, kad vėlesnį dalies aparatų pristatymą lėmė tai, kad „Aerojet“ nepateikė pakankamai informacijos apie krovinį, įskaitant specialų ženklinimą.

„Aplinkybės dėl krovinio pakrovimo, lėmusio ir papildomų sutarčių sudarymą, negalėjus sutalpinti ir pervežti visų pavojingą krovinį sudarančių dėžių orlaivių krovinių skyriuose, susidarė išimtinai dėl „Aerojet“ pareigos iki sutarčių sudarymo pateikti išsamią informaciją apie krovinį pažeidimo“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.

– Nors esate padangių žmogus, namais vadinate kažkurį žemės kampelį. Iš kur esate kilusi, kur grįžtate, kai neskraidote?

– Sakoma, kad namai yra ten, kur širdis. Mano tikrieji namai – Gargžduose, kur gyvena šeima ir kur visada gera sugrįžti. Šiuo metu gyvenu Vilniuje, tačiau didžiąją laiko dalį praleidžiu užsienyje. Todėl dabar mano namais dažniau tampa viešbučio kambarys. Kartais vienoje ar kitoje šalyje tenka užsibūti ir ilgiau. Ispanijoje teko pagyventi net keturis mėnesius – ši šalis pavergė mano širdį. Labai sužavėjo Tenerifė. Svajoju vieną dieną ten sugrįžti ir gal net pasilikti ilgam.

– Ką reiškia būti stiuardese? Atmeskime stereotipus, kad ji turi būti tarsi modelis, kuriam svarbiausia – daili išvaizda. Be kokių savybių verčiau nė nesvajoti apie šią profesiją?

– Orlaivio palydovės darbas – daugybė profesijų vienoje. Kažkas yra suskaičiavęs, kad savo darbe mes atliekame net 25 profesijų funkcijas. Tai įrodo, kad šis darbas reikalauja daugybės įgūdžių. Dažnai orlaivio palydovai sako: pradėjęs dirbti aviacijoje arba pasilieki visam, arba iš karto supranti, kad tai ne tau. Čia labai svarbios tam tikros savybės: lankstumas, greita reakcija, gebėjimas akimirksniu priimti sprendimus, komunikabilumas. Svarbiausia – reikia mėgti dirbti su žmonėmis. Jeigu išlydi besišypsančius keleivius – vadinasi, savo darbą atlikai puikiai.

– Kokie didžiausi iššūkiai, kuriuos reikėjo įveikti savo darbe?

– Didžiausias iššūkis buvo suprasti, ką iš tiesų reiškia būti orlaivio palydove, nes kiekvienas skrydis – vis kitoks. Man šis darbas padėjo ugdyti ir asmenines savybes, išmokė į viską reaguoti ramiai. Juk skrydžio metu esi vienintelė pagalba keleiviams: turi būti visuomet pasirengusi padėti, atsakyti į visus klausimus,  nuraminti. Kartą Ispanijoje 20 min. pilnutėlis lėktuvas laukė dviejų vėluojančių keleivių. Tarp keleivių kilo daug nepasitenkinimo, o ir įgulai kiekviena minutė prieš skrydį – labai svarbi. Kai galiausiai mūsų vėluojantys keleiviai pasirodė lėktuve, salone aidėjo tokie aplodismentai, ovacijos ir šūksniai, kokių esu girdėjusi tik gerame gyvo garso koncerte.

– Ar užtenka laiko ir galimybių geriau pažinti tuos kraštus, į kuriuos skraidinate savo keleivius?

– Tai mane labiausiai ir žavi šiame darbe – galimybė aplankyti ir pažinti įvairiausius pasaulio kraštus. Neseniai teko pabuvoti Gvinėjoje ir pamatyti visiškai kitokį pasaulį, bent trumpam pajusti mums tolimos šalies žmonių gyvenimo būdą ir kultūrą. Teko aplankyti ir Dubajų. Tiesa, šį daugelio vadinamą svajonių miestą pamačiau visai kitaip, nei įsivaizdavau. Daug stipresnį įspūdį nei dangoraižiai ir prabanga alsuojantis miesto gyvenimas man paliko laukinė Tenerifės gamta ir kalnai. Teko ilgiau nei du mėnesius pagyventi Graikijoje, netoli Thessaloniki miesto. Tai buvo mano pirmoji komandiruotė, kuri ypač įsiminė, nes labai daug keliavome ir neblogai pažinome Graikiją. Net keturis mėnesius praleidau Ispanijoje: teko pagyventi ir Madride, ir Barselonoje, ir mėnesį – Maljorkoje. Praėjusi vasara padovanojo mėnesį Tunise. Taigi orlaivio palydovo darbas – puiki galimybė mėgautis kelionių įspūdžiais, praplėsti savo akiratį ir pasaulėžiūrą.

Niekada nežinai, su kokia įgula skrisi, tad visiems tenka išmokti prisitaikyti, gerbti vieni kitus, o svarbiausia – nepamiršti, kad esame komanda.

– Kokie santykiai užsimezga tarp orlaivio komandos narių? Kaip reikia ištverti nesantaikas, nesimpatijas uždaroje erdvėje?

– Kadangi daug laiko tenka praleisti komandiruotėse, būdami svetur mes tampame tarsi vienos šeimos nariais, nes kartu ir dirbame, ir keliaujame, ir pramogaujame. Niekada nežinai, su kokia įgula skrisi, tad visiems tenka išmokti prisitaikyti, gerbti vieni kitus, o svarbiausia – nepamiršti, kad esame komanda.

– Sakoma, kad gera stiuardesė – ir gydytojas, ir psichologas, ir tėtis, ir mama, ir padavėja, ir patarėja... Kurios iš šių pareigų jums sunkiausios?

– Taip, šiame darbe pasitaiko įvairiausių situacijų ir mes visuomet turime būti lankstūs. Sunkiausia turbūt būti psichologais: nuraminti keleivius, suvaldyti neigiamas emocijas, kylantį nepasitenkinimą, stengtis nepriimti nieko asmeniškai. Nelengvas ir gydytojo vaidmuo, kai reikia gebėti suteikti pirmąją pagalbą.

Lėktuvuose susiduria daugybė kultūrų iš viso pasaulio. Sunkiausia, kai dirbame tose šalyse, kur keleiviai nekalba anglų kalba ir jaučiami kultūriniai skirtumai. Todėl kiekvieną kartą skrisdami į naują šalį, pasidomime tos šalies kultūra, įpročiais, kad būtų lengviau bendrauti su keleiviais.

Skrydžio metu patiriame ir daug malonių akimirkų. Ypač smagu, kai lėktuve keleivis sugalvoja pasipiršti, o būsima nuotaka atsako "taip". Džiaugiamės galėdami maloniai nustebinti keleivius, kai jiems užsakomi specialūs sveikinimai, apie kuriuos jie nieko nežino. Tuomet lėktuve aidi ovacijos.

– Kurios tautybės keleiviai yra sunkiausio būdo, keliantys daugiausia problemų. Ką mieliausia aptarnauti? Kokie keleiviai yra lietuviai?

– Žinoma, lengviausia dirbti su europiečiais, nes mums artima Europos šalių kultūra. Tačiau visi keleiviai mums yra vienodai svarbūs, su visais malonu dirbti. Ypač lengva su tais keleiviais, kurie daug keliauja ir žino visas skrydžių procedūras. Sunkiau būna skrydžių metu, kai dauguma žmonių keliauja pirmą kartą. Tenka skirti jiems daugiau laiko ir dėmesio, ypač įlaipinimo metu, o papildomo laiko dažniausiai mes neturime. Na, o su lietuviais visada gera skraidyti, nes jaučiame tautiečių palaikymą, be to, mus vienija bendra kalba, lengva bendrauti. Sakyčiau, kad lietuviai išties daug skraido, todėl yra pakankamai reiklūs.

– Ar labai erzina keleivių įprotis šokti iš vietų vos lėktuvui nusileidus?

– Tai ne erzina, bet kelia nerimo. Labai svarbu, kad keleiviai laikytųsi visų skrydžių saugos procedūrų ir liktų užsisegę saugos diržus iki tol, kol dega saugos diržų ženklas ir nenurodoma kitaip. Lėktuvui sustojus, mes dar turime atlikti savo standartines procedūras, todėl nėra kur skubėti, geriau ramiau pasėdėti ir laukti savo išlipimo eilės, o ne stovėti dar keletą minučių su sunkiu lagaminu rankoje.

– Dažnai tenka skaityti informacijas apie tai, ko neva nežinome apie skrydžius: kad nešvariausia vieta – atlenkiami staleliai, kad nepatariama valgyti karšto maisto, gerti kavos, arbatos...

– Norėčiau paneigti šiuos ir kitus mitus. Galiu užtikrinti, kad lėktuvuose maisto šviežumui ir kokybei skiriamas tikrai didelis dėmesys. Laikomasi itin griežtų higienos reikalavimų, todėl prieš kiekvieną skrydį lėktuve turi būti nepriekaištinga tvarka. Įdomus faktas, kad skrydžio metu pasikeičia skonio receptoriai ir įprastas maistas mums atrodo kitoks.

– Skrydžiai vargina ne tik kojas, bet ir veido odą, kuri labai išsausėja. Kaip su tuo susidorojate?

– Ypač svarbu drėkinti odą, ypač ilgesnių skrydžių metu, nes lėktuve oras daug sausesnis. Paprastas, bet veiksmingas receptas – gerti daug negazuoto vandens.

– Kiekvienos oro linijų kompanijos stiuardesių ir stiuardų įvaizdis – kitoks. Sunku prie to prisitaikyti?

– Manau, kiekvienam keleiviui gera matyti reprezentatyviai atrodančią, pasitempusią orlaivio palydovę ar palydovą. Tad visuomet stengiamės taip ir atrodyti. Pastebėjau, kad net gyvenime, kai neskraido, orlaivio palydovės įpranta būti tokios pat pasitempusios kaip ir darbe.

Visų avialinijų orlaivių palydovų įvaizdis kažkuo panašus – reprezentatyvi išvaizda, klasikinė apranga ir šypsena veide. Mūsų aviakompanijos reikalavimai orlaivių palydovėms – tvarkingai į kuodą surišti plaukai, makiažas, atitinkantis nustatytą standartą, tvarkingas manikiūras ir specialiai sukurta uniforma, kurią šiuo metu atnaujiname, neseniai pasikeitus "GetJet Airlines" logotipui.

– Kokios karjeros galimybės, jei savo gyvenimą norisi susieti su šia profesija?

– Orlaivio palydovai turi plačias karjeros galimybes, nes trumpiau nei per kelerius metus gali pakilti į vyr. orlaivių palydovo poziciją, o dar vėliau – tapti skrydžių instruktoriumi. Apskritai aviacijoje yra labai daug karjeros galimybių. Jei nebenori skraidyti, yra daugybė darbo pozicijų administracijoje.

Norėjote paklausti?

– Prieš kiek laiko įgula turi būti pasiruošusi skrydžiui?

– Visa skrydžio įgulos komanda susitinka valandą prieš skrydį lėktuve ir pradeda ruoštis skrydžiui. Kiekvienas palydovas turi savo atsakomybes, kurias aptariame prieš skrydį.

– Ką stiuardesės nešasi savo lagaminėliuose prieš skrydį?

– Savo lagaminuose turime visus būtinus daiktus, jeigu tądien negrįžtume namo nakvoti – nuo higienos reikmenų iki laisvalaikio drabužių. Juose nešamės ir reikiamus skrydžio dokumentus.

– Po kelių valandų skrydžio orlaivio įgulos nariams būtinas poilsis?

– Poilsio laikas atitinka tos dienos skrydžio laiką, tačiau turi būti ne trumpesnis nei 10 valandų. Ilgiausias poilsis – atostogos. Jų orlaivio palydovai turi net 56 kalendorines dienas.

– Ar orlaivio palydovais gali dirbti vyresni žmonės?

– Šios profesijos amžiaus limito nėra, svarbu būti geros sveikatos ir gauti reikalingą pažymą iš aviacijos medicinos komisijos. Reikia turėti nepriekaištingą reputaciją.

Informaciją apie lėktuvo gedimą ir neplanuotą leidimąsi Turkijoje portalui kauno.diena.lt patvirtino kelionės organizatoriaus „Tez Tour“  bei poilsiautojus užsakomuoju reisu skraidinusi „GetJet Airlines“ atstovai.

Turistai iš Vilniaus į populiarų Šarm El Šeicho kurortą išskrido apie 6 val. ryto, o apie 14.30 val. dar tik laukė pakaitinio lėktuvo, juos turinčio paimti iš Turkijos.

„Sužinojome, kad lėktuvas turėjo skubiai nusileisti Stambule. Lėktuvo Stambule laukė reporteriai, ėmė interviu. Kol kas keleiviai saugūs, bet kada bus atsiųstas kitas lėktuvas, ir kiek dar jiems reiks vargti, kol pasieks viešbučius, neaišku. Tarp keleivių yra blogai pasijutusių, kuriems sušlubavo sveikata. Vienas iš jų labai blogai jaučiasi (temperatūra ir vemia)“, – portalui kauno.diena.lt teigė vienos turisčių mama.

Keleiviams sakoma, kad greitai atsiųs lėktuvą, bet aš iš patirties galiu pasakyti, kad čia tik eilinis raminimas.

Anot moters, dukra telefonu jai trumpai pasakojusi, kad keleiviai nežino, kaip elgtis.  „Keleiviams sakoma, kad greitai atsiųs lėktuvą, bet aš iš patirties galiu pasakyti, kad čia tik eilinis raminimas, žinant, kad dėl „Boeng“ krizės yra didžiulis trūkumas pakaitinių lėktuvų“, – dėstė pašnekovė.

„GetJet Airlines“ viešųjų ryšių vadovė Silvija Jakienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad „skrydžio įgula pastebėjo atsarginės sistemos sutrikimą. Tačiau tai nereiškia, kad lakūnų kabina išsihermetino ar kad keleiviams pritrūks deguonies. Atsarginė deguonies tiekimo sistema skirta naudoti tik sutrikus pagrindinėms orlaivio deguonies tiekimo sistemoms, tačiau užtikrinant skrydžių saugą, atsarginė sistema turi būti nuolat paruošta veikti. Noriu pabrėžti, jog atsarginės sistemos sutrikimas jokios juntamos įtakos nei įgulai, nei keleiviams neturėjo. Sprendimas laikinai tūpti Stambulo oro uoste buvo priimtas laikantis skrydžių saugos reikalavimų ir vykdant tokiais atvejais numatytas skrydžių procedūras“.

„Vykdant tokiais atvejais numatytas skrydžių procedūras, buvo nuspręsta nutūpti Stambulo oro uoste. Pagrindinės orlaivio sistemos veikė be sutrikimų, todėl atsarginės sistemos defektas neturėjo jokios juntamos įtakos nei keleiviams, nei skrydžio įgulai“, – aiškino S. Jakienė.

Atsarginė deguonies tiekimo sistema, kaip pasakojo, skirta naudoti tik sutrikus pagrindinėms orlaivio deguonies tiekimo sistemoms, tačiau užtikrinant skrydžių saugą, atsarginė sistema turi būti nuolat paruošta veikti. 

"Sprendimas laikinai tūpti Stambulo oro uoste buvo priimtas laikantis skrydžių saugos reikalavimų ir vykdant tokiais atvejais numatytas skrydžių procedūras", - komentavo S. Jakienė.

Anot jo, orlaivio keleiviai šiuo metu yra (14.30 val.) Stambulo oro uosto terminale, „pasirūpinta jų rūpyba“. Atstovė tvirtino, kad kitas orlaivis, kuris parskraidins keleivius iš Stambulo ir Šarm el Šeicho, jau pakilo iš Vilniaus oro uosto.

„Atsiprašome keleivių už laikinus nepatogumus“, – sakė S. Jakienė.

„Novaturas“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė, kad „GetJet Airlines“ įsipareigoja vykdyti užsakomuosius skrydžius iš Vilniaus. Visi skrydžiai bus vykdomi kaip suplanuota.

„Novaturo“ finansų direktorius Tomas Staškūnas BNS antradienį patvirtino, kad sutartis su „GetJet Airlines“ yra pasirašyta po to, kai finansinių sunkumų patiriančiai partnerei „Small Planet Airlines“ praeitą savaitę buvo sustabdyta veiklos licencija.

Civilinės aviacijos administracija (CAA) „Small Planet Airlines“ licenciją sustabdė nuo lapkričio 29 dienos, o lapkričio 28 dieną Vilniaus apygardos teimas atmetė „Small Planet Airlines“ prašymą iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. „Novaturo“ generalinis direktorius tuomet pranešė, kad artimiausi suplanuoti kelionių organizatoriaus skrydžiai vyks su „Get Jet Airlines“.

Kelionių organizatorius „Tez Tour“, taip pat besinaudojęs „Small Planet Airlines“ paslaugomis, praėjusią savaitę informavo, kad sustabdžius pastarosios bendrovės licenciją poilsiautojai vyks užsakomų skrydžių bendrovės „GetJet Airlines“ orlaiviais, o su naujuoju partneriu „Tez Tour“ jau pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį.

Vilniaus apygardos teismas, atsisakęs iškelti „Small Planet Airlines“ restruktūrizavimo bylą, pareiškė, jog finansinių sunkumų kamuojama bendrovė nepateikė dokumentų, rodančių realią jos finansinę padėtį, neatskleidė duomenų apie turtą, nepagrindė veiklos tęstinumo.

„Small Planet Airlines“ komercijos vadovas Simonas Bartkus antradienį BNS teigė, kad, jo žiniomis, teismo sprendimas dar neapskųstas ir tai gali būti padaryta artimiausiomis dienomis, nes baigiasi 7 dienų apskundimo terminas.

„Kiek žinau, dar ne“, – teigė S. Bartkus.

Jis taip pat pakartojo anksčiau žiniasklaidai išsakytą prielaidą, kad realus yra bankroto bylos iškėlimo scenarijus.

„Tai irgi svarstymo stadijoje, bet vienas turbūt iš realiausių scenarijų po to, kai buvo licencija sustabdyta“, – BNS sakė S. Bartkus.

„Small Planet Group“ įmonių Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje restruktūrizavimą inicijavo rugsėjį ir spalį. Be šių rinkų, įmonė veikia ir Kambodžoje. 

Balandžio 26 d. UAB „GETJET AIRLINES“ oficialiu raštu Turizmo departamentui pranešė neturinti jokių komercinių santykių su Italijos bendrove „PeopleFly“ ir jos užsakymu jokių skrydžių nevykdanti ir neplanuojanti vykdyti. UAB „GETJET AIRLINES“ apie neteisėtą šios bendrovės veiklą ir vartotojus klaidinančią informaciją pranešė atsakingoms Italijos institucijoms.

Turizmo departamentas įspėja vartotojus būti atidžius įsigyjant turizmo paslaugas.

Kilus klausimams ar abejonėms rekomenduojama konsultuotis su Turizmo departamento specialistais. Informaciją, kurią reikia žinoti įsigyjant kelionę, galite gauti el. paštu: prieziura@tourism.lt, telefonu Vilniuje 8 706 64 932 arba Turizmo departamento svetainėje, rubrikoje TURISTUI.