Liko be lauktuvių

Vakar popietę "Akropolyje" įsikūrusio prekybos centro "Maxima" alkoholio skyriuje nebuvo matyti itin daug žmonių. Penkiasdešimtmetis Sergejus, pirkęs porą butelių alaus, stebėjosi, kad kasoje vis dėlto teko rodyti asmens tapatybės kortelę.

"Sovietiniais laikais buvo lengviau alkoholio įsigyti nei dabar. Kvailystė tai yra. Pirmą kartą gyvenime paprašė dokumento", – ramiu tonu pasipiktino vyras.

Kitas pusamžis pirkėjas taip pat tvirtino, kad nauja tvarka tik apsunkins niekuo dėtų žmonių apsipirkimą.

"O jaunimas ras savus būdus, kaip nusipirkti svaigalų. Viskas pas mus iš kito galo. Padorūs piliečiai turi kaišioti pasus, bet kažin, ar nuo to kas nors pasikeis", – kalbėjo klaipėdietis.

Pagyvenusi pensininkų pora, besidomėjusi, kokios akcijos taikomos alkoholio skyriuje, prisipažino, kad užsuko tik įsigyti lauktuvių, nes ruošiasi eiti į svečius.

"Liksime be butelio, nes nepasiėmėme dokumentų", – prisipažino šeimos galva.

Tačiau čia pat salėje dirbusios prekybos centro darbuotojos paaiškino, kad pensininkai gali pateikti ir pensininko ar vairuotojo pažymėjimą.

Duomenų nekaupia

"O manęs visai nepiktina tokia tvarka. Parodyti dokumentą užtrunka vos kelias sekundes. Aš apskritai negeriu, o pirmą naujos tvarkos dieną užėjau į prekybos centrą susigundžiusi akcija brangiai degtinei. Svečiams bus", – prisipažino klaipėdietė Loreta.

Naujajai tvarkai prekybininkai ruošėsi iš anksto. Prie kiekvienos kasos matomoje vietoje pakabinti stendai, informuojantys apie naujus reikalavimus.

Kalbintos kasininkės, prisipažino, kad pirmoji diena buvusi kiek labiau įtempta emocine prasme. Tačiau tikinama, kad rimtų incidentų nenutiko.

"Mums užtenka kelių sekundžių pažiūrėti į dokumente esantį asmens kodą ar gimimo datą. Duomenų niekas nesuvedinėja. Būna, kad pasipiktina kuris pirkėjas, tačiau dauguma parodo dokumentus, ir viskas", – prisipažino pardavėja.

Prisijungė ir smulkios įmonės

Geros valios memorandumą, bendradarbiaudami su Sveikatos apsaugos ministerija, pasirašė faktiškai visi didieji prekybos tinklai – "Maxima", "Iki" parduotuves valdanti "Palink", "Rimi Lietuva", "Norfos mažmena", "Prisma", bei "Aljansas Aibė".

Prie akcijos jungėsi net Lietuvos kooperatyvų sąjungos parduotuvės, o štai prekybos tinklas "Lidl" prie akcijos neprisijungė.

"Tačiau buvau nustebinta, kad manęs šiandieną buvo paprašyta parodyti asmens dokumentą, nors "Lidl" prekybos centras nesiskelbė, kad jungsis prie memorandumo", – pastebėjo klaipėdietė pirkėja.

O štai Klaipėdos rajone įsikūrusios nedidelės parduotuvės savininkė Elena Balsienė pripažino, kad jos įmonė savo noru laikosi tvarkos, nors ir nepasirašinėjo jokių memorandumų.

"Mes esame už tai, kad alkoholis nepatektų į nepilnamečių rankas. Kuo daugiau žmonių prisidės, tuos bus geriau. Mes juk savo pirkėjus pažįstame, ne bėda, vis dėlto vienas vyriškis šį rytą užsipuolė pardavėją, kad kitą kartą numes prekes nuo lentynos, jei neparduosime jam alkoholio. Ir kam tiek pykčio?" – klausė E.Balsienė.

Skundėsi telefonu

Bendrovės Maxima LT" Korporacinių reikalų departamento vadovas Rosvaldas Gorbačiovas tikino, kad pirmoji naujosios tvarkos diena praėjo ramiai.

"Neturime jokių užfiksuotų incidentų. Viskas vyksta sklandžiai. Žmonės noriai rodo dokumentus. Žinoma, kad gali būti pavienių atvejų, kai kažkas piktinsis ir taip išreikš protestą. Tačiau apibendrinimus galėsime daryti po savaitgalio", – kalbėjo R.Gorbačiovas.

Jis pripažino, kad daugiausiai emocinio krūvio šią dieną teko kasininkėms, kurias teko specialiai paruošti.

Giedrė Bielskytė, bendrovės "Rimi Lietuva" viešųjų ryšių vadovė, tikino, kad per vakar užfiksuoti tik keli skundai.

"Pastebime, kad tvarką pirkėjai žino. Turime užklausų ir skundų klientų aptarnavimo centre. Ypač vyresnio amžiaus žmonės piktinasi, kodėl jiems nebuvo parduota alkoholio. Manome, kad reikia laiko, ir prie tvarkos bus priprasta", – tikino G.Bielskytė.

Sausio 15 -oji – paskutinė diena, kai prekybos ir paslaugų teikimo vietose galima atsiskaityti dviem valiutomis – eurais ir litais. Nuo rytojaus vienintele mokėjimo priemone Lietuvoje taps eurai, o užsilikusius litus dar ilgą laiką bus galima nemokamai iškeisti bankuose, paštuose bei kredito unijose. Pasak prekybininkų, perėjimas prie atsiskaitymo eurais buvo sklandus, o šios savaitės pradžioje mokėjimai litais skirtinguose prekybos tinkluose sudarė nuo 15 iki 25 proc. atsiskaitymų.

Eurai parduotuvėse įsivyravo jau prieš savaitę

„Atsiskaitymo dviem valiutomis laikotarpis praėjo ramiai, daugelis pirkėjų jau įprato atsiskaityti eurais. Mūsų tinklui priklausančios parduotuvės, įsikūrusios kaimuose ir mažesniuose miesteliuose, dirbo įprastu ritmu – specialiai dėl euro duris užvėrusių parduotuvių nebuvo. Tiesa, įmonių personalui teko didžiulis krūvis – daugelis darbuotojų šiuo periodu dirbo praktiškai be poilsio dienų. Tuo tarpu pirkėjai elgėsi santūriai, klientų nusiskundimų su euro įvedimu susijusiais klausimais neužfiksavome“, – sakė per 500 parduotuvių tinklą vienijančios Lietuvos kooperatyvų sąjungos generalinis direktorius Raimondas Koreiva.

Prekybos tinklo „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė teigė, jog pirmosiomis sausio dienomis net 73 proc. pirkėjų atsiskaitė litais, tačiau jau baigiantis pirmajai savaitei su euru vis dažniau buvo atsiskaitoma naująja valiuta. „Pastarosiomis dienomis atsiskaitymuose visiškai įsivyravo eurai – jais atsiskaito maždaug 75 proc. klientų“, – sakė R. Saulytė.

Pasak „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Giedrės Bielskytės, atsiskaitančių eurais pirkėjų dalis augo greičiau nei prognozuota: „Pirmą sausio savaitę buvo atsiskaitoma išskirtinai litais, o jau nuo sausio 10 d. didesnė klientų dalis už pirkinius mokėjo eurais. Šį pirmadienį ir antradienį eurais arba kortele atsiskaitė trys ketvirtadaliai pirkėjų”.

Prekybos tinkle „Iki“ jau nuo sausio 5 d. atsiskaitančiųjų naująja valiuta klientų buvo daugiau nei atsiskaitančių litais, o šią savaitę litais už pirkinius mokėjo tik apie 15 proc. pirkėjų.

„Palyginti šiuos rodiklius su kitų eurą įvedusių šalių duomenimis apie atsiskaitymą prekybos vietose, galime matyti, kad Lietuvos pirkėjai prie naujosios valiutos perėjo panašiu tempu kaip slovėnai ir šiek tiek sparčiau nei estai ir slovakai. Tiesa, kaimyninėje Latvijoje įprotis už prekes mokėti eurais susiformavo truputį greičiau nei mūsų šalyje“, – sakė „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.

„Eurobarometro“ tyrimų duomenimis, jau sausio 10 d. atsiskaitymai litais Lietuvos parduotuvėse tesudarė 26 proc. visų mokėjimų grynaisiais pinigais – triskart mažiau nei sausio 2 d. (84 proc.).

Klientus teko aptarnauti ilgiau

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės dviejų valiutų galiojimo periodu jokių problemų dėl atsiskaitymų litais ir eurais nepatyrė. Nesklandumų išvengta ir kavinių bei restoranų sektoriuje – vienintelė problema, pasak E. Šiškauskienės, buvo šiek tiek pailgėjęs grynaisiais atsiskaitančių klientų aptarnavimo laikas.

Prekybininkai taip pat patvirtino, jog pirkėjų aptarnavimas sausio pradžioje truko ilgiau nei įprasta.

„Paskaičiavome, kad pirmosiomis sausio dienomis vieno apsipirkimo laikas pailgėjo daugiau nei du kartus. Pirkėjai kruopščiai tikrino gaunamą grąžą, skaitė čekyje nurodytą informaciją, klausinėjo apie gaunamus pinigus. Pardavėjams irgi reikėjo laiko įprasti prie naujų monetų ir kupiūrų“, – sakė „RIMI Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė G. Bielskytė.

Pasak „Maxima LT“ komunikacijos vadovės R. Saulytės, prekybininkai iš anksto ruošėsi ilgesniam aptarnavimo laikui, todėl dviejų valiutų galiojimo periodu parduotuvėse vienu metu dirbo daugiau kasų nei įprasta: „Vis tik ilgiau prie kasų užtruko ne mūsų kasininkai, bet klientai, atsiskaitantys grynaisiais: jie ilgiau analizavo pirkinių čekius, ilgiau skaičiavo grąžą, užduodavo kasininkams papildomų klausimų“.

Nesusipratimų dėl grąžos būta tik sausio pradžioje

Prekybininkai neslepia, jog sausio pirmosiomis dienomis pasitaikė pavienių atvejų, kai teko pasinaudoti numatyta išimtimi dėl grąžos – pirkėjams už mažos vertės pirkinius atsiskaitant stambia litų kupiūra, ją išsmulkinti ir grąžą eurais atiduoti iš mažesnės kupiūros.

„Nesitikėjome, kad pirmosiomis sausio dienomis pinigų keityklų funkcijas teks atlikti tokiu dideliu mastu – daugumoje parduotuvių dažnos pirkėjų pateikiamos kupiūros litais buvo 500 ir 200 litų, neretais atvejais teperkant labai smulkias prekes, išdėliotas prie kasų“, – sakė R. Saulytė.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenys rodo, kad pirkėjų skundų dėl gaunamos grąžos litais daugiau būta tik sausio pirmosiomis dienomis. Iš gaunamų pranešimų apie galimus pažeidimus tik sausio 1-5 d. periodu vyravo skundai apie tai, kad prekybos centruose sumokėjus už pirkinius stambesnio nominalo – 100, 200, 500 litų banknotais, atsisakoma nuo visos sumos grąžą atiduoti eurais.

„Gavę skundų, nedelsdami kreipėmės į didžiųjų prekybos tinklų vadovus, paprašėme paaiškinti tokių atvejų priežastis ir nurodyti, kokių veiksmų bus imtasi siekiant pašalinti galimus pažeidimus. Vartotojų reakcija rodo, kad prekybininkai iškart reagavo į šiuos perspėjimus – nuo sausio 7 d. vartotojų pranešimų apie litais atiduodamą grąžą ženkliai sumažėjo“, – sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius dr. Feliksas Petrauskas.

Litai toliau nemokamai keičiami į eurus

Nuo sausio 16 d. nustojus galioti litams kaip mokėjimo priemonei, grynaisiais laikomi litai ir toliau bus nemokamai keičiami bankuose, Lietuvos pašto skyriuose, kredito unijose, Lietuvos banke.

330 Lietuvos pašto skyrių ir 14 kredito unijų skyrių litai į eurus nemokamai keičiami iki kovo 1 d., 343 bankų padaliniuose – iki birželio 30 d. (nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. 89 padaliniuose bus galima išsikeisti tik litų banknotus). Tuo tarpu 3 Lietuvos banko kasose litus į eurus nemokamai išsikeisti bus galima neribotą laiką.

Visos valiutos keitimo vietos ir jų darbo laikai nurodyti interneto svetainėje www.euras.lt. Išmaniųjų įrenginių naudotojai gali įsidiegti svetainėje esančias mobiliąsias aplikacijas, padėsiančias lengvai surasti artimiausias keitimo vietas. Nesinaudojantys internetu ar išmaniaisiais įrenginiais artimiausias keitimo vietas gali sužinoti paskambinę nemokama euro telefono linija 8 800 34528.

Sausio 1-ąją Lietuvoje įvedus eurą, didžiausiuose prekybos tinkluose grynųjų pinigų kol kas nepritrūko, o pirmą dieną - ketvirtadienį - visi tinklai dirbo be trikdžių, nors kai kurie jų - dar ne visu pajėgumu.

Bendrovės „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė teigia, kad atsiskaitymai nesutriko, nes euro įvedimui buvo ruošiamasi iš anksto, o daugiausia sumaišties buvo tarp pirkėjų.

„Dvi valiutos piniginėje (...), prie kasų žmonės stovėjo ilgiau, ilgiau žiūrėjo į čekius, ilgiau skaičiavo. (...) Viską reikėjo paaiškinti klientams, ypač senyvo amžiaus, kuriems pakankamai keblu duoti vieną valiutą, o gauti grąžą kita“, - LRT radijui penktadienį teigė R.Saulytė.

Pasak jos, kai kurie pirkėjai reikalavo grąžą atiduoti ne eurais, o litais.

R.Saulytė pabrėžė, kad eurų tinklas nepritūko: „Planavome gerokai iš anksto, susiskaičiavome pagal kiekvienos parduotuvės apyvartas, kiek mums prireiks eurų, ir jų atsargomis pasirūpinome“.

Tinklo atstovė taip pat pabrėžė, kad daugiau pirkėjų pirmąją euro įvedimo dieną atsiskaitė kortelėmis: „Taip išvengdami sumaišties ir palengvindami darbą prekybos centrui“.

Vieno didžiausių Lietuvoje prekybos tinklų „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė BNS tvirtino, jog pirmąją metų dieną dirbo visos prekybos tinklo parduotuvės, jos nepritrūko grynųjų eurų.

„Pirkėjai labai domėjosi atiduodama grąža, ilgiau nagrinėjo gautą eurų kiekį, taip pat detaliai nagrinėjosi pirkimo čekius. Eurų grąžai užtekome, tačiau nors pirmomis metų dienomis pirkėjų sulaukėme panašiai tiek pat, kaip ir praėjusiais metais, jie dažniau norėjo mokėti stambiomis litų kupiūromis“, - teigė G.Bielskytė.

Prekybos tinklą „Norfa“ valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ atstovas spaudai Darius Ryliškis BNS sakė, kad sausio 1 dieną dirbo tik trys tinklo parduotuvės, grynųjų eurų jos nepritrūko.

„Vakar pas mus dirbo tik trys parduotuvės visoje Lietuvoje. Po vieną Vilniuje, Šiauliuose ir Raseiniuose. Jokių nesklandumų dėl euro nebuvo, nes mes buvome gerai pasiruošę. Atsargos eurų buvo pakankamos, net su kaupu“, - kalbėjo D.Ryliškis.

Jo teigimu, tinklas tikėjosi, kad bus pirkėjų, kurie naudos parduotuvę kaip valiutos keityklą, pirkdami nebrangias prekes ir atsiskaitydami didelėmis kupiūromis, tačiau pirkėjų srautai buvo labai nedideli.

„Pirmoji savaitė turėtų būti, kaip ir visos savaitės po Naujųjų metų, kai pirkėjų srautas yra štilinis“, - BNS sakė D.Ryliškis.

Artėjant euro įvedimui, prekybos centrų atstovai tvirtina, kad jie jau beveik pasiruošę šiai permainai, nors neslepia, kad sunkiausias etapas prekybininkų laukia įvedus eurą. Tuomet darbuotojams teks dirbti su dviem valiutomis vienu metu, o tai gali pailginti eiles prie kasų.

„Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių atstovė Giedrė Bielskytė pasirengimą eurui skirsto į du etapus. Vienas yra technologinis – kasų paruošimas, IT sistemų pakeitimas, dvigubų kainų skelbimas, o antras –darbuotojų parengimas. Esą būtent darbuotojams teks didžiausia našta, kai kitų metų pradžioje teks dirbti su dviem valiutomis vienu metu.

Savo ruožtu „Maximos“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė atkreipė dėmesį, kad jau dabar parduotuvių darbuotojai turi dirbti didesniu krūviu negu įprastai. Esą jiems dažnai tenka klientams paaiškinti, kaip perskaičiuotos kainos, kokie yra kainų pokyčiai.

„Mūsų darbuotojams tenka sugaišti nemažai laiko aiškinant pirkėjams įvairius pokyčius, kaip bus po Naujųjų metų. Krūvis yra išaugęs ir jis dar labiau didės pirmosiomis sausio savaitėmis, kai rinkoje cirkuliuos dvi valiutos“, – LRT Radijo laidoje „Ryto garsai“ sakė R. Saulytė.

Nenorite laukti eilėje – atsiskaitykite kortele

G. Bielskytė pastebėjo, kad kartais salės darbuotojams netgi tenka klientams aiškinti, kodėl iš viso yra nurodomos dvi kainos. Iškyla nesusipratimų, kai žmonės supainioja kainas ar pasižiūri tik į vieną, bet nepasitikslina, kuria valiuta ji nurodyta.

Abi pašnekovės akcentavo, kad patys žmonės turėtų būti atidūs. Taip pat paprašė pirmosiomis Naujųjų metų dienomis būti supratingiems, nes dėl operacijų dviem valiutomis gali sulėtėti prekybos centrų darbuotojų darbas.

„Pirkėjai gali būti nepatenkinti eilėmis, todėl prašome turėti šiek tiek kantrybės ir suprasti, kad mes privalome dirbti su dviem valiutomis: priimti litus, atiduoti eurus“, – sakė G. Bielskytė.

Ji teigė, kad didžiuosiuose „Rimi“ prekybos centruose veikia kasos, kuriose galima atsiskaityti tik kortelėmis, todėl šios kasos turėtų praversti pirkėjams po sausio 1 d., norintiems atsiskaityti kortele.

Anot R. Saulytės „Maximos“ prekybos centruose tokių kasų nėra, bet pastebima tendencija, kad žmonės vis dažniau atsiskaito kortelėmis. Įvedus eurą pirkėjams tai būtų labai pravartu, nes nereikėtų laukti ir skaičiuoti, ar grąžą eurais kasininkė atidavė teisingai.

„Tikimės, kad įvedus eurą tas procentas bus dar didesnis, nes panaši situacija buvo Latvijoje ir Estijoje, kai keitėsi valiutos“, – pastebėjo R. Saulytė.

Viską suskaičiuos kompiuteriai

Jei vis dėlto norėsite prekybos centruose po Naujųjų metų atsiskaityti grynaisiais pinigais, nederėtų jaudintis. Pirkėjams tikrai neteks skaičiuoti, kiek grąžos eurais jie turėtų gauti, jei už prekes mokėjo litais. Ši informacija bus automatiškai nurodoma kvite.

Pasklido gandas, kad prekybininkai nepriims daugiau nei 50-ies vienetų monetų. Pašnekovės patikino, kad taip tikrai nebus. Iš klientų bus priimami visi atnešti pinigai – tiek banknotai, tiek kupiūros.

Nepaisant to, prekybos centrų atstovės pabrėžė, kad klientai, jei tik turės galimybę, litus į eurus turėtų išsikeisti tam skirtose vietose, o ne įvairiose parduotuvėse.

„Grynieji pinigai dar ilgai bus keičiami komerciniuose bankuose, pašto skyriuose. Jeigu norisi išsikeisti tą kupiūrą, reikia tiesiog apsidairyti aplink“, – sakė G. Bielskytė ir pridūrė, kad „Lietuvos banko“ interneto puslapyje yra žemėlapis, kuriame galima pasižiūrėti, kur bus keičiami pinigai.

Jei naudojatės prekybos centrų lojalumo programomis, kurios leidžia kaupti pinigus kortelėje už įsigytas prekes, nesiskubinkite jų išleisti. Abi pašnekovės ramino, kad nuolaidų kortelėje sukaupti pinigai niekur nepradings. Jie tiesiog bus pakeisti pagal nustatytą kursą, kaip buvo padaryta su prekių kainomis.

Rinkdamiesi maisto produktus, pirkėjai vadovaujasi principu „rinkis prekę lietuvišką“, tačiau šis kol kas negalioja lietuviškų prekės ženklų kūno priežiūros ir kosmetikos priemonėms, pastebi didžiųjų prekybos centrų atstovai. Lietuviškos kūno kosmetikos pardavimai tesudaro 9–10 proc. visos apyvartos. Rinkodaros specialisto Lino Šimonio teigimu, šią situaciją pakeisti įmanoma.

„Kol kas sunku būtų lyginti pirkėjų meilę lietuviškiems maisto produktams ir lietuviškai kosmetikai. Mūsų tinkle lietuviški prekių ženklai sudaro apie 10 proc. visų parduodamų kosmetikos, kūno priežiūros priemonių. Tačiau pastebime, kad šis segmentas nuosekliai auga“, – pažymi prekybos tinklo „Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.

Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė skaičiuoja, kad „Maxima“ prekybos tinkle yra maždaug 350 kosmetikos priemonių, pagamintų Lietuvos gamintojų, o jų pardavimai sudaro maždaug 9 proc. visų pardavimų.

„Palyginę šių ir praėjusių metų pardavimus, matome, kad lietuviškų prekės ženklų kosmetikos pardavimai yra išaugę maždaug dviem procentais. Kiekvienais metais augimas yra tolygus. Galvojame, kad jis galėtų būti didesnis, jei tiekėjai pasiūlytų daugiau įvairesnių prekės ženklų ir įvairesnės produkcijos, daugiau padirbėtų vystydami prekės ženklą“, – kalba R. Saulytė.

Savo ruožtu prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis teigia, kad tiek kalbant apie kūno priežiūros prekes, tiek apie veido kosmetiką ar šampūnus – visur lyderiaujančiose pagal pardavimus pozicijose galime rasti ir produktų su lietuviškais prekių ženklais.

Pasak rinkodaros specialisto L. Šimonio, žmogus neturi laiko gilintis į produkto sudėtį, tad renkasi tą, apie kurio prekės ženklą turi nuomonę.

„Apie kūno priežiūros priemones, jei jos yra, tarkime, iš Skandinavijos, greičiausiai manome, kad yra natūralios, jei iš Prancūzijos – turbūt labai gerai, prabangu, jei iš Vokietijos – atsiduoda tepalu, nes Vokietija – žinomiausia kaip automobilių gamintoja. 9–10 proc. yra fantastiškas rezultatas, nes Lietuva nėra ta šalis, kuri, manoma, galėtų atlikti didelius mokslinius tyrimus ir pagaminti gerus produktus. Tie 9 proc., matyt, parduodami dėl geros kainos, taip pat todėl, kad tikima, jog, kaip ir lietuviški maisto produktai, kūno kosmetika yra natūralesnė“, – teigia rinkodaros specialistas.

Atsiranda patrauklių lietuviškų naujovių

Pagrindinę lietuviškos kosmetikos pardavimų dalį, anot „Maxima“ ir „Rimi“ prekybos tinklų atstovių, užima „BIOK laboratorijos“ linijų „Rasa“, „Margarita“, „Aras“ kosmetikos priemonės.

G. Bielskytės teigimu, „Rimi“ prekybos tinkle labai pasiteisino ir nišinių natūralių „Uoga Uoga“ gaminių pasiūlymas pirkėjams.

„Šio ženklo gaminių pardavimai viršijo mūsų lūkesčius, artimiausiu metu planuojame šios kosmetikos turėti visose mūsų „Rimi Hypermarket“ formato parduotuvėse. Nors neprekiaujame dekoratyvine kosmetika, tačiau šiam gamintojui padarėme išimtį – šiandien mūsų lentynose galima rasti ir „Uoga Uoga“ pudrų, blizgesių lūpoms ir kitų produktų. Šios sėkmės paskatinti į savo lentynas priėmėme ir kito lietuvių gamintojo „You&Oil“ gaminius, kurių gamybai naudojami eteriniai aliejai“, – pasakoja pašnekovė.

G. Bielskytės teigimu, nors didelė dalis pirkėjų vis dar pagal įprotį renkasi didžiųjų užsienio gamintojų – „L`Oreal“, „Nivea“, „Dove“ – produkciją, lietuviškos kosmetikos pardavimai auga, nes pirkėjai ieško nišinių, natūralių, geros kokybės produktų ir juos randa tarp lietuviškų gamintojų gaminių.

Padėtų naujovės ir dėmesys produkcijai

Principas „rinkis prekę lietuvišką“ lietuviškoms kūno priežiūros priemonėms, kosmetikai galėtų prigyti, nes žmonės tiki, kad Lietuvoje pagamintos prekės yra kokybiškesnės, natūralesnės. Tad žmonės tikrai mielai rinktųsi ir lietuvišką kosmetiką, bet reikia, kad pasiūla būtų didesnė, įsitikinusi R. Saulytė. Jos teigimu, lietuviška produkcija savo kaina gali sėkmingai konkuruoti su atvežtine, natūralumu ji užsienietišką netgi lenkia, tačiau prekės ženklo žinomumu, pasiūla ir naujovėmis lietuviška kosmetika nusileidžia.

„Čia galioja labai paprasta taisyklė – kuo daugiau naujienų siūlai, kuo daugiau kalbi apie tas naujienas ir jų naudą, patrauklumą, tuo pardavimai yra didesni. Užsienietiška kosmetika yra stiprūs prekės ženklai, jie pristato daug naujienų kiekvieną mėnesį, jau nekalbant apie metus. Lietuviai šiuo atveju dar atsilieka. Tačiau jei žiūrėtume į savybes (kažkada esame darę apklausas), lietuviška prekė, palyginti su užsienietiška, laikoma natūralesne“, – kalba pašnekovė.

Prekybos tinklų atstovių teigimu, labai svarbu, kad lietuvišką kūno kosmetiką gaminančios įmonės pasiūlytų naujų, įdomių produktų, atsirastų naujų prekės ženklų.

Pasak rinkodaros specialisto L. Šimonio, dienos, kada lietuviška kosmetika, kūno priežiūros priemonės pardavimais prilygtų užsienietiškai, nebūtų iliuzija, jei Lietuvoje atsirastų stiprus prekės ženklas, kuris turėtų labai stiprias asociacijas su natūralumu, kokybe, tam tikra prabanga ar kitomis savybėmis. Tai galėtų kilstelti nuomonę apie visą lietuvišką kūno kosmetiką.

„Rinkodara prasideda nuo produkto kūrimo, tad dėmesį reikia sutelkti į produkciją, o ne jos reklamą“, – sako L. Šimonis.