Kaip pranešė tyrimą byloje atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Zarasų apylinkės teismo nuosprendį apskundusi buvo pati G. Papievytė, kuriai paskirta 17,5 tūkst. eurų bauda, bei Zarasų rajono ūkininkas Povilas Mierkys, pirmosios instancijos teismo nubaustas 3,8 tūkst. eurų bauda.

Iš buvusios NŽT darbuotojos taip pat konfiskuoti beveik 3,8 tūkst. eurų, sumokėtų kaip kyšiai.

Ūkininkas Henrikas Černiauskas šioje byloje pripažino kaltę ir gailėjosi dėl neteisėtų savo poelgių, todėl pirmosios instancijos teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą pagal laidavimą.

Jam teismas skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti 750 eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Jis apeliacinio skundo teismui neteikė.

Bylos duomenimis, G. Papievytė tvarkė dokumentus dėl valstybinės žemės laikino naudojimo bei nuomos.

Ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio STT pareigūnai nustatė, kad kai kurie ūkininkai davė žemėtvarkininkei kyšius už gerų santykių palaikymą, kiti sulaukė nedviprasmiškų užuominų, kad „neduoda žemių už dyką“, kad reikia „sumokėti 30 procentų nuo gaunamos išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros“.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškinta, kad G. Papievytė, vykdydama savo pareigas ir tvarkydama dokumentus dėl valstybinės žemės laikino naudojimo bei nuomos, reikalavo kyšių ir priėmė kyšius – 3776 eurus – iš penkių ūkininkų.

Zarasų žemėtvarkininkę jau ikiteisminio tyrimo metu Nacionalinė žemės tarnyba atleido iš užimamų pareigų.

G. Papievytei Utenos apylinkės teismas skyrė 17 532 eurų baudą ir konfiskavo 3776,78 eurų nusikalstamu būdų įgytų pajamų.

Kaltu dėl papirkimo pripažintas ir Zarasų rajono ūkininkas P. M., teismas jam skyrė 3766 eurų baudą.

Ūkininkas H. Č., pripažino kaltę ir gailėjosi dėl neteisėtų savo poelgių, todėl buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą pagal laidavimą.

Jam teismas skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti 750 eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

G. Papievytė, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir vykdydama įgaliojimus, tvarkė dokumentus dėl valstybinės žemės laikino naudojimo bei nuomos.

Ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio STT pareigūnai nustatė, kad kai kurie ūkininkai davė žemėtvarkininkei kyšius už gerų santykių palaikymą, kiti sulaukė nedviprasmiškų užuominų, kad „neduoda žemių už dyką“, kad reikia „sumokėti 30 procentų nuo gaunamos išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros“.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškinta, kad G. Papievytė, vykdydama savo pareigas ir tvarkydama dokumentus dėl valstybinės žemės laikino naudojimo bei nuomos, reikalavo kyšių ir priėmė kyšius – 3776 eurus – iš penkių ūkininkų.

Zarasų žemėtvarkininkę jau ikiteisminio tyrimo metu Nacionalinė žemės tarnyba atleido iš užimamų pareigų.

STT Panevėžio valdybos pareigūnų duomenimis, vienas ūkininkas kreipėsi į NŽT Zarasų skyrių su prašymu išsinuomoti laisvos valstybinės žemės. Įtariama, kad šio skyriaus vyresnioji specialistė Giedrė Papievytė, parengusi 30-ties ha valstybinės žemės nuomos dokumentus, iš minėto ūkininko pareikalavo kyšio, kurį jis turėjo sumokėti gavęs Europos Sąjungos išmokas.

Vykdydami procesinius veiksmus, STT Panevėžio valdybos pareigūnai antradienį atliko kratas G. Papievytės darbo vietoje bei namuose, ji sulaikyta 48 valandoms. Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

STT Panevėžio valdybos pareigūnų turimais duomenimis, ūkininkų, iš kurių panašiomis aplinkybėmis buvo pareikalauta kyšio, gali būti ir daugiau.

NŽT ketvirtadienį pranešė, kad darbuotoja nušalinta nuo pareigų.

Tarnyba taip pat paragino visuomenę pranešti apie neskaidrius ar korupcinio pobūdžio NŽT specialistų veiksmus ar neveikimą.

Vadovaujantis Baudžiamuoju kodeksu, asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.

Baudžiamasis kodeksas už kyšininkavimą numato baudą arba laisvės atėmimą iki 8 metų, už papirkimą – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų.

Teismuose šiuo metu nagrinėjamos kelios bylos dėl NŽT darbuotojų galimų nusikalstamų veikų. Kauno apylinkės teismas nagrinėja buvusios tarnybos vadovės Daivos Gineikaitės piktnaudžiavimo bylą. Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama jos buvusio patarėjo Gintaro Jono Furmanavičiaus byla, kur jis kaltinamas prekyba poveikiu.

Buvęs šios tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaidas Pakalka už pasikėsinimą piktnaudžiauti tarnyba pripažintas kaltu, jam paskirta 20,7 tūkst. eurų bauda.

STT taip pat yra atlikusi tyrimus dėl NŽT Vilniaus miesto, Druskininkų, Kretingos, Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių darbuotojų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.