Seimo narė socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė į Baudžiamąjį kodeksą (BK) siūlo įtraukti bausmę už moterų apipjaustymą. Pasak parlamentarės, dėl padidėjusios migracijos išauga rizika, kad daugiausiai Afrikos valstybėse praktikuojamas moterų lytinių organų žalojimas gali būti atliekamas ir Lietuvoje.

BK socialdemokratė siūlo papildyti nuostata, kad sunkus sveikatos sutrikdymas siekiant atlikti ar atliekant moters lytinių organų žalojimą remiantis religiniais įsitikinimais ir socialinėmis, kultūrinėmis reikmėmis būtų baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dvylikos metų.

Aiškinamajame rašte G.Purvaneckienė pažymi, kad tarp potencialių aukų patenka ir Lietuvos pilietės, kurios susituokusios su užsieniečiais pasiduoda tokioms procedūroms, ir nors šiuo metu Lietuvoje medikai su šia problema susiduria ne dažnai, kartais tenka gydyti į Lietuvą atvykusias moteris, kurios patyrė apipjaustymą kitose, dažniausiai Afrikos ir Azijos, šalyse.

„Tačiau augant imigrantų skaičiui iškils moterų lytinių organų apipjaustymo grėsmė. Pavyzdžiui, numatyta, kad Lietuva priims pabėgėlius iš Eritrėjos, o Eritrėjoje moterų lytinių organų žalojimo procedūras 15-49 metų amžiaus tarpsnyje patiria 83 proc. moterų ir mergaičių“, - rašo parlamentarė.

Jos pateikiamais duomenimis, Europos Sąjungoje baudžiamąją atsakomybę už moterų lytinių organų žalojimą yra priėmusios Airija, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kroatija, Kipras, Švedija.

Moterų lytinių organų žalojimas, tai yra dalinis ar visiškas išorinių moters lytinių organų pašalinimas, arba lyties organų sužalojimas dėl su medicina nesusijusių priežasčių, yra praktikuojamas daugiau nei 30 šalių, daugiausia Afrikoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu pasaulyje tokius apipjaustymus yra patyrę nuo 100 iki 140 mln. mergaičių ir moterų, kasmet apie 3 milijonams gręsia patirti šias procedūras.

Europos Parlamento rezoliucijoje dėl moterų lyties organų žalojimo nutraukimo skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje šiuo metu gyvena daugiau nei pusė milijono mergaičių ir moterų, kurios patyrė šias egzekucijas, o 180 tūkst. yra potencialioje rizikoje.

Trys Seimo narės socialdemokratės siūlo įstatyme nustatyti lyties kvotą valstybės, savivaldybių ir kai kurių įmonių bei įstaigų vadovybėms.

Birutė Vėsaitė, Giedrė Purvaneckienė ir Orinta Leiputė parengė bei Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pataisą, kuri įpareigotų valstybės ir savivaldybių institucijas, kad jų „įmonių, biržinių bendrovių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų valdybose būtų ne mažiau 30 proc. vienos lyties atstovų“.

Anot projekto, ši nuostata įvedama kaip laikina, pozityvios diskriminacijos priemonė, ji įsigaliotų nuo 2018 metų, jeigu iki to laiko ir šiaip nebūtų pasiektas 30 proc. vienos lyties atstovų dalyvavimas.

„Vienodas, visavertis ir veiksmingas ir vyrų, ir moterų dalyvavimas darbo rinkoje, versle, individualioje veikloje, priimant sprendimus, yra būtina prielaida norint pasiekti ne tik vienodą ekonominę nepriklausomybę, bet ir strateginius Europos Sąjungos tikslus – ekonominio augimo, konkurencingumo, kiekvienos moters, kiekvieno vyro, visos visuomenės gerovės“, - projekto aiškinamajame rašte teigia autorės.

G.Purvaneckienė trečiadienį BNS sakė, kad minėtą reikalavimą įmanoma būtų įgyvendinti, jeigu „tik būtų supratimas ir noras“.

„Įrodyta, kad tokios įmonės pradeda veikti geriau, jei laikosi šių reikalavimų“, - tvirtino parlamentarė.

Projekte taip pat numatyta, kad valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos turėtų užtikrinti, jog rengiamuose viešųjų pirkimų dokumentuose būtų integruotas lyčių aspektas, įtrauktas moterų ir vyrų lygybės principas.

Be to, siūloma įpareigoti Vyriausybę kasmet įvertinti pažangą įgyvendinant moterų ir vyrų lygias galimybes bei turėtų pateikti Seimui ir visuomenei metinę ataskaitą apie pasiektus rezultatus ir išliekančias problemas.

Specialios parlamentarų darbo grupės ir kai kurių valstybės institucijų pozicijos dėl visuotinio pajamų ir turto deklaravimo skiriasi. Parlamentarų siekį įvesti visuotinį deklaravimą remia teisėsaugininkai, tačiau tam nepritaria Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kuri teigia, kad tokio deklaravimo sąnaudos neatsipirks ir jis neužkirs kelio nusikaltimams.

Tuo tarpu Finansų ministerija sako, kad sėkmingam visuotiniam deklaravimui reikia labai nedaug - kelių pataisų, kurios leistų VMI gauti daugiau informacijos apie gyventojų finansinius srautus. 

„Jeigu Seimo narai, dirbantys grupėje, yra už visuotinį pajamų ir turto deklaravimą, tai dauguma valstybės institucijų pasisako, nelabai griežtai, bet bent jau švelniai prieš. Atseit, pareikalaus daug finansų, daug darbo sąnaudų, todėl neverta, nes nebus iš to naudos“, - BNS teigė darbo grupės vadovė, parlamentinio Audito komiteto narė socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė. 

Darbo grupės ir Seimo Audito komiteto narė „darbietė“ Zita Žvikienė pareiškė, kad visuotinis deklaravimas galėtų paskatinti naujas diskusijas apie mokesčių reformą.

„Gavus oficialią informaciją iš gyventojų, būtų galima kažkaip diferencijuoti ir numatyti mokesčius, darant mokesčių reformą, nes įvedus deklaravimą, biudžete atsirastų daugiau pinigų. Ir to deklaravimo dėka atsivertų visai kita informacija“, - BNS teigė parlamentarė.

Z.Žvikienė sako, kad procesą paskatintų pataisos, įpareigojančios deklaracijas teikti biudžetininkus, neturinčius valstybės tarnautojo statuso - medikus, mokytojus ir taip toliau.

„Ir tie asmenys, kurie dirba tokius darbus, už kuriuos atlyginimą gauna iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, jie nėra deklarantai dar šiandien. Valstybė mato jų pajamas, bet gal jiems sudaryti galimybę deklaruoti ir kitas pajamas? Ir kai jis nedeklaruoja, o turi turto arba gyvena neadekvačiai pagal atlyginimą... Tai gal jis norėtų deklaruoti ir sumokėti mokesčius?“, - teigė Z.Žvikienė.

FNTT mano, kad visuotinis pajamų ir turto deklaravimas leistų efektyviau kovoti su korupciniais, finansiniais, ekonominiais bei neteisėto praturtėjimo nusikaltimais.

STT sako, kad pajamas ir turtą deklaruojant daliai gyventojų, negalima surinkti išsamių duomenų apie jų turtą ir pajamas, o tai sudaro sąlygas nuslėpti nelegalaus turto srautus bei jį legalizuoti. Tai apsunkina ir turto konfiskavimo bei atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą taikymą.

Finansų ministerija teigia, kad visuotiniam deklaravimui žalią šviesą uždegtų bankų įpareigojimas kartą per metus teikti VMI informaciją apie visų klientų sąskaitų apyvartas ir likučius, palūkanas, skolinius įsipareigojimus, vertybinius popierius, draudimo įmokas.

VMI sako, kad užtikrinti turto deklaravimą visuotiniu mastu būtų sudėtinga dėl trijų priežasčių.

„Didelę dalį Lietuvos gyventojų sudaro garbaus amžiaus gyventojai, kurių raštingumas mokesčių srityje yra ribotas, yra komplikuotas tikslaus turtą deklaruoti privalančių asmenų nustatymas dėl migracijos - dalis gyventojų nėra deklaravę savo išvykimo iš Lietuvos, todėl nebus žinomas tikslus privalančių deklaruoti gyventojų skaičius, tai apsunkins jų paiešką“, - teigiama darbo grupei atsiųstame rašte.

Pasak VMI, Lietuvoje yra apie 2,39 mln. 18 metų ir vyresnių gyventojų, todėl deklaracijų apdorojimas būtų sudėtingas. Anot VMI, pirmaisiais metais šio darbo išlaidos siektų apie 14,8 mln. eurų, o vėliau - po 12 mln. eurų per metus.

VMI taip pat nurodė, kad 2012-2014 metais mokesčių administravimui buvo skirta 146 mln. eurų.

Dabar pajamas deklaruoja beveik 1 mln. Lietuvos gyventojų.

Nuo sausio 1-osios pradėjusi pirmininkauti Baltijos Asamblėjai (BA) Lietuva planuoja surengti 14 tarptautinių renginių.

Dauguma renginių vyks Vilniuje, Seime, taip pat po vieną renginį – Kaune , Klaipėdoje, Palangoje ir Šiauliuose, pirmadienį pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius,
Lietuvos pirmininkavimo šūkis – „Už augantį ir vieningą Baltijos regioną“. Prioritetai nurodomi tokie: augančio ir patikimo Baltijos regiono vystymasis, saugus Baltijos regionas, darni ir konkurencinga regiono visuomenė.

BA prezidentė Giedrė Purvaneckienė sako, kad 2014 metai atnešė daug naujų iššūkių Baltijos jūros regiono šalių parlamentiniam bendradarbiavimui. Seimo narė tikisi, jog Asamblėjos iniciatyvos ir veikla padės sprendžiant sudėtingas tarptautines problemas, gerinant geopolitinę situaciją regione. 

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 metų lapkričio 8 dieną Taline. Baltijos Asamblėjos sekretoriato buveinė yra Rygoje, Latvijoje.

Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija.

Jeigu partnerystės registravimas būtų perduotas notarams, tai reikštų poligamijos arba paleistuvystės įteisinimą, pareiškė Seimo narė socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė.

„Jeigu nelaikytume partnerystės civilinės būklės įvykiu, o leistume ją registruoti pas notarą, kaip, pavyzdžiui, ožkos pirkimą, kaip turto įsigijimą, (...) tuomet tokių aktų bus galima sudaryti nors ir dešimt. Ir tuomet mes įteisinsime poligamiją. Kitaip sakant mes įteisinsime valstybinę paleistuvystę“, - ketvirtadienį Seime svarstant Civilinio kodekso pataisų projektą pareiškė Seimo narė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė iš Civilinio kodekso išbraukti nuostatą, kad valstybė privalomai registruoja partnerystę.

G.Purvaneckienė teigė, kad ši nuostata kodekse būtina, kol Seimas nepriėmė specialaus Partnerystės įstatymo.

Kita parlamentarė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė teigė, kad toks projektas pažeistų teisėtus piliečių lūkesčius ir įteisintų diskriminaciją.

„Atsisakius registruoti partnerystę kaip civilinės būklės aktą, partnerystę registruotų notaras. Tokiu būdu partnerystėje gyvenantys piliečiai, jų vaikai bus paženklinti kaip žemesnioji kasta, nes notaro registracija neprilygs santuokos registracijai. Taigi, skirtingi bendro gyvenimo būdo registravimai pažeis žmonių lygybę, įtvirtins žmonių diskriminavimą, formuos neigiamą požiūrį į tuos, kurie renkasi partnerystės gyvenimo formą“, - tvirtino ji.

Komiteto nuomonę pristatęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis sakė, kad partnerystė nėra laikoma civilinės būklės aktu, jos registravimo tvarka turėtų būti nustatyta atskiru įstatymu.

Tačiau pagal komiteto siūlymą lyties keitimas liktų įteisintas ir tam net nebereikėtų priimti specialaus įstatymo, kaip numatyta dabar.

Pagal projektą, nesusituokęs pilnametis veiksnus asmuo, kuriam diagnozuotas transseksualumas buvo gydomas ne mažiau kaip dvejus metus, turėtų teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Lyties pakeitimas būtų atliekamas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

„Ši pataisa atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus. Tokia tvarka, kai priimsime šią pataisą, bus nustatyta. Tai yra liga ir už tai numatomas dvejų metų atitinkamas gydymas, todėl suteikiama galimybė atlikti tokius kardinalius pakeitimus“, - aiškino ministras.

Šie Civilinio kodekso pakeitimai sukėlė sąmyšį parlamente. Nutarta projekto svarstyme padaryti pertrauką.

„Kadangi čia tiek visko suvelta - ir lyties keitimas, ir partnerystės ,ir visa kita, ir įsipareigojimai, kurių turbūt mes čia niekada nepatvirtinsime, - reikia išsiaiškinti kokios teisinės pasekmės, todėl prašau daryti pertrauką iki kito posėdžio“, - sakė konservatorius Rimantas Dagys.

Toliau Civilinio kodekso pataisų paketą parlamentas planuoja svarstyti liepą.

Įsimylėjėlių arba Valentino dienos proga Seime surengta šokio akcija prieš smurtą.

Opozicinė Liberalų sąjūdžio frakcija parlamento parodų galerijoje inicijavo pasaulinės „V-Day“ kampanijos „One Billion Rising“ („Vienas milijardas prieš smurtą“) akciją – tai specialus šokis, kuriuo smerkiamas smurtas prieš pasaulio moteris.

„Tradicija tampančiu šokiu siunčiame žinią, kad būtina stabdyti smurtą prieš moteris. Svarbu nelikti abejingiems, imtis veiksmų ir prisidėti prie didžiausios pasaulyje kampanijos prieš smurtą. Tai labai paprasta“, – sakė šios akcijos Lietuvoje iniciatorė liberalė Dalia Kuodytė.

Specialų šokį Seime daugiausia šoko šios partijos narės, nors tarp šokėjų buvo ir Seimo narė socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė. Į taktą lingavo liberalai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Remigijus Šimašius.

Didžiausia pasaulyje smurtą prieš moteris smerkianti kampanija pernai vasario 14-ąją suvienijo 207 valstybes.

Šios kampanijos tikslas – atkreipti dėmesį į tai, kad kas trečia pasaulio moteris, tai yra maždaug milijardas, per savo gyvenimą patiria smurtą.

Penktadienį Seime Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikai, specialistai kalbės apie bendros turizmo koncepcijos kūrimą.

Baltijos Asamblėja Vilniuje rengia konferenciją "Baltijos jūros regiono bendros regioninio turizmo koncepcijos plėtra", pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių bei verslo atstovai skaitys pranešimus turizmo plėtros Baltijos jūros regione, sveikatos turizmo skatinimo temomis. Konferencijoje dalyvaus Seimo nariai, Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkė Giedrė Purvaneckienė, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, savivaldybių atstovai.

Per konferenciją bus pateikta tarptautinės medicinos turizmo rinkos apžvalga, bus kalbama apie sveikatos turizmo plėtrą Baltijos valstybėse ir kurortų vaidmenį Baltijos šalių turizmo sektoriuje ir kt.