Kaip sako tinklaraščio „Dydis nesvarbu“ įkūrėja Giedrė Valavičiūtė, dažnai moterys pirmiausiai turi įveikti psichologinį barjerą, nes puikių drabužių yra labai daug, aksesuarai yra rekomenduoti, o laimei ir meilei – dydis nesvarbus, rašoma pranešime spaudai.

„Yra susiformavęs požiūris, kad stambesnės moterys turi slėptis po beformiais drabužiais, joms nedera dėvėti trumpų sijonų ar aptemptų kelnių. Tačiau tai yra psichologinis barjeras, nes yra begalė pavyzdžių, kuomet moterys su tokiais drabužiais atrodo puikiai, tereikia ieškoti įvairių didesnio dydžio drabužių derinių ir išdrįsi juos atkartoti. Žinoma, nebūtina pradėti rengtis rūbais, kurie jums netinka prie asmenybės ar gyvenimo būdo. Bet būdamos didesnių išmatavimų, jūs neprivalote savo kūno slėpti po beformiais, tamsiais ir jus pačias nuviliančiais rūbais. Nebūtina pastoviai rūpintis, ką apie jus pagalvos kiti, gyvenkite ir mėgaukitės taip, kaip atrodote čia ir dabar, nelaukdamos rytojaus,” – sako G. Valavičiūtė. 

Yra susiformavęs požiūris, kad stambesnės moterys turi slėptis po beformiais drabužiais, joms nedera dėvėti trumpų sijonų ar aptemptų kelnių. Tačiau tai yra psichologinis barjeras.

Pasak Giedrės, vienas žingsnis turėtų būti daromas vienu metu. „Vieną dieną užsidėkite palaidinę trumpomis rankovėmis ir pažiūrėkite, kaip jaučiatės, kitą dieną išbandykite aptemtą pieštuko formos sijoną ir platesnę palaidinę. Taip po truputį pamatysite save iš naujo, atrasite naujus derinius ir spalvas“, – priduria G. Valavičiūtė.

Drabužiai turi atskleisti jūsų asmenybę

„Klaidinga manyti, kad dėvimų drabužių stilius turėtų būti skirstomas pagal jų dydį. Visiškai nesvarbu, kokio dydžio drabužius dėvite, jūs galite rinktis klasikinį, laisvalaikio ar sportinį stilių. Viena svarbiausių taisyklių – nesirinkti per mažų arba per didelių drabužių. Taip pat nebijokite aksesuarų, jie netgi gali puikiai pasitarnauti – nukreipti žvilgsnį nuo jums nepatinkančių vietų ir sufokusuoti jį į tas, kurias norite pabrėžti,“ – pataria plius dydžio stilistė.

Pasak Giedrės, apkūnesnės moterys dažnai vengia ryškesnių spalvų. Tačiau jų tikrai nereikia bijoti, priešingai – rinktis tokias, kurios trauks akį ir pabrėš kiekvienos moters grožį. „Derinkite ryškios spalvos palaidinę su juodos spalvos sijonu, ryškiaspalvį švarkelį su pilkos spalvos suknele. Taip pat neužmirškite ir aksesuarų – juos rinkitės ryškesnius – šalikėlius, kaklo papuošalus, skrybėles, ryškiaspalves rankines. Taip pabrėšite savo asmenybę, atrodysite stilingai, o su tais pačiais drabužiais sukursite vis kitus derinius,“ – sako „Maximos“ drabužių asortimentą apžvelgusi žinoma tinklaraštininkė.

Plius dydžio stilistė sako, kad aksesuarai tikrai gali būti dideli ir masyvūs, pavyzdžiui, auskarai, rankinės. „Svarbiausia bandyti kelis variantus ir atrasti sau tinkančius ir patinkančius, jeigu jie proporcingai neatrodys gerai, tuomet reikėtų keisti į kitokio tipo, tačiau jeigu su jais jaučiatės gerai ir jums tinka, nešiokite drąsiai. Tačiau turėtumėte prisiminti, kad apyrankė atkreips dėmesį ne tik į jūsų riešus, bet ir į klubus, nes būtent tokiame aukštyje ji bus dažniausiai matoma, stambūs auskarai – į kaklą, dekoltė sritį, o prieš išeidama iš namų, visuomet nužvelkite save veidrodyje,“ – pataria G. Valavičiūtė.

Svarbiausia – laužyti standartus

Tokie skaičiai vis labiau atkreipia visuomenės dėmesį į pernelyg sureikšminamą svorį ir skatina keisti suvokimą apie grožio standartus. Iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ įkūrėja G. Valavičiūtė sako, kad pagrindines problemas lemia tobulo įvaizdžio rodymas medijose – visur pateikiamas tas pats vaizdas, kuris dažniausiai būna patobulintas.

„Net protinga moteris, kuri puikiai žino, kad tai nėra realybė, vis tiek pasąmonėje nori būti modeliu su plačia šypsena ir vėjo kedenamais plaukais. Kai matai tik vieną vaizdą, pradedi tikėti, kad tai ir yra tiesa, kad tik tai gali būti gražu, o visa kita tiesiog neegzistuoja“, – neslepia G. Valavičiūtė.

Apie kūnų įvairovę pradėjo kalbėti dar 1996 m. įkurto judėjimo „Body positive“ („Pozityvus požiūris į kūną“) nariai. Jį įkūrusios merginos – viena, turėjusi valgymo sutrikimų, kita – psichoterapeutė, dirbanti su tokiomis pacientėmis, – nusprendė pakeisti požiūrį į grožio kultą.

„Pagrindinis jų tikslas – paneigti stigmas ir standartus, parodyti, kad bet kokio sudėjimo žmogus vertas mėgautis gyvenimu. Taigi svarbiausia – laužyti standartus ir rodyti pavyzdžius, kaip galima save mylėti ir gerbti“, – kalba G. Valavičiūtė.

Net protinga moteris, kuri puikiai žino, kad tai nėra realybė, vis tiek pasąmonėje nori būti modeliu su plačia šypsena ir vėjo kedenamais plaukais.

Pagrindinė šio judėjimo kova su stereotipais pastaruoju metu vyksta socialiniuose tinkluose, būtent ten, kur grožio kultas ir kuriamas. Dažniausiai prie nuotraukų ar įrašų naudojamos įvairios grotažymės, skatinančios mylėti savo kūną, gerbti jo linijas ir laužyti stereotipus, susijusius su apkūnesniais žmonėmis.

Dydis – nesvarbu

Pasak G. Valavičiūtės, vienomis grotažymėmis rodoma meilė, pagarba sau ir įvairovė – tai #bodypositive, #honormycurves, #bodylove. Kitos grotažymės, pavyzdžiui, #fyourbeautystandards, skatina mitų griovimą: „Tarkim, moteris, sverianti 130 kg, yra modelių agentūros atstovė. Arba triatlonininkė, kuriai, kaip kai kas pagalvotų, reikėtų dietos pasilaikyti, važiuoja dviračiu, plaukia ir dar bėga. Man dar patinka #fatkini (nuo „bikini“) – čia merginos deda savo nuotraukas su bikiniais.“

Pamatęs vieną nuotrauką ar įrašą su tam tikra grotažyme, žmogus gali jų rasti dar daugiau. Taip, padedant šiuolaikinėms technologijoms, sklinda „Body positive“ žinia. Vis dėlto, pasak G. Valavičiūtės, mitus griauna ne socialinės medijos, o žmonės, besinaudojantys jomis.

„Viskas turi prasidėti nuo mūsų pačių. Labai dažnai tie, kurie nepriima kitokių ir netgi garsiai tai išreiškia, patys turi kažkokią problemą – tai, kas tau nepatinka savyje, dažnai matai ir kituose. Antra, jei kuo daugiau pačios kalbėsime, kad būti tokiam, koks esi, yra gerai, galbūt daugiau ir medijos šaltinių apie tai pradės kalbėti. Tiesiog reikia pradėti nuo savęs ir stengtis, kad aplinkiniai irgi perimtų pozityvumą“, – mano G. Valavičiūtė.

Būtent nuo savęs ji ir pradėjo. Neapsikentusi nuo vaikystės lydinčių piktų žvilgsnių ar siūlymų laikytis dietų, prieš trejus metus ji įkūrė judėjimą „Dydis nesvarbu“. Šiandien pašnekovė džiaugiasi matydama, kad projektas yra reikalingas – judėjimo atstovės kviečiamos į mokyklas, merginos joms rašo laiškus, užkalbina gatvėje.

„Kartu su iniciatyva atsiveria daugiau galimybių rengti įvairias akcijas, pavyzdžiui, tokias kaip „Vasarai dydis nesvarbu“. Juk tiek lieknos, tiek apvalios merginos gali mėgautis vasara, nes jai standartai ir dydžiai nerūpi. Šią vasarą bandysime paneigti nuomonę, kad sportas skirtas tik stipriems ir itin liekniems, nes labai dažnai žmonės sako, jog bėgioja tik tamsoje, kad jų kiti nevertintų, arba bijo eiti į sporto salę, nes gali neatlikti kažkurio pratimo“, – kalba G. Valavičiūtė  ir skatina drąsiai bėgioti dienos šviesoje, nes dydis – nesvarbu.