Kova su administratoriais

Aistras ir nerimą šiame įstatymo projekte labiausiai kelia tai, kad, daugiabučio administratoriui padarius tris pažeidimus, iš jo atimama licencija, o savivaldybė skiria savo administratorių. Pasiūlyta, kad bendrijos sprendimams jau reikėtų 100 proc. gyventojų pritarimo. Taip pat numatoma, kad viskam turi būti skelbiami viešieji pirkimai, nepaliekant išimčių net avarijos atvejais. Naikinamos bendrijų valdybos suteikiant daugiau galių pirmininkams, tačiau kartu jiems numatoma atsakomybė asmeninėmis lėšomis už remonto darbus, perkamas medžiagas, baudos ir pašalinimas iš pareigų.

Vienas įstatymo projekto rengėjų – Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vyresnysis patarėjas Ramūnas Šveikauskas dienraščiui tvirtino, kad daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektu siekiama apriboti valdytojų savivalę, galimybę piktnaudžiauti įgaliojimais.

Namų administratorių atstovai ir gyventojų teisių gynėjai tokius teiginius atmeta ir atsako, kad savivaldybės įstengia peržiūrėti vos 20 proc. skundų, o ir tie patys dažniausiai būna neesminiai ir ne dėl įstatymų pažeidimų.

Projektas rengtas slaptai

Pasak Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio, pats šio įstatymo rengimo procesas pažeidžia teisės normas. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą netikėtai lyg iš po skverno ištraukė ir Seime registravo parlamentaras Lauras Stacevičius ir jo kolega aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Daugiabučių administratorių ir gyventojų atstovų manymu, jie bando prastumti maždaug penkių Aplinkos ministerijos darbuotojų sukurtą ir nežinia kieno interesus ginantį įstatymą.

"Nuo kada ministerijos darbuotojai Seimo nariams rengia įstatymų projektus?" – stebėjosi J.Antanaitis, mat Vyriausybė nustato, kokius teisės aktų projektus ministerijoms rengti.

Administratoriai, bendrijų pirmininkai, išsirikiuos gražiai eilute savivaldybėse su kyšiais, o tai skatina korupciją.

Būsto rūmų prezidentas atkreipė dėmesį, kad daug klausimų kelia tai, kad vienas iš projekto teikėjų L.Stacevičius net nėra Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys. J.Antanaičio teigimu, tai atsidūrė ir parlamento Antikorupcijos komisijos dėmesio centre.

"Jau trejus metus būsto turėtojus ir valdytojus krečia nepasitikėjimo jausmas, nes spalio 16 d. sužinojome, kad dvejus ar trejus metus buvo paslapčia rengiamas naujas įstatymas, kuriame nebuvo informuoti būsto valdytojai, asocijuotos narės", – spaudos konferencijoje sausio 29-ąją tvirtino J.Antanaitis.

Be to, įstatymo projektas projektas sulaukė net 75 pastabų.

"Nepaisant to, po dešimties dienų skubos tvarka įstatymas atsiduria Seimo darbotvarkėje dėl priėmimo. Tada kažkokiu būdu, tikriausiai sužinojus apie didelį nepasitenkinimą tarp būsto valdytojų ir turėtojų, įstatymas buvo išimtas", – sakė Būsto rūmų prezidentas.

Nulems trys skundai?

Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centro vadovas Giedrius Komka sako manantis, kad įstatymas rengiamas konkrečioms įmonėms ar kam nors, galbūt yra asmeniniai interesai.

"Manau, kad yra galimai jau rinkoje veikianti bendrovė, kuri taps staiga palanki valdžios savivaldybėms. Už tris galimus pažeidimus, kaip numatyta įstatyme, yra galimybė atimti licenciją, naikinti bendrijas. Administratoriai, bendrijų pirmininkai, išsirikiuos gražiai eilute savivaldybėse su kyšiais, o tai skatina korupciją", – teigė G.Komka.

Bendrijų atstovai svarsto, kad gali būti sugriauta visa namų priežiūros sistema, jei licencija būtų atimta iš įmonės, valdančios 200–300 namų. Tektų atleisti visą būrį darbuotojų, o kur dėti priežiūrai įsigytą transportą ir t.t.? Be to, neaišku, kaip savivaldybės skirtas kitas administratorius perimtų priežiūrą, jei neturi nei kompetencijos, nei resursų, nei lėšų.

Milžiniškos sąskaitos

Istorija, kurią "Vilniaus dienai" papasakojo vilnietis Giedrius Komka, prasidėjo 2016 m. pavasarį. Taip susiklostė, kad jis grįžo gyventi į tėvų butą sostinės Igno Šimulionio gatvės 10-ame name. Šis daugiabutis ir dar vienas priklauso 250-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, jos pirmininkė Liubovė Grišina.

"Prasidėjo tokie dalykai, kaip prašymas iš savininkų susimokėti dideles sumas už inžinerinių tinklų remontą. Paprašiau pagrįsti sumas. Pirmininkė pradėjo dėstyti keistus dalykus. Kuo toliau, tuo kilo daugiau įtarimų, kad iš gyventojų gali būti pelnomasi neteisėtais būdais. Paprašiau daugiau informacijos apie bendrijos veiklą ir kitus reikalus. Iki šiol iš jos jokios informacijos negavau", – pasakojo G.Komka.

Pavyzdžiui, įtrūkus nutekamųjų vandenų vamzdžiui (apie 1,2 m ilgio plastikinio vamzdžio pakeitimas) ir prireikus remonto, buvo paprašyta 250 eurų, paaiškinus, jog ši kaina susideda iš 100 eurų santechnikui, mokesčių ir išlaidų už medžiagas.

"Paklausiau, ar pirmininkė atliko paslaugas teikiančių įmonių apklausą, ar buvo skelbtas konkursas ir kokiais kriterijais vadovaujantis yra pasirinktas asmuo atliksiantis darbus? Gavau atsakymą: "Su juo jau daug metų dirbame ir jis yra geriausias, jei jūs rasite, kas darbus atliks pigiau – aš sudarysiu sutartį." Jei aš, kaip gyventojas, turiu ieškoti rangovų, tai ką jūs veikiate eidama pirmininkės pareigas? Atsakymas užmušantis: "Rūpinuosi jūsų geru gyvenimu", – citavo pirmininkę vilnietis.

Galiausiai, po pusmečio ginčų su bendrijos pirmininke, tas remontas bendrijos nariams kainavo 118 eurų.

Pirmininkė pradėjo dėstyti keistus dalykus. Kuo toliau, tuo kilo daugiau įtarimų, kad iš gyventojų gali būti pelnomasi neteisėtais būdais.

Vyras minėjo ir atvejį, kai gyventojams buvo pasakyta, kad planuojamas stogo remontas kainuos 18 tūkst. litų, o pareikalavus dokumentų iš darbus atliekančios įmonės, jos atstovai pateikė 4 351,20 lito sąskaitą.

Prisiminė ir istoriją su radiatorių nupjovimu laiptinėse. Vadovaujant L.Grišinai, be žmonių leidimo, nepaaiškinus jiems nei kas, nei kaip, nei kodėl, tie radiatoriai buvo nupjauti. Žmonės kreipėsi į savivaldybę, ji įpareigojo pirmininkę atstatyti radiatorius, bet to neįvyko. Praėjo pora metų ir gyventojai vėl kreipėsi į savivaldybę, savivaldybė "numetė" klausimą spręsti Energetikos inspekcijai, ši įpareigojo L.Grišiną atstatyti radiatorius. Ji ėmėsi atstatyti ir sąskaitas pateikė gyventojams. Dalis gyventojų mokėti atsisakė, tad pirmininkė kiekvieną atskirai padavė į teismą. Kadangi nemažai gyventojų – pensinio amžiaus ir neturi galimybių bylinėtis ar samdytis advokatų, bylas ji laimėjo.

Informacijos negauna

Pradėjęs domėtis, kas vyksta bendrijoje,  G.Komka bandė savo jėgomis išprašyti iš pirmininkės įvairių dokumentų, sąskaitų, sąmatų, tačiau, anot jo, tai buvo bergždžias reikalas. Vieną tokių bandymų jis užfiksavo mobiliojo telefono vaizdo kamera. Tąkart bendraudama su G.Komka ji jam aiškiai išdėstė savo požiūrį atkišdama špygas.

Supratęs, kad iš pirmininkės negaus norimos informacijos, už ką ir kodėl reikia mokėti vienokias ar kitokias rinkliavas, kam leidžiami bendrijos pinigai, vyras kreipėsi į savivaldybę ir kitų valdžios institucijų atstovus.

Per dvejus su puse metų trunkantį bendravimą su valstybinėmis institucijomis G.Komka nepasistūmėjo nė per žingsnį, kad gautų informaciją, kurią pagal Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymą L.Grišina teikti privalo.

2017 m. pabaigoje į bendrijos būstinę iš Vilniaus m. savivaldybės atvyko trijų asmenų komisija, kuri nurodė bendrijos pirmininkei pateikti G.Komkai dokumentus, kurių jis prašo vadovaudamasis minėtu įstatymu. Pirmininkė jų nepateikė. Dėl to jai buvo surašytas įspėjimas, vėliau paskirta ir bauda.

Net ir savivaldybės atstovams užfiksavus akivaizdų įstatymo pažeidimą, L.Grišina baudą užginčijo ir pirmos instancijos teisme bylą dėl baudos užginčijimo prieš Vilniaus savivaldybę laimėjo. Dabar savivaldybė, kaip G.Komką informavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento laikinoji Būsto administravimo skyriaus vedėja Eglė Šlajūtė, padavė apeliaciją.

Tąso po teismus

Vis dėlto sukrutusiems daugiabučio gyventojams šiokio tokio rezultato pavyko pasiekti: praėjus 11 metų, kai J.Grišina tapo pirmininke, 2017 m. gruodį, įvyko visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kurio metu buvo pritarta, kad reikia atlikti nepriklausomą bendrijos finansinės-ūkinės veiklos auditą.

"Radome nepriklausomus auditorius, bet, kai buvo suderintos sąlygos ir nusiųsta sutartis bendrijos pirmininkei pasirašyti, ji to nenorėjo padaryti ir nepadarė. Negana to, kreipėsi į teismą, kad būtų anuliuoti to susirinkimo sprendimai dėl audito, nes neva nebuvo kvorumo, nors yra garso įrašas, kai ji pati patvirtina, kad kvorumas yra ir susirinkimas gali vykti. Dabar susirinkimo dalyviai – 70 žmonių – turi keliauti į teismo posėdžius", – pasakojo G.Komka.

Jo teigimu, susirinkimas buvo šaukiamas, kad būtų patvirtinta ataskaita už 2016 m. ir nustatyti planai 2017-iesiems, kai iki jų jau tebuvo likę 10 dienų. Natūralu, jog žmonės to nepatvirtino, ir L.Grišiną tai, matyt, įžeidė.

Ką apie visa tai mano pati bendrijos pirmininkė? L.Grišina "Vilniaus dienai" atsisakė komentuoti.

Pakeisti sudėtinga

Paklaustas, kodėl gyventojai iki šiol nepakeitė bendrijos pirmininkės, G.Komka teigė, jog tai padaryti nėra lengva.

Anot jo, yra kelios bėdos. Pirmiausia – tai žmonių pasyvumas. Karoliniškėse gyvena daug pensininkų, o jiems sunku morališkai, kai kuriems ir fiziškai ateiti į susirinkimą. Kai žmonės ateina rinkti parašų dėl kažko – buvo tokių iniciatorių, kurie rinko parašus dėl audito, dėl susirinkimų, dėl kitų dalykų – žmonės nenori pasirašyti, nes niekuo nebetiki. Kitas dalykas: kai bendrijai priklauso 200 ar 300 butų, tai tikėtis kvorumo susirinkime – labai sudėtinga. O jeigu dar bendrijai priklauso du namai, tai vienam namui visiškai nerūpi, kas vyksta kitame.

"Yra daug žmonių, kurie susiduria su panašiomis problemomis savo bendrijose, ir ne tik Vilniuje, – sakė vilnietis. – Tai nesprendžiami klausimai, nes nėra kam to daryti. Teoriškai tai turėtų daryti savivaldybė, o praktiškai savivaldybė dažniausiai nesikiša. Nežinau, ką jie ten veikia, bet iš tų 1200–1400 skundų, kurie ateina į Vilniaus savivaldybę kasmet, išnagrinėjama geriausiu atveju 20 proc., ir tai – formaliai."

Savivaldybė nieko negali

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus vedėja. E.Šlajūtė "Vilniaus dienai" teigė, kad savivaldybės vykdomos daugiabučių namų savininkų bendrijos priežiūros ir kontrolės apimtis apibrėžia teisės aktai, kurių savivaldybė negali viršyti ar spręsti pagal kompetenciją nepriskirtų klausimų.

"Savivaldybė atsakymuose yra ne kartą paaiškinusi minėtos bendrijos gyventojams, kokių priemonių reikia imtis, norint pagerinti esamą situaciją ar pasiekti savo tikslus, pvz., kreiptis į teismą, tačiau gyventojai tokių priemonių nesiima, – teigė savivaldybės atstovė. – Šios bendrijos gyventojai turi visas galimybes pakeisti esamą situaciją ir išsirinkti kitą bendrijos pirmininką."

Būtini pakeitimai

G.Komka, gindamas savo teises, iš eilinio daugiabučio gyventojo tapo asociacijos Lietuvos daugiabučių gyventojų teisių gynimo centras vadovu. Asociaciją įkūrė neapsikentęs sostinės savivaldybės neveiklumo ir to, kad šiuo metu galiojantis Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas – kiauras kaip rėtis.

Tikimasi, kad situacija pasikeis, nes Seimo nario Lauro Stacevičiaus iniciatyva yra rengiamas naujas Bendrosios nuosavybės valdymo įstatymo projektas, kuris apims visas tris bendrosios nuosavybės valdymo formas – bendrijas, administratorių ir bendros nuosavybės teise valdomą turtą.

Savivaldybėse būtina stiprinti priežiūros skyrius, nes dabar, Aplinkos ministerijos surinktais duomenimis, labai mažas procentas gyventojų skundų yra peržiūrima.

L.Stacevičiaus manymu, būtina skirti daugiausia dėmesio. Pirmoji – tai gyventojų švietimas, kad jie žinotų, kokios yra jų teisės, kokios administratorių ar bendrijų pirmininkų pareigos. Kada turi būti teikiamos ataskaitos, kada pristatomas ateinančių metų darbų planas, kaip turi vykti konsultacijos su gyventojais dėl kažkokių darbų pirkimo ir pan.

"Kita problema – dabar galiojantis įstatymas bendrijos nariams beveik jokių teisių neužtikrina. Išsikovoti jas galima, tačiau kelias labai sunkus ir dažnu atveju gyventojai nuleidžia rankas, palieka viską taip, kaip yra, tik kantriausieji kreipiasi į nepriklausomą auditą arba į teismą ir kovoja, – sakė Seimo narys. – Ruošiamės tai keisti. Planuojama įvesti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus administratoriams ir bendrijų pirmininkams. Pastariesiems, manau, bus privaloma lankyti kvalifikacijos kursus ir kas kelerius metus atnaujinti žinias, nes dabar dažnai bendrijų pirmininkai yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie nesigilina į naujoves, nepakankamai dėmesio skiria techninei pastatų priežiūrai."

Savivaldybėms taip pat planuojama suteikti daugiau galių ir pareigų atstovaujant gyventojams. L.Stacevičiaus manymu, savivaldybėse būtina stiprinti priežiūros skyrius, nes dabar, Aplinkos ministerijos surinktais duomenimis, labai mažas procentas gyventojų skundų yra peržiūrima – dažnu atveju viskas lieka taip, kaip buvo, ir niekas nenubaudžiamas.

Už ką mokėti?

Į vieną tokių, kaip apibūdino, beveik beviltiškų situacijų jaučiasi pakliuvęs vilnietis Giedrius Komka. Jo kova su vėjo malūnais prasidėjo prieš dvejus metus, kai grįžo gyventi į tėvų butą Igno Šimulionio gatvės 10-ame name.

Šis daugiabutis ir dar vienas namas priklauso 250-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai, kuriai vadovauja bendrijos pirmininkė Liubovė Grišina.

„Prasidėjo tokie dalykai, kaip reikalavimas iš savininkų susimokėti dideles sumas už inžinerinių tinklų remontą. Paprašiau pagrįsti sumas. Pirmininkė pradėjo dėstyti keistus dalykus. Kuo toliau, tuo kilo daugiau įtarimų, kad ji iš gyventojų gali pelnytis neteisėtais būdais. Paprašiau daugiau informacijos apie bendrijos veiklą ir kitus dalykus. Iki šiol iš jos jokios informacijos negavau“, – pasakojo G.Komka.

Pavyzdžiui, kaip teigė, įtrūkus nutekamųjų vandenų vamzdžiui ir prireikus remonto, vien G.Komkai, buvo pateikta 250 eurų sąskaita, paaiškinus, jog kaina susidaro iš 100 eurų santechnikui plius mokesčiai plius medžiagos.

„Paklausta, ar pirmininkė atliko apklausą paslaugas teikiančių įmonių? Ar buvo skelbtas konkursas ir kokiais kriterijais vadovaujantis yra pasirinktas asmuo atliksiantis darbus, - gavau atsakymą: "Su juo jau daug metų dirbam ir jis yra geriausias, jei jūs rasite, kas darbus atliks pigiau – aš sudarysiu sutartį". Jei aš, kaip gyventojas, turiu ieškoti rangovų, tai ką jūs veikiate pirmininkės pareigose? Atsakymas užmušantis: „Rūpinuosi jūsų geru gyvenimu...“ – citavo pirmininkę vilnietis.

Vyras minėjo ir atvejį, kai, jo teigimu, gyventojams buvo pasakyta, kad stogo remontas atsiėjo 4 tūkst. eurų, tačiau rangovas gyventojams sakė, kad užsiprašė tik kiek daugiau nei 1 tūkst. eurų.

Pirštų kombinacija vietoje informacijos

G.Komka bandė savo jėgomis išprašyti pirmininkės įvairių dokumentų, sąskaitų, sąmatų ir pan., tačiau, anot jo, tai buvo bergždžias reikalas. Vieną tokių bandymų jis užfiksavo mobiliojo telefono vaizdo kamera.

Tąkart bendraudama su G.Komka ji jam aiškiai išdėstė savo požiūrį – atkišdama špygas, susuktas ir kaire, ir dešine ranka.

Supratęs, kad iš pirmininkės negaus norimos informacijos, už ką ir kodėl reikia mokėti vienokias ar kitokias rinkliavas, kam leidžiami bendrijos pinigai ir pan., G.Komka kreipėsi į savivaldybę ir kitų valdžios institucijų atstovus, tarp kurių – meras Remigijus Šimašius, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, dabartinis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, Seimo narys Linas Balsys ir kiti.

Per metus su puse trukusį bendravimą su valstybinėmis institucijomis G.Komka nepasistūmėjo nei per žingsnį, kad gautų informaciją, kurią pagal įstatymus L.Grišina teikti privalo.

„Visi - savivaldybės, Aplinkos apsaugos ministerijos, Seimo kontrolieriaus įstaigos darbuotojai LABAI dirbo, kad pasiektų TOKĮ GRANDIOZINĮ rezultatą“, – sarkastiškai apibendrino vilnietis.

Požiūris artimas patyčioms

Vis tik šioks toks konkretus rezultatas pasiektas: pagaliau įvyko bendrijos narių susirinkimas, pritarta, kad reikia atlikti bendrijos finansinės-ūkinės veiklos auditą. Kaip jį seksis atlikti, jau kitas klausimas.

Iki jo G.Komka nuėjo ilgą kelią per kopas, kurio chronologiją surašė labai išsamiai:

„2016-06-08 raštu kreipiausi į bendrijos pirmininkę, kad pateiktų dokumentus, susijusius su bendrijos veikla.

2016-06-18 Gautas atsakymas iš bendrijos, jog atvykus į bendrijos būstinę bus suteikta prašoma informacija.

2016-06-22 Atvykus į bendrijos būstinę man informacija nebuvo suteikta.

Pateikiau prašymą susipažinti su papildoma informacija.

2016-06-29 Iš bendrijos gautas atsakymas, jog dokumentai nebus teikiami. Taip pat buvau informuotas, jog už kopijos lapą man reikės sumokėti po 0,15 euro.

2016-06-29 Pateikiau prašymą susipažinti su protokolu, kuriame būtų fiksuotas nutarimas taikyti 0,15 eur. rinkliavą už dokumento kopijos lapą.

2016-07-08 Gavau atsakymą iš bendrijos, kuriame dėstoma: "Įpareigoti G.Komka pateikti informacija, kur bus panaudojami užprašyti dokumentai." - kalba netaisyta. Taip pat nutarta, jog informacija nebus teikiama. Priminsiu, jog bendrijos PRIVALO leisti susipažinti su bendrijos dokumentais.

2016-08-05 Kreipiausi į Vilniaus m. savivaldybę, kuri atlieka bendrijų priežiūrą, kad būtų užtikrinta mano teisė gauti informaciją.

2016-09-01 Kreipiausi į Aplinkosaugos ministeriją, kuri yra DNSB įstatymo vykdymą užtikrinanti institucija su prašymu, kad būtų atkreiptas dėmesys į galiojantį DNSB įstatymą, kuris neužtikrina bendrijos narių teisių ir sudaro terpę nesąžiningiems pirmininkams veikti neatsižvelgiant į gyventojų lūkesčius.

2016-09-08 Kreipiausi į Seimo kontrolieriaus įstaigą, nes per 30 d. negavau atsakymo iš Vilniaus m. savivaldybės į 2016-08-05 kreipimąsi.

2016-09-08 Kreipiausi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, nes 250-oji DNSB pažeidė duomenų apsaugos įstatymą ir mano duomenis saugojo/teikė netinkamai.

2016-09-15 Gavau pranešimą iš Seimo kontrolieriaus įstaigos, jog mano skundas bus išnagrinėtas per 3 mėnesius ar ilgesnį laiką.

2016-09-28 Įsikišus žiniasklaidai, iš savivaldybės gautas atsakymas į 2016-08-05 raštą. Jame įpareigojimai bendrijos pirmininkei, kad ši pateiktų visą prašomą informaciją. Taip pat, jai turėjo būti surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. ŠIO ĮPAREIGOJIMO VYKDYMĄ GALITE PAMATYTI ČIA: https://www.facebook.com/blogabendrija.lt/videos/1430468296978208/

2016-10-14 Gavau formalų atsakymą iš Aplinkosaugos ministerijos su keliomis, šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatomis... - IR TAI VISKAS.

2016-11-15 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pripažįsta pažeidimus ir mano skundas laikomas pagrįstu.

2016-11-18 Vilniaus m. savivaldybė informuoja mane, jog L.Grišina (bendrijos pirmininkė) iki 2016-12-20 d. įpareigojama atlikti eilę darbų, susijusių su bendrijos veikla, bei pateikti man prašomą informaciją.

2016-11-30 Seimo kontrolieriaus įstaiga atliko tyrimą ir nustatė Savivaldybės pažeidimus, bendrijos pažeidimus - kuriuos nustatė savivaldybė ir tyrimą nutraukė, nes iki gruodžio 20 d. turėčiau gauti norimą informaciją. Kadangi, L.Grišina nevykdo savivaldybės įpareigojimų, o savivaldybė nekontroliuoja, kaip vykdomi jos nurodymai, tai 2017-03-03 dar kartą kreipiausi į savivaldybę su tais pačiais klausimais…

2017-04-28 (praėjus 56 dienoms, o ne 30 kaip numato įstatymas) susitikau savivaldybėje su Vilniaus m. Būsto administravimo skyriaus vedėja Stase Kvedariene. Daugelis jos atsakymų į klausimus buvo maždaug tokie: "Mes nieko negalime. Mes neturime teisės. Mes davėme paklausimus teisės departamentui dėl išaiškinimo...".

2017-05-19 (o tai yra praėjus 75 d. nuo paklausimo) gavau atsakymą iš savivaldybės, jog daugelį atsakymų į pateiktus klausimus gavau susitikimo metu“.

2017-09 mėn. dar kartą telefonu kreipiausi į S.Kvedarienę, jog L.Grišina nevykdo Vilniaus m. Savivaldybės įpareigojimų. S.Kvedarienės ptarimas vėl pribloškė: „Tai jūs rašykit...“. Tuo pat Vilniaus m. Taryboje keičiasi valdančioji dauguma ir šių procesų metu S.Kvedarienė paaukštinama pereigose.

2017-10-03 Raštu (elektroniniu paštu) kreipiuosi į Vilniaus m. savivaldybę (laiškas adresuotas S.Kvedaienei) dėl eilinio neteisėto ir nusikalstamo L.Grišinos ir UAB „IKEMA“ (įm.k.: 304168991) veikimo, atliekant apdailos darbus. Darbai nederinti su gyventojais. Apdailos darbai buvo atliekami be jokių finansinių dokumentų: be komercinio pasiūlymo, be sąmatos ir be sutarties.

Pagal metaduomenis matosi, jog komercinis pasiūlymas bendrijai buvo pateiktas po darbų atlikimo pradžios. Tai, jog L.Grišina ir UAB „IKEMA“ veikė sutarę, liudija ši nuoroda: https://rekvizitai.vz.lt/imone/ikema/atsiliepimai/ , kur matosi, jog buvo sutarta dėl kainų, darbų ir atsiskaitymo būdo (Įtariama, jog tam galėjo būti naudojamos kaupiamojo fondo lėšos, kurių panaudojimą reglamentuoja įstatymai. Taip pat jas galima naudoti tik gavus visuotinio bendrijos narių susirinkimo daugumos pritarimą). Taip pat, esu gavęs elektroniniu paštu laiškus iš UAB „IKEMA“, kuriuose atsispindi tai, jog darbai buvo derinti su bendrijos pirmininke.

2017-11-06 gautas atsakymas iš Vilniaus m. svaivaldybės, jog L.Grišina vėl įpareigojama (o turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė už pakartotinus nusižengimus; įpareigojimų nevykdymą...) pateikti informaciją interesantams.

L.Grišina, pralaimėjusi teismą, 2017-12-02 d. organizuoja ataskaitinį visuotinį bendrijos narių susirinkimą, su dienotvarkėje numatytais klausimais 2017-iems metams!!! Pvz.: bendrijos veiklos ataskaita už 2016 metus; bendrijos veiklos plano sudarymas 2017 metams. Susirinkimas organizuojamas „Karolinos“ viešbutyje ir už salės nuomą 3 valandoms sumokėta 232 eurų suma, kai šalia bendrijai priklausančių daugiaaukščių esančios „Kačalovo“ gimnazijos salė (už tą patį laiką) kainuotų 45 eurus. Maža to, L.Grišina už tokią pačią sumą (232 eurus) sutarė ir dėl galimo pakartotino susirinkimo rengimo „Karolinos“ viešbutyje“.

Atsisakė komentuoti

„Tokie L.Grišinos sprendimai akivaizdžiai liudija, kad ji neatstovauja gyventojų interesų ir skaidrumo principų einant pirmininkės pareigas“, – konstatavo G.Komka.

Kol bus atliekamas auditas jis siekia, kad L.Grišina būtų nušalinta nuo pirmininko pareigų ir kad būtų paskirtas laikinas savivaldybės administratorius bendrijos veiklai užtikrinti bei kad būtų užtikrinta bendrijos narių teisė gauti informaciją ir dalyvauti bendrijos veikloje taip, kaip tai numato Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas.

G.Komka pridūrė, kad prie situacijos išjudinimo iš mirties taško neprisideda ir aplinkybė, kad bendriją sudaro dviejų namų savininkai, daugumai jų nelabai rūpi, kas vyksta kitame name, yra pasyvūs ir nenori aktyviai prisidėti prie revoliucijų. Jo nuomone, nemažai yra ir tokių, kuriuos naudodama įvairius svertus L.Grišina yra patraukusi į savo pusę.

Į žurnalistams kilusius daugybę klausimų L.Grišina netikėtai neturėjo laiko atsakyti. Kaip ir pakomentuoti K.Komkos išvardytų įvairių negerovių ir įtarimų. „Ne, aš negaliu šiandien su jumis susitikti“, – išgirdusi, kas ir kokiu klausimu skambina, ištarė L.Grišina ir staigiai baigė pokalbį. Pasikalbėti su ja bent telefonu arba susitarti dėl kito pokalbio laiko nepavyko ir tą pabandžius padaryti po kelių dienų. „Prašome skambinkite asociacijai“, - bebaigiantiems prisistatyti žurnalistams nurodė L.Grišina. Pasiteiravus apie kokią asociaciją ji kalba, ji nurodė, jog omenyje turi Daugiabučių namų asociaciją. Pradėjome sakyti, kad turime klausimų konkrečiai dėl jos veiksmų, tačiau ji pylė informaciją apie asociaciją ir įvardijusi šios vadovą, nutraukė pokalbį.

Eglė Šlajūtė, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento laikinoji Būsto administravimo skyriaus vedėja:

Vilniaus miesto savivaldybė yra gavusi skundų iš bendrijos narių dėl bendrijos valdybos pirmininkės Liubovės Grišinos veiklos galimų trūkumų: neteisėtų sprendimų, aplaidaus pareigų vykdymo, neskaidraus pirmininkės išrinkimo, neorganizuojamų bendrijos narių visuotinių susirinkimų.

Bendrijos nariai yra nepatenkinti, kad bendrijos valdybos pirmininkė Liubovė Grišina daugiabučio namo atnaujinimo darbų kainų nederina su gyventojais, neorganizuoja konkursų rangovams parinkti, nepatenkinti atliktais remonto darbais. 2016 metais buvo atliktas teisės aktuose numatytas kompleksinis planinis bendrijos pirmininkė veiklos patikrinimas ir už netinkamą savo funkcijų vykdymą jai buvo skirtos kelios nuobaudos.

Bendrijos valdybos pirmininkė Liubovė Grišina šiuo metu yra įpareigota pateikti dokumentus apie vykdytus daugiabučio namo atnaujinimo darbus, kadangi Savivaldybė nustatė, jog kai kuriuos daugiabučio namo atnaujinimo darbus Bendrijos pirmininkė galimai atliko be butų ir kitų patalpų sutikimo. Savivaldybė planuoja pirmame jau šių metų pradžioje atlikti kompleksinį bendrijos veiklos patikrinimą ir tada galės atsakyti, kokia yra dabartinė bendrijos situacija.

Bendrijos pateiktais duomenimis, bendrijos nariai nusprendė užsakyti bendrijos veiklos auditą ir kitame susirinkime spręs klausimą dėl bendrijos valdybos pirmininkės Liubovė Grišinos nušalinimo. Savivaldybė negali nei perrinkti, nei nušalinti bendrijos pirmininkės, viskas bendrijos narių rankose.

Savivaldybė skatina bendrijos nariams būti aktyviems ir stiprinti bendrijos vidinę kontrolę, taip pat jeigu yra nepatenkinti bendrijos pirmininkės priimtais sprendimais, skųsti juos teismui, kadangi Savivaldybė neturi teisinio pagrindo kištis į Bendrijos veiklą ir ją kažkaip įtakoti.