„Kalbant apie pareigūnų patikrinimus galioja paprasta taisyklė. Ji galiojo, galioja ir galios ateityje. Kiekvienas asmuo, kuris gali sukelti riziką Vyriausybės darbui, tai yra asmenys, dėl kurių galėtų iškristi Vyriausybė, atskiras ministras arba keli ministrai, jie bus tikrinami“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo S. Skvernelis.

„Mes tokios „prabangos“ negalime leisti. Jūs puikiai suprantate, kad Vyriausybei tapus neveiksnia arba atsidūrus saviizoliacijoje, arba susirgus Vyriausybės daugumai, valstybės gyvenimas būtų paralyžiuotas“, – pridūrė Vyriausybės vadovas.

Ministras pirmininkas pabrėžė, kad ministrą gali pavaduoti tik kitas ministras, turi susidaryti ministrų kvorumas, todėl, anot premjero, bus tikrinamas kiekvienas riziką keliantis Vyriausybės darbuotojas.

„Noriu pabrėžti, kad niekas negali pakeisti Vyriausybės, nebent kita Vyriausybė. Ministrą gali vaduoti tiktai kitas ministras, turi būti kvorumas, todėl visos rizikos yra vertinamos nuo apsaugos darbuotojo iki ministro pirmininko, jeigu jis patenka į rizikas, kad galima pasidalinti užkratu arba sukelti tokiu būdu Vyriausybės krizę“, – patikino premjeras.

ELTA primena, kad antradienį spaudos konferencijoje premjero patarėjas ir Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys pripažino, kad, negalėdamas dėl koronaviruso išsitirti bendra tvarka, jis gavo galimybę testą atlikti Vyriausybėje. Pasak jo, nors pats simptomų ir nejautė, tirtis dėl koronaviruso ji paskatino apsirgę šeimos nariai. Ar tyrėsi kiti premjero komandos nariai, G. Surplys pasakyti negalėjo.

Pastarąją savaitę prezidentas Gitanas Nausėda skeptiškai įvertino Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendaciją aukščiausiems valstybės vadovams dėl COVID-19 tirtis kas 7 dienas. Pasak jo, prioritetinis valstybės vadovų ar ministrų tikrinimas nuo koronaviruso gali kvepėti dvigubais standartais.

„Dėl kolegos Giedriaus Surplio, manau, kad jis pats tą situaciją pakomentavo ir paaiškino. Tikrai kažkokių atskirų specialių tvarkų tam nėra“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

„Kolega G. Surplys savo tyrimo aplinkybes, kaip suprantu, ir aiškino ir komentavo, tai aš tikrai negaliu žinoti apie kiekvieną ištirtąjį ir tikrai tokios informacijos – ne tik apie Giedrių, nei apie visus politikus, kokie jie bebūtų – ar tai būtų miestų politikai ar kitokio lygio politikai ar politinio pasitikėjimo tarnautojai – mes tiesiog nerenkame, man sudėtinga būtų komentuoti“, – vėliau pridūrė jis.

Pasak ministro, šiuo metu tyrimų galimybės yra gerokai išplėstos ir išsitirti gali „labai daug kas“.

„Bendrai tyrimų spektras ir galimybės, jos yra labai išplėstos ir labai daug kas gali būti tiriami. Gali būti tiriama, jeigu yra rizika arba grėsmė, net ir visa institucija, jeigu kiltų tokių klausimų. Tai teoriškai gali būti tiriami, viskas priklausytų nuo situacijos, nuo tam tikrų rizikų“, – sakė jis.

Jis teigė, kad į jį patį G. Surplys dėl galimybių išsitirti nesikreipė.

A. Veryga praėjusią savaitę rekomendavo šalies vadovams prevenciškai kas savaitę tikrintis dėl koronaviruso, prieš tai tyrimai dėl infekcijos atlikti Ministrų kabinetui.

G. Surplys antradienį sakė, kad buvo tirtas dėl koronaviruso Vyriausybėje, nors simptomų neturėjo, o skambinęs karštąja linija 1808 leidimo tirtis negavo.

„Aš simptomų neturėjau, bet jaučiau pareigą prieš kolegas, kadangi mano šeimos nariai sirgo peršalimo ligomis ir skambinome ne kartą 1808, deja, mūsų nė vieno tirtis nepriėmė, tai tiesiog aš pagal galimybę paklausiau, gal galima išsitirti darbe ir tas buvo padaryta“, – žurnalistams sakė G. Surplys.

„Aš paklausiau kolegų, gal būtų galimybė, kadangi dirbame tikrai kiekvieną dieną ir su tais žmonėmis, kurie užsiima ir tyrimais tame tarpe ir su sveikatos apsaugos sistemos visais atsakingais asmenimis, tai tiesiog pasiteiravau dėl tokios galimybės“, – teigė jis.

Jis taip pat teigė neprisimenantis, kada tiksliai buvo atliktas tyrimas.

„Jų būna parduotuvėse, aš pats visą laiką perku „Rimi“. 79 laipsnių, tik vadinasi degtine“, – antradienį Vyriausybėje sakė G. Surplys.

Vis dėlto G. Surplys pažymėjo, kad gyventojams sunku parduotuvėje rasti ir įsigyti apsaugos priemonių – kaukių, pirštinių, dezinfekcinio skysčio ir pan.

„Vis dėlto poreikis tikrai nėra patenkinamas, daugelis vaistinių daro viską, kad ir supirktų iš Lietuvos gamintojų, ir atsivežtų iš užsienio, bet tam reikia valstybės pagalbos. Dėl to yra prašymas Užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijoms suvesti kontaktais su vaistininkų asocijacijomis, kad galėtų padėti ten, kur reikia valstybės ar mūsų ambasadų pagalbos“, – pridūrė jis.

„Projektas vyksta toliau, mes kaip ir žadėjom, einame į Vyriausybę gauti protokolinį pavedimą, tačiau išklausę profsąjungos prašymus (...) tikrai atliksime papildomą nepriklausomą analizę apie tai, koks poveikis bus regioninei politikai ir kokia bus efektyvumo skalė to kėlimo“, – pirmadienį po susitikimo su institucijų perkėlimu į Kauną nepalaikančiomis darbuotojų profesinėmis sąjungomis žurnalistams sakė Giedrius Surplys.

„Aš gavau iš jų pažadą, jeigu ta nepriklausoma analizė rodo, kad tikrai tai protingas sprendimas, kad jis atsiperka per devynis metus, kaip mes esame dabar paskaičiavę, tai tada jie nebekels šito klausimo ir susitaikys su tuo, kad keliasi į Kauną“, – pridūrė jis.

Profsąjungos ministrui įteikė ministerijos, NMA ir NŽT darbuotojų pasiūlymus atlikti perkėlimo poveikio analizę bei sukonkretinti perkėlimui reikalingą sumą.

„Pasitarėme ir nusprendėme, kad mes negalime sutikti su tokiu neapgalvotu, skubotu, nemotyvuotu, neargumentuotu, finansiškai nepaskaičiuotu projektu, kaip valstybės institucijų perkėlimo iš vieno sėkmingo regiono – Vilniaus, į kitą nemažiau sėkmingą regioną – Kauną“, – žurnalistams pirmadienį sakė NŽT profsąjungos pirmininkas Audrius Gelžinis.

Atliksime papildomą nepriklausomą analizę apie tai, koks poveikis bus regioninei politikai ir kokia bus efektyvumo skalė to kėlimo.

Profsąjungos pasiūlė į trečiadienį Vyriausybės ketinamą patvirtinti protokolą įtraukti punktą, kad iki liepos 1 dienos būtų atliktas savivaldos, regiono ir valstybės lygiu teikiamų viešųjų paslaugų auditas, kuris įvertintų ministerijos bei perkeliamų įstaigų poveikį regionams, ekonomikai bei klientams.

Profsąjungų teigimu, jei bus dėlto institucijos bus perkeliamos, jos turėtų būti įsikurti valstybės ar savivaldybės patalpose, o jei jų nebūtų, būtų skelbiamas nuomos konkursas. Be to, protokole siūloma nurodyti konkrečią asignavimų sumą, reikalingą perkėlimui.

„Dabar numatyta skirti finansavimą iš biudžeto pagal poreikį, mes norime, kad būtų konkretus skaičius, ar 5, ar 10 milijonų, nes „poreikis“ yra labai neapibrėžta, tai yra valstybės, biudžeto pinigai, negalima palikti šitoje vietoje erdvės interpretacijoms“, – sakė A. Gelžinis.

Žemės ūkio viceministro teigimu, konkrečios sumos įvardyti negalima, nes nežinoma, kiek žmonių nuspręs išeiti iš darbo.

„Šiandien tiksliai nėra žinoma, kiek žmonių nevažiuos į Kauną, kiek važiuos, kadangi didžioji dalis vienkartinių išlaidų yra darbuotojų išeitinės kompensacijos. Nežinodami konkretaus skaičiaus, negalime labai konkrečiai pasakyti, kiek tai kainuos“, – žurnalistams sakė viceministras Venantas Griciūnas.

„Esame paskaičiavę juodžiausią scenarijų, kai išeina iki 80 proc. žmonių, tai sudarytų nuo 4 iki 5 mln. eurų“, – pridūrė jis.

„Veidrodinė“ ministerija su keliasdešimt darbuotojų Kaune turėtų pradėti veikti jau balandžio pradžioje. Galutinai ŽŪM, NMA ir NŽT į Kauną turėtų būti perkeltos 2020 metais.  

Pasak G. Surplio, preliminariais skaičiavimais, prognozuojama, kad dėl Lietuvą alinusios sausros ūkininkai patyrė 0,5 mlrd. eurų nuostolių.

„Nors Europos Komisija ir pabrėžia, kad sausra yra draudiminis įvykis, dėl to, neturi būti kompensuojama, Lietuvoje situacija tokia, kad net jei ūkininkai būtų apsidraudę, jie nebūtų gavę kompensacijų, nes draudimo sąlygos yra per griežtos“,– BNS komentavo G. Surplys, dalyvavęs neformaliame Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų susitikime Vienoje.

„Europos komisaras žadėjo, kad artimiausiu metu EK sureaguos į tą sunkią padėtį“,– pridūrė jis.

Susitikime iškelta ir AKM problema – ministro teigimu, EK sprendimas drausti eksportą 10 kilometrų spinduliu, kritus vienai kiaulei, yra per griežtas. Be to, dėl šio apribojimo kiaulininkystė patiria didelių nuostolių.

„Nepaisant to, kad grėsmė egzistuoja, bet ji egzistuoja kiaulėms, o ne žmogui. Uždraudžiama eksportuoti bet kam, tuo tarpu ir didelėms įmonėms, kurios turi įsidiegusias griežtas, rimtas biosaugos priemones“,– teigė ministras.

Jis taip pat paragino svarstyti galimybes kompensuoti ūkininkų nuostolius dėl eksporto draudimo.

Spalį vyksiančioje formalioje ministrų taryboje EK gali pristatyti problemų sprendimo būdus, sakė G. Surplys.

„Ką palaikysiu antrame ture?.. Klausimas, atrodytų, paprastas ir man fatališkas. 2016 m. atsidūriau panašioje situacijoje Naujojoje Vilnioje. Tąsyk antrame ture palaikiau gerąjį uraganą Moniką Navickienę. Šįsyk – Irena Haase, vėsus brizas. Bet ceteris paribus aš prašau savo rinkėjų būtinai ateiti ir balsuoti už Ireną Haasę“, – pirmadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė politikas.

Jis taip pat paragino kitą kandidatą, išėjusį į antrą rinkimų turą, – Mindaugą Bastį trauktis iš kovos.

„Jūs jau įrodėte, ką norėjote įrodyti (kad turite savo rinkėją ir nesilaikote įsikibęs mandato). Antro turo, panašu, nelaimėsite. O jeigu ir laimėtumėte, Seime negalėtumėte dirbti nieko, išskyrus plautis mundurą. Antras turas su Jumis bus dar dvi savaitės pamazgų ant Jūsų Tėviškės. Kam to reikia?“ – teigė G. Surplys.

Antro turo, panašu, nelaimėsite. O jeigu ir laimėtumėte, Seime negalėtumėte dirbti nieko, išskyrus plautis mundurą. Antras turas su Jumis bus dar dvi savaitės pamazgų ant Jūsų Tėviškės. Kam to reikia?

„Valstiečiai“ ir konservatoriai Seime yra vieni aršiausių oponentų.

Sekmadienį Zanavykų apygardoje renkant parlamento narį, išankstiniais duomenimis, I. Hasee surinko beveik 34 proc. balsų, M. Bastys – beveik 20 proc., G. Surplys liko trečias su 17 proc. balsų.

Iš viso Zanavykų apygardoje balsavo mažiau nei trečdalis rinkėjų – 30 procentų.

Antras Seimo nario rinkimų turas vyks rugsėjo 30 dieną.

Seimo nario vieta Zanavykų apygardoje liko laisva, kai joje išrinktas M. Bastys atsisakė parlamentaro mandato. Sprendimą trauktis iš Seimo jis priėmė, kai per apkaltą parlamente neužteko balsų panaikinti jo mandato ir dėl to prie Seimo surengtas tūkstantinis mitingas.

Konstitucinis Teismas M. Bastį pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.

Po Šakių rajono laikraščio „Draugas“ publikacijos apie ministro vizitą Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje N. Puteikis prašo išaiškinti, ar panašių vizito vyko ir į kitus rajonus.

„Šakių rajono laikraščio „Draugas“ numeryje išspausdintas ilgas ir entuziastingas reportažas, kaip pretendentas į kandidatus šioje rinkimų į Seimą apygardoje žemės ūkio ministras G. Surplys lankėsi vietinėje bendrovėje ir vairavo traktorių-kombainą bei tvarte girdė veršelius“, – teigia N. Puteikis.

„Prašau patikrinti, ar ir kituose rajonuose su tokiu Valstiečių ir žaliųjų partijos spalvas primenančiu kamufliažu lankėsi minėtas pretendentas, ar ir ten bendrovėse vairavo traktorius ir girdė veršelius“, – į VRK kreipiasi parlamentaras. Kreipimąsi jis paviešino socialiniame tinkle „Facebook“.

Seimo „valstiečių“ frakcijai priklausantis N. Puteikis tvirtino, kad sveikintų tokius ministro žingsnius, jei fermose jis darbuojasi ir kituose rajonuose, bet jei tai darė tik savo rinkimų apygardoje, prašo ištirti, ar minimas laikraštis negauna lėšų iš Žemės ūkio ministerijos ar savivaldybės.

Taip pat tokiu atveju Centro partijos vadovas prašo pripažinti minimą straipsnį tinkamai nepažymėta rinkimų agitacija.

N. Puteikiui „feisbuke“ atsakęs ministras tvirtina į tokias talkas pradėjęs važiuoti, kai tik tapo žemės ūkio ministru.

„Į tokias talkas pažadėjau važiuoti, vos pradėjęs dirbti žemės ūkio ministru. Kita talka suplanuota rugpjūčio 18 d. Varėnos rajone, Valdo Kavaliausko ūkyje. Niekas niekam nemokėjo. Taigi nerimaujate be reikalo“, – sakoma G. Surplio atsakyme N. Puteikiui.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga G. Surplį iškėlė kandidatu rinkimuose į laisvą Seimo nario vietą Zanavykų apygardoje. Ši apygarda apima Šakius bei kelias Kauno bei Vilkaviškio rajonų apylinkes.

Centro partija čia kelia Lauros Radzevičiūtės kandidatūrą.

Rinkimai vyks rugsėjo 16 dieną.

„Ir iš tikrųjų manau, kad mes kelsimės į Kauną ir kelsimės gana greitai. Maža to, manau, kad tai turėtų padaryti ir visos ministerijai pavaldžios tarnybos – Nacionalinė mokėjimo agentūra, Nacionalinė žemės tarnyba, Agrarinės ekonomikos institutas. Visos, kurios šiuo metu yra Vilniuje, dažnai Senamiestyje“, – penktadienį DELFI TV sakė G. Surplys.

Anot jo, pradėjęs darbą jis ketina susitikti su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu.

„Jei mums to poreikio bus daugiau, nei Kaunas gali pasiūlyti, tai tada kreipsiuosi į tas savivaldybes, kurios yra tarp Vilniaus ir Kauno, maždaug aplink. Jei bus šiuo metu nenaudojamų arba šiuo metu statomų naujų patalpų pasiūlymai, tai tikrai svarstysime galimybę, kad įstaigų tinklą būtų galima pasėti ir plačiau“, – pasakojo G. Surplys.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis BNS praėjusią savaitę teigė, jog jau rudenį Vyriausybei bus pristatyti planai dėl ministerijų iškėlimo, jis taip pat patvirtino, kad svarstoma ŽŪM iškėlimo į Kauną galimybė.

„Valstiečių“ vadovaujamos Vyriausybės programoje užsimenama apie galimybę perkelti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos į Kauną, tačiau tai neminima Vyriausybės programos įgyvendinimo plane. Seimas prieš metus yra atmetęs konservatorių siūlymą dėl šių dviejų ministerijų perkėlimo. Premjeras Saulius Skvernelis tuomet teigė, jog Vyriausybė šių planų neatsisako, bet į pertvarką siekia žiūrėti kompleksiškai.