Pataisų iniciatorius, Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas „valstietis“ Giedrius Surplys sako, kad jo su opozicijos atstovais siūlomas projektas įstatyme įrašytų šiuo metu jame neapibrėžtą dabartinę diplomatų skyrimo tvarką.

„Įstatymo projektu siekiama aprašyti nusistovėjusią paprotinę ambasadorių atrankos tvarką. Ji kol kas nenustatyta jokiame įstatyme“, – BNS sakė G. Surplys.

Jis tvirtino alternatyvų projektą registravęs, nes anksčiau URK vadovo konservatoriaus Žygimanto Pavilionio su grupe kolegų registruotos pataisos, „valstiečio“ vertinimu, prieštarauja Konstitucijai.

„Tos pataisos, mano manymu, eliminuoja prezidentą iš ambasadorių atrankos ir todėl prieštarauja Konstitucijai, todėl teikiu alternatyvų variantą“, – teigė URK vicepirmininkas.

D. Surplys su maždaug dešimčia opozicinių kolegų siūlo nustatyti, kad diplomatų atranka organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Ypatingais atvejais kandidatą galėtų siūlyti prezidentas, įvertinęs asmens išskirtines savybes, atsižvelgęs į užsienio valstybės, į kurią diplomatas skiriamas, specifiką.

Taip pat būtų nustatyta, kad užsienio reikalų ministras, teikdamas ambasadoriaus kandidatūrą apsvarstyti Seimo URK, ją turėtų būti suderinęs su premjeru ir prezidentu, o derinimo procesas „pradedamas ir baigiamas per protingą terminą“.

Pasak G. Surplio, „per protingą terminą“ yra abstrakti sąvoka, tačiau, anot parlamentaro, bet koks konkretus terminas, kaip Ž. Pavilionio projekte, prieštarautų Konstitucijai.

Seimo URK vadovas Ž. Pavilionis su grupe valdančiųjų bei opozicinių demokratų anksčiau registravo pataisas, kuriomis prezidentas būtų įpareigotas motyvuoti, jei atsisako skirti Vyriausybės pateiktą kandidatą, numatytas dešimties dienų terminas.

Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos detaliai apibrėžtų diplomatų skyrimo tvarką, pradedant nuo atrankos procedūros Užsienio reikalų ministerijoje (URM).

Baigus atranką URM, užsienio reikalų ministras, teikdamas diplomatinio atstovo kandidatūrą apsvarstyti Seimo URK, kandidatūrą prieš tai suderintų su ministru pirmininku ir apie teikiamą kandidatūrą informuotų prezidentą.

Įstatyme taip pat būtų įrašyta, kad prezidento sprendimas neskirti Vyriausybės pateikto kandidato diplomatiniu atstovu turėtų būti motyvuotas ir pateiktas Vyriausybei ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.

Dėl Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos nesutarimų pastaruoju metu buvo įšaldytas iš viso 13 Lietuvos diplomatų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje, bet po trijų prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio susitikimų praėjusią savaitę pranešta, kad sprendimas rastas.

Įtampą gilino ir išsiskiriančios pozicijos dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno. Šis diplomatas praėjusiais metais sulaukė ambasados darbuotojų kaltinimų mobingu, tad G. Landsbergis spalį iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms ir paragino trauktis iš pareigų. Pats ambasadorius nesutinka su kaltinimais.

Tuo metu Prezidentūra laikėsi pozicijos, jog dėl ambasadoriaus elgesio turėtų būti atliktas nepriklausomas tyrimas.

Diskusijas dėl E. Bajarūno ateities skatina ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas, kad buvo pažeistas įstatymas, drauge su prezidentu lankantis miuzikle. Tiek diplomatas, tiek G. Nausėda su tuo nesutinka.

Ministras ketvirtadienį teigė dar nesusipažinęs su dalies Seimo narių pateiktu pasiūlymu laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus.

„Čia yra labiau moralės klausimas ir ne kažkokio sąžiningo veiksmo. Rusiškų grūdų arba rusiškos produkcijos mes įsivežame ne tiek ir daug, gerokai, kartais mažiau nei iki karo. Taip, dalis šios žaliavos, ypatingai grūdų ir kukurūzų, šiandien padengiama iš Ukrainos, norėtųsi, kad būtų daugiau“, – ketvirtadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė K. Navickas.

„Bet poreikis vis tiek yra, nes ne visus grūdus, ypač kukurūzus, užsiauginame. Matyt, ta prekyba vyko ir vyks“, – pridūrė jis.

„Kalbant apie šitą siūlymą (laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus ir baltarusiškus grūdus – BNS), aš tiesiog fiziškai nespėjau susipažinti su juo, nes buvo visai kiti šiandien reikalai“, – kalbėjo ministras.

Buvęs žemės ūkio ministras, Seimo opozicijoje esančių „valstiečių“ atstovas Giedrius Surplys sako palaikantis parlamentarų iniciatyvą. 

„Tai man kelia moralinį klausimą, kad mes tikrai privalome visais įmanomais būdais sukovoti su Rusijos importu ir tranzitu. Tą padarė latviai savo įstatymu, tą padarysime mes“, – LRT laidai „Dienos tema“ sakė G. Surplys.

„Kas blogiausia gali nutikti, mus Rusija paduos į Pasaulio prekybos organizaciją. Atleiskit, bet aš tai priimčiau kaip garbę. Nežinau, kodėl dabartinė valdžia lūkuriuoja ir tikrai nenori priimti šito sprendimo“, – pridūrė Seimo narys.

Dalis Seimo narių siūlo laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Seime įregistruotos tai numatančios Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisos.

Jeigu Seimas jas priimtų, draudimas galiotų nuo balandžio 15 dienos iki 2025 metų liepos 1-osios. Vyriausybė turėtų patvirtinti konkretų produktų ir pašarų sąrašą. 

Pataisų iniciatorius, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, jog taip siekiama, kad iš Rusijos ir Baltarusijos grūdai nepatektų į Lietuvą ir Lenkiją. Anot jo, dabar nežinoma, kiek šių grūdų įvežama į Lietuvą.

Latvija praėjusią savaitę laikinai jau uždraudė Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą.

Žemės ūkio ministerija šį pirmadienį pranešė nuo kovo vidurio griežtinsianti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo nesieks.

Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino ir sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai. 

„Pagal partijos įstatus kiekvienas partijos narys turi teisę susispenduoti savo narystę iki metų ir turi teisę „atsispenduoti“. Aš tą sprendimą apsvarsčiau ir priėmiau pastarosiomis dienomis, šiandien aptariau su partijos pirmininku ir toks sprendimas yra“, – antradienį BNS sakė G. Surplys.

Jis pabrėžė, kad tai niekada nebuvo išėjimas iš partijos, o veiklos pristabdymas, jis taip pat turėjęs kūrybinių planų, paruošė anglišką savo knygos variantą. Suspenduojantis savo narystę partijoje G. Surplys paskelbė praėjusių metų rugsėjį, bet jis liko „valstiečių“ frakcijoje bei jos atstovu Užsienio reikalų komitete.

„Dėl partijos – buvo nedidelių nesutarimų dėl užsienio politikos, tam tikrų niuansų, bet jie visada buvo labiau apie formą, o ne apie kryptis ir principus. Tas laikas man leido susidėlioti savo prioritetus ir manau, kad mūsų partijai nuosaikaus veikimo, galbūt ramesnio, tylesnio, svarba yra didelė, ji išlieka, ir aš jaučiu, kad galiu nuosaikesnį politinį veikimą šioje partijoje plėtoti“, – kalbėjo Seimo narys.

Ir kaip senas krikdemas turėjau mintį, kad mes galėtume savo partijoje turėti tokią frakciją ir realiai būti politine jėga, kuri nuosekliausiai ir principingiausiai atstovauja krikščioniškam socialiniam mokymui.

G. Surplys taip pat pranešė kuriantis partijoje krikščionių demokratų frakciją, šią iniciatyvą teigė irgi aptaręs su partijos vadovu Ramūnu Karbauskiu.

„Aš seniai turėjau mintį ir subrandinau tą idėją, vadovaujantis mūsų partijos įstatais, šimtas partijos narių gali steigti frakcijas. Ir kaip senas krikdemas turėjau mintį, kad mes galėtume savo partijoje turėti tokią frakciją ir realiai būti politine jėga, kuri nuosekliausiai ir principingiausiai atstovauja krikščioniškam socialiniam mokymui, kuriuo visoje Europoje remiasi krikščionių demokratų partijos“, – teigė G. Surplys.

Jis sakė manantis, kad frakcijos steigimas netruks, nes tik paskelbus šią idėją prie jos paskelbė prisijungsiantys parlamentarai, tarp jų – Aurelijus Veryga, Arvydas Nekrošius.

G. Surplys į Seimą yra išrinktas vienmandatėje apygardoje, rinkimuose jis dalyvavo kaip LVŽS kandidatas. Prieš tai politikas ankstesnėje „valstiečių“ Vyriausybėje ėjo vidaus reikalų viceministro, žemės ūkio ministro ir premjero patarėjo pareigas.

„Nusprendžiau stabdyti narystę LVŽS ir šešėlinėje vyriausybėje. Lieku dirbti LVŽS frakcijoje Seime ir Užsienio reikalų komitete“, – įraše „Facebook“ ketvirtadienį pranešė politikas.

Jis teigė šį sprendimą per vasarą aptaręs su partijos ir frakcijos vadovais.

„Tikiuosi, kad šis atvėsimas atvers langą naujam proveržiui ir galėsiu būti daug naudingesnis tiek Lietuvos politikai, tiek LVŽS. Nėra jokio konflikto ir jokio skandalo“, – teigė parlamentaras.

„Esu dėkingas LVŽS kolegoms ir bičiuliams už puikius iššūkių ir augimo pilnus 6,5 metų. Spaudžiu pauzę, po kurios tikiuosi pasiūlyti labai stiprių akordų“, – pridūrė jis.

G. Surplys rašė norintis būti „originalas, o ne kopija ir daryti tai, kuo tikiu, ir taip, kaip tikiu“.

„Noriu, kad oponentai ir žmonės išmoktų pirmiausia girdėti Giedriaus, o ne „valstiečio“ argumentus. (...) Dabar daugiau atsiduosiu nacionalinės vienybės paieškoms šiais įtemptais laikais, kai jos taip stinga. Skirsiu laiko diskusijoms pagarbos dvasioje apie klausimus, kuriais daugelis esame itin įsiaudrinę. Bandysiu uoliau kilstelėti Lietuvos politikos kultūrą ir kokybę“, – sakė parlamentaras.

G. Surplys į Seimą vienmandatėje apygardoje šią kadenciją išrinktas pirmą kartą. Rinkimuose jis dalyvavo kaip LVŽS kandidatas.

Prieš tai politikas Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje ėjo vidaus reikalų viceministro, žemės ūkio ministro ir premjero patarėjo pareigas.

„Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Ukrainos bendrasis vidaus produktas smuks 10-35 procentais. Pasaulio bankas numato net 45 proc. smukimą. Atsižvelgdami į katastrofiškas prognozes dėl Ukrainos ekonomikos ateities, kurios gali turėti įtakos visam Rytų Europos regionui bei sukelti bado riziką Afrikos žemyne, siūlome Vyriausybei inicijuoti Ukrainos-Lietuvos ekonominę komisiją (ULEK), kuri operatyviai spręstų Ukrainos eksporto ir importo, paskolų ir paramos programų, investicijų ir pagalbos verslui bei šalies atstatymo klausimus“, – sako šešėlinis užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys.

Pasak jo, į ULEK sudėtį galėtų būti įtrauktos Lietuvos ir Ukrainos ministerijos ir agentūros, Lietuvos ir Ukrainos asocijuotos verslo struktūros, žemdirbių ir kitos organizacijos. Reguliarūs ULEK posėdžiai galėtų vykti nuotoliniu būdu ir gyvai Ukrainoje. Iškilus poreikiui, ULEK galėtų teikti pasiūlymus, prašymus ir rekomendacijas Europos Sąjungos institucijoms.

Jis parengė ir Seime registravo Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisą, kad diplomatinio atstovo nepaskyrus per 24 mėnesius nuo buvusiojo darbo pabaigos, Vyriausybė sprendžia dėl šios atstovybės veikimo toje užsienio valstybėje perspektyvų, „laikydamasi šio įstatymo 11 straipsnyje numatytų procedūrų“.

Minėtas straipsnis nustato Lietuvos diplomatinės atstovybės steigimo ir likvidavimo tvarką.

„Įstatymo projektą parengti paskatino tai, kad Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje (ES) neturi nuolatinio atstovybės vadovo nuo 2020 metų rugpjūčio. Tokia situacija sunkina Lietuvos atstovavimo Europos Sąjungos institucijose galimybes ir menkina Lietuvos diplomatinio atstovo statusą“, – aiškinamajame rašte teigia G. Surplys.

Anot jo, įtvirtinus 24 mėnesių terminą, siekiama, kad nuolatiniai diplomatinių atstovybių vadovai būtų paskiriami be ilgesnių vilkinimų.

G. Surplio teigimu, dabartinė situacija, kai Lietuva neturi nuolatinio ambasadoriaus ES, kenkia Lietuvos prestižui.

Seimo narys pripažįsta, kad jo pataisa būtų savotiškas spaudimas valdžios institucijoms susitarti dėl ambasadorių paskyrimo.

Tikrai nesakau ir nemanau, kad atstovybė ES nėra svarbi, ji – svarbiausia.

„Kitų spaudimo priemonių kaip ir nebeliko, ta situacija per ilgai užsitęsė. Kita vertus, sunkiai galiu įžvelgti ką nors blogo turėti nustatytus terminus. Taip, užtrunka, kol paskiria ambasadorius ir kitose šalyse, nes turi sutarti kelios valdžios grandys, bet koks nors protingumo terminas turėtų būti“, – BNS sakė parlamentaras.

Anot opozicijos atstovo, situacija, kai atstovai ar ambasadoriai nepaskiriami metus ir ilgiau, verčia manyti, kad galbūt pati atstovybė nėra tokia jau svarbi valstybei.

„Tikrai nesakau ir nemanau, kad atstovybė ES nėra svarbi, ji – svarbiausia, mano galva, bet jeigu valdžios institucijos, kurios už tai atsakingos, negeba susitarti lyg ir yra signalas, kad gal galime dirbti kokiais nors kitais pagrindais toje tarptautinėje organizacijoje ar šalyje“, – svarstė G. Surplys.

Lietuva ambasadoriaus ES neturi nuo 2020 metų rugpjūčio, kai šias pareigas baigė eiti Jovita Neliupšienė.

Ilgą laiką Vyriausybė, Seimas ir prezidentas nesutarė dėl kandidato į šias pareigas, tačiau dabar ambasadoriumi siūloma skirti užsienio reikalų viceministrą Arnoldą Pranckevičių.

Be kita ko, nuo kovo pareigas palieka ir laikinasis reikalų patikėtinis ES Simonas Šatūnas. Jis išeina vadovauti eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus biurui.

Ambasadorius Vyriausybės teikimu skiria prezidentas, pritarus Seimo Užsienio reikalų komitetui.

„Tuomet ministras dalyvavo. Kai pabaigėme posėdžio darbotvarkę, kolegos jo paklausė, kad pasakytų, kokia yra santykių su Kinija situacija. Ministras pateikė informaciją“, – Eltai kalbėjo L. Andrikienė.

Konservatorė mano, kad nepakankamas kai kurių užsienio politikos klausimais dirbančių parlamentarų informuotumas yra pagrindinė priežastis, dėl ko apskritai kyla nesusikalbėjimas santykių su Pekinu klausimu. Dėl to parlamentarė apgailestavo, kad prieš kelias savaites vykusiame posėdyje su informacija susipažinti progos neturėjo opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parlamentaras Giedrius Surplys.

„Gaila, kad tame posėdyje nedalyvavo Giedrius Surplys. Todėl su tam tikra tolerancija žiūriu į jo pareiškimus, nes jis nedalyvavo tame posėdyje“, – sakė ji.

Vis dėlto komiteto pirmininkė tvirtina, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pateikta informacija tenkino tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovus. Tačiau, kadangi ne visi URK nariai tuomet galėjo dalyvauti, o situacija, pažymi L. Andrikienė, taip pat gali būti pasikeitusi, todėl kovo pradžioje yra planuojamas dar vienas komiteto narių susitikimas su ministru.

„Ministras yra pakvietęs Užsienio reikalų komiteto narius į ministeriją ilgesniam pokalbiui apie užsienio politikos aktualijas. Buvome suderinę laiką, jis turėjo įvykti šį pirmadienį, bet vėl Giedrius Surplys negalėjo dalyvauti, Arminas Lydeka negalėjo dalyvauti ir nukėlėme tą posėdį į ateitį“, – aiškino L. Andrikienė.

G. Surplys: norėtųsi veiksmų, kurie įtampą su Kinija deeskaluotų greitai

Tai, kad deeskalacijos plano pristatymą galėjo praleisti, Eltai patvirtino ir pats G. Surplys. Visgi, prieš keletą savaičių su Kinijos atstovybės Lietuvoje atstovais susitikusio „valstiečio“ žiniomis, tokio pristatymo ministerija nebuvo surengusi.

„Galėjo būti taip, kad aš nebuvau kažkuriame posėdyje, bet, kiek žinau, tokio kaip ir pristatymo nebuvo“, – Eltai teigė jis.

URK nario žiniomis, ministro prezidentui pristatytame plane yra pateikti jau daromi žingsniai, kurie, paties „valstiečio“ vertinimu, greitų rezultatų švelninant įtampą su Kinija tikriausiai neatneš.

„Ką aš girdėjau kol kas iš tokių gandų, kad tame plane yra tai, ką mes jau ne kartą buvome girdėję iš ministro, kad reikia prašyti Europos Sąjungos partnerių pagalbos, Amerikos pagalbos. Vėlgi jau kreipėmės į Pasaulio prekybos organizaciją per Europos Komisiją. Norėtųsi kažką daugiau pamatyti, kas iš tiesų galėtų deeskaluoti situaciją greitai“, – tvirtino G. Surplys.

Planą pristatyti parlamentarams paragino Prezidentūra

ELTA primena, kad prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ketvirtadienį tvirtino, jog užsienio reikalų ministro šalies vadovui pateiktas įtampos su Kinija deeskalavimo planas turėtų būti pristatytas ir užsienio politikos srityje dirbantiems parlamentarams.

„Planas, nors jis yra slaptas, jis nėra toks slaptas, kad su juo nebūtų galima supažindinti, pavyzdžiui, Seimo narių, kurie dirba su užsienio politika“, – tuomet „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.

Įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužę, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.

Vilniaus ir Pekino santykiai dar labiau paaštrėjo, kai Lietuva lapkritį leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones, dėl kurių Lietuvos verslas skaičiuoja apie 300 mln. eurų vertės nuostolius.

ES, reaguodama į Pekino spaudimą, vasario pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl, Bendrijos teigimu, diskriminacinės Kinijos prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.

Visgi didelės intrigos, panašu, šie rinkimai neįplieks. Konkurentai dėl partijos pirmininko posto dažniau kalba apie tarpusavio panašumus, o ne skirtumus. Dėl galimybės laimėti abejoja ir pats G. Surplys. Jis sako blaiviai vertinantis galimybę, kad „valstiečiai“ į pirmininkus nuspręstų iškelti „ramesnio būdo žemaitį“, nei kad yra R. Karbauskis. 

„Būčiau patenkintas surinkęs 30 procentų balsų“, – teigė Eltai G. Surplys, neslėpdamas, kad partijos skyriai išklausyti jo, kaip kandidato, įžvalgų noro neišsakė.

Tuo metu daugiau nei dešimtmetį LVŽS vadovaujantis R. Karbauskis tvirtina, kad šiuo metu esminis tikslas yra išlaikyti „valstiečių“ partiją stipria. To, pasak jo, reikia, kad būtų galima ir toliau priešintis įvairaus pobūdžio liberalams visose gyvenimo srityse. R. Karbauskis nesutinka, kad jo pirmininkavimo metu skilusi  „valstiečių“ frakcija ir iš partijos pasitraukę ilgamečiai nariai prieštarauja minėtam tikslui. Priešingai, R. Karbauskis tikina, kad tai, jog ekspremjeras apleido „valstiečių“ stovyklą, jau atsipirko. Ir ne tik vertybine prasme, tikina politikas. Jo teigimu, pasitraukus ekspremjerui, į „valstiečių“ gretas pasiprašė keli šimtai žmonių iš jau suirusios Tvarkos ir teisingumo partijos.

Agitacijų nebuvo, tačiau konkurencija yra

R. Karbauskis tvirtina, kad po skyrius nevažinėjo ne tik G. Surplys, bet ir jis pats. Ir ne tik dėl to, kad koronavirusas. Jei du kandidatus į pirmininko postą skiria tik amžius, organizuoti didelių diskusijų nėra pagrindo, mano R. Karbauskis. Nepaisant to, pažymi jis, konkurencija „valstiečių“ pirmininko rinkimuose yra. 

„Mane puikiai pažįsta partijos nariai, manau, pakankamai gerai pažįsta ir Giedrių Surplį. Konkurencija yra. Visuotinius rinkimus darėme, kad būtų konkurencija, nes labai juokinga būtų buvę, jei būtų visuotinis balsavimas ir tik vienas kandidatas“, – sakė R. Karbauskis.

Tačiau konkurencija, apie kurią kalba „valstietis“, dar nereiškia, kad politikai iš tikrųjų, kaip įprasta tokiuose atvejuose, konkuravo. R. Karbauskio teigimu, nei jis, nei, jo žiniomis, G. Surplys agitacijos nevedė. Pasak jo, pirmininką rinksiantiems „valstiečiams“ ištransliuota vieninga žinutė – kad tarp kandidatų nėra jokio skirtumo.

„Aš neagitavau ir, kiek aš žinau, Giedrius to taip pat nedarė. Mes savo viešuose pareiškimuose pakartodavome tą patį – kad tarp mūsų nėra skirtumų“, – teigė „valstietis“.

Dar vienos kadencijos pirmininko poste sieksiantis politikas toliau tvirtino, kad jo konkurentas „valstiečių“ pirmininko rinkimuose nėra jam varžovas, ypač kai kalba pasisuka apie tai, kaip turėtų atrodyti partija ateityje.

„Tarp mūsų nėra ideologinių ginčų, nėra ginčo dėl strategijos, dėl to, ką turime daryti kiekvieną dieną, – tikrai jokio ginčo“, – teigė R. Karbauskis.

„Yra tik vienas skirtumas – tai mūsų amžius. Jis – jaunesnis, aš – vyresnis. O žiūrint iš kitų pozicijų – tai jis priklauso „šešėlinei“ Vyriausybei kaip užsienio reikalų ministras, aš kaip premjeras, jis dabar yra Seime, o manęs Seime dabar nėra. Visi tą mūsų partijoje žino ir atitinkamai jie apsispręs, kaip jiems atrodys teisinga“, – kokybinius savo skirtumus nuo G. Surplio vardino R. Karbauskis.

R. Karbauskis: „valstiečių“ misija – priešintis „liberalams“

Jei „valstiečiai“ patikėtų vairą dar 4 metams, R. Karbauskis neslėpė, kad viena pagrindinių jo, kaip pirmininko, užduočių būtų atlaikyti politinių oponentų Seime iniciatyvas. Tai, teigia R. Karbauskis, net savotiška „valstiečių“ misija.

„Tie treji metai, kurie dar laukia šios kadencijos, jie bus labai sunkūs būtent ta prasme, kad mes turėsime atstovėti visus trejus metus. Atakos bus, bus bandymai įteisinti vienos lyties šeimas, tai bus visą kadenciją, jei nesugrius ši koalicija. Tad mūsų misija yra tai sustabdyti“, – teigė politikas.

„Jeigu „valstiečių“ sąjunga pakeistų savo kryptį ir nebebūtų tokia stipri, kaip yra šiandien, Seime būtų priimti ir alkoholio prieinamumo apribojimų panaikinimo sprendimai, ir narkotikų įteisinimas (R. Karbauskis, komentuodamas lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo klausimą, dažnai kalba apie narkotikų „įteisinimą“ – ELTA), ir LGBT interesams atstovaujantys įstatymai. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra pagrindinė jėga, kuri atstovi visuomenės nuomonę, ir liberalai nesugeba pramušti šios sienos. Aš labai aiškiai suprantu, kad, jei valstiečiai silptų, tai liberalai įsigalėtų visose visuomenės gyvenimo srityse“, – teigė politikas.

Nesigaili dėl S. Skvernelio pasitraukimo: prie LVŽS prisijungti ketina keli šimtai „tvarkiečių“

Politikas nesutinka, kad „valstiečių“ frakcijos Seime skilimas ar tai, kad iš jos pasitraukė ekspremjeras Saulius Skvernelis, o partijos gretas apleido ilgametė LVŽS narė Rima Baškienė, rodo padarytas vadovavimo klaidas. R. Karbauskis įsitikinęs, – nepaisant visko, tai buvo vertybinis apsivalymas.

„Mes apsivalėme nuo žmonių, kuriems valdžia yra tikslas“, – sakė LVŽS pirmininkas.

„Saulius visada sakydavo: kaip gali valdžia būti ne tikslas. O mes sakydavome, kad, jei valdžia tampa tikslu, tai tokiu atveju galima viskas, nes tada kompromisai daromi su sąžine dėl valdžios. Bet jei tu turi įsitikinimus, tada tu kompromisų su savo sąžine nedarai. Jeigu tavimi pasitiki ir tavo pažiūrų reikia – tokiu atveju tave renka. O jei nereikia – nerenka. Tad kokia tragedija, kad nerenka? Jokia tragedija“, – svarstė R. Karbauskis.

Ir tai, kad iš „valstiečių“ pasitraukė 2020 m. Seimo rinkimų sąrašo lyderis, tikino R. Karbauskis, partijai jau atsiperka ne tik dėl didesnio „vertybinio grynumo“. Jo teigimu, ekspremjerui pranešus, kad palieka LVŽS frakciją, į „valstiečių“ partiją bematant ėmė plūsti žmonės iš jau suirusios Tvarkos ir teisingumo partijos.

„Pasakysiu vieną dalyką, kurio nežinojote. Mane tai labai nustebino... Gerąja prasme. Kai tai įvyko (S. Skvernelis pasitraukė iš LVŽS frakcijos – ELTA), pas mane atvyko grupė žmonių iš buvusios Tvarkos ir teisingumo partijos – tų, kurie nesijungė nė prie vienos partijos. Jie atvažiavo pas mane pasakydami: kadangi išėjo išdavikas, mes dabar norime kalbėti apie bendradarbiavimą, norime įsijungti į jūsų gretas. Kalbama apie kelių šimtų žmonių prisijungimą Vilniaus skyriuje. O tai mūsų skyrių labai sustiprintų. Tai jie niekaip nesvarstė tokio varianto tol, kol buvo Saulius mūsų frakcijoje, nes jis yra išdavęs ir Tvarkos ir teisingumo partiją. Man tai buvo nuostabu, kad po kelių dienų, kai tai įvyko, tie žmonės pasirodė“, – apibendrino R. Karbauskis.

G. Surplys: jei pasirinktų mane, partijos laikysena taptų ramesne

Nors karštų diskusijų tarp kandidatų į partijos pirmininkus nebuvo, savo kandidatūrą pateikęs „valstiečių“ atstovas, „šešėlinis“ užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys neslepia, kad, konkuruojant su dar vienos partijos lyderio kadencijos siekiančiu R. Karbauskiu, jaučiama intriga.

„Intrigą tikrai jaučiu. Jeigu kandidatuoju ir jeigu jau apsisprendžiu, tai tikrai neatsikratau tos atsakomybės. Jeigu man būtų patikėtas partijos vairas, esu pateikęs skyriams, ką aš daryčiau kitaip“, – Eltai sakė G. Surplys.

Parlamentaro teigimu, jei vadovavimas partijai būtų perduotas į jo rankas, LVŽS laikysena ir sprendimai taptų ramesniais.

„Turbūt pagrindinis dalykas, kurį, manau, partijos nariai mato, tai, kad mano būdas yra ramesnis ir aš esu lėtesnis žemaitis už Ramūną Karbauskį. Jeigu jie pasirinktų mane, tai partijos laikysena, pareiškimai, jie būtų tokie ramesni, nes tokia yra mano natūra“, – kalbėjo G. Surplys bei pridūrė, kad pokyčiai būtų susiję ir su aktyvesniu skyrių įtraukimu į partinę veiklą.

„Mes turėtumėme daugiau galimybių žmonėms iš skyrių dalyvauti nacionalinėje politikoje. Nenoriu sakyti, kad komunikacijos dabar trūksta, bet stengčiausi sudaryti intensyvesnį ryšį tarp Seimo narių ir mūsų skyrių, mūsų merų. Išnaudotumėme atsivėrusias nuotolines galimybes“, – kalbėjo parlamentaras.

G. Surplys: suprantu, kad partijos nariams aš esu krikdemiškas katinas juodame maiše

Nors nuo kandidatų paskelbimo neįvyko nė vieno susitikimo su skyriaus vadovais, G. Surplio teigimu, buvo organizuojami pavieniai susitikimai su įvairių miestų atstovais. Vis dėlto parlamentaras neslepia, kad susitikimuose nebuvo karštai diskutuojama, todėl kandidatų politinę kampaniją G. Surplys apibūdintų kaip itin ramią.

„Politinė kampanija, kaip čia pasakyti, tokia rami. Turint omenyje, kad mūsų frakcija neseniai išgyveno skilimą, turbūt labiausiai ko reikėjo per tą kampaniją, tai ta ramybė“, – teigė G. Surplys.

„Susitikimai vyko tiesiog su kolegomis, su Seimo nariais, su kai kuriais kitų miestų skyrių žmonėmis, kurie nėra Seimo nariai, turėjome tokių pakankamai šiltų ir gilių diskusijų“, – pridūrė G. Surplys.

Anot jo, laikas po kandidatūros paskelbimo iki rinkimų labiau buvo skirtas rinkėjų apsisprendimui.

„Pusantro mėnesio buvo kiekvienam partijos nariui toks apsisprendimo laikas, pasvarstymo laikas, kokią jis mato partijos ateitį. Aš kviečiau skyrius pareikšti norą susitikti, jeigu būtų toks poreikis, bet gal dėl pandemijos, gal dėl kitų priežasčių skyriai noro nepareiškė“, – pridūrė G. Surplys.

Vis dėlto parlamentaras pripažįsta, kad rinkėjams jis nėra gerai atpažįstamas, todėl didelio palaikymo LVŽS pirmininko rinkimuose nesitiki. G. Surplys teigia, kad būtų patenkintas, jei surinktų bent 30 proc. rinkėjų balsų.

„Aš suprantu, kad partijos nariams esu krikdemiškas katinas juodame maiše, bet viską palieku savieigai. Suprantu blaiviai savo galimybes, tai būčiau patenkintas, surinkęs 30 procentų balsų, (...) tačiau esu pasiruošęs ir perimti pirmininko vairą, jeigu žmonės nuspręstų, kad taip turėtų būti“, – sakė parlamentaras bei pridūrė, kad, jo nuomone, šie rinkimai bus itin svarbūs.

„Norėčiau, kad šie rinkimai būtų visų arba didžiosios daugumos LVŽS narių pozicijos pareiškimas, kad jie pritaria dabartinei politikai arba norėtų kažko naujo. Jie galėtų ramiai pademonstruoti, kad dabar partija nėra tik Ramūno Karbauskio sugalvota ir mums visiems primesta, kad tai yra visos partijos pozicija. Aš manau, kad rinkimai bus labai svarbus momentas, kai aiškiai pasimatys tai, kad mūsų partija šiuo metu yra tokia ne dėl to, kad Ramūnas Karbauskis ją sugalvojo ir sukūrė, o tai yra bendruomeninis produktas“, – teigė G. Surplys.

LVŽS pirmininko rinkimai vyks nuo lapkričio 30 d. iki gruodžio 5 d. Pirmininką ketverių metų kadencijai tiesiogiai rinks visi LVŽS nariai, balsuodami elektroniniu būdu.

Po pirmininko rinkimų gruodžio mėnesį LVŽS rinksis į suvažiavimą, kuriame bus patvirtinta partijos vadovybė ir suformuotos Etikos ir procedūrų bei Finansų kontrolės komisijos.

R. Karbauskis LVŽS vadovauja jau daugiau nei dešimtmetį. Pastarąjį kartą R. Karbauskis partijos pirmininku buvo perrinktas 2019 metais.