Kūryba be atvangos

Žinomo chorvedžio Liongino Abariaus sūnus G.Abarius – akademinį muzikinį išsilavinimą įgijęs pianistas, ryškiai sužibėjęs tarp Lietuvos džiazo muzikų ir atsiskleidęs kaip išradingas kompozitorius. Jo kūryba skleidėsi džiazo, pramoginės, kamerinės instrumentinės, teatro, televizijos spektaklių, kino muzikos, giesmių, dainų vaikams srityse.

G.Abariaus muzikinė karjera prasidėjo praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečių sandūroje. Vienas ryškiausių jo kaip atlikėjo indėlių – džiazo trio, kuriame pianistas grojo su saksofonininku Aleksandru Fedotovu ir būgnininku Arkadijumi Gotesmanu, kurį vėliau pakeitė Arvydas Joffė, įkūrimas.

Trio koncertavo Europoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje, dalyvavo įvairiuose džiazo festivaliuose. Išvykęs gyventi į JAV G.Abarius vadovavo Šiaurės Karolinoje esančio Rolio miesto Tarptautinės Aukštesniojo pašaukimo bažnyčios chorui ir instrumentiniam ansambliui, įkūrė netradicinę grupę "Baltic Aveniu", kurioje grojo su bliuzo, kantri ir bliugraso gitaristu bei sunkiojo metalo būgnininku.

Iki pat mirties muzikantas rengėsi savo antrojo originalių pjesių albumo įrašams, deja, liga buvo stipresnė: G.Abarius mirė 2010-ųjų rugpjūtį.

Tikėjimo galia

G.Abarius – žinomas populiariosios muzikos dainų kompozitorius. Dauguma jų yra tapusios Lietuvos estrados klasika, kurią dainavo tokie atlikėjai kaip Ovidijus Vyšniauskas, Viktoras Malinauskas, Egidijus Sipavičius, Rosita Čivilytė, Vytautas Kernagis ir daugelis kitų.

G.Abarių įvardinčiau kaip vieną ryškiausių lietuviškos sakralinės šlovinimo muzikos autorių.

Štai kaip kompozitorių vertina pranciškonas kunigas Arūnas Peškaitis OFM: "Mano galva, G.Abarius yra Lietuvos Raimondas Paulas. Jo melodijos, dainų harmonija atitinka pasaulinio lygio šlagerius, o kaip džiazo pianistas – jis tikras meistras, kuriam lygių reikėtų gerai paieškoti. G.Abariaus talentas itin subtiliai atsiskleidė kuriant krikščionišką muziką. Po atsivertimo jo džiazinės kompozicijos įgavo dvasinę dimensiją ir kompozitorius ėmė kurti sakralųjį džiazą bei giesmes."

Viena žymiausių G.Abariaus giesmių – "Šventas Dievo Avinėli", kuri buvo giedama ne tik "Tikėjimo žodžio" bendruomenėje, kurios nariu daugelį metų buvo G.Abarius, bet ir katalikų bažnyčiose per šv.Mišias. "Jo giesmės – labai ekumeniškos, – sako A.Peškaitis. – Jis sukūrė "Džiazo mišias" chorui, solistams ir orkestrui, o tai liudija gyvą jo ekumenizmo dvasią. Unikalus ir nepaprastas darbas – G.Abariaus sukurtas albumas, skirtas kalinių evangelizacijai. Šiame albume jis kalėjimo žargonu rusų kalba išdainuoja ir perpasakoja evangelijų siužetus. Tai parodo, kokio kūrybiškumo, talento ir kokios plačios širdies žmogus jis buvo."

Kūrinio jis negalėdavo paaiškinti logiškai, sudėlioti aiškios jo struktūros, tačiau kai grodavo – per jį skambėdavo Muzika.

Krikščionių bendrijos "Tikėjimo žodis" vyresnysis pastorius dr. Giedrius Saulytis G.Abarių itin vertina kaip bažnytinių giesmių kūrėją. Jis sako: "G.Abarių įvardyčiau kaip vieną ryškiausių lietuviškos sakralinės šlovinimo muzikos autorių. Jo indėlis į mūsų tautos himnodiją yra tikrai ne menkesnis nei Antano Strazdo ar Antano Baranausko."

G.Abariaus kolega, gitaristas, aranžuotojas ir kompozitorius Artūras Chalikovas sako bičiulį buvus kūrybos aistra degančiu spontanišku žmogumi: "Intuityvus pradas jame ėmė viršų prieš racionalų mąstymą, todėl muziką jis jautė visa savo esybe. Kūrinio jis negalėdavo paaiškinti logiškai, sudėlioti aiškios jo struktūros, tačiau kai grodavo – per jį skambėdavo Muzika. Su juo tiesiog reikėdavo groti, pajusti muziką, įeiti į jo pasaulį, todėl jo džiazas visada skambėjo itin turiningai ir nenuobodžiai."

Legendiniame džiazo trio grojęs perkusininkas, avangardinio džiazo bei šiuolaikinės muzikos atlikėjas A.Gotesmanas prisimena: "Jo koncertinės programos būdavo labai skirtingos, kuriamos čia ir dabar. Jam artimas muzikavimas, tarytum pašnekesys – vienas muzikantas pagroja, kitas jam atsako ir taip gyvai vyksta dialogas, kuriame dalyvauja žmonių nuotaikos, akimirkos dvasinė būsena. Kūrybą G.Abarius suvokė kaip laisvę. Jau nuo vaikystės jis buvo įgavęs laisvės pojūtį, kuris brendo jame kaip asmenybės dalis ir ypač ryškiai atsiskleidė muzikoje."

Gyvybės medžio šlamėjimas

Prieš devynerius metus anapilin išėjusio G.Abariaus atminimui skirtą programą atliks saksofonininkas Tomas Botyrius, pianistas Motiejus Bazaras su broliu, bosu grosiančiu Mykolu Bazaru bei koncerto iniciatorius, ilgametis kompozitoriaus bendražygis, mušamųjų instrumentų virtuozas A.Joffė. Pastarasis – ir koncerto "Gyvybės medis" iniciatorius.

A.Joffė G.Abarių vadina bendraminčiu, su kuriuo artimi buvo tiek muzikine, tiek dvasine prasme. "Puikus lyderis, organizatorius, muzikavimo metu tapdavęs tikru vedliu, savo grojimu vedančiu kolektyvą pirmyn. Iš jo visada sklido įkvėpimas, jis visus mobilizuodavo, paragindavo, paskatindavo ir visada būdavo pozityvus. Tie bruožai mus vienijo", – prisimena A.Joffė.

"Itin vertinu jį kaip atlikėją ir, be abejo, kaip kompozitorių. Jo instrumentinė kūryba autentiška, grindžiama bliuzo stilistika, bet savaip įdomi, abariška. Yra daug jo nebaigtų kūrinių, kuriuos Gintas ketino parašyti platesnei instrumentų sudėčiai, bet tai taip ir liko neįprasminta", – apgailestauja kompozioriaus bičiulis.

Koncerte Kaune skambės naujam scenos gyvenimui sugrąžinamas džiazo projektas "The Tree of Life" ("Gyvybės medis"), pirmą kartą pristatytas 1993 m. Tai visų tuomečio džiazo trio narių kurta muzika, improvizacinio pobūdžio instrumentinis kūrinys, grįstas G.Abariui artima bliuzo stilistika.

A.Joffė taip prisimena kūrinio gimimą: "Melodijos ir kai kurie harmoniniai sąskambiai – G.Abariaus autorinis palikimas, įkvėptas Šventojo Rašto psalmių. Muzika atliekama tame kontekste, nes skaitydamas Dievo Žodį ir medituodamas Gintas sukūrė pjeses, turinčias pavadinimus – eilutes iš Biblijos."

Kas: Koncertas "Gyvybės medis", skirtas G. Abariaus atminimui.

Kur: Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada: Kovo 28 d. 18 val.