Turi 102 tūkst. sekėjų

„Tikrasis „Reidas TV“ puslapis feisbuke gyvuoja nuo 2010 metų. Tai yra paskyra, kurioje diskutuojama apie kultūrą keliuose, gatvėse ir kiemuose vairuojant, einant, šliaužiant“, – taip G. Vaičekauskas internete pristatė savo paskyrą.

„Reidas TV“ šiuo metu turi 102 tūkst. sekėjų.

Tačiau feisbuke paskyrų su žodžiu „reidas“ itin daug.

„Mūsų turinys yra nemokamas. Bet kažkas pamatė tokius srautus ir nutarė pasinaudoti svetimu įdirbiu. Kažkokie jaunuoliai susikūrė paskyrą su labai panašių spalvų logotipu, ir žmonės tiesiog ėmė painioti šias skirtingas paskyras“, – pasakojo G. Vaičekauskas.

Pasak pašnekovo, įžūlumo viršūnė buvo pasiekta, kai veikėjai internete ėmė vogti svetimas autorines vaizdo medžiagas. O užklausus, kodėl taip daro, dar ir ėmė meluoti arba iš viso nutilo.

Pretenzijos dėl autorystės

Priekaištus klonuotai paskyrai ėmė reikšti net ir vieno Gargždų portalo autoriai, klausdami, kodėl be leidimo buvo paimta autorinė medžiaga apie eismo kuriozus prie naujai atidarytos parduotuvės.

„Iš pradžių gargždiškiai kreipėsi į mane, manydami, kad tai aš vagiu. Paaiškinau, kad niekada to nebuvo ir nebus. Mano paskyroje viešinamos tik autorinės medžiagos, kurias atsiunčia patys autoriai. Tada gargždiškių portalas kreipėsi į kitus veikėjus, dirbančius panašiu, kaip mano, pavadinimu. O jie dar ėmė aiškinti, kad medžiagą iš Gargždų turėjo seniai, prieš savaitę. Na, nejuokinga, nes visi žino, kada buvo atidaryta nauja parduotuvė Gargžduose. Prieš jokią savaitę tokios medžiagos net negalėjo būti“, – patikino G. Vaičekauskas.

Praėjusį savaitgalį G. Vaičekauskas pastebėjo, kad iš jo paskyros buvo paimta medžiaga ir ja pasidalinta kitoje paskyroje.

„Aš raštu kreipiausi į juos ir paklausiau, kodėl toliau jie vagia? Matau, kad žinutę perskaitė, bet į ją neatsakė. Aš nežinau, kaip su tokiais žmonėmis bendrauti“, – piktinosi G. Vaičekauskas.

Rekordas – milijonas peržiūrų

Laidos „Reidas“, transliuotos „Balticum“ televizijoje, pavadinimą sugalvojo G. Vaičekausko žmona Giedrė Vaičekauskienė.

„Laida pasirodė 2002 m. kovo 4 d. 2004-aisiais man sukako 40 metų ir aš šioje laidoje dar dirbau 16 metų. „Reidas“ tapo žinomas. Per tą laiką atsirado daugybė paskyrų, kuriose vartojamas žodis „reidas“. Per tą laiką tik vienintelis žmogus kreipėsi į mane, klausdamas, ar nieko nenutiks, jei jis savo kaimo grupės pavadinime vartos žodį „reidas“. Aš jam atsakiau – be abejo, gali, nes tai gražus žodis“, – pasakojo G. Vaičekauskas.

Jei nėra sutikimo, toks informacijos viešinimas laikomas neteisėtu.

Jis akcentavo, kad svetimo turinio negalima vogti ir nederėtų naudotis pavadinimų panašumu.

„Reidas TV“ yra pelnęs žmonių pasitikėjimą, savo šaltinių manęs niekas nepriverstų išduoti, net teismas. O klonuotos paskyros tokį pasitikėjimą menkina. Taip pat svarbu, kad paskyra „Reidas TV“ nemoko, kaip „neįpūsti“ į alkoholio matuoklį ar išvengti policijos patikrinimo. Ši paskyra moko, kaip negerti, o išgėrus nevairuoti“, – akcentavo G. Vaičekauskas.

Policijos pareigūnai dažnai kreipiasi į G. Vaičekauską, ieškodami duomenų apie pažeidėjus.

„Paskyroje žmonės diskutuoja, ir tai labai gerai. Taip auga vairavimo kultūra, o tai ir yra pagrindinė šios paskyros užduotis. Aš pinigų neimu, reklamos nededu. Aš neraginu pažeidinėti taisyklių. Aš nepranešinėju, kur stovi policija. Tačiau visi padorūs portalai visada nurodo, kieno medžiaga pasinaudojo“, – patikino G. Vaičekauskas.

Šios paskyros rekordas – per milijoną peržiūrų sulaukusi istorija apie veikėją, važinėjusį „Opel Omega“ automobiliu su užrašu „Terminator“.

„Tas veikėjas norėjo dirbti policijoje ar „Aro“ rinktinėje, tačiau po to kilo skandalas dėl policijos kieme padegtų automobilių“, – prisiminė pašnekovas.

Genovaitė Rimeikytė-Svist. Asmeninio archyvo nuotr.

Priminė atsakomybę

Advokatų kontoros „Lexgate“ advokato padėjėja Genovaitė Rimeikytė-Svist priminė, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatos galioja ir feisbuke.

„Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį, ar socialinių tinklų paskyra yra vieša. Tačiau visi turėtų žinoti, kad norint kopijuoti ir skelbti kito asmens paskelbtą informaciją reikia gauti to asmens sutikimą. Autoriaus teises saugo Civilinis kodeksas ir Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas“, – paaiškino teisininkė.

Teisės aktuose numatyta, kad asmuo, skelbiantis kito asmens paviešintą informaciją, turi užtikrinti informacijos teisėtumą.

„Tai reiškia, kad joks kitas asmuo negali skelbti informacijos be autoriaus sutikimo. Jei nėra sutikimo, toks informacijos viešinimas laikomas neteisėtu. Tai įtvirtinta Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnyje“, – tikino teisininkė.

Neteko vaidmenų

Uostamiesčio teatralai dienraščio „Klaipėda“ publikacijoje „KGB rūpėjo ir teatras“ (2023 10 28) dalijosi prisiminimais apie 1970 m. nutikusį skandalą teatro pasaulyje.

Prieš 53 metus aptarinėta tuomet neoficialiai itin pagarsėjusi tėvo ir sūnaus Brazinskų pabėgimo į Turkiją istorija.

Lietuviai, skrisdami iš Batumio į Suchumį, privertė pilotą SSRS lėktuvą su keleiviais nutupdyti Turkijoje.

Tuo metu, kai visa Sovietų Sąjunga ūžė nuo tokio akibrokšto, aktorius V. Vaičekauskas, vaidindamas Skapeną legendiniame spektaklyje „Skapeno klastos“, rėžtelėjo ant liežuvio galo pasisukusią frazę apie Turkiją.

Po to V. Vaičekausko pavardė ilgam išnyko ne tik iš afišų, bet ir iš viešumos.

„Daug kas prisimena, kad tokia istorija buvo nutikusi. Tik jau tos garsiosios frazės autoriaus nepamena. O viskas buvo pasakyta ne kažkur užkulisiuose, o nuo scenos, prieš pilną salę žiūrovų“, – pasakojimą apie tėvą pradėjo G. Vaičekauskas.

Daugelis prisimena, kad šis spektaklis sovietmečiu rinkdavo pilnas sales žiūrovų. Legendinę komediją mėgo tiek inteligentija, tiek periferijos gyventojai.

Pats V. Vaičekauskas yra pasakojęs, kad atlikdamas šį vaidmenį jis specialiai ieškojęs improvizacijų, o ir pačiame spektaklyje jų tuomet buvę nemažai. Nuotaikingi ekspromtai, matyt, labiausiai ir traukė žiūrovus.

Taip aktoriai pagyvindavo jau gerokai „padėvėtą“, nebe pirmus metus vaidinamą spektaklį.

Gastrolėse jie specialiai pasidomėdavo vietinėmis aktualijomis ir sukurdavo dainas apie kokią nors lankomo miestelio ar rajono įžymybę.

V. Vaičekauskas tuo metu vaidino Vilniuje, Jaunimo teatre. Molière’o pjesėje režisierius Vytautas Čibiras V. Vaičekauskui patikėjo pagrindinį vaidmenį.

Charizma: kolegos V. Vaičekauską vadino nepamėgdžiojamu aktoriumi. Tik jo sūnui Gintarui genais atiteko tam tikros tėvo manieros. E. Butkevičiaus ir asmeninio archyvo nuotr.

Prikalbėjo ir apie konjaką

Teatralų atsiminimuose įstrigusi istorija nutiko 1970 m.

Vaidindamas „Skapeno klastose“ V. Vaičekauskas ištarė frazę, po kurios aktorių juoda „Volga“ apklausai išsivežė saugumiečiai.

Valstybinio jaunimo teatro TSKP narių susirinkimo protokole užfiksuotas V. Vaičekausko pasiaiškinimas: „Pjesėje yra toks tekstas: „Vien mintis apie bylinėjimąsi mane nuvys iki pačios Indijos.“ Dar žymiai anksčiau, prieš lėktuvo užgrobimą, gastrolėse aš kartais sakydavau šią repliką taip – „iki Turkijos“, kadangi pjesėje daug kur kalbama apie Turkiją.“

Taip pirminės partinės organizacijos nariams aiškinosi V. Vaičekauskas.

Anuomet niekam nebūtų kilusi mintis viešai aptarinėti lėktuvo užgrobimo ir pabėgimo į Turkiją istorijos. Už tai būtų grėsusi byla.

„Yra dvi versijos dėl tėvo sužlugdymo. Vieni sako, kad šį spektaklį atėjo žiūrėti visa KGB grietinėlė. Bet yra ir kita versija – esą jį galėjo kažkas paskųsti. Tad tėvui beliko kėdes teatre nešioti. Pats jis apie šį įvykį nenorėdavo kalbėti. Beje, nieko iš kolegų nekaltino ir nesimėtė įtarimais. Bet taip ir liko antitarybiniu iki mirties“, – prisiminė aktoriaus sūnus G. Vaičekauskas.

Pasirodo, ne tik dėl frazės apie Turkiją tuomet vyko svarstymas.

Kitas aktorius nuolat leptelėdavo frazę nuo scenos, kad tuojau brangs konjakas. Jis taip pat sulaukė partijos veikėjų pylos.

„Žiūrovams įstrigo dvi improvizacijos: apie konjako pabrangimą ir pabėgimą Turkijon“, – taip įrašyta 1970-aisiais vykusiame Jaunimo teatro partijos susirinkimo protokole.

Atleido „už netaktą“

Tuomečio kultūros ministro Liongino Šepečio pasirašytame įsakyme buvo pažymėta, kad spektaklio metu aktorius V. Vaičekauskas pakeitė repliką.

„Ko pasekoje gavosi didelis politinis netaktas. Įpareigoti teatro direktorių A. Mažuolį atleisti V. Vaičekauską iš darbo“, – parašyta ministro įsakyme (kalba netaisyta – A. A.).

„Daug laiko praėjo, kol jis sulaukė kokio nors pakvietimo vaidinti. Net epizodinį vaidmenį suvaidinus legendiniame kino filme „Tadas Blinda“, titruose jo pavardė nebuvo įrašyta. Viskas dėl to 1970-aisiais nutikusio įvykio“, – prisiminė G. Vaičekauskas.

Vis dėlto V. Vaičekausko teatralai nepamiršo – aktorius sulaukė kvietimo į „Lėlės“ teatrą.

O kiek vėliau į didžiąją sceną Kauno dramos teatre aktorių pakvietė vyriausioji režisierė Dalia Tamulevičiūtė.

Paveldėjo charizmą

G. Vaičekauskas pripažino, kad iš tėvo jis paveldėjo ne tik charizmą, bet ir antisovietines pažiūras.

Aš manau, kad mes su tėvu turime kitą specialybę. Mes abu – Vaičekauskai.

„Mes su tėvu buvome labai artimi. Jo kaimas Padubysyje, kur jis gimė ir užaugo, man buvo viskas. Kiti sako, kad visos mano manieros yra iš tėvo. Juk mes abu – kūrybininkai, artistai“, – sakė G. Vaičekauskas.

Tėvas ir sūnus Vaičekauskai savo gyvenimo apdovanojimus gavo vienu metu.

„2000 metais aš gavau du „Ad Rem“ apdovanojimus už nuopelnus žurnalistikoje, o tėvas gavo dvi „Fortūnas“ už nuopelnus teatre. Vieną 2000 metais, kitą – 2009-aisiais“, – prisiminė G. Vaičekauskas.

Aktorius V. Vaičekauskas vėliau sovietmečiu sulaukė tik antraeilių vaidmenų.

Jį buvo galima išvysti filmuose „Nebūsiu gangsteriu, brangioji“, „Neatmenu tavo veido“, kituose kino filmuose.

Po V. Vaičekausko Skapeną spektaklyje vaidino kitas tuomet žinomas aktorius Rolandas Butkevičius.

Nacionalinis Kauno dramos teatras neseniai socialiniame tinkle pasidalijo prisiminimais apie prieš 50 metų įvykusią premjerą.

Tuomet teatre įvyko pirmoji režisieriaus Gyčio Padegimo premjera. Tai buvo dviejų dalių miuziklas „Karlsonas ir vėl pokštauja“.

„Karlsoną vaidino mano tėvas, o Mažylį – mano pamotė Aldona Kudlaitė“, – prisiminė G. Vaičekauskas.

Ištrynė: legendiniame filme „Tadas Blinda“ vaidinusio V. Vaičekausko pavardės titruose nėra – toks buvęs nurodymas po aktoriaus akibrokšto. „Klaipėdos“ archyvo nuotr.

Incidentas baigėsi milicijoje

Scenos darbininku yra tekę padirbėti ne tik V. Vaičekauskui, kuris sakydavo, kad dirba dėstytoju, nes dėsto dekoracijas, bet ir jo sūnui Gintarui.

„Prieš eidamas į sovietinę armiją 1980 metais, aš dirbau scenos darbininku ir man tai buvo didelė garbė. Beje, į armiją išėjau ne komjaunuolis. Niekaip manęs nepriversdavo stoti į komjaunimą. O armijoje juk į Afganistaną išsiuntė. Visi stebėjosi, kad į karą siuntė ne komjaunuolį“, – prisiminė G. Vaičekauskas.

Į komjaunimą G. Vaičekauską privertė stoti vienas įvykis, nutikęs 1984 metais.

„Su kompanija ėjome iš „Žvejų“ baro, lydėjome bičiulį, kuris turėjo išplaukti į reisą. Einant per perėją Liepų gatvėje, sustojo mašina. Vairuotojas ėmė aiškinti, ko mes čia lėtai per perėją einame, ėmė plūstis. Kažkas iš kompanijos spyrė į jo mašiną. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo žinomas uostamiesčio žmogus. Kol pasiekėme Klaipėdos autobusų stotį, čia jau mūsų laukė milicijos „varanokas“, – pasakojo G. Vaičekauskas.

Kitą rytą G. Vaičekausko laukė svarstymas darbe, pasigirdo siūlymų atleisti iš darbo.

„Tada man tiesiai pasakė – arba eini lauk, arba stok į komjaunimą. O dar mama ėmė aiškinti, kad laikas man susitvarkyti gyvenimą, reikia stoti į institutą. Tuo metu dirbau „Ryto“ spaustuvėje. Po šio incidento priėmė mane į komjaunimą. Man rodos, komjaunimo sekretorė buvo tokia meistrė Virga. Ji sakė, kad antraip galiu netekti darbo kaip antitarybinis elementas ir nesusipratęs asmuo“, – prisiminė G. Vaičekauskas.

Vaidmenys: V. Vaičekauskas vaidino Karlsoną Gyčio Padegimo spektaklyje „Karlsonas ir vėl pokštauja“. Mažylį vaidino jo antroji žmona A. Kudlaitė. Kauno dramos teatro archyvo nuotr.

Po varžybų – blaivykla

1984 metais, jau tapęs komjaunuoliu, G. Vaičekauskas įstojo į Kauno kūno kultūros institutą (KKI).

„Bet komjaunime išbuvau tik devynis mėnesius“, – prisiminė G. Vaičekauskas.

Iš komjaunimo G. Vaičekauską išmetė dėl to, kad pateko į blaivyklą.

„Viskas nutiko po krepšinio varžybų. „Žalgirio“ komanda laimėjo rungtynes prieš Taškento universiteto komandą, rezultatu 102:99. Su kitos grupės seniūnu ėjome gatve ir pamatėme, kaip prie inteligentiško žmogaus, 4-osios vidurinės mokyklos ūkio dalies vedėjo privažiavo „katalaškė“. Tai yra blaivyklos mašina, pilna girtuoklių. Stotelėje, rankoje laikydamas portfelį, stovėjo ūkvedys, geras žmogus. Jie prie jo prisikniso, esą girtas. Aš nuėjau jo ginti, bet mane „subaladojo“ ir dar įkišo į mašiną, – G. Vaičekauskas priminė, kad sovietmečiu pareigūnai nesibodėdavo net viešoje vietoje mušti žmones. – Už tai, kad patekau į blaivyklą, mane nusprendė išmesti iš komjaunimo.“

O štai iš Kūno kultūros instituto G. Vaičekausko neišmetė. Jį tuomet užstojo tuometis instituto komjaunimo vadas Vydas Gedvilas, vėliau tapęs žymiu krepšinio treneriu.

„Nuo 1945 metų, kai buvo įkurtas KKI, tai buvo tik antras atvejis, kai iš instituto neišmetė žmogaus, patekusio į blaivyklą. Tai štai kaip aš įgijau buriavimo trenerio specialybę“, – pasakojo G. Vaičekauskas.

Paklaustas, kas labiausiai siejo su tėvu, atsakymą G. Vaičekauskas tėkštelėjo tik jam būdinga maniera.

„Aš manau, kad mes su tėvu turime kitą specialybę. Mes abu – Vaičekauskai“, – pareiškė G. Vaičekauskas.

Jo tėvas Vilhelmas mirė 2009 metų lapkričio 3 dieną.

Moterys geria kaip vyrai?

Pastarųjų dienų kriminalinių nusikaltimų suvestinės rodo, kad lietuviai kaip gėrė, taip ir geria.

Vairuotojų įžūlumas į šipulius taško policijos pareigūnų kantrybę.

„Dar prieš vienuoliktą ryto pučia beveik tris promiles? Na ir laikai atėjo. Ką visa tai byloja? Promilių skaičiai rodo, kad net didžiausios baudos vairuotojų neatgraso nuo gėrimo. Dabar jau ir moterys geria taip, kaip vyrai. Niekas nesikeičia. O į policijos suvestines įtraukiami tik tie atvejai, kurie susilaukia baudžiamosios atsakomybės. Kiek tokių atvejų, kai neviršijamas 1,51 prom. girtumas?“ – piktinosi buvęs parlamentaras G.Vaičekauskas.

Įstatymų leidėjai atsakomybę girtiems vairuotojams sugriežtino 2019 m.

Įsigaliojus naujoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, baudos už vairavimą išgėrus buvo padidintos du su puse karto.

Dilema: G.Vaičekauskas, aršus kovotojas su pažeidėjais keliuose, ragina susimąstyti, kur ta riba tarp truputį apgirtusio ir girto? (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Baudos nesutramdė

Kaip šie atsakomybės griežtinimai paveikė vairuotojus?

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika atsakymą mato statistikoje.

Per šiuos metus Klaipėdos apskrities keliuose sulaikyti 389 vairuotojai, kuriems buvo nustatytas lengvas girtumas.

Vairuotojai nematuoja girtumo stikliukais.

O tai yra nuo 0,41 iki 1,51 prom. girtumas. Dar 238 vairuotojams iškeltos baudžiamosios bylos, nes jiems nustatytas girtumas, viršijantis 1,51 prom.

Iš viso šiais metais sulaikyti 627 asmenys, kurie automobilius vairavo apsvaigę nuo alkoholio.

„Sugriežtinus vairuotojų atsakomybę, šie skaičiai daug nekito. Tačiau panašu, kad vairuotojų sąmoningumui atsakomybės griežtinimas daug įtakos neturėjo. Žmonės neskiria, kada gali grėsti administracinė, o kada – baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojai nematuoja girtumo stikliukais. Jie vis tiek vairuoja, todėl nelabai ir rūpi, ar sulauks baudžiamosios atsakomybės, ar ne“, – pastebėjo M.Džermeika.

Mindaugas Džermeika / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kaip tramdyti erelius?

G.Vaičekauskas siūlo kitomis priemonėmis keisti žmonių sąmoningumą.

„Reikia ieškoti netradicinių būdų. Pavyzdžiui, Estijoje sugalvota netradiciškai kovoti su greičio viršijimu. Sustabdžius pažeidėją, kuris leistiną greitį viršijo nežymiai, jo niekas nebaudžia. Tokiems vairuotojams liepta stovėti kelkraštyje 45 minutes. Įsivaizduokime, kaip turėjo jaustis toks vairuotojas? Kaip vaikas, į kampą pastatytas. Ar jis norės tai pakartoti? Spėju, kad ne“, – pavyzdį pateikė G.Vaičekauskas.

Prieš kelerius metus jis kartu su kolegomis Seimo nariais registravo įstatymo pataisas, kuriomis būtų leistina didinti neblaivumo ribą iki 0,5 prom.

Tačiau, sulaukęs didelio valdančiosios daugumos pasipriešinimo, šiuos siūlymus tuometis politikas tyliai atsiėmė.

„Mano minties tą kartą niekas nenorėjo iki galo išgirsti. Juk valdančioji dauguma viską tik griežtino. Aš tuomet siūliau įvesti tokią tvarką: leistiną normą didinti iki 0,5 prom., tačiau jei žmogus įkliūtų policijai net ir neviršydamas šios ribos, jam metams arba dvejiems atsirastų atsakomybė neįkliūti neblaiviam. Žmogus turėtų įpareigojimą absoliučiai negerti, nes tuomet jo lauktų didžiausia bauda ir vairuotojo pažymėjimo praradimas“, – tikino G.Vaičekauskas.

G.Vaičekausko teigimu, Lietuva būtų devyniolikta šalis Europoje, kurioje galiotų 0,5 prom. riba.

„Taip, mes šiuo metu turime mažesnę ribą. Na, ir ką? Turime automobilių konfiskaciją, turime pilnus kalėjimus. Ar pažeidimų mažėja? Nemažėja. Vadinasi, reikia netradicinių priemonių. Esmė ta, kad dabar, net ir įpūtęs 0,4 prom., žmogus ir toliau gali važinėti truputėlį kvanktelėjęs. O kur ta riba tarp truputį apgirtusio ir girto? Negali taip būti, kad išgėręs bokalą žmogus ramiausiai važinėtų. Turi atsirasti atsakomybė. Prisiminkime balų sistemą. Žmogų, surinkusį šešis pažeidimų balus, kaustydavo baimė nusižengti. Ir tai veikė. Veikė taip gerai, kad ne tik girti nevažinėjome, bet ir mašiną pastatyti netinkamai bijodavome“, – kalbėjo G.Vaičekauskas.

Akcijos kaina – milijonas eurų

G.Vaičekauskas abejojo, ar iš tiesų veikia net ir policinės priemonės keliuose.

„Pastebėjau, kad įpučiančiųjų virš trijų promilių ėmė daugėti. Ką tai reiškia? Jie nieko nebijo. Nebijo, kad pagaus reido metu, nebijo baudų. O kai kuriais atvejais nulinės tolerancijos akcijos, kalbant apie greitį, valstybei kainuoja nežmoniškus pinigus. Pavyzdžiui, vieno buvusio policijos komisaro iniciatyva šalyje visą savaitę patruliai nieko neveikė, tik stabdė keliais kilometrais viršijančius greitį ir išrašinėjo įspėjimus. Ir kam to reikėjo? Kad milijoną eurų išleistų nuobaudų administravimui? Absurdas. Gal vis dėlto reikia paieškoti kitokių būdų?“ – klausė G.Vaičekauskas.

„Tokiam – tik kalėjimas“

Prieš savaitę Rimkuose įvykęs eismo įvykis gali būti pavyzdžiu, įrodančiu, kad baudos ir pažymėjimų atėmimas mažai keičia vairuotojų sąmonę.

Prieš septynias ryto Rimkuose automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas, gimęs 1993 m., vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, teisė vairuoti jam yra atimta.

Vyras nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą ir apsivertė. Vairuotojui nustatytas 2,06 prom. neblaivumas.

„Tokiam – tik kalėjimas“, – taip į įvykį reagavo G.Vaičekauskas.

Tačiau tokių veikėjų, panašu, kalėjimas neišauklės. G.Vaičekauskas prisiminė prieš kelerius metus tarp klaipėdiečių sklandžiusį gandą.

„Kai tik prasidėjo arešto skyrimai už vairavimą išgėrus, visi veržėsi paras atsėdėti Šilutės komisariate. Kodėl? Ten gerai maitino. Skaniai duoda valgyti, guli sau“, – juokėsi G.Vaičekauskas.

Kelių policijos tarnybos viršininkas M.Džermeika apie Rimkų įvykį taip pat turi savo nuomonę.

„Lietuvoje atėmus vairavimo teisę, žmogus toliau vairuoja. Tai ir yra didžiausia problema. Tokiam vairuotojui teisė atimama, bet pats dokumentas neatimamas. Vakarų šalyse dažniausiai ir pažymėjimas laikinai paimamas. Užsienietis ir taip supras, kad jam vairuoti negalima. O mūsų ereliai, jei teisės kišenėje, važiuoja ir bėdos nemato. Tokie vairuoja ir tikisi, kad neįklius“, – pastebėjo M.Džermeika.

Su promilėmis – į kamerą?

„Baudų didinimas problemos neišsprendė. Gal reikėtų papildomų prievartos priemonių? Kitose valstybėse nustačius neblaivų vairuotoją, jis iš karto vežamas į sulaikymo kamerą ir taip nušalinamas nuo vairavimo. Gal tai padėtų ir pakeistų situaciją? Vairuotojas iš ryto darbo vietos nepasiektų, o atsidurtų areštinėje, kad ir penkioms valandoms. Gal susivoktų pagaliau?“ – savo siūlymą teikė M.Džermeika.

Dėl G.Vaičekausko siūlymo didinti leistiną normą iki 0,5 prom. M.Džermeika abejoja.

„Mes juk privalome leisti vairuotojui pūsti antrą kartą. O dažniausiai šie matavimai būna mažesni. Vėl atsiranda problema. Vadinasi, leisime į kelius išvažiuoti dar girtesniems? Aš nemanau, kad tai pagerins situaciją. Bet reikia rasti kitų, papildomų poveikio priemonių. Jei mes kokią nors ponią, pagavę su 0,41 prom., nušalinome nuo vairavimo, tai tik tam, kad ji neužmuštų vaiko artimiausioje perėjoje“, – kalbėjo M.Džermeika.

Bausmė – rūšiuoti rūbus

Tačiau M.Džermeika pritaria G.Vaičekauskui, kad užkietėjusius pažeidėjus reikia auklėti netradiciniais būdais.

„Man kyla klausimas dėl estų pavyzdžio apie vairuotojus gėdos eilėje. Kas su jais stovėjo tas 45 minutes? Vadinasi, policija  jokio kito darbo negali tuo metu daryti“, – priemonės efektyvumu suabejojo M.Džermeika.

Tačiau įvairių akcijų M.Džermeika matė ir kitose šalyse.

Didžiojoje Britanijoje policijos pareigūnai taip pat taikė auklėjimo būdą.

„Pažeidėjams buvo skiriamos nuobaudos viešaisiais darbais. Teko tokiems padirbėti dėvėtų rūbų tinklo „Humana“ sandėliuose. Nelabai kas norėjo lyginti, į maišus dėlioti dėvėtus drabužius. Žmonės ėmė jausti diskomfortą, emocinį nepasitenkinimą, ir tai labai gerai suveikė. Kažko panašaus ir mums reikėtų. Jei pats žmogus nežino, kur yra elgesio riba, valstybė turi jam tai parodyti. Žmogus privalo nedaryti pažeidimo ne tik dėl to, kad jis turi ar neturi pinigų ir gali susimokėti baudą. Jis turi jausti gėdą prieš visuomenę už savo elgesį“, – sakė M.Džermeika.

Leistinas alkoholio kiekis Europoje ir pasaulio šalyse

Airija – 0,8 prom.

Austrija – 0,5 prom.

Baltarusija – 0 prom.

Belgija – 0,5 prom.

Bulgarija – 0,5 prom.

Čekija – 0 prom.

Danija – 0,5 prom.

Estija – 0 prom.

Jungtinė Karalystė – 0,8 prom.

Latvija – 0,5 prom.

Lenkija – 0,2 prom.

Suomija – 0,5 prom.

Švedija – 0,2 prom.

Ukraina – 0 prom.

Vokietija – 0,5 prom.

Reikia pildyti anketą

„Man iki Šventosios yra toliau nei iki Rucavos. O Šventojoje prie parduotuvės dar tenka laukti eilėje. Poilsiautojų tiek daug, kad ne visų maisto produktų gali vakarais gauti. Viskas išpirkta. Latvijoje kai kurios prekės – pigesnės, bet neaišku, ar nebus trikdžių pasienyje, net jei vyksi į kaimyninę šalį tik tam, kad apsipirktum“, – klausė Būtingės gyventojas Sigitas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimondas Grigaliūnas patikino, kad Latvija priskiriama vadinamajai geltonajai zonai, tad kelionę į kaimyninę šalį galima planuoti be baimės.

Nėra apribojimų ir latviams atvykti pas mus.

„Atvykstantiems iš Latvijos nieko nebereikia, tik užpildyti anketą. 2021 m. birželio 15 d. Latvija panaikino apribojimus be svarbios būtinosios priežasties atvykti į Latviją iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės“, – tvarkas paaiškino R.Grigaliūnas.

Visiems bet kokiu būdu iš bet kurios valstybės keliaujantiems į Latviją arba vykstantiems per šalį tranzitu privaloma ne anksčiau kaip prieš 48 valandas iki Latvijos sienos kirtimo užpildyti keliautojo anketą interneto puslapyje covidpass.lv ir išsaugoti QR kodą.

Kaimynų šaliai – pagyros

Pirkinių į Latviją neseniai skubėjo ir buvęs Seimo narys, klaipėdietis Gintaras Vaičekauskas.

„Ten priekyje – laisva šalis Latvija. Ten namuose legaliai gali išsivirti naminės degtinės. Ten parduotuvėje vyno gali nusipirkti kad ir 22 val., o jeigu nespėjai, tai degalinėje gausi butelį alaus. Ten prostitucija dekriminalizuota dar 1998 m., tad verslas legalus. Ten vairuotojams leistinas alkoholio kiekis organizme yra 0,5 prom. Viskas ten“, – apie kaimyninę šalį atsiliepė G.Vaičekauskas, neseniai joje nusipirkęs alaus.

Klaipėdietis tikino, kad kaimynų tvarka pagyrų sulaukė ne dėl pigesnio alaus.

„Ne apie alkoholį tai. Apie laisvę. Pasirinkimo laisvę, sveiką nuovoką, tikėjimą, kad žmogus yra protingas ir pats gali nuspręsti, kaip elgtis, ką valgyti ir kuo kvėpuoti“, – teigė G.Vaičekauskas.

Vakcinuotiems – žalia šviesa

Į Latviją be apribojimų ir izoliacijos gali atvykti Europos vaistų agentūros ar Pasaulio sveikatos organizacijos pripažintomis vakcinomis paskiepyti asmenys, praėjus 15 dienų po vakcinacijos kurso pabaigos ir turintys tai patvirtinantį dokumentą.

Taip pat COVID-19 persirgę asmenys, kai nuo pirmo teigiamo SARS RNS tyrimo yra praėjusios ne daugiau nei 180 d., ir turintys tai patvirtinantį dokumentą.

Turintys ne anksčiau nei prieš 72 val. atlikto PGR (angl. PCR) SARS-CoV-2COVID-19 arba ne anksčiau nei prieš 24 val. atlikto SARS-CoV-2 antigeno tyrimo neigiamą rezultatą.

Nevakcinuotiems ar nepersirgusiems asmenims privaloma 10 d. izoliacija, jei atvykstama iš aukštos rizikos šalių.

Dirba nuotoliniu būdu

G.Vaičekauskas, kuris per pastaruosius Seimo rinkimus Baltijos vienmandatėje rinkimų apygardoje, surinkęs 9,28 proc. balsų (1 188), liko šeštas, tapo Seimo nario E.Gentvilo padėjėju.

G.Vaičekauskas jau ketvirtasis padėjėjas, kuris talkins liberalų partijos senbuviui Seime.

Be eksparlamentaro, E.Gentvilui padeda Rūta Leinartaitė, Andrius Pacharevas ir Erika Sakalauskaitė.

"Mane pakvietė, aš sutikau. Dirbu nuotoliniu būdu, ir visi laimingi kol kas", – nedaugžodžiavo G.Vaičekauskas, neseniai pasveikęs nuo COVID-19 ir dabar bandantis įveikti viruso sukeltas komplikacijas.

Politinių pozicijų rokiruotė

G.Vaičekauskas – ne vienintelis buvęs Seimo narys, kuris po nesėkmės rinkimuose tapo Seimo nario padėjėju.

Pagal įstatymą kiekvienas Seimo narys gali turėti po tris visu etatu apmokamus padėjėjus, todėl teoriškai Lietuvos parlamentarams turėtų padėti 423 pagalbininkai.

Be jo, parlamente šią kadenciją dirbs ir daugiau buvusių kolegų.

Štai Seimo nariui Petrui Gražuliui talkina Naglis Puteikis.

O praėjusios kadencijos Seimo narė Levutė Staniuvienė tapo net dviejų parlamentarų padėjėja.

Ji dirbs Kuršo rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui Antanui Vinkui bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovui Valiui Ąžuolui.

"Socialdarbiečio" Zigmanto Balčyčio patarėju tapo buvęs parlamentaras Juozas Bernatonis, o jo partijos bičiulio Andriaus Palionio – Gediminas Kirkilas.

Rimantei Šalaševičiūtei Seime dirbti padės buvusi Seimo narė "valstietė" Audronė Jankuvienė (ji talkins ir Aušrinei Norkienei).

Darbo partijos nariui Vytautui Gapšiui padės Seimo rinkimus pralaimėjęs Artūras Skardžius.

"Valstietis" Eugenijus Jovaiša padėjėjais pasirinko net du buvusius parlamentarus – Vidą Ačienę (ji padės ir Seimo narei Aušrinei Norkienei) bei Arūną Gumuliauską.

Seimo interneto svetainėje Aurelijaus Verygos ir Arvydo Nekrošiaus patarėja dar visai neseniai buvo įrašyta anos kadencijos Seimo narė Asta Kubilienė, kuri po pastarųjų rinkimų liko anapus laimėtojų ribos.

Tačiau jai netikėtai pasisekė, nes po "valstiečių" lyderio Ramūno Karbauskio pasitraukimo iš Seimo moteris iš padėjėjų peršoko į parlamentarus.

Asmeninio pasitikėjimo postas

Pagal įstatymą kiekvienas Seimo narys gali turėti po tris visu etatu apmokamus padėjėjus, todėl teoriškai Lietuvos parlamentarams turėtų padėti 423 pagalbininkai.

Padėjėjai yra Seimo nario politinio arba asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, padedantys Seimo nariui vykdyti parlamentinę veiklą.

Parlamentarai savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų.

Anot Seimo kanceliarijos, prasidėjus naujai Seimo kadencijai, palaipsniui užimamos visos Seimo nario patarėjų ir padėjėjų pareigybės, tačiau kai kuriais atvejais, kol į pareigas priimamas vienas ar kitas asmuo, Seimo nario patarėjų ir padėjėjų pareigybės ar jų dalis būna neužimtos.

Atvejų, kai Seimo narys visą kadenciją dirbo be Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, nepasitaikė.

Seimo nario patarėjo ar padėjėjo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga ir priedas už tarnybos stažą.

Šiuo metu Seimo nario patarėjo ar padėjėjo, dirbančio visu pareigybės krūviu, pareiginė alga gali būti nuo 1 179 eurų iki 1 478 eurų (iki mokesčių).

Priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus.

Šio priedo suma negali viršyti 30 proc. pareiginės algos.

Klaipėdietis sakė, kad pirmuosius ligos simptomus pajuto sekmadienį naktį.

„Temperatūra šokinėjo nuo 36,6 iki 38,6 laipsnių. Bet svarbiausia, kad pradėjo skaudėti ne visus kaulus, o tik dilbius, lyg suktų. Mano artimoje aplinkoje būta atvejų, kai žmonės, susirgę koronavirusu, patvirtino, jog skaudėjo būtent dilbius. Labai įdomu. Tačiau svarbiausia, kad buvau pasiskiepijęs. Jei nebūčiau pasiskiepijęs, jau būčiau numiręs“, – rėžė G. Vaičekauskas.

Vienai poniai patvirtinama diagnozė, paskui jau paneigiama. Yra reikalų.

Klaipėdietis prisiminė, kad 2013 m. itin sunkiai sirgo gripu, kuris komplikavosi į plaučių uždegimą. G. Vaičekauskas buvo gydytas ligoninėje. Todėl jis šiemet skiepijosi nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos.

„Iki galo nėra aišku, kaip susergama. Prieš kurį laiką vienoje patalpoje yra tekę pusantros valandos sėdėti su žmogumi, kuriam vėliau buvo patvirtintas koronavirusas, bet taip ir neužsikrėčiau“, – tikino G. Vaičekauskas.

Jis paskutinį kartą Seime buvo ketvirtadienį, tada Seimo kanceliarijoje turėjo grąžinti kompiuterį. Išgirdęs žinią, kad koronavirusas esą nustatytas Seimo narei Rimantei Šalaševičiūtei (vėliau paaiškėjo, kad ji vis dėlto neserga), G. Vaičekauskas izoliavosi Seimo viešbutyje.

„Mes jame galime gyventi iki gruodžio 13-osios, bet išsikraustyti buvo numatyta iki gruodžio 1 d. Izoliavomės kartu su žmona Giedre. Gerai, kad į virtuvę galime patekti skirtingais keliais. Jai vieną naktį buvo pakilusi temperatūra iki 37,1 laipsnio, bet vėliau nukrito, kitų simptomų ji nejaučia. O man dingo uoslė. Nieko neužuodžiu, galiu valgyti bet ką“, – tikino G. Vaičekauskas.

Be galvos skausmo, mieguistumo ir apleistų jėgų, G. Vaičekauskas kol kas tikina kitų negalavimų nejaučiantis.

„Ką aš žinau, kas tame Seime kur vaikšto, ką veikia. Kaukes dėvi visi. Bet kažkas kosėja, kažkas paskui vandenį geria. Klaustukų yra. Vienai poniai patvirtinama diagnozė, paskui jau paneigiama. Yra reikalų“, – sakė klaipėdietis.

Ir "Audi", ir BMW

Klaipėdiečio Seimo nario Gintaro Vaičekausko įkurta feisbuko paskyra "Reidas TV" sulaukė piliečio užfiksuotų kone mistinės situacijos fotografijų.

Netoli buvusio Lukiškių kalėjimo sostinėje žmogus skirtingomis dienomis užfiksavo skirtingus automobilius, paženklintus tokiu pat valstybiniu numeriu.

Vieną dieną kanadietiškais numeriais į Lukiškių skersgatvį atriedėjo juodos spalvos "Audi" visureigis, o kitą dieną čia stypsojo jau baltos spalvos BMW, paženklintas lygiai tokiais pat numeriais.

Gintaras Vaičekauskas / Redakcijos archyvo nuotr.

"Kas gali paaiškinti, kodėl prie buvusio kalėjimo, ties draudžiamuoju kelio ženklu, statomi du skirtingi automobiliai su vienodais užsieninės registracijos numeriais? Kyla įvairių minčių – gal kažkas nenori būti atpažintas vaizdo kamerų, galbūt nenorima mokėti už stovėjimą gatvėse, o gal kažkam giliai nusispjaut švilpiant pro greičio matuoklius? Man visa tai labai panašu į kriminalą, tačiau nežinau, kodėl niekas nesiaiškina situacijos", – klausimus kėlė klaipėdietis G.Vaičekauskas.

Važiuoja pakaitomis?

Situaciją užfiksavęs Jurijus dienraščio žurnalistams pasakojo, esą jo dėmesį patraukė tai, jog užsienietiškais numeriais ženklinti automobiliai pažeidinėjo eismo taisykles.

Man visa tai labai panašu į kriminalą, tačiau nežinau, kodėl niekas nesiaiškina situacijos?

"Automobiliai buvo užfiksuoti skirtingu metu, kurį laiką važinėjo "Audi", vėliau kurį laiką matydavau BMW. Abi mašinos – ženklintos tuo pačiu numeriu. Dar prieš tai, kiek anksčiau, atvažiuodavo kitas BMW, su kitais kanadietiškais numeriais, turiu ir jo nuotrauką, bet daugiau nesirodo. Iš esmės mašinos pasirodo pakaitomis. Dabar nuotraukose užfiksuoti BMW ir "Audi". Mašinos, beje, europinės, numeriai NON-LIC, o tai veikiausiai reikštų NON-License – be licencijos, tačiau čia tik spėjimas", – pastebėjimais dalijosi gyventojas.

Žmogaus dėmesį patraukė tai, kad automobiliai buvo pastatomi būtent toje pačioje vietoje.

"Skersgatvyje jie statomi už stovėti draudžiančio ženklo – kaip tai paaiškinti kitaip, jei ne tyčiniu išsidirbinėjimu iš taisyklių? Turbūt taip galima ir pro greičio matuoklius važiuoti ir vargo nematyti, nes baudos nepasieks", – piktinosi vyrukas.

Tykojo vairuotojo

Viešumoje pasirodžiusi informacija patraukė ir Vilniaus kelių policijos tarnybos pareigūnų dėmesį.

Tiesa, kelis kartus nuvykę į Lukiškių skersgatvį, pareigūnai šių automobilių nebeaptiko.

"Ar galima važinėti tuo pačiu valstybiniu numeriu skirtingais automobiliais? Manau, kad ne. Tačiau, kol nepatikrinome konkrečių šių mašinų registracijos dokumentų, nieko daugiau negalime pasakyti. Ten yra vaikų darželis Gal kas vaikus į jį veža. Situaciją dar stebėsime", – pažadėjo Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas.

Apie numerius dvynius daugiau informacijos turi Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Jie ne kartą yra sulaikę automobilius, vadinamus dvyniais, kai juos buvo bandoma pergabenti per valstybės sieną.

Dažniausiai nusikaltėliai pasinaudoja realiai egzistuojančio automobilio duomenimis.

Pagal jo identifikavimo duomenis paruošiamas kitas tokios pat spalvos ir markės automobilis, tik jam pagaminami suklastoti numeriai, perkalamas kėbulo numeris.

Rado landą?

Šiuo atveju pasieniečių operatyvininkai nelinkę manyti, jog mašinos buvo paruoštos išgabenti.

"Panašu, jog tokiu būdu mėginama išvengti pašalinio dėmesio. Jei nenori, kad tave pamatytų, fiksuotų matuokliai ar mokėti baudų, galima mėginti tokiu būdu nuslėpti galimybę tave identifikuoti. Tačiau klausimas – iš kur reikėjo gauti tokius numerius? Jei jie atvažiavo kažkieno automobilio bagažinėje, jau tai yra kriminalas. Bet galbūt automobilius kas nors įsigijo aukcione. Tuomet tai jau kita istorija", – tikino pasieniečių operatyvininkas.

Pareigūnas kėlė versiją, jog aukcione įsigijus kad ir kanadietišką automobilį, žmogus gauna nuosavybės dokumentus pagal automobilio VIN numerį.

"Tuomet pagal VIN numerį apsidraudi ir gali važinėti. Nesu įsigilinęs iki galo, tačiau gali būti, jog automobilių gabentojai yra suradę pusiau legalią, pusiau nelegalią landą", – įtarė pareigūnas.

Be numerių – nė iš vietos

Ši versija sukėlė abejonių Draudikų biuro direktoriui Algimantui Križinauskui.

"Labai įdomi istorija, suintrigavote. Bet niekas pagal VIN numerį transporto priemonių nedraudžia. Atskaitos taškas yra valstybiniai numeriai. Gali būti tik kelios išimtys. Tarptautinė sistema numato tokią galimybę, kai, pavyzdžiui, žmogus perka automobilį Vokietijoje. Prieš važiuodamas į Lietuvą,pirkėjas pagal europines direktyvas gali kreiptis į lietuvišką draudimo bendrovę ir gauti pasienio draudimo liudijimą vokiškiems automobilio numeriams", – situaciją mėgino paaiškinti A.Križinauskas.

Egzistuoja ir dar viena išlyga – kai automobilis ruošiamas registracijai, gali būti išduotas draudimo polisas, nors automobilis dar nėra registruotas "Regitroje".

"Tokiu atveju keičiasi savininkas, valstybiniai numeriai, bet automobiliu dar reikia nuvykti iki "Regitros". Yra suteikiama teisė apsidrausti automobilį, bet "Regitra" po registracijos įrašo valstybinius numerius į tuščią langelį. Tik tai yra kraštutiniai atvejai, nes, jei automobilis yra registruotas ne Lietuvoje, lietuviškų draudimo bendrovių jis nėra draudžiamas", – patikino A.Križinauskas.

Nukals ką tik nori

Įmonės "Varanas", valdančios Kauno automobilių turgų, direktorius Valentinas Naujanis turėjo savą versiją.

Versija: V.Naujanis spėjo, jog kanadietiškais automobiliais prekiaujantys gudruoliai nusprendė įžūliai pamaustyti Kelių policijos pareigūnus – ant mašinų suka vis tą patį numerį. (Elijaus Kniežausko nuotr.)

"Egzistuoja vadinamieji "garažiniai" numeriai. Įmonės, kurios užsiima automobilių gabenimu, turi tokią galimybę. Juk automobilis turi kažkokiu būdu pasiekti "Regitrą" ar atlikti techninę apžiūrą. Bet esu girdėjęs kitą įdomų dalyką, esą Lenkijoje yra fabrikėliai, kurie gamina tam tikrų šalių valstybinius numerius. Pavyzdžiui, perkant automobilį Olandijoje, jų vadinamoji "Regitra" pasilieka olandišką numerį. Žinau, kad Lenkijoje galima pasidaryti tokį numerį. Nežinau, ar tai yra legalu ar ne, bet viską šiais laikais padaro", – pastebėjo V.Naujanis.

Iš pirmo žvilgsnio, pasak V.Naujanio, atrodo, jog sostinėje užfiksuota situacija panašėja į lietuvių gudročių demonstruojamą išmonę.

"Mano galva, kažkas prekiauja kanadietiškais automobiliais. Stovi mašinos, o važiuoti reikia. Va ir pasiima, prisisuka turimus numerius ir važiuoja. Mašinos veikiausiai Kanadoje jau yra išregistruotos. O Lietuvoje jos gali važinėti tik su lietuviškais numeriais. Beje, už automobilio vairavimą iš viso be valstybinių numerių yra kur kas mažesnė bauda, nei už važiavimą naudojant  kito automobilio numerius", – nuomonę išsakė V.Naujanis.

Pasak jo, užsieniečiams, grįžtantiems į kilmės šalį, Kanadoje galiojančios taisyklės leidžia vieną automobilį išsivežti nemokant muitų.

"Pavyzdžiui, lietuvis nusprendžia persikelti gyventi į Lietuvą. Vieną automobilį jis gali išsivežti be muitų. Lietuvoje jis vis tiek privalo automobilį registruoti. Bet ši situacija tuojau pat išaiškės, kai tik policija susistabdys šiuos automobilius. Taip sakant, – iki pirmo sustojimo. Bent jau Kaune policija labai reaguoja į automobilius su kitos šalies valstybiniais numeriais", – pastebėjo V.Naujanis.

Baudos – skirtingos

Kelių eismo taisyklės numato, jog įregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių be valstybinio numerio ženklų (ženklo) vairavimas arba transporto priemonių, kurių valstybinio numerio ženklų galiojimas pasibaigęs, vairavimas užtraukia baudą nuo 60 iki 120 eurų, taip pat gali būti skiriamas vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.

Transporto priemonių su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais vairavimas užtraukia baudą nuo 240 iki 340 eurų, taip pat gali būti skirtas vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo 6 iki 12 mėnesių.

Dovanos – rinkėjams?

Klaipėdos politiką Artūrą Šulcą nustebino Seimo pirkiniai. Buvęs miesto tarybos narys stebėjosi, kam parlamentui prireikė šilkinių kaklaraiščių ir skarelių?

"Man neaišku, kam jie tai perka? Ar tai kaip dovanas dovanos, ar patys marširuos gegužės 1-osios parade? Reprezentacinių dalykų taip pat reikia, bet pirmiausia būtina paaiškinti žmonėms, kam leidžiami biudžeto pinigai", – sakė A.Šulcas.

Pats ne kartą pretendavęs tapti parlamentaru politikas svarstė, kad vienas po kito skelbiami viešieji pirkimai reprezentacinėms dovanoms įsigyti byloja tai, jog jau artėja Seimo rinkimai.

"Kol įvyks pirkimų procedūros, ateis priešrinkiminis laikotarpis, ir jau bus galima vaikščioti pasipuošus šilkiniais kaklaraiščiais ir skarelėmis, dovanoti dovanas rinkėjams", – svarstė A.Šulcas.

Parlamentaras klaipėdietis Gintaras Vaičekauskas, jau pažinęs Seimo kanceliarijos sandėliuose laikomo turinio ypatumus, tikino, jog visą šį gėrį politikai gauna tik panaudodami kanceliarinėms išmokoms skirtus pinigus.

"Aš nemanau, jog tokios reprezentacinėmis vadinamos dovanos būdingos tik posovietinėms šalims. Na, taip, anksčiau mes į Maskvą vežėme lietuviškas dešras ir kumpius. Tačiau ką reiškė tas užrašas, jog dešros – lietuviškos? Reiškė kokybę. Manyčiau, jog reprezentacinių dovanų reikia. Kokios kokybės jos turi būti? Ne man spręsti. Ar jos galėtų būti parinktos su didesne išmone? Galbūt. Bet tokia tvarka buvo jau seniai ir ne mano reikalas ją keisti", – kalbėjo G.Vaičekauskas.

Pageidauja kokybiško šilko

Šiuo metu paskelbtame viešajame pirkime Seimo kanceliarija ketina įsigyti paprastų 350 šilkinių kaklaraiščių, 300 šilkinių kaklaraiščių su Seimo logotipo dekoratyviniais elementais.

Perkama ir trijų tipų šilkinių skarelių. Vienos rūšies – 300 vienetų, kitos – 80, o su Seimo logotipu ketinama įsigyti 300.

Dar perkama trijų rūšių vyriškių šalikų – 90 vienetų, moteriškų šalikų irgi norima nupirkti 90.

Pagalvota ir apie šaltąjį metų sezoną. Ketinama įsigyti 200 trispalvių megztų šalikų, reikia ir 300 paprastų šalikų bei 300 kepurių.

Pirkimas vykdomas apklausos būdu. Specifikacijose pažymėta, jog vyriškiems šilkiniams kaklaraiščiams ir skarelėms pageidaujama tik šimtaprocentinio aukštos kokybės šilko be priemaišų.

Nurodoma, jog vienų vyriškų šalikų sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 60 proc. šilko. Kitos rūšies vyriški šalikai turi būti pagaminti iš 100 proc. vilnos.

Moteriškiems šalikams keliami švelnesni reikalavimai – tenkintų ir tokia sudėtis, kurioje būtų ne mažiau kaip 70 proc. vilnos.

Nurodomas ir kitas variantas, esą tiktų ir tokie moteriški šalikai, kurie būtų pagaminti iš 100 proc. vilnos arba ne mažiau kaip 80 proc. vilnos ir ne mažiau kaip 20 proc. šilko.

Trispalvis megztas šalikas turi būti su kutais, kurio sudėtyje būtų ne mažiau kaip 95 proc. akrilo.

Tokių šalikų ir skarelių Seimas 2018 m. pirko iš įmonės "Elvyra". Už 81 vyrišką šaliką, 80 moteriškų šalikų, 151 šilkinį kaklaraištį, 130 šilkinių skarelių buvo sumokėta 11,8 tūkst. eurų.

Tiesa, šių tekstilės gaminių kokybei buvo kelti kur kas menkesni reikalavimai nei šiemet.

Kuo kvepia Lietuva?

Seimo kanceliarija liepos pradžioje nupirko gertuvių su logotipu už 12 tūkst. eurų. Jas Seimui pristatys įmonė "IR dovanos".

Dar pirkta termosinių puodelių už 19 tūkst. eurų. Šiame pirkime laimėtoju skelbiama įmonė "Aola".

Pirkta vėliavų už 24 tūkst. eurų. Kanceliarinių prekių – už 11 tūkst. eurų, taip pat 3,3 tūkst. popierinių suvenyrinių maišelių už 3,5 tūkst. eurų.

Skelbtas pirkimas 500 butelių kvapų namams – per 18 eurų už vienetą.

Įmonė "Kvapo kodas" dar pasiūlė pirkti 60 kvepiančių sojų vaško žvakių po 11 eurų. Iš viso tam numatyta 9,6 tūkst. eurų.

Žvakes ir kvapų buteliukus puošė Seimo logotipas, užrašas skelbė, jog jame – Lietuvos kvapas.

Nežinau, kuo ten kvepia, bet realybėje Lietuvos kvapas turėtų dvelkti mėšlu.

"Nežinau, kuo ten kvepia, bet realybėje Lietuvos kvapas turėtų dvelkti mėšlu", – ironizavo Seimo narys G.Vaičekauskas.

Tualetiniam popieriui – 12 tūkst. eurų

Seimas gegužės pabaigoje išsirinko tiekėją 15 tūkst. rašiklių. Sutartis sudaryta su įmone "IR dovanos". Už tai numatyta mokėti 8,8 tūkst. eurų.

Pačių pigiausių rašiklių kaina tesiekė 23 centus, brangiausiai mokėta už rašiklio ir plunksnakočio rinkinį – 6,34 euro.

Taip pat skelbtas pirkimas 1,2 tūkst. medinių tušinukų, už vieną mokant beveik 6 eurus. Buvo paisoma nurodymų, jog Seimo logotipai turi puošti ne tik patį rašiklį, bet ir jo dėžutę.

Tiekėja pasirinkta įmonė "Office System". Pirkiniui skirta 7,5 tūkst. eurų.

Seimo kanceliarija pirko įvairių vaikiškų dėlionių su Seimo pastato atvaizdu. 4 tūkst. dėlionių nupirkta už 12 tūkst. eurų.

Pirkta sieninių kalendorių, už kuriuos mokėta beveik 7,8 tūkst. eurų.

Daugiau nei kalendoriai kainavo tik tualetinis popierius Seimui. Jo reikės už 12 tūkst. eurų sumą.

Negavo šalikų

G.Vaičekauskas nepyko, jog Seimo kanceliarija taško pinigus ne itin gudrioms reprezentacinėms dovanoms.

"O kodėl negalima pamaloninti žmonių? Atvažiuoja kokia nors delegacija ir įteikia atminimo medalius arba savo šalies atributais paženklintus suvenyrus. Labai gerai, kai nereikia sukti galvos, ir gali moterims padovanoti šilkines skareles ar vyrams – kaklaraiščius. Mačiau, kaip moterys džiaugėsi. O ką, vėl šalikų nupirks? Labai gerai, nes aš jau nebegavau. Norėjau vienai futbolo komandai nuvežti dovanų trispalvių šalikų ir tokių pat kepurių. Nebebuvo", – prisiminė G.Vaičekauskas.

Seimo narys tikino, jog viena ir ta pati užsienio delegacija neretai susitinka su įvairiomis parlamentinėmis grupėmis.

"Reikia stengtis, kad dovanos nesutaptų. Aš, kaip jaunas parlamentaras, kažkada veždamas "Tautiškos giesmės" įrėmintą paveikslą Neringos merui, baiminausi, kad tik kolegė Irena Šiaulienė nebūtų to paties nuvežusi", – prisiminė G.Vaičekauskas.

Seimo narys pastebėjo, jog ne visos užsienio delegacijos kreipia dėmesį į gautas dovanas.

"Italams tai visai nesvarbu, jie nekreipia dėmesio į tokias dovanas. Pats esu gavęs keistą suvenyrą iš Juodkalnijos atstovų. Padovanojo kamščiatraukį. Bet gyvenime visokių juokų būna. Kai tik mečiau rūkyti, Klaipėdos policija padovanojo man žiebtuvėlį su policijos ženklu", – prisiminė G.Vaičekauskas.

Šokolado – už solidžią sumą

Kuo dar politikai galės pamaloninti rinkėjus? Ogi tonomis saldainių. Rimčiausias Seimo kanceliarijos pirkinys – šokolado ir saldainių kalnai – už 90 tūkst. eurų.

Pirkta šokoladinių saldainių su smulkintais migdolais ir karameliniais dribsniais. Daugiau nei už pusantros tonos šių saldainių mokėta 16,5 tūkst. eurų.

Geltonos, žalios ir raudonos spalvų želės įdaru saldainiai atsiėjo dar 16,5 tūkst. eurų. Pirkta 2,5 tonos saldainių. Už tokį pat kiekį grietinėlės skonio suflė saldainius mokėta beveik 16 tūkst. eurų.

Pirkta 2,1 tonos šokolado už 7,3 tūkst. eurų. 70 proc. šokolado nupirkta pustrečios tonos, sumokėta 5 tūkst. eurų.

Šokoladinių saldainių rinkinių su 6 skonių saldainiais nupirkta irgi beveik 1,5 tonos, paklojant 6,8 tūkst. eurų.

Dešimties saldainių rinkinių pripirkta už daugiau nei 16 tūkst. eurų. Dar 1,6 tonos saldainių rinkinių įsigyta už 5,3 tūkst. eurų.

Saldžiąsias dovanas Seimui tieks įmonė "Rūta".

G.Vaičekauskas tikino, jog reprezentacinių dovanų sąrašas Seimo kanceliarijos sandėlyje keičiasi.

"Anksčiau buvo labai gerų gertuvių, jas mielai dovanodavau. O dabartinių, kurios yra sandėlyje, nenorėčiau niekam padovanoti. Kaip ir medinių rašiklių, kuriuos, mano galva, gėda kam nors įteikti. O štai trijų spalvų saldainiai – nesikeičia. Jų visuomet yra. Ir jų visi nori. Žmonės laimingi būna ir saldainių gavę ir, pavyzdžiui, gintarinės sąsagas. Daug džiaugsmo būna", – prisiminė politikas.

Komentaras

Valdas Sinkevičius

Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus patarėjas

Dovanos ir suvenyrai (kaklaraiščiai, skarelės, kepuraitės, puodeliai, saldainiai ir kt.) naudojami Seimo reprezentacinėms reikmėms: Seimo narių susitikimuose su gyventojais, renginių dalyviams Seimo rūmuose, lankytojams ir svečiams, oficialių tarptautinių susitikimų, vizitų metu. Dovanos ir suvenyrai perkami centralizuotai, juos naudoti reprezentacijos tikslams gali Seimo nariai ir Seimo padaliniai (komitetai, komisijos, frakcijos, delegacijos, tarpparlamentinių ryšių grupės ir kt.). Už suvenyrus ir dovanas Seimo nariai atsiskaito iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.

Suvenyrų ir dovanų pirkimų dokumentuose orientaciniai kiekiai ir sumos nurodomi atsižvelgiant į metinį poreikį, kurio Seimo kanceliarija nėra įsipareigojusi nupirkti 100 proc. – jie įgyjami atsižvelgiant į paklausą. Iki šiol Seimo kanceliarija yra nupirkusi 350 vnt. termopuodelių, 200 vnt. gertuvių, 500 vnt. medinių rašiklių, kvepiančių žvakių ir kvapų įsigyta už 2 976 eurus.

Suplos 2,6 mln. eurų

Valstybinių institucijų sprendimai toliau siutina klaipėdiečius.

Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskelbtą viešąjį konkursą vidutinio greičio matuoklių pirkimui, kelyje tarp uostamiesčio ir Palangos vidutinis greitis turėtų būti matuojamas kone kas keturis kilometrus.

Kam to reikia ir ar tikrai šis kelio ruožas baisiausias visoje šalyje, kad prireikė viso miško matuoklių?

Automobilių kelių direkcijos atstovai į šį klausimą negalėjo atsakyti.

Direkcijos paskelbto konkurso sąlygose yra nurodyta, jog šalies keliuose turėtų atsirasti 100 naujų matuoklių.

Naujieji sektoriniai matuokliai šalies keliuose turėtų būti įrengti iki 2020 m.

Šiam pirkiniui direkcija yra numačiusi 2,6 mln. eurų.

Greitį matuos visur

Vienas matuoklis turėtų atsirasti netoli prekybos centro "Ermitažas", antrasis išdygs nepasiekus trečiojo kilometro kelyje Klaipėda–Liepoja, veikiausiai apytikriai ties posūkiu į Tauralaukį ar Kalotę.

Toliau tame pačiame kelyje greitis vėl bus matuojamas nuo 4-ojo kilometro iki 9,6 km. Greičio matavimo ruožas sudarys 5,7 km.

Trečia matuoklių pora išdygs netoli 12-ojo šio kelio ruožo kilometro.

Šioje vietoje dažnokai matomi policijos patrulių ekipažai.

Antras matuoklis bus ties 18,6 kilometro. Greitis bus matuojamas 6,8 km ilgio ruože.

Tiesa, dar neaišku, kuri matuoklių pora bus nukreipta važiuojančių Klaipėdos, kuri – Palangos pusės link.

Beje, dar viena sektorinių matuoklių pora turėtų atsirasti važiuojant nuo Jakų žiedinės sankryžos Dituvos link.

Vienas jų turėtų būti statomas visai prie šalia žiedinės sankryžos, o kitas netoli Rimkų, už 4,8 km.

Ties Dituva, panašu, turėtų išlikti šiuo metu esantis matuoklis.

Sektorinis matuoklis atsiras ir Neringoje. O štai tokius matuoklius, esančius netoli Būtingės, atrodo, ketinama išmontuoti.

Dar viena matuoklių pora turėtų atsirasti kelyje Palanga–Kretinga.

Tarp Vėžaičių ir Plungės taip pat bus matuoklių pora.

Vietoj kelio remonto – ženklas

Tačiau eismo saugumu besirūpinantys valstybinių įstaigų klerkai mažai suka galvas dėl to, jog pirmiausia vertėtų ne apynasrių metodus piliečiams taikyti, o imtis elementarių kelio dangos remonto darbų.

Minėtame kelyje į Palangą kiekvienas vairuotojas susiduria su siaubinga kelio būkle.

Labiausiai automobilių apkrautas kelias į šalies kurortą driekiasi tokiu baisiu ruožu, jog vairuotojai savaime mažina greitį ties maždaug 13-uoju kilometru.

Dažnas suka vairą į antrąją eismo juostą ir šį ruožą įveikia nesilaikydamas taisyklės važiuoti dešiniąja eismo juosta.

Ties šia vieta jau daugybę metų stovi greitį iki 70-ies kilometrų per valandą ribojantis kelio ženklas.

"Taip, geriau ženklą pastatyti, nei kelią suremontuoti", – pastebėjo Seimo narys Gintaras Vaičekauskas, savo kailiu patyręs, kokia prasta ne tik asfaltuotų, bet ir kone visų Klaipėdos apskrities žvyrkelių būklė.

"Man nesuprantamas toks valstybinių institucijų darbo pobūdis – tik drausti ir riboti. O ką piliečiui duoti, niekas nepagalvoja. Norą įrengti greičio matuoklių mišką aš vadinu noru pasipinigauti", – rėžė G.Vaičekauskas.

Ne prevencija, o biznis

Išgirdęs, kiek matuoklių stovės netoli jo gimtojo miesto, parlamentaras net žagtelėjo.

Čia vyksta pinigų užsidirbinėjimas.

"Čia vyksta pinigų užsidirbinėjimas. Kai buvo pastatyti pirmieji greičio matuokliai, buvo numatyta 20-ies kilometrų tolerancijos riba. Klaipėdos policija gaudavo po 20–40 pranešimų apie pažeidimus per savaitę. Kažkas pamatė, jog jokio biznio čia nebus, tolerancijos ribą nuleido iki 10-ies kilometrų. Tada pradėjo gauti po 170 pranešimų apie pažeidimus", – tikino G.Vaičekauskas.

Seimo narys kėlė klausimą, jei valstybė nori gauti pajamų iš vairuotojų, laikantis pariteto principo, ji turėtų ir suteikti paslaugų tiems patiems vairuotojams.

"Tegul tik man neaiškina, jog tai yra prevencija. Pervažiavęs visą Suomiją tokio miško matuoklių nemačiau. Ten per 200 kilometrų pamatysi vieną matuoklį", – pastebėjo G.Vaičekauskas.

Atrinko pagal metodiką

Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Evaldas Tamariūnas aiškino, jog matuoklių tinklas šalyje statomas ne šiaip, "iš galvos", tam yra nustatyta metodika.

"Kelių direkcija parengė greičio matuoklių įrengimo eiliškumo nustatymo metodikas momentinio ir sektorinio greičio kontrolės priemonėms, kad įrengiamos kelių transporto eismo saugos priemonės atneštų kuo didesnę naudą visuomenei. Iki 2020 m. valstybinės reikšmės keliuose iš viso bus įrengta 130 vidutinio greičio matuoklių ruožų ir 70 vietų, kuriose greitį matuos momentiniai greičio matuokliai", – aiškino atstovas spaudai.

Pasak jo, atsižvelgiant į sudarytas eiliškumo nustatymo metodikas, yra patvirtintos greičio matuoklių vietų įrengimo prioritetinės eilės.

"Greičio matuoklių būsimų vietų prioritetai nustatomi atsižvelgiant į metodikoje aprašytus kriterijus, iš kurių didžiausią įtaką, be kitų metodikoje numatytų kriterijų, turi vidutinis metinis paros eismo intensyvumas ir eismo įvykių skaičius. Prioritetinę eilę sudaro pagal nustatytus kriterijus atrinkti valstybinės reikšmės kelių ruožai, kuriuose eismo saugos požiūriu tikslingiausia būtų diegti greičio kontrolės sistemas. Tikimasi, kad įrengtos priemonės padės didinti vairuotojų sąmoningumą ir prisidės prie eismo įvykių mažinimo", – metodikas aiškino E.Tamariūnas.

Remontą vis žada

Atsakydamas į dienraščio "Klaipėda" klausimą, kada kelyje Klaipėda–Palanga bus pradėtas kelio dangos remontas, E.Tamariūnas patikino, jog rangos darbų konkursas dar tik bus skelbiamas.

"Magistralinio kelio A13 ruože nuo 11,94 iki 19,05 km planuojamas asfalto dangos paprastasis remontas. Artimiausiu metu bus skelbiamas viešasis pirkimas paprastojo remonto darbams atlikti", – žadėjo direkcijos atstovas.

Tad jau aišku, jog šiemet kelininkų šiame kelyje tikrai dar nebus.

Geriausiu atveju remontas gal ir bus pradėtas kitais metais. Gal.

Susisiekimo ministerijos atstovai dar pernai vasarą viešai paskelbtuose savo komentaruose žadėjo, jog šis kelio ruožas turi būti sutvarkytas 2019 metais.

Kas trukdo kelininkams pagaliau imtis darbų pajūrio keliuose, parodė Valstybės kontrolės ataskaita, viešinta praėjusią savaitę.

Valstybės audito pateiktoje ataskaitoje galima rasti šiurpą keliančių absurdo pavyzdžių.

Aiškindamiesi, kodėl neišduodami arba anuliuojami statybos leidimai, kontrolieriai aptiko, kaip aplaidžiai dirba valdininkai.

Aiškėja, jog kelio Klaipėda–Liepoja mažutis vos 300 metrų ruožas niekaip negalėjo būti suremontuotas dėl nusistebėjimą galinčių kelti priežasčių.

"2016 m. prašymas išduoti statybos leidimą rekonstruoti valstybinės reikšmės magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja ruožą nuo 43,54 iki 43,84 km teiktas 4 kartus, nes buvo atmestas dėl nustatytų trūkumų (nebuvo surašyti visi projektiniai statiniai, kuriems reikalingas statybos leidimas, neaišku, kas statytojas, nesuvesti duomenys apie poveikio aplinkai vertinimą)", – rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje.

"Esu gavęs 6 eurų baudą ir ją nesiginčydamas sumokėjau. Jei aš, kaip padorus pilietis, turiu gerbti valstybės nustatytas tvarkas, turiu mokėti mokesčius, norėčiau, kad ir valstybė gerbtų pilietį. Visa Lietuva bus nubausta. Visi mes jausimės nubausti, kažkada viršiję greitį, kažkada ne pėsčiųjų perėjoje perėję gatvę. Mano galva, svarbiausia yra vairuoti saugiai. O dabar atrodo, jog egzistuoja vienintelis valstybės užmojis – nubausti visus iš eilės. Net ir keleiviai privalės jaustis kalti", – pastebėjo G.Vaičekauskas.