Per karščius pjovė žolę
Kaskart išgirdę skambant telefoną, gyvūnų prieglaudų darbuotojai atsiliepia su nerimu – dažniausiai skambučiu pranešama apie kažkur rastus beglobius šunis ar kates arba klausiama, kada galima būtų atvežti savo augintinį.
Prieglaudos "Linksmosios pėdutės" vadovė Simona Šakinytė tikino, kad tokių skambučių sulaukiama iki pusšimčio per dieną.
Ypač dažnai norima atsikratyti katėmis, o rasti joms naujus namus itin sunku. Žmonės kur kas dažniau nori priglausti šunis.
"Geriausia parama bet kuriai prieglaudai – finansinė. Meluotų kiekvienas, sakantis kitaip. Pinigus galima panaudoti mokėjimui už veterinaro paslaugas, tai yra vienos didžiausių išlaidų, – atviravo S.Šakinytė. – Labiausiai neįkainojama parama yra savanorių darbas. Turime gal šimtą savanorių sutarčių, bet tikri savanoriai yra devyni žmonės. Jie ateina ne asmenukių su gyvūnėliais pasidaryti ar paglostyti šuniukų. Turime net savanorių, gyvenančių užsienyje, gyvendami kitose šalyse jie mums padeda."
Turime gal šimtą savanorių sutarčių, bet tikri savanoriai yra devyni žmonės.
Apie vieną tokių savanorių minėjo ir gyvūnų prieglaudos "Būk mano draugas" įkūrėja ir vadovė Galina Kučinskienė. Ji bendrauja su Vokietijoje gyvenančia lietuve, kuri ieško namų Lietuvos beglobiams gyvūnams.
Ši tautietė jau rado naujus šeimininkus tris kojas turinčiam šuniui, inkstų operaciją išgyvenusiam katinui bei kitiems gyvūnams.
"Sunku rasti tinkamus dėkingumo žodžius žmogui, kuris 30 laipsnių kaitroje pasisiūlė nušienauti mūsų teritoriją. Ponas Arvydas vilkosi specialų kombinezoną ir neįprastoje mums kaitroje visą dieną pjovė žolę. Aš tikrai neturėčiau tiek sveikatos. Tai yra patys nuoširdžiausi žmonės, kurie padeda prižiūrėti gyvūnus ar paremia prieglaudą nenorėdami už tai jokios padėkos ar reklamos. Dažnai net klausiami jie nesako savo vardų ir pavardžių. Esame be galo dėkingi žmonėms, kurie skiria mums dviejų procentų nuo mokesčių paramą, tai yra vienas pagrindinių mūsų pragyvenimo šaltinių", – tikino G.Kučinskienė.
Teisme – aukų dėžutė
Klaipėdos apygardos teismas trečius metus iš eilės Tarptautinę gyvūnų dieną aplanko prieglaudą "Būk mano draugas".
Teisme niekas nevaikšto atkišęs rankos, prašydamas aukoti beglobiams gyvūnams.
Posėdžių salėje, kur vyksta pasitarimai bei renkamasi praleisti atokvėpio minutę, stovi dėžutė, pažymėta šuns pėdute. Visi dirbantieji žino, kam bus panaudotos aukos.
"Mes esame pasirinkę prieglaudą "Būk mano draugas", bendraujame su jos vadove G.Kučinskiene. Ji pasako, kokio maisto globotiniams reikia ir kur jo galima nupirkti su kainos nuolaida. Patys važiuojame į prieglaudą ir labai smagiai praleidžiame laiką. Dažniausiai teisėjai neturi tam laiko, bet jų piniginė parama yra svaresnė, nei kitų mažiau uždirbančių darbuotojų. Aktyviausiai tokioje akcijoje dalyvauja darbuotojai, kurie patys turi augintinių. Teisėjo padėjėja Jolanta Šiaučiūnaitė yra pagarsėjusi gandrų ir kitokių paukščių gelbėtoja. Mūsų psichologė Aušra Augaitienė daug metų turėjo šunį, bet ir jo netekusi tebėra jautri gyvūnų daliai. Teismo ūkio skyriaus vedėja Ingrida Ulskienė augina ne vieną katę, ji labai jautriai reaguoja ir į kitų gyvūnų bėdas", – pasakojo teismo pirmininko patarėja Gintarė Daugėlaitė.
Teismas turi išlaikyti bešališkumą, apsispręsdamas, ką paremti, todėl net rinkdamiesi gyvūnų prieglaudą teisėjai pasitikrina, ar prieglaudos reputacija yra švari.
G.Kučinskienė ragina rėmėjus atvežti ne tik maisto, bet ir nebereikalingų paklotų, antklodžių, kartoninių dėžių.
Kaip ir kitoms prieglaudoms, šiai taip pat labai aktualios piniginės aukos.
Iki metų pabaigos maisto užteks, o už veterinarines paslaugas, komunalinius mokesčius, remonto darbus reikės sumokėti, o sąskaitos jau ištuštėjo.
Plastikinių butelių neišmeta
Klaipėdietis verslininkas Gediminas Mustakimovas pasakojo, kad tada, kai šeima nusprendė įsigyti gyvūną, ėmėsi žvalgytis internete prieglaudos, į kurią galėtų kreiptis.
Dėmesį patraukė optimistinis pavadinimas "Linksmosios pėdutės", todėl ten ir nuvyko.
"Pasiėmėme tą šuniuką, kuris pirmas prie mūsų pribėgo. Dabar jis – mūsų šeimos narys, – pasakojo G.Mustakimovas. – Matėme, kad nemažai žmonių atveža gyvūnams maistelio, bet mes neturime tam laiko, todėl mano įmonė kiekvieną mėnesį pervesdavo tam tikrą sumą. Tai nėra labai dideli pinigai, bet vis šis tas."
"Būk mano draugas" vadovė tikino, kad didžiausios paramos sulaukia iš tų, kurie patys augina iš šios prieglaudos paimtus gyvūnus.
Pasirodo, viena įmonė turi neįprastą tradiciją aukoti prieglaudoms pinigus, gautus pardavus darbuotojų atsineštų gaiviųjų gėrimų tarą.
Kartą šiais pinigais buvo apmokėta dalis brangios peršauto šuns operacijos.
Šios įmonės darbuotojai nuperka ne tik maisto, bet ir būtinų priemonių
Pelno nesiekianti labdaros organizacija "Lietuva gyvūnams" kartą skyrė pinigų ilgakailių šunų kirpimui.
"Kartą gyvūnų kirpėja Meilė pati pasisiūlė apkirpti mūsų veltinukais vadinamus šuniukus, kurių kailiukas buvo virtęs tikru veltiniu", – prisiminė "Nuaro" administratorė Klaipėdoje Gintarė Liutkuvienė.
Nurašytus čiužinukus bei patalynę prieglaudoms atiduoda kai kurie vaikų darželiai. Tai leidžia gyvūnams gyventi šilčiau ir minkščiau.
Savanorių ir talkininkų dažniausiai sulaukiama vasarą, atostogų metu.
Sunkiausias metas prieglaudoms – vėlyvas ruduo ir žiema, kai žmonės turi savo rūpesčių.
Gimsta naujos tradicijos
Vis dažniau gyvūnų prieglaudos sulaukia ekskursijų.
Pasižvalgyti į gyvūnus atvažiuoja ne tik studentai, bet ir mokiniai ir net darželinukai.
"Tai yra tarpusavio pagalba. Vaikai mums atveža po saujelę maisto, patiesaliukų, savo nugaišusių augintinių guolių, o mes leidžiame jiems pavedžioti gyvūnus, pasidžiaugti, pažaisti, paglostyti, parodome, ką jie moka. Jeigu vaikai namuose neturi augintinių, jiems toks pabendravimas yra labai svarbus. Todėl mokinukai ir mažesni darželių auklėtiniai prieglaudą lanko labai noriai, – pasakojo "Nuaro" Klaipėdoje administratorė G.Liutkuvienė.
Ne vienerius metus gyvuoja tradicija jaunavedžiams, kviečiantiems į tuoktuves svečius, prašyti užuot dovanojus gėlių paaukoti puokštės kainą atitinkančią sumą.
Už šiuos pinigus jaunavedžiai patys nuperka maisto ir po vestuvių kartu su draugais apsilanko prieglaudose.
Tai tampa savotišku priminimu apie buvusią šventę, kupinu netikėtų emocijų ir naujos patirties.
Bendrai padaryto gero darbo jausmas šiuos žmones dar labiau suvienija.
Vis dažniau įmonių vakarėlių metu matomoje vietoje stovi aukų gyvūnams dėžutės.
"Kartais parama ateina labai originaliais būdais. Pavyzdžiui, tatuiruočių salonas skelbė akciją, atpiginęs paslaugą 20 procentų. Ir tuos pinigus, kurie sudaro nuolaidos sumą, ragino paaukoti beglobiams gyvūnams", – apie iniciatyvas pasakojo G.Liutkuvienė.
Tinka ne bet koks maistas
Parama maistu gyvūnams neretai tampa savotiška našta prieglaudoms.
G.Kučinskienė pasakojo labai dėkojanti už bet kokią pagalbą. Bet kai žmonės jos klausia, kokio maisto nupirkti, ji ragina pasirinkti tegu mažesnį kiekį, bet geresnio ėdalo.
S.Šakinytė minėjo, kad pati pigiausią didžiuosiuose prekybos centruose nebrangiai parduodamą maistą dažnai aukoja tiems, kas rūpinasi neglobojamais gyvūnais.
"Dauguma perka bet ką iš nežinojimo. Kiti mano, kad prieglaudoje gyvenantys gyvūnai gali ėsti bet ką. Dar kiti už tą pačią sumą nori nupirkti kuo daugiau maisto. Geriau kilogramas aukščiausios kokybės negu 10 kilogramų prasto. Visais atvejais tai yra geri norai, todėl stengiamės žmonių neįžeisti ir su jais apie tai kalbėtis", – paaiškino "Linksmųjų pėdučių" vadovė.
G.Liutkuvienė pridūrė, kad kiekvienam gyvūnui turi būti duodamas skirtingas pašaras, vienoks dideliems ir suaugusiems, kitoks – mažų veislių, dar kitas jauniems.
Ne vienodą ėdesį galima duoti šunims ir katėms.
O veisliniai gyvūnai dažnai būna alergiški, todėl nuo maisto priklauso ir jų sveikatos būklė.
Šiandien minima Tarptautinė gyvūnų diena yra ne tik prieglaudų darbuotojų, bet ir visų jiems padedančiųjų šventė.
