Tai reglamentuojančias Švietimo įstatymo pataisas įregistravę Seimo nariai mano, kad mažiausias mokinių skaičius gimnazijos trečioje ir ketvirtoje klasėje galėtų būti 16, o ne 21.

Švietimo įstatymo pakeitimo projektas numato, kad „mokinių skaičius mokyklos klasėse galėtų neatitikti Vyriausybės nustatyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus iki 25 procentų ir ne daugiau kaip dvejus mokslo metus iš eilės.“

„Jei būtų pritarta šioms įstatymo pataisoms, mažiausias mokinių skaičius gimnazijos trečioje ir ketvirtoje klasėje galėtų būti 16. Tokiu atveju daugeliui gimnazijų dar porą metų nereikėtų mokinių vežti į kitas mokyklas ar steigti skyrius, o susidarius palankioms aplinkybėms per tą laiką klasės galėtų ir pasipildyti“, – Eltai sakė projektą inicijavęs Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Gintautas Kindurys.

Pasak jo, daugiausia diskusijų ir nerimo dėl kai kurių gimnazijų išlikimo kelia nustatytas mažiausias mokinių skaičius klasėje – 21.

„Dėl tokio reikalavimo jau ateinančiais 2024-2025 ir sekančiais mokslo metais daugelyje Lietuvos mokyklų gali nelikti trečių ir ketvirtų gimnazijų klasių. Gimnazijoms, kurios klasėse nesurinks 21 mokinio, galimi du problemos sprendimo būdai: savo klases uždaryti ir atidaryti kitos gimnazijos skyrių, o jei skyrius nebūtų sudaromas, tuos mokinius reikėtų vežti į kitą gimnaziją“, – pastebi G. Kindurys.

Tačiau pedagogai, mokyklų vadovai, anot jo, jau dabar pastebi, kad įsteigus gimnazijoje kitos gimnazijos vidurinio ugdymo skyrių, jo veikla, administravimas suprastėja.

G. Kindurys taip pat pastebi, kad kai kuriose gimnazijose mokinių skaičiaus problema gali būti aktuali tik vienerius ar dvejus metus, o vėliau ji išsispręstų.

„Esant tikimybei, kad mokinių skaičius jose ateityje padidės, siūlome neuždaryti klasių, o nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris aiškiai parodytų, ar ateityje klasės atitiks reikalaujamą minimalų mokinių skaičių“, – sako G. Kindurys.

Įstatymo pataisų autoriai tikisi, kad pasiūlytas reguliavimas padės išsaugoti mokyklas, kurios dar turi potencialo išsilaikyti ir toliau vykdyti veiklą.

„Jeigu mokyklose neliktų kai kurių klasių, mokinių skaičius dar sparčiau mažėtų, nes tėvai, turintys skirtingo amžiaus vaikus, rinktųsi kitas mokyklas. Tokie procesai ypač žalingai atsilieptų miestelių ir kaimų išlikimui: juose dar sparčiau mažėtų gyventojų“, – Eltai sakė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno pavaduotojas Aurelijus Veryga.

Jis tikisi, kad Švietimo įstatymo pataisos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje ir daugelis mokyklų rugsėjį pasitiktų be didesnio nerimo.

Šiuo metu Švietimo įstatyme yra nurodyta, kad mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jeigu atitinka bendruosius kriterijus. Vienas iš kriterijų yra, kad mokinių skaičius valstybinės ar savivaldybės mokyklos klasėse turi atitikti leidžiamą mažiausią mokinių skaičių, kurį nustato Vyriausybė. Pereinamojo laikotarpio šiam reikalavimui įgyvendinti įstatyme nenumatyta. Vyriausybės patvirtintose mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse yra nurodyta ir išimtis, t. y., sudarant po vieną gimnazijos trečią ir ketvirtą klases ne mažiau kaip 12 mokinių gali būti gimnazijos struktūriniame padalinyje (skyriuje).

Švietimo įstatymo pataisas teikia opozicinių Seimo LVŽS, demokratų, darbiečių, socialdemokratų frakcijų atstovai, Mišrios Seimo narių grupės nariai, taip pat valdančiųjų konservatorių ir liberalų atstovai.

Rinkimų kodeksas dabar leidžia fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus, užtikrinant asmens duomenų apsaugą ir gavus asmenų sutikimą bei nepažeidžiant teisės į slaptą balsavimą.

Pasak G. Kindurio, rinkimų stebėtojui praktiškai nėra galimybės nufotografuoti ar nufilmuoti galimo rinkimų pažeidimo, nes prieš tai jis turi gauti galimai įstatymą ar taisykles pažeidžiančio asmens sutikimą.

„Akivaizdu, kad paprašius norimo nufotografuoti ar nufilmuoti asmens sutikimo, jo nebus gauta. Taip užkertamas kelias užfiksuoti pažeidimą ir tokiu būdu įrodyti pažeidėjo įvykdytą nusižengimą“, – sako Seimo narys pataisos aiškinamajame rašte.

Rinkimų kodekso nuostatą jis siūlo keisti, kad fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus būtų galima ir be rinkėjo sutikimo, jei tai daroma siekiant užfiksuoti galimus pažeidimus, bet būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir užfiksuotą medžiagą perduoti atitinkamai rinkimų komisijai ar policijai.

„Stebėtojai galėtų fiksuoti tik galimus pažeidimus, tai yra nefilmuotų ar nefotografuotų bet ko rinkimų procese, o užfiksuotą medžiagą perduotų atitinkamai rinkimų komisijai ar policijai“, – pažymi parlamentaras.

Tokią Kelių įstatymo pataisą siūlantis „valstietis“ Gintautas Kindurys sako, kad Seimui šį balandį leidus įteisinti siaurus kelius tik miestuose ir gyvenvietėse, paaiškėjo, kad yra daugiau teritorijų, kuriose ne visur siaurus kelius,  jeigu nėra galimybės praplatinti, galima įteisinti. 

„Ne visus miestus, miestelius, o ypač kaimus, per kuriuos eina keliai, galima priskirti urbanizuotos teritorijoms ir todėl daugelyje probleminių vietų, kur yra siauri kelių ruožai, jų įteisinti ir toliau negalima“, – nurodė pataisos iniciatorius.

Pasak jo, pakeitimai nesudarytų sąlygų kaip nors bloginti kelių būklę ir eismo saugumą, neturėtų įtakos žmonių sveikatai, kadangi siauresni keliai egzistuoja daugybę metų.

„Įteisinus minėtus kelius, t. y. pakeitimu sudarius sąlygas juos užregistruoti Nekilnojamojo turto registre, būtų sudarytos sąlygos juose projektuoti ir įrenginėti, jei toks poreikis kiltų, įvairias kelių infrastruktūros ar saugumo priemones ar atlikti kapitalinio remonto darbus“, – tvirtina G. Kindurys. 

Dėl nestandartinių parametrų dabar daug kelių neįtraukti į registrą, todėl negalima juose projektuoti, įrengti eismo saugumo ar kitų statinių, pavyzdžiui, autobusų stotelių.

Išimties siekiama, nes pasitaiko atvejų, kai kelio juostos plotis neatitinka reikalavimų, tačiau ir nėra galimybės jo praplatinti, pavyzdžiui, dėl kažkada atliktų netikslių ar klaidingų sklypų, esančių šalia kelio, matavimų ar anksčiau pastatytų pastatų. 

Parlamentarai Gintautas Kindurys ir Vytautas Rastenis parengė Seimo statuto pataisas, kurios parlamentarams suteikia daugiau teisių pasirenkant biurus savivaldybėse.

Seimo statutas numato, kad savivaldybės privalo vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktiems Seimo nariams skirti ir išlaikyti nuolatines patalpas rinkėjams priimti.

Parlamentarai siūlo Statutą papildyti, kad patalpos turi būti suteikiamos toje gyvenamojoje vietovėje, kurią prašyme savivaldybei nurodė Seimo narys, ir pritaikytos neįgaliesiems į jas patekti. Taip pat prašymas dėl patalpų turėtų būti tenkintas per 30 darbo dienų nuo jo gavimo datos.

„Valstiečiai“ siūlo nustatyti, kad per nustatytą terminą nesuteikus patalpų Seimo narys turėtų teisę išsinuomoti patalpas ir gauti kompensaciją iš savivaldybės už patirtas išlaidas.

„Yra atvejų, kai patalpos suteikiamos ne ten, kur pageidauja Seimo narys, toli nuo savivaldybės administracinio centro“, – aiškinamajame rašte tvirtina iniciatoriai.

Seimo nariai taip pat teigia, kad pasitaiko atvejų, kuomet „savivaldybės vilkina nuolatinių patalpų rinkėjams priimti suteikimo procesus“, taip neužtikrindamos sąlygų tinkamai Seimo nario veiklai vienmandatėje apygardoje, arba suteikia jas sunkiai neįgaliems asmenims prieinamose vietose.