Tam trečiadienį posėdyje pritarė Ministrų kabinetas.

Menininkui pirmojo laipsnio valstybinė pensija bus skiriama nuo vasario 1 dienos.

Valstybinių pensijų įstatymas numato, kad Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos laureatai, sulaukę pensinio amžiaus, turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Dabar ši išmoka siekia 273 eurus.

Nacionalinė kultūros ir meno premija G. Trimakui skirta 2017 metais už fotografijos ištakų sudabartinimą.

2018 metais menininkas buvo sulaukęs studenčių kaltinimų dėl seksualinio priekabiavimo. Vilniaus dailės akademijos Senato etikos komitetas konstatavo, kad bandydamas užmegzti neakademinius santykius su studentėmis, G. Trimakas pažeidė šios aukštosios mokyklos etikos normas. Savo išvadas komitetas padarė išnagrinėjęs dviejų studenčių skundus, kuriuose kalbėta apie kelerių metų senumo įvykius.

Pats menininkas tvirtino neturėjęs netinkamų intencijų studenčių atžvilgiu, galėjęs būti ne taip suprastas. Tuomet jis iš Vilniaus dailės akademijos atleistas šalių susitarimu.

Po pusmečio Vilniaus apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo Vilniaus dailės akademijoje, nes nenustatė tokių faktų.

Atitinkamą Vyriausybės nutarimo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. į Ministrų kabinetas planuoja svarstyti kitą savaitę.

Pagal projektą, menininkui pirmojo laipsnio valstybinė pensija būtų skiriama nuo vasario 1 dienos.

Valstybinių pensijų įstatymas numato, kad Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos laureatai, sulaukę pensinio amžiaus, turi teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją.

Dabar ši išmoka siekia 273 eurus.

Nacionalinė kultūros ir meno premija G. Trimakui skirta 2017 metais už fotografijos ištakų sudabartinimą.

2018 metais menininkas buvo sulaukęs studenčių kaltinimų dėl seksualinio priekabiavimo. Vilniaus dailės akademijos Senato etikos komitetas konstatavo, kad bandydamas užmegzti neakademinius santykius su studentėmis, G. Trimakas pažeidė šios aukštosios mokyklos etikos normas. Savo išvadas komitetas padarė išnagrinėjęs dviejų studenčių skundus, kuriuose kalbėta apie kelerių metų senumo įvykius.

Pats menininkas tvirtino neturėjęs netinkamų intencijų studenčių atžvilgiu, galėjęs būti ne taip suprastas. Tuomet jis iš Vilniaus dailės akademijos atleistas šalių susitarimu.

Po pusmečio Vilniaus apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo seksualinio priekabiavimo Vilniaus dailės akademijoje, nes nenustatė tokių faktų.

Č. Lukenskas – tarpdisciplininio meno kūrėjas. Jis savo kūryboje analizuoja laisvės, religijos, gyvenimo prasmės, smurto temas. Kūrėjui rūpi socialumo ir asocialumo problematika, augimo ir irimo, žmogaus ir gamtos santykiai. Paroda „Laikas medyje 2022“ atspindi Č. Lukensko mintis apie santykį su lietuviams iš prigimties taip svarbiu mišku, medienos pramone. Menininkas metus fiksavo medienos atliekas barbariškai ir netvarkingai eksploatuojant mišką, surinktas iš po traktoriaus sumaitotų sankrovų. Malka – žmogaus metafora. Žmogus-malka mena vienišų, sergančių, atstumtų, išmestų, neprižiūrimų asmenų istorijas.

Skulptorė D. Matulaitė kalba apie Lietuvos istoriją, asmenybes, legendas, mitus. Parodoje eksponuojama medinė „Neringos“ skulptūra pasakoja apie mergaitę milžinę, kuri gelbėjo žvejus. Kūrinį 1972 m. Prano Domšaičio galerijoje išvydo Klaipėdos vadovas Alfonsas Žalys ir nusprendė jį padovanoti miestui. Po dešimtmečio ši skulptūra papuošė skverą ties Kūlių vartais.

G. Trimakas pristato abstrakcijas, kuriose svarbiausią vaidmenį atlieka šviesa ir spalva. Pirmasis abstraktus G. Trimako kūrinys sukurtas pačioje nepriklausomybės pradžioje. Tuomet atsivėrė sienos ir atsirado naujos galimybės keliauti. G. Trimakas keliavo tikrai daug – rengė parodas, dalyvavo rezidencijose. Keliaudamas fotografavo. Tačiau sukurti atvaizdai nebuvo nei turisto prisiminimai, nei pasakojimai apie išgyvenimus. Menininkas spausdino ne kuo daugiau nematytų vaizdų iš užsienio, bet daugino vieną kadrą – kartodamas fragmentą tęsė liniją, sukapotą juodais statmenais brūkšniais.

Ekskursijos metu dalyviai sužinos, kuo cianotipija skiriasi nuo lumen printo. Gidas papasakos pirmosios sintetinės spalvos atsiradimo istoriją ir paaiškins, kaip ji susijusi su G. Trimako kūryba. D. Matulaitės parodoje lankytojai sužinos, kodėl menininkei svarbus rašytojas Kristijonas Donelaitis. Gidas supažindins su Ievos Simonaitytės, Lazdynų Pelėdos, Ingos Rinau gyvenimo istorijomis ir paaiškins, kaip jas vaizduoja skulptorė. Menininko Č. Lukensko parodoje lankytojai išgirs šauksmo perfomansą, energijos pasisems iš storų ąžuolinių knygų bei pamatys grafikos piešinius, sukurtus naudojant mechaninį suktuką.

Ekskursija po D. Matulaitės ir G. Trimako parodas vyks gruodžio 28 d., 17 val., Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda).

Ekskursija po D. Matulaitės ir Č. Lukensko parodas vyks gruodžio 29 d., 17 val., Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33, Klaipėda).

Ekskursijos trukmė – 1 val. Pasivaikščiojimas nemokamas. Mokama tik už lankytojo bilietą: mokiniui – 2,50 Eur, suaugusiajam – 5 Eur, šeimai – 6 Eur. Daugiau informacijos ir registracija tel. (8 46) 41 04 21 arba el. p. domsaicio.edukacija@lndm.lt.

Č. Lukenskas (gim. 1959) ‒ vienas lietuvių neoavangardo pradininkų, o šiandien sakytume ‒ klasikų. Č.Lukensko, kaip ir kai kurių jo bendražygių menininkų, indėlis į mūsų XX a. 10-ojo dešimtmečio naująjį vaizduojamąjį meną ‒ tapybinio ir skulptūrinio formalizmo stumtelėjimas performatyvumo ir konceptualumo link.

Naujausią parodą „Laikas medyje 2022“ formaliai susieja medis kaip medžiaga, taip pat kaip naratyvinė struktūra platesniu požiūriu. Cituojant patį menininką: „Meno forma – malka, meno turinys – šerkšnas ir pelėsiai.“ Tai ne tiek objekto formalus-estetinis auginimas („skulptūros“ kūrimas), kiek (beveik) atvirkštinis veiksmas – medžiagiškumą (objektą) naikinant, pavyzdžiui – medinių ideologinių simbolių (ženklų) (ap)deginimas („Deginiai“, 2017). Arba tiesiog surenkama netvarkingai eksploatuojamo miško kirtavietėse medienos „maita“, primenanti kaulus, žmogaus kūno dalis.

Tačiau, ko gero, visus parodos kūrinius siejanti prasminė gija, ryškėjanti gvildenamų klausimų sankirtoje, yra Dievo (idėjos auginimo), santykio su šia idėja, esminis klausimas. Antai medienos atraižose po pramoninio apdorojimo − ąžuolo medienos trisluoksnes lenteles („Ikonos, skirtos tapyti mintimis“, 2021−2022) galima laikyti tarsi aliuzija į apofatinę mistiką (t. y. lukenskišką jos interpretaciją), kai Dievas apibūdinamas per tai, kuo jis nėra. Šiuo atveju ąžuolo vidinius natūralius raštus, tapusius lentelių išoriniu ornamentu, Č.Lukenskas traktuoja kaip „išgaravusius šventųjų atvaizdus“ − tokį Esmą (Dievą), kuris atsiranda (išnyksta) ties riba, kurioje susiduria (ir susilieja?) gamtinė ir mechaninė „vaizduotės“.

Parodoje „#atsakymas#spalva#slinktis“ pristatomi abstraktieji menininko G. Trimako (gim. 1958) darbai nuo 1993 m. kurto „Dienoraščio“ iki lumen printų ir cianotipijų, t. y. G. Trimako naujausios spalvos paieškos, pasitelkiant popierių, šviesą ir jai jautrias chemines medžiagas. Jau aštuonerius metus menininką domina baltoje šviesoje slypinčios spalvos, kurias jis išryškina camera obscura fotografuodamas saulės judėjimą dangaus skliautu, cheminiu junginiu braukydamas popierių, siųsdamas sukauptos šviesos raštų „atsakymus“ ir atlikdamas kitus veiksmus. Šalia užfiksuotų abstrakcijų parodoje bus galima stebėti ir tebevykstančius procesus, kai šviesos, veikiamos spalvos, kinta visą parodos laiką. G. Trimakas jau nuo pat pirmųjų savo parodų 9-ajame dešimtmetyje išgarsėjo konceptualiu požiūriu į fotografiją.

Abi parodos veiks iki 2023 m. balandžio 2 d.

Tyrimą dėl padėties VDA Generalinė prokuratūra nurodė atliekanti intensyviai.

„Šiuo metu ikiteisminis tyrimas vyksta, intensyviai atliekami būtini procesiniai veiksmai, liudytojais apklausta 10 asmenų. Surinkus ikiteisminiam tyrimui reikalingus duomenis, bus sprendžiamas klausimas dėl proceso dalyvių statuso“, – rašoma BNS pateiktame prokuratūros atsakyme.

Daugiau informacijos apie tyrimą teisėsauga neteikė, nes nurodė siekianti nepakenkti jo sėkmei.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas vasario pradžioje, kai viešojoje erdvėje kaltinimų seksualiniu priekabiavimu ir kitokiu nederamu elgesiu sulaukė dabar jau buvę VDA dėstytojai – nacionalinės premijos laureatai tapytojas Jonas Gasiūnas bei fotografas Gintautas Trimakas, psichologas Arvydas Liepuonius.

J. Gasiūnas viešai savo kaltę yra neigęs, G. Trimakas tvirtino buvęs ne taip suprastas, o A. Liepuonius situacijos nekomentavo.

Šią savaitę teisėsauga taip pat patvirtino vasario pradžioje pradėjusi tyrimą dėl režisieriaus Jono Vaitkaus veiksmų.

Nors šis tyrimas pradėtas praėjus dviem dienoms nuo tyrimo dėl padėties VDA pradžios, prokurorai apie jį visuomenei nepranešė.

„Šių metų vasario 9 dieną Vilniaus apygardos prokuratūroje prokuroro reikalavimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl J. V. veiksmų“, – atsakyme nurodė prokuratūra.

J. Vaitkus viešai paskelbtus kaltinimus dėl netinkamo seksualinio elgesio vadina dalimi šmeižto kampanijos, kurią vykdo Rusijos propagandiniai kanalai.

VDA rektorius Audrius Klimas BNS neatskleidė konkrečių Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato G. Trimako atleidimo sąlygų, argumentuodamas, kad sutartyje yra punktas dėl konfidencialumo.

„G. Trimakas pasitarė su teisės specialistu ir į savo pasitraukimo sąlygas įrašė tokį punktą“, – teigė rektorius.

Be to, anot rektoriaus, sutarta, kad G. Trimakas neskųs teismui aukštosios mokyklos institucijų priimtų sprendimų, kuriais jis pripažintas pažeidęs etikos normas.

„Bent jau man atrodo, kad jeigu atleisiu aš jį vienašališkai, gali tekti kai kuriuos dalykus teismuose įrodinėti. Šalių susitarimas leidžia sutaupyti akademijos lėšų“, – BNS sakė A. Klimas.

G. Trimakas iki kovo 5 dienos atostogauja, o jo atleidimas numatytas nuo kovo 7 dienos.

Akademijos Senatas praėjusią savaitę patvirtino išvadas, kad neakademinius santykius su studentėmis bandęs užmegzti G. Trimakas pažeidė etikos normas. Dar prieš šį sprendimą kaltinimų dėl netinkamo elgesio su studentėmis sulaukęs G. Trimakas pats įteikė atsistatydinimo pareiškimą VDA rektoriui.

Fotografo elgesys neigiamai įvertintas gavus kelių studenčių skundus, kuriuose kalbama apie kelerių metų senumo įvykius: jo pokalbius su studentėmis ir prisilietimus prie jų. Pats menininkas sako galėjęs būti ne taip suprastas, nes neturintis netinkamų intencijų studentų atžvilgiu. Jis teigė per šį skandalą supratęs, kad „negalima su visais būti draugiškam“.

Pastaruoju metu kaltinimų seksualiniu priekabiavimu, studentų žeminimu ir kitokiu nederamu elgesiu sulaukė dar du dabar jau buvę VDA dėstytojai – nacionalinės premijos laureatas tapytojas Jonas Gasiūnas ir psichologas Arvydas Liepuonius, taip pat Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstantis teatro režisierius, nacionalinės premijos laureatas Jonas Vaitkus.

Apie tai jis laišku informavo Kultūros ministeriją. Fotografas nurodo, kad nesutinka su metamais kaltinimais ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) išvadomis, jog jis pažeidė etikos normas bandydamas užmegzti neakademinius santykius su studentėmis.

„Kadangi fiziškai tiesiog visiškai neturėjau laiko ir galimybės pasiekti sprendimų atšaukimo ar panaikinimo bei kitaip apeliuoti, aptariami nepagrįsti ir neteisėti akademijos institucijų sprendimai šiuo metu yra galiojantys. Atsižvelgiant į aukščiau pasakytą, manau, kad tokiomis aplinkybėmis šiandien aš neturiu kito pasirinkimo ir negaliu atvykti į Nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremoniją Lietuvos Respublikos Prezidentūroje“, – rašo G. Trimakas.

Laiške, kuriuo kreipiasi ir į kolegas, buvusius ir esamus studentus, jų tėvus, premijos laureatas pabrėžia, jog nesutinka „tiek su šiuose sprendimuose konstatuotomis aplinkybėmis, tiek su mano elgesio teisinimu vertinimu“ bei tikisi, kad jie bus panaikinti.

Sulaukęs kaltinimų dėl netinkamo elgesio su studentėmis G. Trimakas šią savaitę įteikė atsistatydinimo pareiškimą VDA rektoriui. Akademijos Senatas trečiadienį patvirtino etikos komiteto išvadas, kad neakademinius santykius su studentėmis bandęs užmegzti G. Trimakas pažeidė etikos normas. Sprendimas dar gali būti skundžiamas teismui.

Fotografo elgesys įvertintas gavus dviejų studenčių skundus, kuriuose kalbama apie kelerių metų senumo įvykius: jo pokalbius su studentėmis ir prisilietimus prie jų. Pats menininkas sako galėjęs būti ne taip suprastas, nes neturintis netinkamų intencijų studentų atžvilgiu. Jis teigė per šį skandalą supratęs, kad „negalima su visais būti draugiškam“.

G. Trimakas ketvirtadienį BNS sakė situacijos daugiau viešai nekomentuosiantis.

Pastaruoju metu kaltinimų seksualiniu priekabiavimu, studentų žeminimu ir kitokiu nederamu elgesiu sulaukė dar du jau buvę VDA dėstytojai – Nacionalinės premijos laureatas Jonas Gasiūnas, Arvydas Liepuonius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstantis teatro režisierius, taip pat Nacionalinės premijos laureatas Jonas Vaitkus. 

Nacionalines premijas iškilmingoje ceremonijoje Prezidentūroje laureatams kasmet švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną įteikia šalies vadovai.

Taip pat patvirtinta etikos komiteto išvada, kuria pasmerktas dabar jau buvusio dėstytojo tapytojo Jono Gasiūno elgesys su studentais.

Senato pirmininkė Marija Marcelionytė-Paliukė sako, kad ir G. Trimakas, ir J. Gasiūnas, be kita ko, pripažinti pažeidę normą, draudžiančią akademinės bendruomenės nario žeminimą naudojantis savo viršenybe, nors jų pažeidimai ir nėra vienodo sunkumo.

„Senate buvo diskutuojama ir tikrai buvo nuomonių skirtingų, neišeina griežtai gretinti šitų dviejų atvejų kaip juoda ir balta, bet įstatymai yra tokie, Senato etikos komitetas tiesiog dokumentuoja, įvardina, kad yra tam tikri punktai, o tas punktas neskirsto: gražus – negražus, geras – negeras, mylimas – nemylimas“, – sakė Senato pirmininkė M. Marcelionytė-Paliukė.

Senato etikos komitetas tiesiog dokumentuoja, įvardina, kad yra tam tikri punktai, o tas punktas neskirsto: gražus – negražus, geras – negeras, mylimas – nemylimas.

G. Trimakas jau yra įteikęs prašymą atleisti iš darbo. VDA rektorius Audrius Klimas sako, kad tenkins šį prašymą.

„G. Trimakas pats pripažįsta savo kaltę, pats yra pasiryžęs išeiti iš Dailės akademijos“, – žurnalistams trečiadienį po Senato sprendimo sakė rektorius.

G. Trimakui iki atleidimo iš darbo dar numatoma suteikti laiko perduoti darbus bei išleisti jį priklausančių apmokamų atostogų.

G. Trimako elgesys įvertintas gavus dviejų studenčių skundus, kuriuose kalbama apie kelerių metų senumo įvykius: jo pokalbius su studentėmis ir prisilietimus prie jų. Nederamu elgesiu su studentėmis apkaltintas G. Trimakas pirmadienį žurnalistams teigė galėjęs būti ne taip suprastas, nes neturintis netinkamų intencijų studentų atžvilgiu. Jis teigė per šį skandalą supratęs, kad „negalima su visais būti draugiškam“.

J. Gasiūno elgesį Senato etikos komitetas pasmerkė konstatuodamas, kad jo elgesys yra nesuderinamas su VDA dėstytojo vardu ir pareigomis, žemina žmogaus orumą. Viešojoje erdvėje jis buvo kaltinamas ir intymiais santykiais su studentėmis.

Akademijoje netinkamu elgesiu su studentais buvo apkaltintas ir psichologas Arvydas Liepuonius, tačiau negavus oficialių skundų jo elgesys Senate liko neįvertintas. Tik kilus skandalui, A. Liepuonius iš akademijos pasitraukė.

Pastarosiomis savaitėmis kaltinimų nederamu seksualiniu elgesiu su studentais viešojoje erdvėje buvo išsakyta ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstančio Lietuvos rusų dramos teatro vadovo režisieriaus Jono Vaitkaus atžvilgiu.

Jis pirmadienį įteikė prašymą atleisti iš pareigų, BNS sakė akademijos rektorius Audrius Klimas. Rektorius sakė, kad prašymą tenkins.

„Prašymą gavau vakar, dar tariamės dėl tam tikro laiko, kurį jis turi pagal Darbo kodeksą, jis nori poros savaičių susitvarkyti reikalus, perduoti darbus“, – sakė A. Klimas.

Anot rektoriaus, nepaisant G. Trimako sprendimo trečiadienį Senatas vis tiek diskutuos apie jo elgesį, savo išvadas posėdyje pristatys Senato etikos komitetas. Pirmadienį šis komitetas konstatavo, kad bandydamas užmegzti neakademinius santykius su studentėmis, G. Trimakas pažeidė šios aukštosios mokyklos etikos normas. Savo išvadas komitetas padarė išnagrinėjęs dviejų studenčių skundus, kuriuose kalbama apie kelerių metų senumo įvykius.

Yra lygiava, man nesvarbu, ar aš mažiau nusikaltęs, ar daugiau – kitaip ir negalėjo būti.

G. Trimakas teigia, kad traukiasi, nes jo elgesys buvo įvertintas neigiamai.

„Yra lygiava, man nesvarbu, ar aš mažiau nusikaltęs, ar daugiau – kitaip ir negalėjo būti“, – BNS antradienį teigė G. Trimakas, paklaustas apie išėjimo iš VDA motyvus.

Jis sako dar neapsisprendęs, ar eis į Prezidentūrą ketvirtadienį atsiimti Nacionalinės kultūros ir meno premijos.

„Premija – labai svarbu, bet aš šio klausimo sau nekeliu“, – teigė jis. Pati premija - 30 tūkst. 400 eurų - G. Trimakui jau yra išmokėta.

Nederamu elgesiu su studentėmis apkaltintas G. Trimakas pirmadienį žurnalistams teigė galėjęs būti ne taip suprastas, nes neturintis netinkamų intencijų studentų atžvilgiu. Jis teigė per šį skandalą supratęs, kad „negalima su visais būti draugiškam“. Kartu jis aiškino nepykstantis ant apie jį prabilusių merginų.

„Yra geras bruožas, kad laisvėjame, kad galima išties bet kokiomis formomis tą problemą iškelti. Ir kiek čia man bekainuotų, tas turėtų vis tiek teigiamai išsispręsti, nes, manau, ir skausmą nešioti tą, kažkokį nusivylimą autoritetais nešioti tiek metų ir nedrįsti pasakyti – tai galbūt šita forma ir yra viena iš tokių pagrindinių“, – dėstė menininkas.

Pastarosiomis savaitėmis kaltinimų nederamu seksualiniu elgesiu su studentais viešojoje erdvėje buvo išsakyta ir dabar jau buvusių VDA dėstytojų tapytojo Jono Gasiūno, psichologo Arvydo Liepuoniaus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstančio Lietuvos rusų dramos teatro vadovo režisieriaus Jono Vaitkaus atžvilgiu.

Sprendimą dėl nuobaudos priims Senatas

Komiteto pirmininkas architektas Marius Šaliamoras žurnalistams pirmadienį teigė, kad sprendimą dėl nuobaudos priims Senatas ir rektorius, tačiau dėstytojas greičiausiai turėtų gauti arba griežtą papeikimą, arba būti atleistas.

Savo išvadas komitetas padarė išnagrinėjęs dviejų studenčių skundus. Anot M. Šaliamoro, juose kalbama apie kelerių metų senumo įvykius.

„Mes turime konstatuoti, kad buvo pažeistas etikos kodekso punktas 7.2. Aš galiu perskaityti, kaip tas skamba: tai yra akademinės bendruomenės nario žeminimas naudojantis savo viršenybe. Fiksuota, kad šis punktas pažeistas. Ir iš dalies VDA etikos kodekso punktas 8.1 – tai būtent šita dalis – studento ar dėstytojo siekimas užmegzti neakademinius santykius su studentu“, – sakė M. Šaliamoras.

Paprašytas sukonkretinti, už ką G. Trimakas gali būti nubaustas, jis aiškino, kad fotografas „nederamai kreipėsi į merginą ir ją įžeidė“.

„Kreipimasis toks, kad jisai sakė „komplimentą“ apibūdindamas ją ir, kaip pati mergina sakė, prisilietė ir jai buvo nemalonu, ji vengė toliau šito dėstytojo“, – aiškino komiteto pirmininkas.

Komiteto išvadas Senatas svarstys trečiadienį.

„Formaliai, kai pažeidžiamas koks nors etikos kodekso punktas, dėstytojas turėtų būti atleistas iš pareigų. Tokia yra tvarka, tokia yra praktika. Negalima lyginti, bet Jono Gasiūno skandalo šviesoje šitie punktai tikrai nėra tiek skandalingi, bet jie tikrai nepriimtini (...). Spręs Senatas ir spręs rektorius, kaip toliau pasielgti su šituo dėstytoju, sunku pasakyti – arba bus griežtas papeikimas su įrašymu į bylą, arba bus atleistas“, – sakė komiteto vadovas.

Komitetas taip pat gavo 246 esamų ir buvusių studentų laiškus, kuriuose išsakomas palaikymas G. Trimakui.

„Iš tikrųjų jisai yra dėstytojas, kurį labai mėgsta studentai, myli, ir šioje šviesoje šitie nemalonūs įvykiai arba nemalonūs faktai, kurie, mūsų galva, vis tik įvyko, jie yra tikrai skaudūs“, – sakė M. Šaliamoras.

Jis taip pat sakė, kad šios situacijos nesieja su galimybėmis gauti Nacionalinę kultūros ir meno premiją. Ji oficialiai fotografui turėtų būti įteikta ketvirtadienį.

„Premija – ne už priekabiavimą, premija už fotografiją, manau, kad nereikėtų visko suplakti į vieną vietą, tuo labiau, kad nacionalinių premijų ir siūlymo, ir tiekimo tvarkoje nėra kažkokio reikalavimo, kad tas žmogus būtų be jokių dėmių biografijoje“, – svarstė VDA Senato etikos komiteto vadovas.

Buvo ne taip suprastas?

Nederamu elgesiu su studentais apkaltintas Vilniaus dailės akademijos (VDA) dėstytojas fotografas G. Trimakas teigia neturintis netinkamų intencijų studentų atžvilgiu.

„Aš negaliu neigti, kad tas priartėjimas negalėjo būti, nes (esu) per daug draugiškas. Jeigu aš buvau ne taip suprastas, tai kiekvieno individualiai žmogaus yra asmeninis (reikalas) – kiekvienas turi nuspręsti, ką jisai gali apie tai pagalvoti“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Trimakas.

Jis teigė per šį skandalą supratęs, kad „negalima su visais būti draugiškam“.

„Yra vis tiek toks emocinis intelektas, jis ima viršų, jeigu tu matai, kad jis turi klausimą, tu su juo bendrauji, ir jeigu jis pats arčiau prieina, tai net neįtari, kad gali kada nors pagalvoti, kad aš kažką piktai galvojau. Yra geras bruožas, kad laisvėjame, kad galima išties bet kokiomis formomis tą problemą iškelti. Ir kiek čia man bekainuotų, tas turėtų vis tiek teigiamai išsispręsti, nes, manau, ir skausmą nešioti tą, kažkokį nusivylimą autoritetais nešioti tiek metų ir nedrįsti pasakyti – tai galbūt šita forma ir yra viena iš tokių pagrindinių“, – dėstė menininkas.

Aš negaliu pykti, nes jos turi teisę. Jeigu jos pamanė, kad mano buvo tie ketinimai, tai jos turi teisę pasakyti apie tai.

Jis sakė dar nenusprendęs, ar ketvirtadienį vyks į Prezidentūrą atsiimti jam skirtos Nacionalinės kultūros ir meno premijos. G. Trimakas sakė, kad išmokėta premija kol kas guli sąskaitoje.

„Jinai yra pervesta, bet nepaliesta“, – teigė G. Trimakas.

Menininkas sakė esąs atviras aiškintis jam metamus kaltinimus.

„Aš negaliu pykti, nes jos turi teisę (liudyti – BNS). Jeigu jos pamanė, kad mano buvo tie ketinimai, tai jos turi teisę pasakyti apie tai“, – kalbėjo fotografas.

Paklaustas, ar jo galbūt netinkamą elgesį galėjo lemti alkoholis, jis aiškino, kad jau ilgą laiką nevartoja alkoholio: „Vienuolikti metai, kai esu „sausas“.

G. Trimako elgesį šiuo metu svarsto VDA Senato etikos komitetas. Etikos komiteto pirmininkas architektas Marius Šaliamoras BNS penktadienį sakė, kad informacija apei G. Trimaką nėra vienareikšmė.

„Dabar turime jo atsakymą, turime kelių studenčių komentarus, turime visą didelį raštą studentų, kurie komentuoja G. Trimaką iš kitos pusės – kaip itin taktišką dėstytoją. Taip pat turime vieną atvejį, kai paaiškėjo, kad viena studentė, kerštaudama kitai studentei, jos vardu parašė skundą dėl G. Trimako. Tai turime daug visokių dalykų“, – BNS sakė M. Šaliamoras.

Kartu jis pabrėžė, kad nepalankios informacijos apie G. Trimaką negalima lyginti su tuo, kas paliudyta apie dabar jau buvusį dėstytoją tapytoją Joną Gasiūną. Pastarojo elgesį Etikos kometas vasario pradžioje įvertino kaip nesuderinamą su VDA dėstytojo vardu ir pareigomis, žeminantį žmogaus orumą.

„Mes manome, kad iš tikrųjų didelė klaida yra į vieną langelį dėti G. Trimako ir J. Gasiūno nuotraukas. Čia truputį skirtingi atvejai, mes kiekvieną tokį atvejį nagrinėjame atskirai, ir, matyt, principingai tą padarysime pirmadienį“, – sakė M. Šaliamoras.

Pastarosiomis savaitėmis kaltinimų nederamu seksualiniu elgesiu su studentais viešojoje erdvėje buvo išsakyta ir dabar jau buvusio VDA dėstytojo psichologo Arvydo Liepuoniaus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstančio Lietuvos rusų dramos teatro vadovo režisieriaus Jono Vaitkaus atžvilgiu.