Antradienį tiesiogiai kreipdamasis į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą jis pabrėžė, kad Lietuva gali pasikliauti Lenkijos kariais.

„Šiandien aš kalbu apie kolektyvinę gynybą, mes esame pasirengę, pone prezidente, mes esame pasiryžę ir būkite tikri, pone prezidente, Lietuva gali pasikliauti mumis. Jei reikės, Lenkijos kariai atsistos, petys į petį su Lietuvos kariais apginti kiekvieno Šiaurės organizacijos teritorijos colio nuo priešiškos atakos“, – antradienį sakė A. Duda drauge su G. Nausėda stebėdamas Lenkijos nacionalines pratybas „Dragon 2024“.

Anot jo, šios pratybos demonstruoja Lenkijos pasirengimą ginti NATO teritoriją.

„(...) ir tai reiškia, ne tik Lenkijos teritoriją, bet taip pat Lietuvos teritoriją ir kitų Baltijos šalių teritorijas, jei prireiktų“, – kalbėjo A. Duda.

Tai rodo, kad esame pasirengę tai padaryti, ir taip pat tai rodo, kad esame pasirengę atlikti tokio pobūdžio operaciją.

„Tai rodo, kad esame pasirengę tai padaryti, ir taip pat tai rodo, kad esame pasirengę atlikti tokio pobūdžio operaciją“, – teigė Lenkijos prezidentas.

G. Nausėda patvirtino sulaukęs A. Dudos patikinimo, kad nėra jokių teisinių apribojimų, jog prireikus Lenkijos kariai negalėtų ginti Lietuvos.

„Tikrai tokių apribojimų nėra. Kalbėdamas jau neformaliai su Lenkijos prezidentu gavau tą patikinimą, kad tokių apribojimų nėra“, – antradienį žurnalistams sakė jis.

Taip jis paneigė premjerės Ingridos Šimonytės praėjusią savaitę pasakytą teiginį, kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karių į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.

„Lenkijos prezidentas A. Duda per spaudos konferenciją labai aiškiai pasakė, kad mūsų atsakomybė yra bendra atsakomybė už visos NATO teritorijos saugumą, todėl negali kilti jokių klausimų dėl to, kad mes ginsimės kartu“, – teigė G. Nausėda.

Lietuvos premjerės žodžius jis vadino nesusipratimu.

„Gaila, kad taip atsitiko ir mes lygioje vietoje sukėlėme nesusipratimą. Manau, kad dabar kartu su abiejų valstybių vadovais galime konstatuoti, kad mūsų įsipareigojimai vienas kitam lieka nepakitę, kad NATO 5-asis straipsnis yra šventas visiems mums ir kad įsipareigojimas ginti kitos šalies teritoriją, sąjungininkės teritoriją, scenarijaus X atveju yra besąlygiškas“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Jo teigimu, regioniniai gynybos planai numato bendrą gynybą, nesvarbu, ar reikėtų ginti Lenkijos, ar Lietuvos teritoriją, pavyzdžiui, jeigu kiltų pavojus Suvalkų koridoriaus saugumui.

„Tai yra karinio planavimo dalykai, ir čia negali būti jokių klausimų apie teisinį negalėjimą, nes tai tiesiog atvirai prieštarautų NATO 5-ojo straipsnio principams ir NATO kaip kolektyvinės saugumo organizacijos principams“, – pabrėžė G. Nausėda.

Pasak jo, ne vienos bendros karinės Lietuvos ir Lenkijos pratybos tik patvirtina abiejų valstybių pasiryžimą gintis ir ginti viena kitą.

„Pratybos, kurios numatytos balandžio mėnesio pabaigoje jau konkrečiai Suvalkų koridoriaus temai, jos dar kartą patvirtins, kad mūsų gynyba yra bendra ir nedaloma“, – pridūrė G. Nausėda.

Pirmadienį Lietuvoje viešėjęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas taip pat sakė, kad abiejų valstybių solidarumas yra nekvestionuojamas. Pasak jo, kad nebūtų spekuliuojama dėl Lenkijos karių galimybių ginti Lietuvą, abiejų valstybių užsienio reikalų ir gynybos ministrai artimiausiu metu „nuspręs visas detales tam, kad nebūtų komunikacijos klausimų ir neaiškumų“.

Milijoninė žala

Būdamas prokuroru jis rinko įkalčius prieš penkis asmenis, vėliau nuteistus dėl sunkių nusikaltimų. Dabar vieną jų apsiėmė ginti ne ką mažiau skandalingoje byloje.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas baigė ir Vilniaus miesto apylinkės teismui perdavė baudžiamąją bylą, kuriame kaltinimai vertimusi neteisėta komercine veikla pareikšti Nerijui Strumilai. Jis taip pat kaltinamas vadovavęs bendrovėms, kurios buvo naudotos neteisėtai veiklai nuslėpti. Kaltinimai yra pareikšti ir N.Strumilos vadovautai bendrovei kaip juridiniam asmeniui – Estijoje, Taline, registruotai "Nordrengo".

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad N.Strumila, būdamas Estijoje registruotų bendrovių "Nordrengo" vieninteliu akcininku, valdybos nariu ir direktoriumi bei "Motyve group" valdybos nariu ir direktoriumi, nuo 2012 m. pradžios iki 2014 m. birželio Lietuvos PVM mokėtojų registre neįregistravo šių bendrovių PVM mokėtojais, nors Vilniuje stambiu mastu vertėsi komercine veikla.

Nustatyta, kad beveik per dvejus su puse metų N.Strumila minėtų bendrovių vardu Gariūnų automobilių turguje, kitose naudotų automobilių pardavimo aikštelėse pats ir per kitus fizinius asmenis – Justiną Razą, Vygandą Bučelį ir Mindaugą Barisą net 530 fizinių ir 260 juridinių asmenų pardavė 899 transporto priemones – vidutiniškai po vieną kasdien, tačiau nesumokėjo PVM. Bylos duomenimis, parduota naudotų automobilių maždaug už 48,5 mln. litų (apie 14 mln. eurų), o nesumokėta PVM maždaug už 8,4 mln. litų (apie 2,5 mln. eurų).

Sukčiavimo schema buvo paprasta. Dažniausiai J.Raza dalyvaudavo naudotų automobilių aukcionuose internetu kitoje ES valstybėje, įsigydavo automobilius be PVM, registruodavo bendrovių "Nordrengo" ir "Motyve Group" vardu, o pardavus nupirktus automobilius Lietuvoje, nemokėjo privalomo PVM. Automobiliai buvo paskirstomi ir į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą. Beje, bendrovės "Nordrengo" vardu automobiliai būdavo parduodami ir Lietuvos didiesiems ūkiniams subjektams – banko išperkamosios nuomos bendrovėms, oficialiems išperkamosios nuomos centrams.

Apklausų Generalinėje prokuratūroje metu N.Strumila savo kaltės nepripažino teigdamas, kad tokia jo vykdyta veikla nėra kriminalinis nusikaltimas, o viso labo nusižengimas, kuris turi būti nagrinėjamas Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Kitaip sakant, pretenzijas jam ir jo vadovaujamai bendrovei turėtų reikšti ne prokurorai, o mokesčių inspektoriai.

Automobiliai buvo parduodami Gariūnuose, tačiau mokesčiai nemokami.

Bendras kaltę pripažino

Baudžiamoji byla taip pat dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla buvo iškelta ir N.Strumilo bendrininkui J.Razai. Procesas baigėsi dar praėjusių metų liepą pagreitinto tyrimo tvarka Vilniaus miesto apylinkės teisme baudžiamuoju įsakymu – J.Razas savo kaltę pripažino.

Teisme nustatyta, kad J.Razas nuo 2012 m. pradžios iki 2014 m. liepos, turėdamas tikslą perparduoti bendrovei "Nordrengo" priklausančius naudotus automobilius ir taip gauti pelno, veikdamas kaip fizinis asmuo neteisėtu būdu – neįsteigęs įmonės ir neįregistravęs individualios veiklos, iš viso pardavė naudotų automobilių maždaug už 438 tūkst. eurų. Parduodamas automobilius J.Razas jų kainą padidindavo vidutiniškai apie 180 eurų, nei jie buvo įsigyti "Nordrengo" vardu.

Tad jis gavo 5 tūkst. eurų pajamų, tačiau įstatymų numatyta tvarka neįregistravo prekybos naudotais automobiliais individualios veiklos, nepateikė metinių pajamų deklaracijų už trejus metus, kai buvo vykdoma veikla, nedeklaravo individualios veiklos pajamų, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo pajamų mokesčio,

Teismas J.Razą pripažino kaltu ir paskyrė bausmę – 75 MGL (2 824,5 euro) dydžio baudą. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, bauda trečdaliu sumažinta, o įskaičius į bausmę – veik dviejų parų sulaikymą, neatlikta bausmės dalimi pripažinta 46 MGL (1 732,36 eurų) dydžio bauda.

Teisėsaugai žinomas

Teisiamasis N.Strumila teisėsaugai žinomas jau nuo seniau. 2012 m. lapkričio viduryje tuometis Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas jam ir dar keliems fiziniams bei juridiniams asmenims priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, kai buvo gryninami pinigai už iš tikrųjų neatliktus darbus arba neparduotas prekes.

N.Strumilą teismas pripažino kaltu dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais. Subendrinus paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu ir atsižvelgus, kad asmuo iki tol nebuvo teistas, jam buvo paskirta subendrinta 220 MGL (tuo metu 27,5 tūkst. litų) bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad N.Strumila nuo 2004 m. rugpjūčio iki 2006 m. gegužės klastojo savo bendrovės PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo teigiama, kad jam priklausanti bendrovė atliko darbus arba pardavė prekes kitoms bendrovėms. Gauti už tariamas paslaugas pinigai buvo išgryninami ir pasisavinami.

Vilniaus apskrities VMI buvo pateikusi civilinį ieškinį N.Strumilai dėl 83,5 tūkst. litų nesumokėtų mokesčių. Tačiau šis civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, kadangi teisiamasis žalą valstybei spėjo atlyginti.

Šiame teismo procese kalta buvo pripažinta ir N.Strumilos įmonė "Kempas", jai buvo paskirta 200 MGL (25 tūkst. litų) bauda.

Bene įdomiausias faktas šioje baudžiamojoje byloje – nė vienas nuteistasis juridinis ar fizinis asmuo taip ir nedrįso apskųsti pirmos instancijos apkaltinamojo nuosprendžio apeliaciniam teismui. Tai retas atvejis, kai paprastai nuteistieji mano, kad jiems paskirta ganėtinai švelni bausmė.

Atminties stoka

Dienraščio šaltinių teigimu, baudžiamąją bylą, kurioje 2012 m. paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis N.Strumilai, kuravo tuometis prokuroras D.Raulušaitis. Kaip minėta, baudžiamojoje byloje kalbama apie N.Strumilos veikas nuo 2004 m. rugpjūčio iki 2006 m. gegužės.

2003–2004 m. D.Raulušaitis dirbo Vilniaus apygardos prokuratūroje, nuo 2004 m. vasaros iki 2010 m. vasaros – Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus eiliniu prokuroru. Ar galėjo būti, kad N.Strumilos ir jo bendrų ikiteisminio tyrimo bylą kontroliavo dabar šį asmenį ir jo bendrovę naujame teismo procese ginantis buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas, dabar advokatas D.Raulušaitis?

"Šita pavardė man ką tai sako. Tačiau iš ankstesnio laikotarpio nieko nesako", – dienraščio paklaustas apie galimą ankstesnę pažintį su ginamuoju N.Strumila, teigė D.Raulušaitis.

Jis iš tikrųjų teistas. Neatsimenu šios istorijos. Bet ikiteisminį tyrimą organizavo prokuroras Gylys.

"Mūsų turimais duomenimis, tam tikru laikotarpiu iki tampant generalinio prokuroro pavaduotoju, t.y. 2010 m. vasaros, D.Raulušaitis vadovavo minėtam tyrimui. Atsakyti, koks tikslus vadovavimo tyrimui laikotarpis, negalime, nes byla perduota saugoti į archyvą", – tokį atsakymą į paklausimą, ar D.Raulušaitis vadovavo ikiteisminiam tyrimui, kuriame įtarimai, o vėliau ir kaltinimai buvo pareikšti jo dabartiniam klientui N.Strumilai, redakcija gavo iš Generalinės prokuratūros atstovės Ritos Stundienės.

D.Raulušaičio paprašius išsakyti nuomonę, kaip jis vertina situaciją, kai vienu metu vadovavo tyrimui dėl N.Strumilos sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų, o praėjusiais metais su juo sudarė sutartį teisme ginti ne tik jį, bet ir jo bendrovę kaip juridinį asmenį, advokatas iš pradžių teigė iš ankstesnių laikų nepamenantis ginamojo pavardės ir kad jis galėjo vadovauti ikiteisminiam tyrimui, kuriame N.Strumila greičiausiai buvo įtariamasis.

Pašnekovui kelis kartus pacitavus redakcijos gautą Generalinės prokuratūros atsakymą, kad ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai, o vėliau ir kaltinimai buvo pareikšti N.Strumilai, šis buvo nuteistas, kontroliavo būtent jis, buvęs prokuroras teigė nepamenantis tokio savo darbinio epizodo.

"Ką daryčiau, jei tokia versija pasitvirtintų? Nežinau, reikia aiškintis, ar ji teisinga", – dienraščio paklaustas, ar neprasilenkia su advokatūros moraliniais principais – vieną kartą kaltinti, kitąkart ginti, pareiškė D.Raulušaitis.

N.Strumila savo advokatu buvusį generalinio prokuroro pavaduotoją D.Raulušaitį pasisamdė 2017 m. birželį, teisiamojo bendrovė "Nordrengo" – tų pačių metų rugsėjį. Advokatų praktikoje priimta, kad prieš imantis ginti fizinį ar juridinį asmenį, gynėjas paprastai sužino apie jo praeitį – tai gali padėti nagrinėjant baudžiamąją bylą.

"Pasikalbėjau su Strumila, bet jis nepamena tokio atvejo (kad D.Raulušaitis būtų vadovavęs tyrimui, kuriame kaltinimai buvo pareikšti, o vėliau ir nuteistas N.Strumila – aut. past.). Jis iš tikrųjų teistas. Neatsimenu šios istorijos. Bet ikiteisminį tyrimą organizavo prokuroras Gylys", – D.Raulušaitis teisinosi, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ne jo iniciatyva.

"Bet įtarimai jam pareikšti po to, kai aš jau nevadovavau ikiteisminiam tyrimui", – bandė aiškintis D.Raulušaitis

Paklaustas, gal kartais N.Strumila neatsitiktinai jį pasirinko advokatu, kaip vadovavusį tyrimui prieš kelerius metus pradėtame ikiteisminiame tyrime, D.Raulušaitis nukirto: "Nepamenu bylų, kad jis būtų buvęs kaltinamasis."

Neteisėtas spaudimas?

Generalinėje prokuratūroje atliekant ikiteisminį tyrimą dėl vadinamojo JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo Lietuvoje prokurorui darytas spaudimas jo nenutraukti, neseniai specialiai Seimo komisijai pareiškė prokurorų profsąjungos lyderis Julius Rėksnys.

"Generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis įtikinėjo, kad negalima tos bylos nutraukti, siūlė eiti parūkyti 20 min. ir persigalvoti, siūlė bet kokį postą pasirinkti, į kurį bus paskirtas, siūlė bet kokią bylą nutraukti, tik ne šitą, nes tai nepatiks prezidentūrai", – neteisėtą poveikį politikams ir valstybės tarnautojams tiriančiai Seimo komisijai neseniai liudijo Vilniaus apygardos prokuratūros 1-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras J.Rėksnys.

Jis tvirtino, kad jam tai pasakojęs tuomet minėtą ikiteisminį tyrimą atlikęs tuometis Generalinės prokuratūros prokuroras, dabar advokatas Mindaugas Dūda. J.Rėksnio manymu, tuos žodžius galima įrodyti, juolab kad juos girdėjo daugiau žmonių.

Prokurorų profsąjungos atstovo teigimu, M.Dūda minėjo, kad kai D.Raulušaitis įtikinėjo jį nenutraukti tyrimo, jam buvo duotas popieriaus lapas su pavardėmis, kam reikėtų pateikti įtarimus CŽV byloje.

Generalinė prokuratūra teigia, kad viešai išsakyti teiginiai apie prokurorų ar politikų darytą poveikį, spaudimą tyrimui dėl CŽV kalėjimų yra nepagrįsti.

Tokius J.Rėksnio parodymus M.Dūda praėjusią savaitę Seimo komisijos posėdyje neigė.

Pasak Seimo laikinosios tyrimo komisijos, tiriančios neteisėtą įtaką ir poveikį politiniams procesams Lietuvoje, pirmininkės Agnės Širinskienės, anksčiau liudijusių prokurorų J.Rėksnio ir Gintaro Jasaičio parodymai dėl neskaidrumo bei valstybinių įstaigų bandymo daryti įtaką prokuratūros sistemoje, kuriuos paneigė M.Dūda, sudaro neįprastą situaciją.

"Kartais būna, kad žmonės pamiršta įvykius 2013 m. ir savo kai kuriuos komentarus, kurie yra tiesiog išsakyti, kada išeidamas iš prokuratūros ponas M.Dūda daug kalbėjo apie tai, kad skiriasi jo požiūriai ir į prokuratūros nepriklausomumą, ir į prokurorų savarankiškumą su tuomete vadovybe, bet, matyt, per tiek laiko pasimiršo", – po komisijos posėdžio sakė A.Širinskienė.

Šaltinis BNS, ELTA

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad kitąmet Lietuvos išlaidos gynybai turėtų didėti bent 50 milijonų litų.

"Esame pateikę biudžeto didėjimą, kuris yra šiais metais apie 50 mln. Manau, kad analogiška suma turėtų didėti ir kitais metais, gal truputį bus daugiau", - antradienį Žinių radijui sakė ministras.

2012 metais asignavimai Krašto apsaugos ministerijai siekė 870,2 mln. litų, šiemet - 924,6 mln. litų. Abejais metais tai sudarė 0,77 proc. bendrojo vidaus produkto.

NATO šalys yra įsipareigojusios siekti, kad gynybai būtų skiriama 2 proc. BVP, nors dauguma valstybių šio rodiklio nepasiekė. Ne kartą NATO kritikos dėl nepakankamo krašto apsaugos finansavimo sulaukusi Lietuvos valdžia dabar žada pasiekti, kad 2016 metais gynybai būtų skiriama 1 proc. BVP.

"Norėtume fiksuoti, kad absoliučiais skaičiais vyksta augimas, o procentine dalimi nuo BVP kritimas yra baigęsis ir galbūt palaipsnis prasidės augimas", - antradienį sakė J.Olekas.

Pasak ministro, Vyriausybė kitų metų valstybės biudžeto projektą svarstys rugsėjo mėnesį.