„Priešais mūsų namą renkasi kompanijos, girtuokliauja, šiukšlina, čia pat atlieka gamtinius reikalus. Įkaušę mušasi, rėkauja, keikiasi, net visas rajonas skamba. Apie kokį nors tarpusavio atstumo laikymąsi nė kalbos negali būti. Kiek matome, geria visi iš to paties butelio, kaukes, jei ir dėvi, gal kur po kaklu“, – susirūpinusi į portalą kauno.diena.lt savo ir kaimynų vardu kreipėsi Draugystės g. 8 daugiabučio gyventoja.

Tad baiminamasi ir to, kad susibūrimo vieta ir jos prieigos gali tapti koronaviruso užkrato židiniu.

Prieš langus atstato nuogus užpakalius. Prieš visus ir tuštinasi ir visa kita. Čia toks kampelis, kad kitą tokį mieste tikriausiai būtų sunku surasti.

Moteris  pasakojo, kad anksčiau kentėjo nuo netoliese esančio naktinio baro. „Atsikvėpėme, kai karantino metu užsidarė ši girdykla. Visi lengviau atsikvėpėme, kad galėsime ramiai naktimis miegoti, nebijosime pareiti į namus sutemus. Tačiau ramybė truko neilgai“, – pasakojo moteris.

Priešais jos namą yra Kovo 11-osios gimnazijos stadionas. Už jo keliais krūmais ir medžiais apaugęs žemės ruožas.

Šią teritoriją atradę asocialūs asmenys ją pavertė savo susitikimų ir pasilinksminimų vieta. Joje yra įrengta ir sėdimų vietų. Jas atstoja nulaužta ar nulūžusi stora medžio šaka. Prisinešę ir padangų, dar visokio „turto“.

Dabar dar blogiau nei anksčiau, vertino gyventoja. Daugiau triukšmo, daugiau netoleruotino elgesio viešoje vietoje. „Girtuoklių okupuota teritorija paversta šiukšlynu. Laimė, kad šiuo metu gimnazistai stadione nesportuoja, tai jiems vaizdeliai būtų „neužmirštami“. Orgijos ten vyksta kaip reikiant. Labai prašome jūsų pagalbos. Žinome, kai įsikiša žiniasklaida, tai iš karto atsiranda ir atsakingi už tvarką, ir žino, kokių imtis priemonių“, – sakė nevilties apimta gyventoja.

Kaunietė pasakojo, kad dažniausia susirenka ir lėbauja po 6-8 asmenis. Rinktis pradeda maždaug nuo vidurdienio. „Va vienas jau šmirinėja“, – per langą stebėjo moteris aplinką, tuo pačiu kalbėdama su žurnalistais telefonu.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Ji piktinosi ne tik triukšmu, keiksmažodžiais, paliekamomis šiukšlėmis, bet ir nemaloniais vaizdais. „Prieš langus atstato nuogus užpakalius. Prieš visus ir tuštinasi ir visa kita. Čia toks kampelis, kad kitą tokį mieste tikriausiai būtų sunku surasti“, – dėstė kaunietė. 

Aiškino, kad dėl tokios kaimynystės jau pavargo skambinėti 112. „Kas iš to? Atvažiuoja policija, išvaiko, tuoj pat vėl visi susirenka. Nepastebėjome, kad tiems piliečiams būtų rašomi protokolai ar vežami į areštines. Ai, kartą buvo išvežę“, – prisiminė moteris.

Kartą neapsikentusi ji toje pakrūmėje buvo pakabinusi skelbimą, įvilktą į įmautę, kad viešoje vietoje draudžiama šiukšlinti ir vartoti alkoholį, tačiau po valandos jis jau buvo dingęs.

Kitą kartą eidama pro šalį bandžiusi mandagiai sudrausminti ten besibūriavusią kompaniją. Atgal skriejo tokia keiksmų tirada, kad beliko tik kuo greičiau sprukti namo.

Kauno policijos atstovai teigė žinantys apie gyventojų minimą probleminę vietą.

„Pareigūnų, prižiūrinčių teritoriją, kuriai priklauso jūsų minimas adresas, teigimu, šiuo adresu šiais metais buvo gauta keletas pranešimų iš to paties pranešėjo dėl girtaujančių asmenų. Artimiausiu metu planuojame papildomai šią vietą įtraukti į patruliavimo maršrutą, siekiant išsiaiškinti, kokia situacija yra šiomis dienomis“, – portalui kauno.diena.lt komentavo policijos atstovai.

Dėl komentaro ketvirtadienį kreipėmės ir į Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių. Gavę specialistų atsakymus, jais papildysime tekstą.

Erzina paauglių vakarėliai

Vakarinius patikrinimus Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai organizuoja ir dabar. Jie rengiami du kartus per savaitę – nuo 19 iki 21 val.

Nuo kitos savaitės ir visą rugsėjį reidai tamsiuoju paros metu bus organizuojami dažniau – vyks keturis kartus per savaitę iki 24 val.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė atskleidė, kad pagrindiniai viešosios tvarkos pažeidimai, kuriais dabar skundžiasi gyventojai, – girtavimas viešose vietose, paauglių vakarėliai kiemuose ir parkuose.

Kontrolieriai vėl sulaukia skundų iš gyventojų ir dėl Žvejų gatvėje įsikūrusių barų, kavinių, klubų keliamo triukšmo, garsiai leidžiamos muzikos, klientų aptarnavimo lauke neleistinu laiku.

"Paskutinio vykusio reido metu įspėjome visų minėtoje arterijoje įsikūrusių pasilinksminimo vietų administratorius apie jau kitą savaitę prasidėsiančius dažnesnius naktinius patikrinimus. Taip pat buvo priminta tvarka, kaip turi būti dirbama, kad nebūtų trikdoma viešoji rimtis. Rugsėjį į miestą atvyksta daug jaunų žmonių, būna gana šilta. Tad naktiniai patikrinimai tikrai yra reikalingi", – komentavo vedėja.

Pagal patvirtintą tvarką, po 22 val. lauke negali būti leidžiama jokia muzika, o klientai lauko terasose neturi būti aptarnaujami nuo 24 val.

Išvaikė įkaušusius benamius

Paskutinio vakarinio patikrinimo metu kontrolieriai aplankė ne tik Žvejų gatvėje įsikūrusius barus, kavines, bet ir vietas, dėl kurių vis skundžiasi  gyventojai.

Pirmiausia pareigūnai nuvyko į Parko gatvę. Nuolat sulaukiama pasipiktinimo, kad šioje arterijoje automobiliai statomi neleistinose vietose.

Patikrinimo metu ne pagal kelių eismo taisykles buvo pastatyta 12 transporto priemonių. Automobiliai buvo palikti ant žolės, nepaisyta ženklų.

Kontrolieriai apsilankė prie Manto gatvėje esančio prekybos centro. Pasak Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Viliaus Valio, gyventojai skundėsi, kad prie parduotuvės nuolat lankosi asocialūs asmenys, būriuojasi prie taromato, terorizuoja aplinkinius.

"Patikrinimo metu radome tuos žmones. Jie, kaip ir nurodė pranešusieji, sėdėjo ant suoliuko, buvo įkaušę, turėjo alkoholinių gėrimų. Paprašėme vyrų apleisti suoliukus, jie pasišalino. Paprašėme ir prekybos centro apsaugos darbuotojų, kad šie vaikytų tokius asmenis. Jie šiukšlina, vartoja alkoholinius gėrimus, ieško taros, kurią galėtų priduoti, o už gautus pinigus papildytų alkoholio atsargas", – pasakojo vedėjas.

Nespėjo atsukti butelių

Kontrolieriai buvo sulaukę skundo ir dėl girtavimo Debreceno aikštėje. Vyrai alkoholinius gėrimus gerdavo, susėdę ant suoliukų. Tačiau šį kartą čia girtaujančiųjų nerasta.

Iš Debreceno gatvės kontrolieriai patraukė į Sąjūdžio parką. Žmonės ne kartą skundėsi, kad čia girtaujama, keturkojų mylėtojai pažeidžia gyvūnų laikymo taisykles.

Parke kontrolieriai sutiko maždaug 10-ies vyrų, kurių amžius apie 25 metus, kompaniją. Jie kaip tik ruošėsi pradėti puotą. Vyrų kuprinės buvo pripildytos alkoholio, jie vieną po kito traukė butelius.

"Kompanija alkoholio dar nebuvo pradėjusi gerti. Pareikalavome, kad iš ten pasišalintų . Šie taip ir padarė", – teigė vedėjas.

Aplankyta ir dar viena vieta, dėl kurios nuolat sulaukiama skundų, kad girtaujama, nepaisoma gyvūnų laikymo taisyklių. Tai – Žardės tvenkinys ir jo prieigos. Šį kartą pažeidimų nenustatyta.

Kitokia situacija kontrolierių laukė parke tarp Debreceno gatvės ir Statybininkų prospekto. Ten sutikti du alkoholinius gėrimus geriantys vyrai. Jiems skirtos nuobaudos.

Dar vienam pažeidėjui surašytas protokolas dėl gyvūnų laikymo taisyklių nepaisymo. Jis savo šunį paleido lakstyti be pavadėlio. Nors gyvūnas buvo nedidelis, bet aršus, jis puolė praeivius.

Kontrolieriai patikrino du skundus dėl per ilgai trunkančių buto remonto darbų. Pastaruosius galima atlikti iki 19 val. Tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta.

"Atšilus orams, padaugėjo skundų ir dėl girtavimo viešose vietose, ir dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų. Ne tik dėl šunų, bet ir kačių, kad jos šeriamos ne tik įrengtose šėryklose, bet ir kitose vietose", – tikino V.Valys.

Rašytojas Sigitas Parulskis neseniai viename dienraštyje paskelbė tekstą, pavadintą "Atėjo laikas užtarti girtuoklį". Nesigilinant į nelabai švankią teksto leksiką, pažiūrėkime, apie ką kalbama.

Apie alkoholizmą, ką gi daugiau, kuris, pripažinkime, yra labai rimta liga. Būtent liga, o ne yda, tad alkoholikai ir yra ligoniai, o ne asmenys, sąmoningai nusprendę pūsti degtinės tvaiką tiesiai valstybei į veidą. Tik štai valstybė staiga sugalvojo apriboti dalį jų teisių – alkoholio prieinamumą. Tiesą sakant, tai prilygsta insulino prieinamumo apribojimui diabetikams.

Prie kiekvieno prekybos centro matome ištisas kohortas šio kontingento, tai gal nurašykime juos vienu brūkšniu – teišmiršta. Nežiūrint į tai, kad tai tokie patys mūsų valstybės piliečiai, tiesiog jų gyvenimai susiklostė kitaip. Alkoholizmą visų pirma lemia genetika – su ja nepasiginčysi, tačiau po to – aplinka ir įpročiai, o čia jau įmanoma kažką nuveikti. Būtina riboti alkoholio prieinamumą nepilnamečiams, būtina pasiekti tai, kad niekas nevairuotų išgėręs, bet tai jau buvo ribojama – ir kokie rezultatai? Buvo uždrausta prekiauti alkoholiu rugsėjo pirmąją, bet rezultatai tokie patys. Tokie, beje, buvo ir absoliučiai visų sausųjų įstatymų rezultatai.

Geriama ne iš gero gyvenimo, o kad ir geras gyvenimas pas mus dažniausiai matomas tik spalvotų žurnalų viršeliuose. Ar kas nors rinksis alkoholiko kelią, jei turi kur, su kuo ir už ką gyventi? Nemanau. Niekada nemačiau tokio asmens stovint prie prekybcentrio atkišta ranka. Ten stovintys – neturi. O atimti iš neturinčio dalį galimybių yra mušti gulintį. Jei ką nors norime lengvai padaryti, kad ir artėjant rinkimams, ką nors uždrauskime – susirinksime balų. Nesvarbu, kad tapsime draudimų šalimi, juk tiek jau jų čia būta. Visų pirma galvotina, ką padarėme gero Lietuvos žmogui, kad turėtume teisę ką nors jam drausti. Lietuva garsėja savižudybių skaičiumi, ką padarėme, kad jų mažėtų? Gal ir savižudybes uždrauskime?

Grįžtant prie S.Parulskio įvardytos temos. Nesu alkoholikas, turiu kur, su kuo, dėl ko ir už ką gyventi, tačiau jei pavargę žmonės prie prekybcentrio prašys duoti nors lituką – duosiu. Nieko nedrausdamas. Jie mano paties dalis, aš už juos atsakingas.

Ketvirtadienio vidurdienį, skubėdama gelbėti su keturiais girtais asmenimis paliktą dar trejų metų neturinčią mažylę, nukentėjo Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja. Kliuvo ir policijos pareigūnui.

Triukšminga orgija

Apie šią pavojingą situaciją viename V.Krėvės prospekto bute, kuriame kambarį nuomoja dvi mažametes auginantys sugyventiniai, buvo pranešta maždaug 12 valandą.

Jaunesnioji iš mergaičių rasta buto šeimininko kambaryje, kuriame vyko triukšminga orgija. Jos dalyvius policija išsivežė, o du pareigūnai liko su mažyle laukti atskubančios Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos bei iš darbo viename prekybos centre iškviestos mergaitės motinos.

Pastaroji atvyko su akivaizdžiai neblaiviu vyru – jos jaunesniosios dukters tėvu. Šis įpuolė į kambarį, kuriame su pareigūnais buvo jau ir taip šoką patyrusi mažylė, grėsmingai nusiteikęs. Pirmiausiai kliuvo arčiausiai durų buvusiai Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Jai trenkta į ranką, moteris pastumta.

Kliuvo ir vienam iš aršuolį sulaikyti bandžiusių policijos pareigūnų. Per grumtynes, kurių metu policininkams teko panaudoti specialiąsias priemones, jis smogė Saulėtekio policijos nuovados tyrėjui į veidą.

Paimta ir sesuo

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui bei teisėsaugos institucijų pareigūnui. 31-erių metų įtariamajam šiuo nusikaltimu nustatytas vidutinis girtumas – 1,74 promilės. Jis uždarytas į areštinę.

Po baudžiamąja byla pasibaigusio incidento iš šios šeimos paimta ne tik mažylė, bet ir įvykio metu mokykloje buvusi jos 8-erių metų sesuo. Mergaitėms skirta laikinoji globa.

Motinai jos bus grąžintos tik tada, kai ji susiras saugesnį būstą ir išspręs girtaujančio sugyventinio problemą.

Anot nukentėjusios Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos, sunku prognozuoti, kuo viskas galėjo baigtis, jeigu ji būtų nuvykusi paimti mergaičių viena. Dažniausiai tai daroma be policijos pagalbos. Susidūrus su suaugusiųjų agresija, lig šiol jai pavykdavo juos įtikinti, kad tai daroma vaikų naudai ir tai – dar ne galutinis sprendimas. Tačiau šį kartą mažylės tėvas puolė ją nieko nesiaiškinęs.

Šokiruojantys skaičiai

Netryško optimizmu, pasiteiravus, ar tokie atvejai dažni, ir Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Barauskienė.

„Būna, – teigė ji. – Juk važiuojame į tokias šeimas, kurios mūsų nelaukia. Sulaukiame ir grasinimų.“

D.Barauskienė pateikė ir šiurpią šių metų statistiką – per šešias savaites Kaune jau paimta iš nesaugios aplinkos per 20 vaikų. Jų amžius – nuo vienerių metų iki 15-kos.

Pagrindinė priežastis, kodėl reikėjo tai daryti, – tėvų girtavimas. Kai kurie vaikai rasti visiškai netinkamose gyventi sąlygose.

Anot D.Barauskienės, tokius šokiruojančius skaičius lemia didėjanti šeimų degradacija bei aplinkinių abejingumas. „Jeigu apie tokius atvejus mes būtume informuoti anksčiau, gal ir nereikėtų iš karto paimti vaikų“, – teigė viena iš Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisų apsaugos skyriaus vadovių.

Su sugyventiniais, iš kurių ketvirtadienį paimtos dvi mažametės, šio skyriaus darbuotoja dirbo socialinį darbą apie pusmetį. Tačiau, nepaisant patarimo leisti mažesniąją dukrą į darželį, po incidento, pasibaigusio ikiteisminiu tyrimu, jos motina rėžė: „Tai kur man ją palikti, einant į darbą?“ Jos sugyventinis, kuriam gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, niekur nedirba.

Nuo priklausomybės alkoholiui kenčiantiems kauniečiams ir jų artimiesiems savanoriai teikia pagalbą Gričiupio seniūnijos patalpose.

Besaikis alkoholio vartojimas ir jo padarinys – fizinis smurtas šeimoje itin suaktyvėja šventiniu laikotarpiu, o slopsta lėtai.  Kenčiantys žmonės apie tai nenori kalbėti viešai ir užsidaro savyje.

Vis dar priimta manyti, kad kiekviena šeima privalo individualiai spręsti joje kylančias problemas. Gruodžio pabaigoje, dar prieš prasidedant didžiosioms metų šventėms, Gričiupio seniūnijoje pradėjo veikti Priklausomybės ligų konsultacinis punktas. Jo veikla –  alkoholizmo problemų turinčių asmenų ir jų šeimos narių konsultavimas bei pagalba.

"Statistikos duomenimis, smurtas artimoje aplinkoje yra vienas iš dešimties policijos suvestinėse užregistruojamų nusikaltimų. Per pastaruosius trejus metus užfiksuotų smurto atvejų šeimoje skaičius išaugo nuo 18 iki 25 tūkstančių. Vadinasi, smurtą patiriantys žmonės vis dažniau apie jį prabyla viešai ir prašo  pagalbos. Dažniausiai  smurtauja alkoholį nuolatos vartojantys asmenys. Pasitelkdami įvairias iniciatyvas siekiame padėti ne tik savo priklausomybės negalintiems įveikti žmonėms, bet ir jų šeimos nariams", – teigia šios idėjos iniciatorius Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Darius Razmislevičius.

Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, Lietuvoje vienam žmogui per metus tenka net 14 litrų alkoholio. Pagal šį rodiklį mūsų šalis užima pirmą vietą pasaulyje.

Per pastaruosius penkiolika metų alkoholio suvartojimo apimtys daugelyje Europos šalių sumažėjo. Lietuvoje pastebima priešinga tendencija: kasmet alkoholio kiekis, tenkantis vienam statistiniam lietuviui, vis didėja. To priežastimis galima įvardyti lengvą alkoholinių gėrimų prieinamumą, nepakankamą atsakingų institucijų dėmesį alkoholizmo mastams mažinti ir atsainų visuomenės požiūrį į alkoholio vartojimo problemų turinčius asmenis.

Priklausomybės ligų konsultaciniame punkte dirba viešosios įstaigos "Blaivi laisvė" savanoriai Deividas ir Gytis. Planuojama, kad punktas veiks visą sausio mėnesį. Jei konsultacinė pagalba pasiteisins, neatmetama galimybė jo veiklą pratęsti ir išplėsti į kitas seniūnijas.

Nemokama ir konfidenciali pagalba teikiama Gričiupio seniūnijoje Chemijos g. 11, Kaune.

Sausio mėnesį:

12 d. 15.45 – 17:00 val.

14 d. 9.00 – 11.00 val.

19 d. 15.45 – 17.00 val.

Tragiškas incidentas Kėdainių rajone stipriai sukrėtė mus visus. Jokio gailesčio nepripažįstanti statistika patvirtina: nebe pirmą kartą vėl nukentėjo patys silpniausieji – mūsų mažieji. Ir, žinoma, lietuvišku papratimu visi pradėjome mojuoti kumsčiais. Vienas tradiciškai nepatenkintas valstybe, kitas – abejingais socialiniais darbuotojais, trečias išsijuosęs keikia alkoholį...

Mūsų visuomenėje ne tik vaikai yra socialiai silpna grupė. Tai ir neįgalūs žmonės, ilgalaikiai bedarbiai, socialinių problemų turinčios šeimos, grįžusieji iš įkalinimo įstaigų, piktnaudžiaujantieji alkoholiu. Didelę grėsmę ir mieste, ir kaime kelia nedarbas, menkas išsilavinimas, mažos pajamos, prastėjanti demografinė situacija, augantis visuomenės išlaikytinių skaičius. Visa tai kelia įtampą žmonių širdyse. Ir nutinka taip, kad kartais tas tamsios nevilties skaudulys tiesiog pratrūksta, pasėdamas mirtį.

Pastebėjau, kad dažnai kaltinančios akys kažkodėl vis krypsta į kaimą. Nepieškite kaimo juodomis spalvomis. Nepaisydamas nieko, jis kasdien gražėja ir tvirčiau stojasi ant kojų. Stiprėjančios kaimo bendruomenės jau tiesia savo nariams – socialiai pažeidžiamiems žmonėms – pagalbos ranką, kad jie atsitiestų ir išmoktų prisiimti atsakomybę už save ir savo šeimą.

Kaimo bendruomenės nesišvaisto pažadais ir gražiais žodžiais. Jos tiesiog imasi veiklos. Šiandien geri norai kaime virsta socialiniu verslu, kurio pagrindinis tikslas – ne pelnas, bet nauda visuomenei. Jis gali išspręsti tai, kas ne pagal jėgas valstybei ar privačiam verslui. Bendruomenė, plėtodama socialinį verslą, tarkime, įkūrusi amatų dirbtuves ir parduodanti gaminius, uždirbtą pelną skiria savo narių poreikiams tenkinti. 

Gerovės kaime kūrimo neįsivaizduoju be „Leader" metodo. Žemės ūkio ministerijos kuruojamos Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m programos priemonės „Leader“ pagrindinė paskirtis – skatinti kaimo bendruomenių iniciatyvas. Vietos veiklos grupės ne tik kuria vietos veiklos strategijas, bet ir konsultuoja bendruomenes, kitas nevyriausybines organizacijas, verslininkus, organizuoja jiems mokymus, padeda išgryninti socialinio verslo idėjas ir parengti vietos projektus paramai gauti.

Jau dabar parengtos vietos plėtros strategijos rodo, kad  didžiausią dėmesį ruošiamasi skirti verslui, įskaitant socialinį (bendruomeninį) verslą. Tokiu būdu galėtume pasiūlyti daugiau paslaugų vietos gyventojams, sukurtume daugiau darbo vietų bei spręstume kitus socialinius skaudulius. Uždirbtos pajamos bus skirtos bendruomenių poreikiams tenkinti ir bus toliau investuojamos socialiniam verslui plėsti.

Praėjusiu 2007-2014 m. laikotarpiu kaime socialinio verslo projektų įgyvendinta tik keletas. Žemės ūkio ministerija siekia, kad ši situacija pasikeistų. Kaimo žmonės išmoko spręsti problemas kartu, padidinome jų gebėjimus, tai labai svarbu einant į naująjį Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos etapą. Bendruomenių kaimo vietovėse kuriamiems verslams ir kitiems vietos projektams suplanuota beveik 110 mln. eurų.

Socialinis verslas kaimui naudingas ne tik tuo, kad bendruomenė turės lėšų savo veikloms ir galės sukurti darbo vietų, bet tokio pobūdžio verslas sustiprins į jį įsitraukusius žmones, kurie galės savarankiškai imtis individualaus verslo. Ši veikla yra tikrai labai perspektyvi kaimo vietovėse, nes savivaldybės mielai pirks kokybiškas socialines paslaugas, kurios bus arčiau žmonių. Tokia veiklos forma būtų aktuali plečiant vaikų, neįgaliųjų ir senyvo amžiaus žmonių priežiūros, globos ir užimtumo paslaugas.

Socialinis verslas pasaulyje turi daug įvairių formų. Pavyzdžiui, yra net socialinis ūkininkavimas, kai žemės ūkis ne tik duoda pajamų, bet ir tampa terapine priemone, dažniausiai žmonėms su negalia ar atsidūrusiems socialiniame užribyje – išsigelbėjusiems iš narkomanijos liūno ar grįžusiems iš įkalinimo įstaigų.

Ir Lietuvoje yra gražių socialinio verslo pavyzdžių. Štai Aistiškių kaimo bendruomenė (Kalvarijos sav.) nusprendė pasirūpinti savo žmonėmis – įkūrę modernią virtuvę, maitina senyvo amžiaus kaimo gyventojus, o jaunimą moko kulinarinio paveldo. Neseniai ši bendruomenė pradėjo teikti ir pirties paslaugas, kuriomis gali naudotis visi gyventojai, taip pat neįgalūs, senyvo amžiaus, vaikai. Šilutės rajono Usėnų, Ramučių, Katyčių bendruomenės programos „Leader“ lėšomis turi įsirengę patalpas, kurios skirtos šeimoms, nukentėjusioms nuo gaisrų, potvynių ir kitų nelaimių, bei asmenims, neištvėrusiems smurto artimoje aplinkoje. Užuovėją čia randa motinos su vaikais, paaugliai, girtaujančių tėvų vaikai ir kiti. Žinau, kad tokia pagalba tarp bendruomenių labai dažna, tačiau ne visos jos garsiai apie tai kalba. 

Socialinis verslas yra naujos galimybės permainų ištroškusiam kaimui. Ir kuo bus daugiau skirtingų veiklų – tuo geriau. Dar visai neseniai bendruomenių verslas buvo vadinamas iliuzija, kuri vargu ar virs realybe, dabar akivaizdu – kaimas pats gali gydyti savo žaizdas.

Kreipiuosi asmeniškai į kiekvieną rajono savivaldybės merą, vietos grupės vadovą, kaimo bendruomenės pirmininką: suvienykime jėgas, žmogiškuosius resursus ir lėšas – padėkime savo kaimui, jo žmogui. Juk daugelis ilgą laiką balansuoja ant skurdo, alkoholizmo, nužmogėjimo ribos. Jei abejingai praeiname pro šalį, toks žmogus krenta į liūną, dažnai kartu nusitempdamas ir savo artimuosius. Jei jam ištiesiame ranką, jis tampa visateisiu bendruomenės nariu.

Protu sunkiai suvokiama žmogžudystė Kėdainių rajone aptemdė Naujųjų šventę ir leido labai aiškiai suprasti, jog nacionaliniame 2016-aisiais privalomų atlikti užduočių sąraše turi būti vienintelis punktas: daryti viską, kad daugiau nė viena Lietuvos šeima neišgyventų tokios tragedijos.

Viešoji erdvė sprogsta nuo komentarų ir pasiūlymų, ką reikėjo padaryti ir ko galbūt reikėtų imtis, kad Saviečių kaimo drama daugiau niekada nepasikartotų. Aistrų amplitudė – nuo mirties bausmės grąžinimo ir norvegiškosios sistemos besąlygiško diegimo iki siūlymo steigti Lietuvoje dar vieną vaiko teisių apsaugos instituciją. Kad pirmieji radikalūs siūlymai tėra tuščias populizmas, matyt, suvokia ir juos rėkiantieji. Mintis apie naują instituciją paviešinta po Prezidentės susitikimo su sveikatos, socialinių reikalų ir teisėtvarkos struktūrų vadovais bei vaiko teisių specialistais, todėl, tikėtina, kada nors iš žodžių virs kūnu.

Tik ar tikrai dar viena institucija apsaugos degradavusių tėvų vaikus nuo jų gimdytojų, giminaičių ar kaimynų žudikiškos meilės?

Nebent, žinoma, joje būtų įdarbinti supermenai, kurie dirbtų geriau nei visų jau esančių valdžios struktūrų – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei savivaldybių administracijų skyrių, tarnybų darbuotojai. Arba sykiu su naująja instritucija ir visos senosios baigtų tik egzistuoti ir pradėtų dirbti. Kaip reikalauja premjeras – neskaičiuodamos darbo valandų. Ir, kaip reikalautų mokesčių mokėtojai, biudžeto pinigus panaudodamos ypač prasmingai.

Tačiau nelaukiant, kol politikai apsispręs dėl dar vienos institucijos steigimo, jos biudžeto, kol įvyks vadovų ir specialistų konkursai, verta paieškoti atsarginių variantų. Jų – vaikų angelų sargų, galinčių dirbti kiaurą parą ir net nemokamai. Net ir toje pačioje prasigėrusioje provincijoje. Tai – asmenys, gyvenantys arčiausiai tokios agresijos aukų: seniūnai, seniūnaičiai, parapijos dvasininkai ir aktyvistai, kaimynai, galiausiai – šeimų, kuriose smurtaujama, kiti suaugę nariai. Bendruomenės gyvavimo prasmė – ne tik bendros šventės, bulviakasio talka ar bažnyčios puošimas, todėl dalį atsakomybės dėl kiekvieno greta gyvenančio vaiko turėtų prisiimti ir ji.