Plačiau apie daug dėmesio sulaukusią reklamą kalbėjo „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

– Kaip reaguojate į lietuvių kritiką, kai reklama jau buvo išleista?

– Tikėjomės reakcijų iš lietuvių, bet tikrai ne tokių didelių. Esame pripratę, kad tų nuomonių yra įvairių. Nesitikėjome, kad bus šitaip įsiskaudinusi tam tikra dalis lietuvių. Parodėme reklamą savo tikslinėms auditorijoms. Buvome užtikrinti, nes patikrinome tą auditoriją, kuri ją matys. Auditorija mums parodė, kad supranta, jog tai humoras ir tas susidomėjimas buvo toks, kokio mes tikėjomės. 

– Ši reklama skirta nelietuviams?

– Tikrai taip.

– Kurių šalių turistams ji skirta? Kas ta tikslinė auditorija? 

– Didžioji Britanija ir Vokietija. Tai dvi iš penkių didžiausių rinkų, kurios atvyksta į Vilnių. Šiemet tikimės ketvirtadaliu didesnio augimo. Matome kitą dalyką, kad Vilniaus žinomumas tose rinkose, deja, nėra toks didelis. Kas ir kur yra Vilnius, Jungtinėje Karalystėje žino – 40 proc. britų, Vokietijoje – 60 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Kodėl pasirinktas būtent toks reklamos turinys?

– Sumanymas buvo priimtas remiantis įvairiais tyrimais, kurie parodo, kad vis dar egzistuoja tas stereotipinis mąstymas. Stereotipinis mąstymas apie tai, kad Lietuva – posovietinė šalis, kad ji skurdi savo kultūra, kad apskritai skurdi ekonomika. Tai mes ir panaudojom šitą momentą. Specialiai jį stipriai sutirštinom, kad neatrodytų kaip tiesa. Jeigu tirštintume švelniai, tai tikrai gali identifikuoti, kad Vilnius toks ir yra. Nuo pat pradžių norėjome duoti labai aiškią žinutę, kad tai – humoras.

– Kaip vertinate žmonių reakcijas?

– Mes viską vertiname pagal skaičius. Matėme, kad pusė pratestuotos auditorijos susidomėjo, kas tas Vilnius ir kur jis yra, ieškojo informacijos apie Vilnių kaip miestą. Trečdalis nusprendė pasvarstyti atvykti apžiūrėti miesto savaitgalio kelionei. Kitas dalykas, turime pirmuosius rezultatus. 40 užsienio kanalų paskelbė publikacijų šia tema. Didžioji dalis – teigiama. Kai kuriuose nužvelgiamos mūsų vidinės auditorijos reakcijos. Pasiekėme jau apie 35 mln. užsienio auditorijos visame pasaulyje. Jeigu pirktume tokius straipsnius kaip reklamą, tai kainuotų apie 300 tūkst. Atsiliepimai užsienio žiniasklaidoje yra pozityvūs. Tikrai skaudu, kad savyje turime tokį istoriškai stiprų ir gyvą asmeninį jausmą. Dėl to mus tai stipriai skaudina. Bet tikrai tikslas nebuvo kažko skaudinti, tikslas – pašiepti.

– Ar iš tikrųjų pavyko pašiepti, parodyti? Ar atvyks jūsų minėti turistai iš Anglijos ir Vokietijos?

– Manome, kad pavyko pasiekti tikslų. Tikslas buvo atvesti į tą svetainę, kurioje pamatyta reklama. Tai svetainė, kurioje Vilnius pristatomas jau kaip gražus, kultūrinis miestas.

iš užsieniečių atsiliepimų matome, kad visi supranta, jog tai – humoras

– Bet galbūt jie ieškos to Vilniaus, kurį matė pirmoje dalyje?

– Interpretuoti galime visaip. Bet iš užsieniečių atsiliepimų matome, kad visi supranta, jog tai – humoras, kad tai – užaštrinta, drąsi reklama, kuri be didelio biudžeto pasiekė didelę auditoriją.

– Kurioje reklamos vietoje galima susidaryti įspūdį, kokios pramogos, patirtys gali būti Lietuvoje? Nes parodomi tik vaizdai ir kontrastai.

– Reklama turi įvairius tikslus. Skirtingos reklamos kampanijos turi skirtingus tikslus. Ši reklaminė kampanija skirta tam, kad atkreiptų dėmesį nestandartiniu būdu ir pakviestų pasidomėti, kas yra Vilnius. O pasidomėjus jie bus atvesti ten, kur Vilnius yra gražiai pristatomas.

– Kaip suskaičiuosite, kad būtent vedini šios reklamos žmonės atvyko į Vilnių?

– Turbūt sudėtinga atvesti iki kiekvieno turisto. Mes žiūrime vidurkius. Turime daug kitų veiksmų, kurie yra nukreipti į skirtingas rinkas. Dirbame su žurnalistais. Balandžio mėnesį atvyks dešimt žurnalistų iš skirtingų kanalų, kuriems rodysime Vilnių. Tai tokio tikslaus skaičiaus nepasakysim, bet matome auditorijas, kurios yra pasiektos. Matome pozityvias reakcijas, kurios kyla iš užsienio, kaip mes ir tikėjomės. Matome, kaip keičiasi turistų srautai kiekvieną mėnesį.

– Kiek kainavo ši reklama? Pusę milijono?

– Ką turite omenyje kainavo? Ji vis dar kainuoja. Kampanija susidaro iš kelių dedamųjų. Tai – transliavimo ir gamybos kaina. Iš viso, taip, apie pusė milijono. 

„Šios kampanijos tikslas – ne pristatyti Vilnių, bet atkreipti dėmesį šokiruojant“, – LRT televizijai penktadienį teigė D. Aleksandravičienė.

Ketvirtadienį „Go Vilnius“ miesto plėtros agentūra pristatė naują miesto verslo ir turizmo plėtros kampaniją „Expectations vs. Reality“ (liet. „Lūkesčiai ir realybė“). Vaizdo klipe rodomos scenos su lauko tualetu, mediniais vežimais, muštynėmis prie konteinerių, ant namo sienų besišlapinančiais jaunuoliais. Antroje klipo dalyje šie stereotipai neva paneigiami, rodant bendro pobūdžio vaizdus iš šiandieninio Vilniaus gyvenimo.

Kaip nurodoma agentūros internetiniame puslapyje, kampanijos tikslas – didinti miesto žinomumą tikslinėse turizmo rinkose Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.

„Kampanija per abi rinkas (Vokietijos ir Jungtinės Karalystės – ELTA) per du mėnesius kainuos 0,5 mln. eurų. (...) Prognozuojame, kad šios rinkos šiemet miestui sukurs apie 30 mln. eurų“, – nurodė D. Aleksandravičiūtė.

Vis dėlto, dalis vilniečių negaili aršios kritikos dėl kampanijoje pasirinktų hiperbolizuotų stereotipų, taip pat neigiamų ir teigiamų vaizdų apie sostinę proporcijos. Savo ruožtu į šią kritiką reaguodama agentūros vadovė pabrėžia, kad sustiprintas stereotipiniais Rytų Europos vaizdais kuriamas sostinės įvaizdis yra įrankis, skirtas šokiruoti žiūrovą ir atkreipti jo dėmesį.

Tai yra sutirštintas vaizdas. Kam jis reikalingas – tam, kad šokiruotume, atkreiptume dėmesį.

„Tai yra sutirštintas vaizdas. Kam jis reikalingas – tam, kad šokiruotume, atkreiptume dėmesį. Tada, kai tie žmonės ateis į puslapį, į kurį ves šita reklama, ten Vilnius jau yra, be abejo, pristatomas su visu savo istoriniu, kultūriniu, gastro, architektūrinėmis linijomis. Toks, koks jis yra“, – sakė D. Aleksandravičiūtė.

„Kodėl taip drąsiai elgėmės? Nebuvo taip, kad keturi penki žmonės pagalvojo ir nusprendė taip. Mes turime begalę tyrimų, kuriais remiamės, darydami šitą sprendimą. Vienas iš argumentų – sukūrę šį klipą turėjome pretestinę kampaniją Vokietijos ir Didžiosios Britanijos rinkose, rodėme šią reklamą ir klausėme, kaip ji jus veikia. (...) Po tyrimo matome, kad pusė žmonių susidomėjo, kas tas Vilnius ir norėtų paieškoti daugiau informacijos – tai labai geras rodiklis. Trečdalis svarstytų apsilankyti mieste ir turėti savaitgalio išvyką. Turizmo auginimas ir yra vienas iš tikslų, ko siekiame jau galutiniame rezultate“, – kalbėjo „Go Vilnius“ vadovė.

Jau matomi teigiami rezultatai

Kaip teigiama Eltai perduotame agentūros komentare, nors mokama reklamos sklaida prasidės dar tik kitą savaitę, klipas jau pasiekė užsienio auditorijas.

„Pozityvius rezultatus jau matome: per pirmąją parą vaizdo klipas įvairiose soc. tinklų platformose sulaukė daugiau nei 400 tūkst. peržiūrų; o remiantis dabartine soc. platformų statistika, pozityvios reakcijos sudaro daugiau kaip 90 proc.“ – teigiama agentūros perduotame komentare.

Skelbiama, kad reklamos idėją sukūrė kūrybinė agentūra „BM Boutique“, o vaizdo klipą režisavo Simonas Aškelavičius. Vaizdo klipo sukūrimas atsiėjo 81 tūkst. eurų, jis finansuojamas iš turistų rinkliavos.

„Į tai įeina kūrybinės idėjos sukūrimas, vaizdo klipas, iliustracijos, interneto reklamos skydeliai, lauko reklamos maketai“, – praneša agentūros atstovai.

Pasak „Go Vilnius“ vadovės, reklama bus transliuojama skaitmeninėje erdvėje, populiariausiose „Meta“ ir „Google display network“ platformose, taip pat Jungtinėje Karalystėje reklama bus skleidžiama ir metro bei traukinių stotyse.

Kaip skelbia pati agentūra, posovietinės šalies įvaizdžio asociacijos atsispindi bene kiekvienuose „Go Vilnius“ žinomumo ir įvaizdžio tyrimuose, o 2022 m. „Keliauk Lietuvoje“ atlikta apklausa taip pat parodė, kad visa Lietuva Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje asocijuojama su sąvokomis „Rusija“ (10 proc.)., „Rytų Europa“ (atitinkamai 8 proc. ir 7 proc.), „skurdi, nežinoma šalis“ (4 proc. ir 5 proc.).

– Tai kodėl Vilnius taip matomas?

– Vilnius taip matomas dėl istorinių priežasčių. Taip įsivaizduojamas, remiantis įvairiais tyrimais, tiek kiekvienais metais atliekamais „Go Vilnius“ tyrimais dėl žinomumo, žinomumo gylio, tiek „Keliauk Lietuvoje“ tyrimų. Deja, bet matome, kad Vilnius, kaip ir visa Lietuva, yra tapatinamas su stereotipais, atrodome kaip posovietinė šalis. Žmonės nežino, kaip mes išsivystę, kiek per nepriklausomybės metus patobulėjome. Vis dar tiems, kurie nežino apie Vilnių, asocijuojamės su sovietiniu miestu. Įsivaizduojama, kad nėra nei kultūrinio, nei naktinio, nei gastronominio gyvenimo, nei istorijos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mes norime visą tai paneigti per ironišką, saviironišką, humoristinį, drąsų ir dėmesį atkreipiantį toną. Iš pradžių parodome sutirštinę spalvas, ką galėtų manyti užsieniečiai, o tada parodydami, koks Vilnius yra iš tikrųjų, skatindami pasiieškoti  daugiau informacijos apie  Vilnių.

– Kiek „Instagram“ ar „TikTok“ socialiniai tinklai turėjo tam įtakos?

– Kaip kanalas įtakos neturėjo nei „Instagram“, nei „TikTok“. Įtaką darė mūsų tyrimai, gylis ir analizė iš to, ką rodo tiriamos rinkos. Matome,  kad žmonės, kurie atvyksta  į Vilnių neturi didelių lūkesčių, o  kai apsilanko, lūkesčiai būna viršijami. Apie 60 proc. vokiečių ir apie 50 proc. britų nori grįžti į Vilnių, rekomenduoti miestą kitiems. Šūkis „Expectation vs. Reality“ yra gimęs iš duomenų ir iš tyrimų.

– Kalbant apie pačią kampaniją, ji yra skirta užsienio rinkai ar tik Britanijai ir Vokietijai?

– Mes šiais metais esam susifokusavę į penkias didžiausias rinkas, dvi iš  jų yra Vokietija ir Britanija, planuojame sulaukti ketvirtadaliu daugiau turistų nei buvo praeitais metais. Yra ir kitos rinkos – Latvija, Lenkija, kaimynai mūsų –,  tačiau jie neturi žinomumo problemos ir žino, kas yra Vilnius. Ten yra kiti dalykai, daugelis jų neįsivaizduoja, ypatingai lenkai, kaip tas Vilnius yra pasikeitęs. Žinoti žino, bet lūkesčiai Vilniui yra kitokie. Lenkijos rinkai ruošiame kitokią kampaniją, ne tokią šokiruojančią.

Vilniaus „Expectation vs. Reality“ reklaminis klipas:

Reklaminę kampaniją „Expectations vs. Reality“ (liet. „Lūkesčiai ir realybė“) planuojama paleisti šį pirmadienį, balandžio 8 d.

„Kadangi esame maži, kad pritrauktume dėmesį, turime būti drąsūs“, – naujosios sostinės reklamos kampanijos, skirtos Vokietijos ir Didžiosios Britanijos rinkoms, pristatymo renginyje ketvirtadienį kalbėjo „Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė.

„Žinomumą auginti nėra lengva, rinkos yra labai didelės ir, aišku, potencialas yra daug didesnis“, – pridūrė ji.

„Matome, kad Jungtinėje Karalystėje Vilnius yra žinomas 43 proc., mažiau negu pusė Jungtinėje Karalystėje gyvenančių britų. (...) Vokietijoje žino šiek tiek daugiau, 62 procentai, bet tas žinomumas galėtų ir turėtų būti didesnis“, – akcentavo ji.

„Go Vilnius“ vadovės teigimu, paskutinius trejus metus sostinės žinomumo rodikliai auga, o Vokietijoje Vilnius tapo žinomesnis po NATO Viršūnių susitikimo praėjusių metų vasarą.

Kadangi esame maži, kad pritrauktume dėmesį, turime būti drąsūs.

Tačiau, pasak D. Aleksandravičienės, tyrimai rodo, jog turistų atvykimą į mūsų šalį stabdo stereotipai, ypač tai, kad daugelis žmonių vis dar Lietuvą laiko neišsivysčiusia buvusio sovietų regiono valstybe.

„Matome, kad net 60 procentų britų (...) sako, kad jie norėtų dar kartą čia sugrįžti arba rekomenduotų kitiems. Pusė vokiečių sako lygiai tą patį. Mes matome, kad stereotipas yra barjeras apsilankyti Vilniuje, tačiau, kai tą stereotipą įveikiame, jie mano visiškai kitaip“, – kalbėjo D. Aleksandravičienė.

Reklaminės kampanijos identitetą kūręs agentūros „BM Boutique“ agentūros kūrybos vadovas Antonio Bechtle taip pat pabrėžė, kad po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ypač aktualus tapo klausimas, „kas Rytai yra Vakarams“, ir iškilo poreikis keisti klaidingą vakariečių požiūrį į Rytų Europą.

„Dabar mes politiškai mąstome apie tai, ką Vakarai iš tiesų mano apie mus, ar mes tikrai jiems rūpime, ar jie žino, kas vyksta mūsų regione. Ir greitai tapo aišku, kad jie neįsivaizduoja, kas čia vyksta, jie nieko nežino apie Rytus“, – teigė jis.

„Bet mes esame kaimynai, gyvename viename žemyne, taip pat esame Europos Sąjungos dalis, tad turime būti lygūs (...) Reikia sulaužyti stereotipą“, – aiškino A. Bechtle.

Reklaminės kampanijos metu Vokietijos bei Didžiosios Britanijos interneto vartotojams, taip pat įvairiuose stenduose metro stotyse ir oro uostuose bus rodomas vaizdo įrašas, kuriame ironiškai vaizduojami stereotipiniai „sovietinio“ Vilniaus vaizdai, juos keis šių dienų Vilniaus peizažai.

„Artimiausią kampaniją planuojame Lenkijos rinkai, jai šita kampanija netinka, nes su žinomumu problemų nėra, bet yra kitas dalykas – jie turi šiek tiek kitokį įsivaizdavimą apie Vilnių. Vilnius yra taip stipriai pasikeitęs per tuos nepriklausomybės metus. Tie, kurie nėra atvykę į Vilnių, nežino ir net apie tai negalvoja. Tai ta kampanija yra skirta paneigti tą stereotipą, kad Vilnius yra toks, koks buvo prieš 30 ar 40 metų“, – po renginio Eltai apie artimiausius sostinės populiarinimo užsienyje planus pasakojo „Go Vilnius“ vadovė.

D. Aleksandravičienės teigimu, siekdama skatinti turizmą, artimiausiu metu agentūra į Vilnių kvies užsienio žiniasklaidos atstovus, vasarą antrus metus organizuos „Šaltibarščių festivalį“ bei miesto gimtadieniui skirtus „Jaunas kaip Vilnius“ renginius.

„Jau turime patentuotą prekės ženklą „Pink Soup Fest“. Kiekvienas didesnis miestas turi savo unikalų renginį, į kurį įtraukia ir turistus (...) Tas mūsų „Šaltibarščių festivalis“ yra toks unikalus traukos objektas, į kurį mes galime visus prisikviesti pasižiūrėti į Vilnių“, – teigė D. Aleksandravičienė.

2019 ir 2020 metais „Go Vilnius“ užsienyje jau įgyvendino sostinės populiarinimo kampanijas „Vilnius – the G Spot of Europe“ (liet. Vilnius – Europos G taškas) ir „Vilnius – amazing wherever you think it is“ (liet. Vilnius – nuostabus, kad ir kur bebūtų).

„Go Vilnius“ yra oficiali Vilniaus miesto plėtros agentūra, teikianti informaciją apie sostinę turistams, investuotojams, atvykstantiems darbuotojams, verslininkams ir įmonėms.

Agentūros duomenimis, 2023 metais sostinėje apsilankė 1,191 mln. turistų, iš jų 69 proc. atvyko iš užsienio, o  likę buvo vietos gyventojai. Didžioji dalis užsieniečių buvo iš Europos ir JAV.

„Go Vilnius“ vadovė Dovilė Aleksandravičienė tokius rezultatus vertina gerai atsižvelgus į tai, jog Vilnius yra geopolitiškai jautriame regione, Anot jos, priešpandeminis lygis dar nepasiektas.

„Nepaisant to, kad dar nesugrįžome į iki pandemijos matytus turistų srautus, praėjusių metų rodikliai nuteikia optimistiškai, todėl šiemet prognozuojame dar daugiau turistų ir dar didesnę jų sugeneruotą naudą visai miesto ekonomikai“, – teigė D. Aleksandravičienė.

Anot jos, agentūra sieks, jog šiemet turistų skaičius padidėtų mažiausiai 11 proc.

Daugiausia turistų pernai atvyko Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, JAV, JK, Baltarusijos. Svečių iš Lenkijos skaičius per metus padidėjo 58 proc., Vokietijos – 33 proc., JAV – 26 proc., JK – 10 proc., Latvijos – 6 proc.

Pasak agentūros, viešbučių užimtumas 2023 metais siekė 68 proc., vienas užsienietis per dieną vidutiniškai išleisdavo apie 94 eurus.

Pasak agentūros, sostinės pajamos iš turizmo 2023 metais siekė 224 mln. eurų.

„Naujosios vadovės bei valdybos sukaupta patirtis padės tinkamai sustyguoti organizacijos prioritetus skirtingose srityse“, – pranešime sakė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Nuo antradienio darbą pradedanti D. Aleksandravičienė iki šiol daugiau nei šešerius metus dirbo „Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ Verslo vystymo ir rinkodaros departamento vadove, 2019–2021 metais buvo valdybos narė.

Suformuota ir nepriklausoma „Go Vilnius“ valdyba, joje dirbs trys nariai: kibernetinio saugumo bendrovių „NordSecurity“ ir „NordLayer“ produkto komercijos vadovas Justas Morkūnas, bendrovės „Ignitis renewables“ personalo vadovė Božena Petikonis ir savivaldybės komunikacijos vadovė Eglė Girdauskaitė-Mackelė.

„Go Vilnius“ ya oficiali Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūra, siekianti didinti Vilniaus tarptautinį konkurencingumą.

Nurodoma, kad pretendentai turi turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą bakalauro kvalifikacinį laipsnį, bent penkerių metų darbo patirtį, iš jų – bent trejų metų vadovavimo patirtį, mokėti anglų kalbą.

Be kita ko, kandidatai turi turėti tarptautinio darbo patirties investicijų, turizmo, ekonomikos, verslo arba organizacijų valdymo ir plėtros, miestų plėtros arba rinkodaros srityse, išmanyti Lietuvos, Europos Sąjungos ir pasaulinių miestų ekonomikos raidos tendencijas, turėti puikių turizmo, tiesioginių užsienio investicijų ir tarptautinės rinkodaros tendencijų žinių.

Būsimasis įstaigos vadovas taip pat turi išmanyti Vilniaus verslo situaciją ir problematiką, verslo, turizmo ir investicinių subjektų poreikius, investicijų pritraukimo, Vilniaus tarptautinio įvaizdžio formavimo būdus ir priemones.

Spalio pradžioje skelbta, kad nuo 2017-ųjų „Go Vilnius“ vadovaujanti I. Romanovskienė ieškos naujų profesinių iššūkių, agentūrai ji vadovaus iki spalio pabaigos.

Šiuo metu formuojama ir „Go Vilnius“ nepriklausoma valdyba, kuri padės vadovui rūpintis sostinės tarptautinio įvaizdžio formavimu, atvykstamojo laisvalaikio ir konferencijų turizmu, užsienio investicijų ir verslo skatinimu. 

„Go Vilnius“ ya oficiali Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūra, siekianti didinti Vilniaus tarptautinį konkurencingumą.

Kampanija „Pavėluoti gimtadienio sveikinimai“ bus pristatoma praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio stilistikos vaizdo klipu, kuriame pasakojama, kad Vilnius sukūrė gimtadienio atvirukų seriją, ketvirtadienį pranešė „Go Vilnius“.

Pasak agentūros, atvirukai skirti tiems, kurie „pamiršta miestą pasveikinti su gimtadieniu“, nes vis dar per mažai žino apie Vilnių. 

Užsieniečiai taip pat bus nukreipiami į kampanijai specialiai sukurtą tinklalapį 700birthdaycards.lt.

Skaitmeninė reklamos kampanija skirta Vilniaus tikslinėms turizmo rinkoms: Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos gyventojams.

90-ųjų stilistikos reklaminį klipą „Pavėluoti gimtadienio sveikinimai“ sukūręs režisierius Ričardas Matačius pasitelkė to laikmečio filmavimo kamerą ir naudojo autentiškas laikotarpio detales. Klipe filmavosi Vilniuje gyvenantys užsieniečiai iš Italijos, Kenijos, Mongolijos bei Kazachstano. Šventinių atvirukų seriją sukūrė dizainerė Anta Antanavičiūtė.

Pasak „Go Vilnius“ direktorės Ingos Romanovskienės, vienas efektyviausių būdų, padedančių atkreipti užsieniečių dėmesį į Vilnių – nebijoti drąsių sprendimų, o kartais ir gebėjimo iš savęs pasijuokti. 

„Saviironija bei racionalus žvilgsnis į padėtį pasauliniame turizmo žemėlapyje jau tapo savotiška mūsų miesto vizitine kortele. Todėl pristatydami naująją kampaniją norime dar kartą atkreipti dėmesį į netrukus 700 metų jubiliejų švęsiantį, tačiau širdyje visada jauną Vilnių“, – sakė I. Romanovskienė.

Kampanijos „Pavėluoti gimtadienio sveikinimai“ idėją sukūrusios kūrybos agentūros „BM Boutique„ partneris Antonio Bechtle'as (Antonijus Bechtlas) tvirtina, kad sąlyginai nedideliam miestui savaime privilioti turistus ar tuo labiau juos sudominti savo gimtadieniu yra iš tiesų sudėtinga užduotis. Todėl miesto išskirtinumui pasiekti nuspręsta formuoti įdomų, netikėtą, pastebimą ir juokingą komunikacijos toną. 

„Jau ir anksčiau užsienio auditorijos dėmesį atkreipdavome, pokštaudami apie Vilniaus nežinomumą, o sėkmingos kampanijos sukėlė ne tik didelį susidomėjimą, bet ir pelnė reklamos apdovanojimų. Tikimės, kad naujoji kampanija ir atvirukų kolekcija taip pat nestokos dėmesio“, – sakė A. Bechtle'as. 

Kampanijos sumanytojai pabrėžia, kad praėjusio amžiaus paskutinysis dešimtmetis pastaruoju metu pasaulyje itin išpopuliarėjo, į madą sugrįžta anuomet populiarūs drabužių modeliai, o socialiniuose tinkluose atgimsta tuo laikotarpiu paplitę žanrai, tokie kaip reklaminiai „TV parduotuvių“ klipai.

Dėmesį 90-ųjų laikotarpiui lydi humoras ir nostalgija, o aktualumą patvirtina šiam laikotarpiui skirtų kultūrinių projektų, tokių kaip MO muziejaus paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ populiarumas.

Sostinės jubiliejui skirtus atvirukus galima siųsti ne tik virtualiai, bet ir apsilankius Vilniaus turizmo informacijos centre arba „International House Vilnius“.

Reklamos kampanija yra jubiliejinės programos „Vilnius 700“, pristatomos su žinute „Vilnius 700 metų jaunas“, dalis, ją finansuoja Vyriausybės kanceliarija.

Bendru sutarimu į Vyriausybės patvirtintą planą integruoti ir pagrindiniai viešosios įstaigos „GO Vilnius“ suplanuoti Vilniaus gimtadienio renginiai, pranešė Kultūros ministerija.

Ministerijos parengtame plane numatyta, kad Vilniaus 700-oji gimtadienio pagrindiniai renginiai vyks kitų metų sausio 25–29 dienomis. Bus rengiamas parlamentinių Ateities komitetų susitikimas – „Vilniaus konferencija“, taip pat senųjų, Lietuvos valstybę įkūnijančių giminių atstovų (Radvilų, Sanguškų, Giedraičių ir kt.) susitikimas.

Numatyta sukurti septynių tarptautinio masto kompozitorių koncertinę programą ir garso instaliacijų mieste projektą „Muzika Vilniui“, parengti projektą „Connect: Vilnius – operos miestas“, audiovizualinį projektą „Kartą Vilniuje“, sukurti moksleiviams skirtą Vilniaus pažinimo programą.

Minėjimo plane numatyta įrengti paviljoną ir parengti edukacines programas parodai „Vilnius prieš 200 metų“, projektą „Triumfo arka“, surengti muzikos festivalį „Jaunas kaip Vilnius“ Vingio parke, Vilniaus performanso meno bienalę.

Kitąmet taip pat planuojamas „Liublino ketverto“ intelektualų forumas ir Nobelio premijos laureatų diskusija „Vilnius – UNESCO literatūrinio paveldo miestas“ bei „Liublino ketverto“ istorikų kongresas.

Jubiliejiniams metams bus skirta parodos „Aš esu Vilnietis“ ir  „Vilniaus pokeris“, „Gedimino laiškai: tada ir dabar“, „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija kaip istorinės atminties objektas XVIII a. pabaigoje – XX a. pabaigoje“, „Žygimanto Augusto gobelenų sugrįžimas į Vilnių“.

Seimas 2023-uosius yra paskelbęs Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metais, pažymint tai, kad 1323 metų sausio 25 dieną Vilniaus miestas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške Europai.

Minėtu laišku pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač iš Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, kviesti atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.

– Kokia situacija Lietuvoje su turistų antplūdžiu?

– Tiesa yra kažkur per vidurį. Mes remiamės Statistikos departamento duomenimis. Aišku, visi lygiuojamės į 2019 metus, kuriuos turizme vadinome aukso amžiumi, tie skaičiai buvo įspūdingi. Dabar visi mūsų tikslai ir norai yra sugrįžti į 2019 metus. Yra daug nerimo, baimių, įvairių iššūkių, bet skaičiai rodo, kad per pirmąjį pusmetį Vilnius pasiekė daugiau nei 70 proc. 2019 metų skaičiaus.

– Kuo 2019 metais buvo ypatingi?

– Tai buvo priešpandeminiai metai, bet net atmetus pandemiją turizmo skaičiai augo labai sparčiai. Mes net lyginome su kitomis šalimis. Kitur buvo prieaugis apie 4–6 proc., o Vilniuje ir Lietuvoje matėme 10–13 proc. augimą. Bet vėliau turizmo sektorius labai nukentėjo dėl pandemijos bei kitų aplinkybių. Labai džiaugiuosi, kad tai atsistato ir turistai čia keliauja bei atranda Vilnių.

Svarbiausia skleisti žinią, kad mūsų šalis yra saugi.

– Yra daug turistų iš Amerikos. Ką jie čia veikia?

– Pasiskirstymas tarp turistų pasikeitė. Džiugina, kad yra labai didelis vietinių turistų skaičius. Taip pat atkeliauja ir užsieniečiai. Skaičiai įspūdingai paaugo. O ką atranda, tai man neužtektų valandos pasakojimui. Senamiestis yra ta vieta, kurioje apsilanko visi, jis tikrai nustebina. Tačiau tai tikrai nėra vienintelė vieta. Yra tokių vietų, kurios atsidarė Vilniuje ne taip ir seniai, pavyzdžiui, Lukiškių kalėjimas. Vieta, kuri iš kalėjimo pavirto kultūros renginių centru. Žmonėms tikrai patinka. Negalima nepaminėti, jog kitais metais Vilnius švęs savo jubiliejų, tačiau jau šiais metais vyksta daug renginių, iniciatyvų. Svarbiausia suspėti viską pamatyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie metai gali laukti turizmo agentūrų?

– Labai sunku prognozuoti, nes iššūkių turizme yra daug: aviacijos streikai, karas Ukrainoje, neprognozuojama pandemijos situacija, tačiau turizmo verslas yra stiprus, nepasiduoda, yra išradingas, suranda vis naujų būdų. Svarbiausia skleisti žinią, kad mūsų šalis yra saugi.