Be to, pasak A. Armonaitės, savivaldos pajamos nemažėtų, tik jų augimas būtų lėtesnis.

„Savivaldybių pajamos ir toliau auga, jos nemažėtų. Ir nuo dabartinės bazės, ką jos turi, savivaldybių pajamos augo ir augs. Tiesiog ir savivaldybių reikalas investuoti į gynybą, nes ir joms reikia atsakyti už slėptuves, už civilinę saugą ir taip toliau“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Anot jos, Lietuvos miestai taip pat turėtų investuoti į oro gynybos sistemas.

„Jei miestuose yra oro gynyba, vadinasi, miestai yra saugesni ir į tai investuoti yra verta“, – kalbėjo ministrė.

„Jei visi, tai visi“, – pridūrė ji.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Žinių radijui teigė, jog „atiminėti pinigus iš savivaldybių“ perskirstant joms tenkančią GPM dalį nebūtų „gera idėja“.

Liberalų frakcijos Seime lyderis Eugenijus Gentvilas trečiadienį „laisviečių“ pasiūlymą pavadino įžūliu, teigė, esą Laisvės partija sprendimą dėl GPM dalies pasiūlė, nes neturi daug atstovų savivaldoje.

Tiesiog ir savivaldybių reikalas investuoti į gynybą, nes ir joms reikia atsakyti už slėptuves, už civilinę saugą (...)

 

„Tai neliečia žmonių absoliučiai. Ką girdžiu, tai tokį valdininkišką pasipriešinimą“, – ketvirtadienį sakė A. Armonaitė, paprašyta pakomentuoti prezidento, koalicijos partnerių ir Lietuvos savivaldybių asociacijos kritiką partijos pasiūlymui.

Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti papildomų lėšų krašto apsaugai siūlo ne tik perskirstant savivaldybėms tenkančią GPM dalį, bet ir didinant akcizus ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą.

Paklausta, ar tokie partijos siūlymai buvo suderinti su Finansų ministerija ar Vyriausybe, A. Armonaitė sakė juos aptarusi su premjere Ingrida Šimonyte.

„Neturėjau šokiruoti, be to, juk tai yra į sprendimus orientuotas pasiūlymas. Jau jei pusę metų kalbame, kad yra toks poreikis, greičiau reikalingi sprendimai, įsigijimai, (...) jau reikia spręsti“, – pabrėžė A. Armonaitė.

Anot partijos lyderės, šie pasiūlymai leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. eurų ir taip pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą.

A. Armonaitė taip pat tikino pasigendanti aiškios Finansų ministerijos, kitų politikų pozicijos dėl jau paviešintų papildomų gynybos finansavimo šaltinių.

„Finansų ministerija pasiūlė praktiškai visokius įmanomus mokesčių pakeitimus, bet (...) ji neužima jokios pozicijos. Man keista, kodėl to nedaro, nes finansų ministras irgi yra politikas. Tos pozicijos neturi ir kiti“, – Žinių radijui kalbėjo ministrė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė trečiadienį nekomentavo „laisviečių“ iniciatyvos ir teigė, jog Finansų ministerija per artimiausias savaites parengs tokį pasiūlymą, kuris turėtų didžiausias galimybes būti priimtas Seime.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Liberalai pritartų akcizų didinimui gynybos reikmėms

Ieškant lėšų šaltinių papildomai finansuoti gynybą, Liberalų sąjūdis sutiktų didinti akcizus, svarstytina laiko ir idėją didinti pelno mokesčio tarifą vienu procentiniu punktu, sako koalicinės partijos ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Iš to, kas jau buvo nuskambėję, ir iš diskusijų, kurias turėjome partijos viduje, manome, kad akcizų pakėlimas galėtų būti vienas iš tų kelių. Žinoma, akcizas alkoholiui, tabakui ir kiti akcizai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Svarstytume pelno mokesčio pakėlimą vienu procentu“, – kalbėjo ji.

Manome, kad akcizų pakėlimas galėtų būti vienas iš tų kelių.

 

Taip Liberalų sąjūdžio lyderė reagavo į koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą papildomas lėšas krašto apsaugai rasti didinant akcizus, perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį ir vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą.

V. Čmilytė-Nielsen teigė siūlymą dėl 150 mln. eurų paėmimo iš savivaldos perskirstant GPM vertinanti skeptiškai.

„Savivaldai pastaraisiais metais kaip tik suteikėme daug savarankiškų funkcijų. Toks permetimas iš vienos eilutės į kitą, mūsų galva, nėra nei tvarus, nei teisingas sprendimas“, – sakė Seimo pirmininkė.

Anot jos, liberalai remia Vyriausybės ketinimus įsteigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių. Į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.

Seimo pirmininkė taip pat pabrėžė, kad ieškant naujų šaltinių išlaidoms gynybai, papildomas finansavimas turėtų būti užtikrintas šešeriems metams.

„Liberalų prioritetas, kad būtų realiai nubalsuota už sprendimus, kurie ir būtų logiški, racionalūs, ir (...) kad jie nebūtų atšaukti po kažkiek mėnesių, ar pusmečio, ar pasikoregavus valdančiajai daugumai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalai gegužės 18 dieną surengs gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. Trečiadienį partijos valdyba aptarė galimo papildomo gynybos finansavimo šaltinius, tarp kurių – valstybės įmonių akcijų pardavimas, skolinimasis, papildomas taršos apmokestinimas.

Pasak partijos vadovės, liberalai ragina aiškiai apibrėžti, kam konkrečiai būtų skirtos iš naujų šaltinių pritrauktos papildomos lėšos gynybai.

„Nematau didelės prasmės iššokti su pasiūlymais, kurie tampa tik komunikaciniu veiksmu, tačiau neturi jokių galimybių tapti bendru sprendimu. Liberalai vertina tai, kas buvo pateikta ypatingai pastarajame susitikime Vyriausybėje – ten buvo ir naujojo krašto apsaugos ministro labai konkretūs pasiūlymai, paskaičiavimai, kam konkrečiai turėtų eiti padidinimas gynybos biudžetui“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.

Kaip skelbia VMI, praėjusiais metais 455 tūkst. gyventojų paramai skyrė rekordinę – 29 mln. eurų – sumą. Parama pasiekė 22,5 tūkst. paramos gavėjų, įskaitant ir meno kūrėjus, 24 politines partijas, 740 profesinių sąjungų bei susivienijimų.

„Paramos skyrimo principas šiemet nesikeičia, prašymai skirti dalį GPM paramai teikiami tik e. būdu, specialiai tam skirto vedlio pagalba elektroninio deklaravimo sistemoje EDS — svarbiausia tai padaryti iki nustatyto termino. Vienintelis pakeitimas, kad nuo šių metų iki 0,6 proc. gyventojai gali skirti politinėms organizacijoms, t. y. ne tik politinėms partijoms, bet ir politiniams komitetams“, — pranešime cituojamas VMI viršininkės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

VMI primena, kad paramos gavėjams ir meno kūrėjams galima skirti iki 1,2 proc. GPM, politinėms organizacijoms — iki 0,6 proc., profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams — iki 0,6 proc.

Prašymus elektroniniu būdu vis dar galima teikti iki gegužės 2 dienos.

Pasak Maltiečių civilinės saugos koordinatorės, reikalingiausi šiuo metu buitinės chemijos gaminiai: valikliai, įvairios plaušinės, skalbimo milteliai. Nebe taip gausiai kaip anksčiau žmonės aukoja ir „Maisto bankui“, kuris valdžiai dar svarstant, kuo prisidėti ukrainiečiams, jau dalijo pirmuosius maisto paketus.

Kaip LNK žinioms teigė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius, šiuo metu pagalba nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams yra kiek sumenkusi. Jis garsiai mąstė, kad galbūt dėl to kaltas žmonių pavargimas aukoti. Vis dėlto yra būdas paremti organizacijas, besirūpinančiomis ne tik ukrainiečiais, bet ir Lietuvos varguoliais. Tai padaryti galima net neatvėrus piniginės – skirti pasirinktai organizacijai 1.2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

S. Gurevičius dar pridūrė svarbią žinią – ši pagalba mums nieko nekainuoja, o padeda išties daug. Štai pernai skiriant savo minėtąją dalį nuo GPM žmonės „Maisto bankui“ skyrė 50 tūkst. eurų, tačiau net su tokia suma jis nėra tarp GPM paramos gavėjų rekordininkų. Pavyzdžiui, „Mamų unija“ vien pernai surinko 391 tūkst. eurų; R. Kaukėno paramos grupė – 344 tūkst., o „Laisvės TV“ – 332 tūkst.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasak Maltiečių generalinės sekretorės, tokia žmonių parama, ypač per krizines situacijas, yra neįkainojama ir tokias organizacijas išlaikanti. Iki GPM paramos skyrimo pabaigos termino likus vos porai savaičių, ją jau paskirstė per 400 tūkst. mokesčių mokėtojų – tai yra perpus mažiau nei deklaravo pajamas.

Štai pernai skiriant savo minėtąją dalį nuo GPM žmonės „Maisto bankui“ skyrė 50 tūkst. eurų, tačiau net su tokia suma jis nėra tarp GPM paramos gavėjų rekordininkų.

LNK žurnalistų atlikta apklausa Vilniaus gatvėse parodė, jog dauguma gyventojų noriai aukoja savo GPM dalį. „Pervedu kasmet, ne išimtis bus ir šie metai“, – sakė vienas praeivis. O štai kitas paatviravo pernai net pasiėmęs iš gyvūnų prieglaudos katytę, kuria dabar labai džiaugiasi. Vyras sakė ir šiemet pervesiąs savo GPM dalį būtent šiai prieglaudai, kadangi nori ir toliau matyti, kaip nuoširdžiai rūpinamasi gyvūnais.

Štai pernai skiriant savo minėtąją dalį nuo GPM žmonės „Maisto bankui“ skyrė 50 tūkst. eurų, tačiau net su tokia suma jis nėra tarp GPM paramos gavėjų rekordininkų. 

Tačiau net jei deklaracija užpildyta, skirti pasirinktai organizacijai dalį GPM dar nevėlu. Neišsigąskite, tai padaryti nėra sudėtinga – kaip pasakojo Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis, tereikia prisijungti prie elektroninio deklaravimo specialios sistemos „Vedlys“ – ji  nuosekliai paaiškins ką daryti.

Pernai nevyriausybinėms organizacijoms buvo pervestas 21 mln. GPM. Tai – milijonu daugiau nei 2020 m. Po šešias dešimtąsias procento GPM galima skirti partijoms ir profesinėms sąjungoms ar susivienijimams. Nepaskirsčius dalies GPM iki gegužės 2-osios, visi pinigai keliauja į biudžetą.

Gyventojų pajamų mokesčio ir Labdaros ir paramos įstatymų pakeitimus parengė Seimo valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai Tomas Tomilinas, Vytautas Bakas, Rūta Miliūtė, Jonas Jarutis.

Parlamentarai siūlo, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai profesinėms sąjungoms galėtų skirti iki 3 proc. pajamų mokesčio. Šiuo metu galima skirti iki 2 procentų.

T. Tomilinas BNS praėjusią savaitę teigė, kad pakeitimai padidintų profesinių sąjungų pajamas ir jų derybines galias.

Šiuo metu mokesčių administratorius turi pareigą Lietuvos gyventojo prašymu pervesti asmenims, pagal įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 proc. pajamų mokesčio.

Tačiau sostinė, kaip ir kiti didieji miestai, būdama „donoru“ mažesniosioms savivaldybėms, turi didžiulę skolą, o jos gatvės tampa panašios į tas, iš kurių tyčiotasi Kaune. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad dabartinė tvarka neskatina nei Vilniaus, nei mažųjų miestų surinkti daugiau mokesčių, nes pastarieji gauna didmiesčių atriektą dalį, o Vilnius, surinkęs daugiau, rizikuoja, kad bus atimta dar didesnė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis.

Man atrodo, tikslas yra tas, kad pati Lietuva netaptų provincija, būtų klestintis regionas, ir tie žmonės, kurie kažkada apsisprendė išvykti iš Lietuvos, turėtų labai daug motyvų grįžti.

Pagal 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, Vilniaus miesto savivaldybei tenka 45,94 proc. (244,1 mln. Eur) jos teritorijoje surenkamo GPM. Tuo metu Kauno miesto savivaldybei skirta 75,12 proc., Klaipėdos – 91,15 proc., visoms kitoms savivaldybėms skirta 100 proc. jų teritorijose surenkamo GPM.

Nors 2017-aisiais GPM Vilniaus miestui, palyginti su 2016-aisiais, išaugo 24,7 mln. Eur – iki 244,1 mln. Eur, tačiau sostinei to nepakanka, teigia savivaldybės atstovai. Padidinus Vilniaus miesto savivaldybei skiriamą GPM dalį nuo 45,94 proc. iki 50 proc., pajamos padidėtų apie 19,4 mln.; padidinus iki 60 proc. – apie 67,2 mln. Eur.

R. Šimašius: kol kas daugiau neraminančių signalų

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, vertindamas GPM skirstymo tvarką ir valdančiųjų norą rūpintis regionais, iš Vilniaus iškeliant ministerijas ir išsiunčiant jaunus specialistus, sako, kad pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokio bendro tikslo siekiama, o tuomet priimti sprendimus.

„Man atrodo, tikslas yra tas, kad pati Lietuva netaptų provincija, būtų klestintis regionas, ir tie žmonės, kurie kažkada apsisprendė išvykti iš Lietuvos, turėtų labai daug motyvų grįžti. Labai aiškiai matome, kad žmonės patys apsisprendžia, kur ir kaip jie nori gyventi, tad labai logiška investuoti ten, kur žmonės gyvena. Mes turime siekti tarptautinio konkurencingumo, todėl natūralu, kad vietovėms, kurios yra didžiausi ekonomikos garvežiai, reikia skirti daugiau dėmesio. Turiu mintyje ne vien didžiuosius miestus, bet ir regionus. Jie labai skirtingi, bet reikia padėti tiems, kurie patys juda, o ne tik traukti tuos, kurie nelabai bejuda.

Tokio požiūrio labai stipriai pasigendu įvairiausiais aspektais. Žvelgiant per europinių lėšų skirstymo prizmę, galima pastebėti, kad nors Vilnius šiek tiek gauna, bet mažiau nei kiti, skaičiuojant vienam gyventojui. Taip pat ir kalbant apie Kelių fondo, renovacijos pinigų skirstymą. Išgirdau planus, kad kitąmet Vilniuje planuojama finansuoti tik 19-kos namų renovaciją. Tai absoliučiai neadekvatu. Kyla klausimas, ar mes kreipiame dėmesį į tai, kur žmonės daugiau gyvena, kur linkę gyventi. Aš matau tą besitęsiančią politiką, kuri, mano supratimu, labai ydinga ir grasina ne Vilniui, o visai Lietuvai labai rimtais padariniais“, – tvirtina R. Šimašius.

Paklaustas, ar savivaldybė ketina imtis iniciatyvų siekti didesnės GPM dalies Vilniaus miestui, R. Šimašius sako, kad savivaldybė pirmiausia pati turi deramai atlikti savo funkcijas, tik tuomet kelti kokius nors reikalavimus, bet savo funkcijas ji jau atlieka geriau.

„Negali prašyti, kad su tavimi elgtųsi teisingai ir sąžiningai, jei tu nesielgi teisingai ir sąžiningai. Ilgą laiką savivaldybėje pinigai buvo taškomi į kairę ir į dešinę, tad natūralu, kad labai sunku diskutuoti ir kitame lygmenyje. Tačiau dabar kalbuosi su ministrais, ministru pirmininku ir matau galimybę, kad galbūt bus apsistota ties racionaliais pasiūlymais, vertinama pagal žmones, o ne pagal administracinius vienetus.

Jei Vilniuje yra daugiau kaip penktadalis moksleivių, natūralu, kad investicijos į bendrojo lavinimo švietimą turi būti skirstomos atitinkamai. Kol kas iš vyriausybės matau daugiau neraminančių, nei pozityvių signalų, bet labai tikiuosi, kad galiausiai bus priimti racionalūs sprendimai“, – kalba Vilniaus miesto meras.

Sako, kad Vilniaus neskriaus, bet nieko gero nežada

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Povilas Urbšys teigia, kad ankstesnės valdžios buvo apleidusios regionų politiką, todėl šios kadencijos valdantiesiems teks imtis ten iškilusių problemų.

„Išsikerojo netolygaus regionų išsivystymo nulemtos problemos, susijusios su nedarbu ir socialine atskirtimi. Man atrodo, kad jei kalbėsime apie regioninę politiką, tai joje egzistuoja ir Vilniaus regionas. Kadangi eina kalba apie tolygų regionų vystymą, manau, kad tai nebus daroma Vilniaus poreikių ignoravimo sąskaita.

Dėl regioninės politikos nebuvimo dabar turime situaciją, kad Vilnius tampa traukos centru tiek verslo, tiek kitomis prasmėmis. Bet kuriuo atveju pridėtinę vertę Vilniui sukuria tie žmonės, kurie čia atvyksta iš visos Lietuvos. Būtų labai negerai, jei tokioje mažoje valstybėje būtų vienas supermiestas, o visi kiti – gūdi provincija. Tai yra neišsivysčiusių valstybių požymis. Pažiūrėkime į mažas valstybes Vakarų Europoje, pavyzdžiui, Olandiją. Jose nėra taip, kad išpuoselėta sostinė, o visur kitur tik kažkokie miesteliai ir kaimai“, – kalba P. Urbšys.  

Ž. Mauricas: sistema neskatina siekti geresnių rezultatų

Banko „Nordea“ vyr. ekonomistas Ž. Mauricas sako manantis, kad principas „iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius“ nėra pats geriausias, kalbant apie GPM paskirstymą, nes jis labai iškraipo paskatas tiek regionuose, tiek centriniuose miestuose, ypač Vilniuje.

„Vilnius, žinodamas, kad gali būti sumažinta jo GPM dalis, nėra suinteresuotas didinti savo pajamų, ypač pajamų iš kitų šaltinių, kur jis turi didelį potencialą. Paskatos papildomai surinkti mokesčių nėra didelės, dažnai pažiūrima pro pirštus, nes baiminamasi, kad padidėjus įplaukoms iš kitų mokesčių, bus sumažinta GPM dalis, tenkanti miestui. Taigi realiai yra švaistomi valstybės pinigai, neišnaudojamas potencialas“, – aiškina ekonomistas.

Paskatos papildomai surinkti mokesčių nėra didelės, dažnai pažiūrima pro pirštus, nes baiminamasi, kad padidėjus įplaukoms iš kitų mokesčių, bus sumažinta GPM dalis, tenkanti miestui.

Kita vertus, pasak Ž. Maurico, mažesni miestai taip pat neturi didelės paskatos patys skatinti ekonominę gerovę, surinkti mokesčių: kam jiems tai daryti, nes kuo prasčiau pasirodo centrinei vadžiai, tuo didesnį „grūdą“ gauna.

„Taigi nei Vilnius, nei mažieji miestai neturi paskatų surinkti kuo daugiau mokesčių, kelti savo ekonomiką ir susitvarkyti savo infrastruktūrą. Galima sakyti, kad vyksta lenktynės dėl bjauriojo ančiuko titulo. Jei Vilnius būtų blizgantis, gražus ir panašus į Šiaurės Europos miestus, tikėtina, kad jam dar labiau būtų sumažintas finansavimas

Kokios taisyklės – toks ir žaidimas. Jei krepšinyje už metimą iš tritaškio zonos bus pelnomas vienas taškas, tai iš tritaškio zonos niekas nemėtys, nesistengs. Panašiai atrodo ir mūsų paskatų sistema – ji apversta aukštyn kojomis: įstatymas sako, kad jei mėtysi tritaškius, gausi mažiau taškų“, – kalba Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, jei GPM dalis sostinei ir nebūtų didinama, mažų mažiausiai ji turi būti nekeičiama. Jei vis dėlto ji keičiama, turi būti minimalus pereinamasis laikotarpis, ilgesnis bent nei viena Seimo kadencija, priešingu atveju savivaldybė kasmet nežino, kokį mokesčio tarifą gaus kitais metais, todėl negali deramai planuoti savo išlaidų, darbų.