Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė BNS sakė, jog darbuotojų atstovai tokią poziciją suderino pirmadienį.

„Sutarėme. Matome, kad yra galimybės, kad minimalus būtų didesnis. Mes bandysime siūlyti 450 eurų“, – teigė G. Gruzdienė.

Lietuvos bankas gegužę Trišalėje taryboje pasiūlė, kad MMA nuo kitų metų pradžios turėtų didėti 20 eurų – iki 420 eurų – tai yra 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Jonas Guzavičius ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Kęstutis Zaura praėjusią savaitę BNS teigė, jog darbdaviai ir Vyriausybė palaikys siūlymą MMA didinti iki 420 eurų.

Pernai Trišalė taryba nusprendė, kad MMA turi būti 45-50 proc. vidutinės algos, o konkretus santykis bus lygus keturių didžiausią santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiui, tačiau turės išlaikyti 45-50 proc. ribą.

Gegužės viduryje Trišalės tarybos pirmininkas ir darbuotojų atstovas Artūras Černiauskas žurnalistams sakė, jog birželio 12 dieną darbdavių ir darbuotojų atstovai ateis su savo pozicijoms, tačiau galutinis sprendimas negalės nukrypti nuo 45-50 proc. ribos – BNS skaičiavimais, tai būtų tarp 400 ir 444 eurų.

Pernai MMA buvo padidinta 20 eurų iki 400 eurų.

Nuo praėjusių metų vidurio įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas numato, kad MMA gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.

Premjeras žada, kad naujasis Darbo kodeksas bus tinkamas ir darbuotojams, ir darbdaviams. Algirdas Butkevičius tikisi, kad diskusijų sulaukęs kodekso pakeitimų projektas rinką padarys kur kas lankstesnę.

„Aš galiu garantuoti, kad nebus šitie teisės aktai palankūs arba darbdaviui, arba darbuotojams. Tikrai bus įteisintos labai geros sąlygos tiek dirbantiesiems, tiek darbdaviams ir, manau, nei vienos pusės, nei kitos pusės mes neignoruosime, o rasime sprendimą, kad tikrai būtų darbo rinka daug lankstesnė ir kuri leis pritraukti ir tiesiogines užsienio investicijas“, - ketvirtadienį Žinių radijui sakė A.Butkevičius.

Anot jo, neigiamai kodekso pakeitimus vertinantieji tiesiog nėra įsigilinę į projektą.

„Noriu garantuoti, kad pokalbiai vyksta su socialiniais partneriais ir vakar, kada pasiklausiau kai kurių komentarų, tegul neįsižeidžia, kad tikrai tie žmonės arba neskaitė naujų teisės aktų paruoštų, arba tiesiog neįsigilinę. Noriu užtikrinti, kad darbo santykių reguliavimas Lietuvoje yra blogai vertinamas Europos Komisijos“, - tikino ministras pirmininkas.

Pasak A.Butkevičiaus, Lietuva pagal darbo santykius pasaulyje yra 124 vietoje ir labai atsilieka nuo kaimyninių valstybių.

Trišalei tarybai vadovaujanti profesinių sąjungų atstovė Gražina Gruzdienė skeptiškai vertina mokslininkų grupės pateiktą darbo santykių reguliavimo projektą. Ji sako, kad jis nėra sąžiningas darbuotojų atžvilgiu ir net pavojingas, įvertinant dabartinę geopolitinę padėtį, be to, projekte yra daug darbdaviams palankių pakeitimų.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danukas Arlauskas pareiškė, kad mokslininkų parengtas socialinis modelis lenkia laikmetį, o dėl žemo pilietinės galios indekso jų pasiūlymai gali būti neįgyvendinami. Jo vertinimu, tai, ką siūlo mokslininkai, neveiks, kaip neveikia dalis dabartinių Darbo kodekso nuostatų.

Darbo santykių reguliavimo pakeitimo projektą Trišalė taryba svarstys kovo 24 dieną, tačiau pritarimas naujo socialinio modelio projektui formaliai nebūtinas.

Mokslininkų grupė siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama atsisakyti dienos darbo valandų nustatymo, paliekant 40 valandų per savaitę darbo laiko normą.

Nustatant minimalią mėnesio algą (MMA), ketinama eliminuoti Trišalę tarybą, o siūlymus Vyriausybei teiktų ekspertų komisija.

Darbo grupė siūlo bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką - iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.

Be to, norima įvesti įstatymu nustatytą pensijų indeksavimą ir „taškų“ sistemą, atsižvelgti į demografinius rodiklius.

Trišalei tarybai vadovaujanti profesinių sąjungų atstovė skeptiškai vertina mokslininkų grupės pateiktą darbo santykių reguliavimo projektą. Gražina Gruzdienė sako, kad jis nėra sąžiningas darbuotojų atžvilgiu ir net pavojingas.

„Manau, kad naujasis projektas dar labiau padidins socialinę įtampą ir apskritai yra pavojingas, įvertinant dabartinę geopolitinę padėtį. Abejočiau, kad į projektą buvo perkelta geriausia europinė patirtis“, - BNS sakė G.Gruzdienė.

Ji pastebėjo, kad projekte yra daug darbdaviams palankių pakeitimų.

„Numatoma suminė darbo apskaita „pradangina“ viršvalandžius ir kartu mažina darbo užmokestį, atsiranda papildomos sutartys, dirbant tą patį darbą, lengvinamos atleidimo sąlygos. Nemanau, kad projektas yra sąžiningas ir naudingas žmonėms. Jei vaidinsime demokratiją, žmonių gyvenimas nepagerės“, - BNS sakė Trišalės tarybos vadovė.

G.Gruzdienės teigimu, profesinių sąjungų atstovai kartu su teisininkais išnagrinės siūlymus ir pradės pokalbius su darbdaviais.

„Nagrinėsime, kalbėsime ir ieškosime kompromisų. Gali būti, kad dėl kai kurių klausimų sutarimo nerasime, tuomet teiktume atskirą nuomonę. Nesu tikra, ar projektas Seimą pasieks toks, koks yra pateiktas grupės mokslininkų, abejočiau tuo“, - BNS sakė G.Gruzdienė.

Mokslininkų grupė siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama atsisakyti dienos darbo valandų nustatymo, paliekant 40 valandų per savaitę darbo laiko normą.

Nustatant minimalią mėnesio algą (MMA), ketinama eliminuoti Trišalę tarybą, o siūlymus Vyriausybei teiktų ekspertų komisija.

Profesinės sąjungos anksčiau kritikavo kodekso pakeitimus, kad jie su socialiniais partneriais nėra derinti, o socialinio modelio projektas pristatomas atskiromis dalimis, todėl neįmanoma suprasti pakeitimų esmės.

Darbo santykių reguliavimo pakeitimo projektą Trišalė taryba svarstys kovo 24 dieną.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija antradienį paskelbė siūlomą naują socialinį modelį, kuris turėtų pakeisti darbo santykių ir socialinio draudimo reglamentavimą. Ministrė Algimanta Pabedinskienė tikisi, kad įstatymų pakeitimai jau gegužę pasieks Seimą, tuo metu darbuotojų atstovai tuo abejoja.

Trišalei tarybai šiuo metu vadovaujanti Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė BNS sakė, kad ji siūlomų pakeitimų projektą gavo tik antradienį, o po savaitės jį planuojama svarstyti Trišalės tarybos posėdyje.

„Šiuo metu esu Briuselyje, dokumentą gavau gal tik prieš 10 minučių ir nespėjau jo perskaityti. Jis reguliuoja labai svarbias sritis ir tai, ar greitai pavyks rasti sutarimą, priklausys, kiek jis padarytas liberalus. Tačiau nemanau, kad teisės aktų pakeitimo projektai jau gegužę bus Seime, dėl tokių iš esmės sistemą keičiančių dalykų diskutuojama metais“, - BNS sakė G.Gruzdienė.

Mokslininkų grupė siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio.

Be to, rekomenduojama atsisakyti dienos darbo valandų nustatymo, paliekant 40 valandų per savaitę darbo laiko normą.

Nustatant minimalią mėnesio algą (MMA), ketinama eliminuoti Trišalę tarybą, o siūlymus Vyriausybei teiktų ekspertų komisija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad mokslininkų siūlymai jau pateikti Trišalei tarybai, socialiniams partneriams.

„Tai tik pirmieji žingsniai diskutuojant šiuos siūlymus, bet tikiuosi, kad gegužės mėnesį teisės aktų projektai pasieks Seimą, kur bus pradėtos jų priėmimo procedūros“, - pranešime spaudai sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.

Pasak projekto, siekiant paskatinti vaiko priežiūros atostogas paėmusius tėvus greičiau grįžti į darbo rinką, siūloma dirbantiems antraisiais atostogų metais mokėti išmoką tik esant prarastoms pajamoms - uždirbant mažiau nei iki vaiko gimimo ir tik 40 proc. prarastų pajamų. Dirbant pirmaisiais metais, siūloma mokėti 70 proc. prarastų pajamų.

Darbo grupė siūlo bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką - iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.

Be to, norima įvesti įstatymu nustatytą pensijų indeksavimą ir „taškų“ sistemą, atsižvelgti į demografinius rodiklius.

Profesinės sąjungos anksčiau kritikavo kodekso pakeitimus, kad jie su socialiniais partneriais nėra derinti, o socialinio modelio projektas pristatomas atskiromis dalimis, todėl neįmanoma suprasti pakeitimų esmės.

Trišalės tarybos narė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė tvirtina, kad yra visos sąlygos šiemet du kartus didinti minimalią mėnesio algą (MMA). Anot jos, argumentai, jog kai kurios įmonės negali kelti MMA, neatrodo rimtai. 

„Manau, kad yra realios galimybės didinti MMA, nes bendrasis vidaus produktas (BVP) auga, nedarbas mažėja. Be to, šis veiksmas duotų labai didelę papildomą naudą, nes padidėtų perkamoji galia ir būtų sumokama daugiau mokesčių“, - BNS sakė G.Gruzdienė.

Ji skeptiškai įvertino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio nuogąstavimus, kad antras MMA didinimas per vienerius metus gali būti našta mažoms ir vidutinėms įmonėms.

„Esu tikra, kad Lietuvoje žmogui turi būti mokamas toks atlyginimas, kad jis galėtų oriai iš jo gyventi. Pagal atlyginimų dydį nesame išsiskirianti, pirmaujanti šalis ir jei įmonėms per sunku mokėti net ir palyginti nedidelę minimalią mėnesio algą, kai kur toliau mokami atlyginimai vokeliuose, kyla klausimas, ar mes privalome gelbėti tokį verslą“, - BNS sakė G.Gruzdienė.

Jos teigimu, Švedijoje minimalaus atlyginimo lygio neišlaikančios įmonės yra priverstos užsidaryti, todėl taip galėtų būti ir Lietuvoje.

„Lietuvoje galėtų būti panašiai. Jei tokios nekonkurencingos įmonės nutrauktų veiklą, darbuotojus būtų galima perkvalifikuoti ir suteikti galimybę dirbti kituose darbuose“, - BNS sakė G.Gruzdienė.

Trišalė taryba sprendimą dėl MMA didinimo nuo liepos planuoja priimti balandį - ji turėtų didėti 25 eurais iki 325 eurų.

G.Gruzdienės nuomone, nuo liepos pakėlus MMA, būtų galima peržiūrėti šių metų valstybės biudžetą.