„Priėmėme galutinį sprendimą (...) – imsimės į valstybės globą daugiau šitų paslaugų, savivaldybėms liks tai, kas jiems jau yra įprasta – hemodializės pavežimai“, – per Vyriausybės valandą Seime sakė Arūnas Dulkys.

Anot jo, veiks bendras telefono numeris 1808 šios paslaugos užsakovams, už pavėžėjimo organizavimą bus atsakinga nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

Visi sprendimai rasti, finansavimas rastas, algoritmai rasti.

„Visi sprendimai rasti, finansavimas rastas, algoritmai rasti“, – tvirtino ministras.

Jo teigimu, dėl to sutarta trečiadienį surengus pasitarimą su Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, savivaldybių, kur vykdomas bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas, merais.

„Po dviejų savaičių renkamės su merais, Lietuvos savivaldybių asociacija aptarti komunikacijos klausimų, kaip skleisime tą žinią, kad visiems būtų aišku – šeimos gydytojams, savivaldybių darbuotojams, socialiniams darbuotojams“, – sakė A. Dulkys.

Ministras pripažino, kad įtraukiant pacientų pavėžėjimo paslaugą į pokyčių sveikatos priežiūros sistemoje paketą niekas nežinojo, kaip tą paslaugą organizuoti.

Dėl to beveik trečdalyje savivaldybių vykdytas bandomasis projektas.

Pasibaigus pilotiniam projektui, merai atkreipė dėmesį, kad yra ir suplanavimo problema, ir (lėšų) kompensavimo problema.

„Pasibaigus pilotiniam projektui, merai atkreipė dėmesį, kad yra ir suplanavimo problema, ir (lėšų) kompensavimo problema. Buvo visokių niuansų. Vieni žiūrėjo, kaip administruoti būtų pigiau, (...) pamatyta, kad labai daug reikia specializuoto pavėžėjimo, kai reikia greitosios pagalbos automobilio ir lydinčių žmonių, o hemodializė savivaldybių buvo labiausiai įsisavinta paslauga“, – BNS aiškino A. Dulkys, kodėl vis dėlto nutarta pacientų pavėžėjimo paslaugą teikti centralizuotai.

Ministro teigimu, Nacionalinė greitosios medicinos pagalbos tarnyba stiprėja, ji apima visą šalies teritoriją ir turi potencialo organizuoti pacientų pavėžėjimą, juoba, kad didelė dalis poreikio susijusi su specializuota pagalba.

„Kitiems metams biudžete avansu jau buvome susiplanavę išteklių pavėžėjimui, o šiems metams dar baigti ir nuo liepos 1 dienos įgyvendinti mums padeda tai, kad nebuvo panaudoti visi pilotinio projekto pinigai. Tam buvome skyrę apie 7–8 mln. eurų, panaudota daugiau negu pusė, bet ne visi“, – teigė A. Dulkys.

Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos planą, nuo šių metų liepos 1 dienos pacientų pavėžėjimo paslaugos turėtų būti teikiamos visoje Lietuvos teritorijoje.

Jas galės gauti asmenys, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, neįgalumo arba specialiųjų poreikių lygis, ir kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.

Taip pat pavėžėjimo paslauga bus teikiama judėjimo sutrikimų turintiems asmenims, 75 metų ir vyresni žmonėms, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų.

Pavėžėjimas skirstomas į dvi rūšis: nespecializuotą ir specializuotą. Specializuoto pavėžėjimo metu turi dalyvauti medicinos išsilavinimą turintis asmuo. Nespecializuoto pavėžėjimo metu medikas pacientų nelydi.

 Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad įdiegus vieningą atlygio sistemą, GMP tarnybos darbuotojai jau sulaukė pirmųjų darbo užmokesčių pagal naująją sistemą.

„Greitosios medicinos pagalbos tarnyba pirmiausiai buvo kuriama siekiant gerinti GMP paslaugų operatyvumą ir kokybę. Kuriant tarnybą paaiškėjo, kad iš savivaldybių perimtose GMP stotyse darbuotojams mokamas atlygis skiriasi net iki dviejų kartų, dalį lėšų naudojant kitų gydymo įstaigų poreikiams. (…)Ši neteisybė buvo ištaisyta – nors prognozuota, kad tam reikės apie dviejų metų, tačiau vieninga atlygio sistema įdiegta vos per pusmetį. Dabar nepriklausomai nuo to, kur dirbama, už tas pačiais užduotis GMP darbuotojams atlyginama visoje Lietuvoje vienodai“, – sako ministras.

GMP tarnybos generalinis direktorius Nerijus Mikelionis neabejoja, kad skaidriai ir sąžiningai skaičiuojamas darbo užmokestis ne tik padės motyvuoti esamus darbuotojus, bet ir pritraukti naujus. Tarnybos darbo užmokesčio fondas šiemet sieks 90 mln. eurų.

„GMP tarnybos darbo kokybė tiesiogiai priklauso nuo jos darbuotojų motyvacijos ir profesionalumo, todėl tam skiriame ypatingą dėmesį. Sukūrėme šiuolaikišką ir vieningą atlyginimų sistemą, sudarome sąlygas darbuotojams kelti kvalifikaciją, ruošiamės atnaujinti automobilių parką, renovuojame pastotes ir didiname jų skaičių – visos šios permainos jau vyksta, ir gerėjančius darbo rezultatus tikimės pamatyti jau netrukus“, – teigia GMP tarnybos vadovas N. Mikelionis.

Vieninga nacionalinė GMP tarnyba buvo įkurta 2023 m. liepos 1 d. sujungus anksčiau savarankiškai funkcionavusias 16 GMP stočių, 30 Priminės sveikatos priežiūros centrų padalinių ir 2 privačias GMP įstaigas.

Per pirmąjį darbo pusmetį tarnyba įgyvendino Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Pasirengimas įgyvendinti naują greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo modelį“, kurio metu buvo analizuojamas tarnybos darbas ir stiprinamas jo efektyvumas, taip pat surengti mokymai 2380 tarnybos darbuotojų.

Nuo praėjusių metų vidurio įrengtos penkios naujos pastotės Vievyje, Ventoje, Ramygaloje, Birštone ir Ariogaloje, dar penkios artimiausiu metu atsiras Šaukėnuose, Merkinėje, Skaudvilėje, Simne ir Neringoje.

Planuojama, kad iki 2027 m. GMP tarnyba sulauks 50 mln. eurų vertės investicijų iš Europos Sąjungos. Didžioji dalis lėšų bus skirta automobilių parko atnaujinimui, kita dalis – infrastruktūros ir pastočių patalpų atnaujinimui, skaitmenizavimui, GMP specialistų mokymams.

„Atlyginimo suvienodinimas – opus, tačiau šiuo metu itin aktualus klausimas. GMP tarnybos darbuotojų atlyginimų suvienodinimą vertinu kaip ypatingai svarbų ir stiprų pasiekimą. Kiekvienas GMP tarnybos darbuotojas, atliekantis tą patį darbą ir turintis tą pačią kompetenciją, turėtų gauti vienodą atlygį, nepriklausomai nuo to, kur jis dirba“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėja Viktorija Buzytė.

GMP tarnybos vadovas Nerijus Mikelionis teigė, kad iki GMP tarnybos pertvarkos atskirose įstaigose vyravo skirtinga darbo užmokesčio sistema. Siekiant sudaryti lygias sąlygas visiems specialistams, bus įgyvendinta vieninga darbo užmokesčio sistema. „Tai – vienas iš pagrindinių Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pertvarkos tikslų. Siekiant pagreitinti procesą, jau šių metų gruodį darbuotojams, kurių darbo užmokestis yra mažesnis negu šių metų liepos mėnesio apskaičiuotas didžiausias – bus pakeltas iki didžiausio, išmokant priedus“, – pažymėjo jis.

Darbuotojams – vienodos galimybės kelti kvalifikaciją

Gerinant GMP paslaugų kokybę, siekiama sudaryti tokias pat galimybes specialistams tobulėti ir kelti kvalifikaciją. Tam vykdomi GMP darbuotojų mokymai.

„Mokymus, kurie yra skirti 2800 žmonių, mes turime pirmą kartą po dešimties, o gal ir daugiau metų. Tai ir yra teigiama centralizacijos pasekmė – vieninga organizacija gali visiems darbuotojams suteikti vienodus standartizuotus mokymus, kurie padės didinti jų kompetenciją ir teikti vienodai aukštos kokybės paslaugas visoje šalyje“, – sakė GMP tarnybos vadovas.

Jis pridūrė, kad šiuo metu vyksta Kritinių būklių mokymai bei Masinės nelaimės principų ir valdymo mokymai. „Tai yra labai reikšmingi ir naudingi mokymai. Džiaugiamės, kad juose gali dalyvauti visi Greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai“, – teigė N. Mikelionis.

Numatytos investicijos darbo sąlygų gerinimui

Iki 2027 m. GMP tarnyba sulauks 50 mln. eurų vertės investicijų iš Europos Sąjungos. N. Mikelionio teigimu, per ateinančius 3 metus didžioji dalis lėšų (31,8 mln. eurų) bus panaudota automobilių parko atnaujinimui, naujų automobilių su modernia medicinos įranga įsigijimui. Tai leis skirtingų regionų GMP darbuotojams suvienodinti darbo sąlygas.

„Automobiliai bus visiškai vienodi. Siekiama standartizuoti jų vidaus įrangą, kad darbuotojai turėtų tokias pačias darbo priemones ir sąlygas. Tokiu būdu užtikrinsime vienodai aukštos kokybės greitosios medicinos paslaugas visoje šalyje“, – pažymėjo GMP tarnybos vadovas.

Pasak jo, likusi ES investicijų dalis bus skirta infrastruktūros ir pastočių patalpų atnaujinimui, skaitmenizavimui. Taip pat GMP specialistų mokymams ir GMP dirbančių vairuotojų perkvalifikavimui į paramedikus.

Šios lėšos bus panaudotos naujai medicininei įrangai, GMP tarnybos automobilių parkui atnaujinti ir darbuotojų kompetencijų stiprinimui.

„Numatyta 31,8 mln. eurų skirti GMP tarnybos automobilių parkui atnaujinti – naujiems automobiliams su modernia įranga įsigyti. Apie 8 mln. eurų bus skiriami skaitmenizavimui, o apie 1,2 mln. – GMP dirbančių vairuotojų perkvalifikavimui į paramedikus“, – sakė SAM atstovė Viktorija Buzytė.

Jos teigimu, planuojama nupirkti 172 naujus automobilius, kurie bus paskirstyti GMP tarnybos filialams.

Skirtomis lėšomis taip pat planuojama įveiklinti trumpąjį numerį 1808 ir įkurti nuotolinį konsultacijų centrą. Jis būtų sujungtas su išankstine pacientų registracija.

„Paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu 112, žmogus yra nukreipiamas į GMP dispečerinę. Paaiškėjus, kad skubi pagalba asmeniui nėra reikalinga, dispečerinė sujungtų su konsultacijų centru. Lygiai taip pat būtų galimybė skambinti tiesiogiai“, – sakė V. Buzytė.

Darbuotojų mokymui ir kvalifikacijai numatytos lėšos bus skirtos esamiems specialistams tobulinti ir vairuotojams, kurie neturi paramediko išsilavinimo, ruošti.

Planuojama, kad didės ir GMP brigadų skaičius. Kol kas numatyta įkurti 10 naujų brigadų, bet įvertinus poreikį šis skaičius gali augti.

Nuo liepos darbą Lietuvoje pradėjo nauja nacionalinė GMP tarnyba. Ji veikia kaip atskiras juridinis vienetas prie SAM.

„Lietuvoje šiandien apie 150 tūkst. žmonių arba 5 proc. Lietuvos teritorijos buvo nepakankamai pasirūpinta, nes GMP ribojo skirtingų savivaldybių ribos. Nauja organizacija panaikina šias ribas“, – antradienį Kaune minint naujos tarnybos įkūrimą sakė ministras.

Per nepilnus dvejus metus įgyvendinus greitosios pagalbos pertvarką, atskirai veikusios 48 GMP stotys sujungtos į vieną tarnybą su būstine Kaune.

Taip tikimasi optimizuoti administravimo ir valdymo išlaidas, daugiau lėšų skirti GMP brigadoms, įrangai ir infrastruktūrai.

Ministrės pirmininkės patarėja sveikatos, socialinės politikos ir neįgaliųjų klausimais Živilė Gudlevičienė naująją tarnybą palygino su tarptautine nevyriausybine organizacija „Medikai be sienų“.

„Tikrai GMP tarnyba šiandien tampa tarnyba Lietuvoje be sienų“, – sakė ji.

Reforma siekiama, kad gyventojams pagalba būtų teikiama vadovaujantis vienodais standartais, greitosios pagalbos darbuotojams bus gerinamos darbo sąlygos.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sujungtai GMP tarnybai skirtos Europos Sąjungos investicijos siekia apie 50 mln. eurų, jos bus panaudotos infrastruktūrai ir patalpoms atnaujinti, įskaitant naujus GMP automobilius su modernia įranga, skaitmenizavimui, GMP specialistų mokymams ir vairuotojams perkvalifikuoti.

Pasak A. Dulkio tai buvo beveik dveji metai „įtempto, nematomo, juodo darbo“.

Jo duomenimis, „vos keli procentai darbuotojų“ neprisijungė prie naujosios organizacijos.

Skirtumai yra pakankamai dideli Lietuvoje – ne tik administracinių ribų prasme, bet ir aprūpinimo, paslaugų kokybės teikimo.

Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generalinis direktorius Nerijus Mikelionis sakė, jog tarnybą paliko 4,7 proc. iš 2,2 tūkst. GMP darbuotojų, dauguma jų, jo duomenimis, išėjo į pensiją.

Pasak jo, artimiausiu metu tarnyba susitelks į tris kryptis: darbuotojų sąlygų gerinimą, įskaitant darbo užmokestį, darbo kokybės bei materialinės bazės gerinimą.

„Skirtumai yra pakankamai dideli Lietuvoje – ne tik administracinių ribų prasme, bet ir aprūpinimo, paslaugų kokybės teikimo“, – pastebėjo jis.

SAM nuotr.

Šios tarnybos metų biudžetas sieks apie 100 mln. eurų, apie 80 proc. jų, kai kur ir daugiau, skiriama darbo užmokesčiui. 800 tūkst. eurų kitą pusmetį numatyta darbo užmokesčio sulyginimui.

Naujosios tarnybos administracija veikia Kaune, ji turi keturis regioninius padalinius: Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Jie koordinuos greitosios medicinos pagalbos stočių veiklą visoje šalyje.

Tarnybos darbo pradžia antradienį pažymėta Kaune įžiebiant menininkės Agnės Kišonaitės meninę instaliaciją „Šansas“.

Ji simbolizuoja pacientų dėkingumą greitosios medicinos pagalbos darbuotojams už kasdienines pastangas ir rūpestį gelbėjant gyvybes.

Nauja Greitosios medicinos pagalbos tarnyba veiks kaip atskiras juridinis vienetas prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 

„Rytoj Kauno miesto GMPS pavadinimo nebelieka, tačiau lieka darbuotojai, lieka įstaiga tik su nauju pavadinimu. Iš vienos pusės liūdna, bet iš kitos…?!“ – malonaus jaudulio neslėpė GMPS atstovai, citavę šventąjį Augustiną, kad pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, nėra atviri pokyčiams, skaito tik pirmą puslapį.

„Mes ne tie, kurie skaito tik pirmąjį puslapį. Mes už naujoves, žinias, profesionalumą, įgūdžių tobulinimasi, bendradarbiavimą, o svarbiausia – už norą padėti žmogui!“ – teigė stoties atstovai.

Šios įstaigos istorija jau siekia daugiau nei šimtą metų. Ir visus juos stoties gydytojai, skubiosios medicinos pagalbos slaugytojai, skubiosios medicinos pagalbos paramedikai, paramedikai-GMP automobilio vairuotojai, paramedikai, vairuotojai, administracija, automobilių technikai, IT specialistai, sargai, vaistinėlės darbuotojai, pamainos gydytojai, dispečeriai išliko vieningi dėl bendro tikslo.

„Tik jūsų dėka tiek daug pasiekėme ir pasieksime dar daugiau!“ – į kolegas kreipėsi stoties atstovai.

Įgyvendinant GMP pertvarką penkiolika šalies GMP stočių iš savivaldybių perėjo į valstybės rankas ir tapo VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties dalimi.

Pastaroji nuo rytojaus veiks nauju pavadinimu – kaip Greitosios medicinos pagalbos tarnyba.

Sujungtos VšĮ Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centras, VšĮ Plungės rajono greitosios medicinos pagalba, VšĮ Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Raseinių rajono greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Akmenės rajono greitosios medicinos pagalbos centras, VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Radviliškio rajono greitosios medicinos pagalbos centras, VšĮ Molėtų rajono greitosios medicinos pagalbos centras, VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis, VšĮ Jonavos greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stotis, VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stotis.

Sveikatos apsaugos ministerija nurodo, kad GMP reorganizavimas vykdomas, siekiant užtikrinti greitosios medicinos pagalbos paslaugų centralizuotą organizavimą ir teikimą, tolygų greitosios medicinos pagalbos brigadų užimtumą, vienodai prieinamas visiems regionams greitosios medicinos pagalbos paslaugas, vienodą tinkamą techninį aprūpinimą, greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo integraciją su kitomis tarnybomis, vieningą profesionalų greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo standartą.

Sujungus skirtingus greitosios pagalbos teikėjus į vieną organizaciją tikimasi, kad taip pat bus optimizuotos administravimo ir valdymo išlaidos, kad daugiau lėšų būtų skiriama GMP brigadoms, šiuolaikiškai įrangai ir infrastruktūrai. Brigadų darbuotojams bus suvienodintas darbo užmokestis ir galimybės kelti kvalifikaciją.

Gyventojams pagalbos teikimo tvarka nesikeičia. Skubiąją medicinos pagalbą ir toliau bus galima išsikviesti tuo pačiu bendrosios pagalbos numeriu – 112.

Tai numatyta Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. Pokyčius numatoma pradėti antrąjį šių metų ketvirtį.

Kaip BNS informavo ministerija, vienos veiklą administruojančios tarnybos įkūrimas leistų „užtikrinti ne tik paslaugų kokybę, bet ir vieningos politikos formavimą, brigadų budėjimo vietų tinkamą išdėstymą, programinės ir techninės įrangos naudojimą“.

„Tai taip pat gerintų šių paslaugų prieinamumą ir operatyvumą, nes nebeliktų ribų tarp greitosios medicinos pagalbos įstaigų aptarnaujamų teritorijų“, – nurodoma ministerijos atsakyme.

SAM duomenimis, šiuo metu greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia 47 įstaigos ir dvi privačios įmonės.

Pagal esamą greitosios medicinos pagalbos brigadų išdėstymą 5 proc. Lietuvos gyventojų pagalbos sulaukia vėliau nei nustatytas laikas.

„Pagal esamą greitosios medicinos pagalbos brigadų išdėstymą 5 proc. Lietuvos gyventojų pagalbos sulaukia vėliau nei nustatytas laikas. Dauguma greitosios medicinos pagalbos įstaigų turi tik po dvi brigadas, joms išvykus į kvietimus teritorija lieka nepadengta“, – informuoja ministerija.

Tinklo pertvarką palaiko ir Greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija, tačiau jos vadovas Zdislavas Skvarciany atkreipia dėmesį, kad kol kas nėra tiksliai žinoma, kaip jį vyks.

„Tinklo pertvarka yra reikalinga, nes mūsų GMP šiuo metu yra labai decentralizuota, paslaugų teikimas kartais labai skiriasi. Tačiau klausimas, kokiu būdu tai bus daroma, mes dabar to nežinome, nes kol kas iš ministerijos neatėjo daugiau informacijos ir nebuvo aptarinėjamas šis klausimas“, – sakė jis.

Z. Skvarciany teigimu, sistemos pertvarka svarstyta ir su praėjusios kadencijos Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės atstovais, tačiau vieningas sutarimas, kaip ji turėtų atrodyti, nebuvo rastas.

GMP centralizavimas pradėtas nuo praėjusių metų spalio mėnesį Bendrajam pagalbos centrui (BPC) palaipsniui perimant administruoti greitosios medicinos pagalbos stočių dispečerinių atskiruose regionuose numerius.

Remdamasis sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrų patvirtintu grafiku, BPC skambučius ryšio numeriais 03, 103 ir 033 visoje Lietuvos teritorijoje visiškai perėmė praėjusią savaitę.

Vyriausybė yra nusprendusi, kad nuo šių metų spalio 1 dienos visiems pagalbos prašymams Lietuvoje liks tik vienas skubiosios pagalbos telefono ryšio numeris – 112.