Apie tai BNS informavo ministro atstovas spaudai Justas Jaskonis.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kovo mėnesį nusprendė, kad A. Stanislovaitis privačių interesų deklaracijoje laiku nenurodė narystės medžiotojų klube „Girios“, taip pat sutuoktinės darbovietės bei sudarytų deklaruotinų sandorių.

Saugomų teritorijų tarnybai A. Stanislovaitis vadovauja nuo 2015 metų. 

Griežčiausia tarnybinė nuobauda yra atleidimas iš pareigų. Tokia nuobauda gali būti skirta už šiurkštų nusižengimą arba už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojas nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo gavęs griežtą papeikimą.

Tarnybinę nuobaudą A. Banevičienei pernai liepos 3 dieną skyrė teisingumo ministrė Milda Vainiutė.

Tarnybinį patikrinimą dėl A.Banevičienės atliko Teisingumo ministerijos komisija, konstatuotą pažeidimą patvirtino ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). VTEK revizavo Teisingumo ministerijos atlikto tyrimo išvadą ir su ja sutiko. Pažeidimas konstatuotas dėl nedeklaravimo ir dėl nenusišalinimo.

A. Banevičienė teismui teigė, kad komisijos išvados nepagrįstos, pažeista procedūra. Ji taip pat prašė panaikinti VTEK raštą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados įvertinimo.

Teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS sakė, kad skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Nuobauda A. Banevičienei skirta už tai, kad ji laiku nedeklaravo ryšių su Teisinės pagalbos ir socialinių paslaugų centru. Šią viešąją įstaigą ji įsteigė kartu su kitomis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojomis.

A. Banevičienė taip pat nenusišalino nuo sprendimų, susijusių su laikinai Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vedėjos pareigas einančia Vilma Bielskiene, ji minėtoje viešojoje įstaigoje eina direktorės pareigas.

„Nustatyta, kad A. Banevičienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir nesilaikė darbo drausmės. Tarnybos vadovė nevykdė pareigos nusišalinti nuo atitinkamų sprendimų svarstymo ir priėmimo“, – nuobaudos skyrimo motyvus aiškino ministerija.

VTEK savo ruožtu toliau aiškinosi dviejų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojų – V. Bielskienės ir šiuo metu vaiko auginimo atostogose esančios direktorės pavaduotojos Dianos Jarmalės – interesus. Aiškinamasi, ar jos nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus. Be kita to, tiriama informacija, kad V. Bielskienė galėjo tinkamai nenusišalinti vertindama D. Jarmalės veiklą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje.

„Atsižvelgiant į pareiškėjos padarytą pažeidimą (privačių interesų deklaracijoje nenurodė aplinkybių, kad jai pavaldžios D. Jarmalė ir V. Bielskienė yra susijusios su juridiniu asmeniu VšĮ „Teisinės pagalbos ir socialinių paslaugų centras“, nenusišalino rengiant, svarstant ar priimant su D. Jarmale ir V. Bielskiene susijusius sprendimus dėl jų skyrimo į pareigas, perkėlimo į kitas pareigas, priemokų skyrimo ir kitus sprendimus nesikreipė į teisingumo ministrą dėl elgesio rekomendacijų dėl galimo interesų konflikto), jo padarymo priežastis, kaltę, neigiamas pasekmes, pareiškėjos charakteristiką, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jai pagrįstai pritaikyta nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda, todėl nėra pagrindo naikinti įsakymo pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais argumentais“, – paskelbė teismas.

Jis taip pat mano, kad taip pat nėra pagrindo naikinti ir VTEK rašto, kadangi jis surašytas pagal VTEK įgaliojimus, ir yra sudėtinė išvados dalis.

Šiemet sausį teisingumo ministrė M. Vainiutė A. Banevičienei skyrė dar vieną nuobaudą – griežtą papeikimą.

Pasak ministerijos, komisija, tyrusi A. Banevičienės tarnybinius nusižengimus, konstatavo, kad ji pažeidė nešališkumo principą priimdama į darbą ir atleisdama valstybės tarnautojus, elgėsi aplaidžiai deklaruodama viešuosius ir privačius interesus, neužtikrino skaidrumo principo organizuodama ir įgyvendindama įstaigos viešuosius pirkimus. Komisija taip pat konstatavo, kad dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės veiksmų kilo neigiamų pasekmių: pakenkta tarnybos prestižui, autoritetui ir pasitikėjimui šia įstaiga, šią savaitę pranešė ministerija.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga, nagrinėjanti asmenų prašymus ir priimanti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Ji atsakinga už advokatų atranką ir sutarčių su jais sudarymą. Tarnyba koordinuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamosiose bylose, priima asmenų prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir konsultuoja savivaldybių institucijas dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo.

Dėl detalesnio tyrimo ir galimos korupcijos valdant valstybės turtą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) artimiausiu metu ketina kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), BNS informavo sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Jos teigimu, atlikti tyrimai parodė, kad gydymo įstaigose esančios patalpos privatiems juridiniams asmenims nuomojamas akivaizdžiai per mažomis, rinkos tendencijų neatitinkančiomis kainomis. Kai kuriais atvejais kainų skirtumas galėjo būti keli šimtai ir daugiau eurų per mėnesį už kvadratinį metrą.

„Patalpų nuoma gydymo įstaigose, kuriose garantuojami nuolatiniai pacientų srautai, yra itin paklausi, tuo metu ministerija, nustatydama patalpų nuomos mokesčio dydį, buvo pasirinkusi tokį nuompinigių nustatymo būdą, kuris užtikrintų kuo mažesnę nuomos kainą privačias paslaugas teikiantiems asmenims ligoninėse. Pavyzdžiui, vienai didžiausių Lietuvos ligonių ministerija nustatė 2,93 euro nuomos mokestį už kvadratinį metrą, o per konkursą jo kaina pakilo iki 404,04 euro“, – tvirtino patarėja.

„Tokia situacija ministerijoje vyksta jau ne pirmus metus, tad patirti finansiniai nuostoliai gali siekti ne vieną šimtą tūkstančių eurų“, – pridūrė ji.

Be to, paaiškėjo, kad SAM iš tų pačių nuomininkų, kuriems itin pigiai nuomojo patalpas, šiems nemokant nuomos mokesčio nereikalaudavo delspinigių.

Per tyrimą taip pat nustatyta, kad dėl neaiškių priežasčių SAM darbuotojai nuomos konkursus organizuodavo ne patys, o šią pareigą perleisdavo gydymo įstaigoms. Kai kurie nuomotojai nebuvo įpareigoti turtą apdrausti.

„Ministerijos kancleris, kurio viena pagrindinių sričių yra turto valdymo kontrolė, neužkirto kelio, o galbūt ir prisidėjo prie neteisėtų sprendimų priėmimo turto valdymo srityje perduodant privačiam juridiniam asmeniui vienos gydymo įstaigoje esančias patalpas neorganizuojant viešo patalpų nuomos konkurso“, – teigė L.Bušinskaitė-Šriubėnė.

Pasak jos, SAM aptikta ir netvarkinga, nevienoda sutarčių dokumentacija, ministerijos komisijoms bei Valstybės kontrolei teikti skirtingi bei prieštaringi duomenys. Taip pat nustatyta, jog ministerijos kancleris, siekdamas, kad Valstybės kontrolės ataskaitoje būtų nurodyta kuo mažiau valstybės turto valdymo trūkumų, įpareigojo SAM darbuotojus parengti raštą, prieštaraujantį ministro pozicijai bei neigiantį Valstybės kontrolės ataskaitos projekte nurodytus turto valdymo pažeidimus.

SAM tyrimo komisija siūlė G.Aleksonį už šiuos pažeidimus atleisti iš pareigų, tačiau nutarta kol kas to nedaryti, tikintis, kad valstybės tarnautojas pasitaisys, ištaisys pažeidimus.

G.Aleksonis SAM kanclerio pareigas eina nuo 2015 metų balandžio. Prieš tai jis dirbo Seimo vicekancleriu, kancleriu, yra dirbęs Seimo kontrolierių įstaigoje, Vilniaus universitete.

Teismas pradėjo nagrinėti, ar teisėtas yra Valstybės kontrolės sprendimas, kurio pagrindu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovui Modestui Kaseliauskui buvo skirtas griežtas papeikimas.

VMI skundą, kuriuo prašoma panaikinti valstybės kontrolieriaus pavaduotojo praėjusių metų liepą priimtą sprendimą, teismas pradėjo nagrinėti pirmadienį, pranešė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT).

Šio sprendimo pagrindu finansų ministras Rimantas Šadžius pernai lapkritį skyrė VMI vadovui griežtą papeikimą.

VMI teismui nurodė, kad kontrolieriai, atlikę 2012 metų finansinių ataskaitų auditą, nenustatė neužregistruotų ar neteisingai atliktų ūkinių operacijų.

VAAT taip pat nagrinėja M.Kaseliausko skundą Finansų ministerijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo. Bylos nagrinėjimas gegužės pradžioje sustabdytas, kol bus išnagrinėta byla dėl Valstybės kontrolės sprendimo teisėtumo.

Teisėjų garbės teismas pareiškė griežtą papeikimą Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai Rasai Augustei.

Teisėjų savivaldos organizacija nusprendė, kad R.Augustė, nagrinėdama civilines bylas dėl teismo įsakymo išdavimo, nepagrįstai užtęsė šių bylų nagrinėjimą, formaliai taikydama trūkumų šalinimo institutą.

Garbės teismas konstatavo, kad teisėjos elgesys sukėlė nepageidaujamų padarinių asmenims, besikreipusiems į teismą, nes pareiškimų dėl įsakymo priėmimo klausimas spręstas nepateisinamai ilgai.

"Drausminė atsakomybė teisėjai taikoma ne už procesinių veiksmų atlikimą, o už tai, kad teisėja, atlikdama teisėjo pareigas, neveikė taip, kad nekenktų teismo autoritetui ir tuo padarė teisėjo vardą žeminantį poelgį", - pranešė Nacionalinė teismų administracija.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos R.Augustės veiksmai svarstyti pagal Teisėjų tarybos teikimą. Tarybos teigimu, teisėja, nagrinėdama civilines bylas dėl teismo įsakymo išdavimo veikė savavališkai, neatsižvelgdama į Civilinio proceso kodekso nuostatas, įpareigojančias šiuos klausimus spręsti operatyviai ir koncentruotai, trūkumų šalinimo institutą taiko formaliai, nesivadovauja aiškiomis aukštesnės teismo instancijos nutartimis, o dėl to teismo įsakymo išdavimas užtrunka 2-4 mėnesius ir dar ilgiau.

"Iš teisėjos priimamų sprendimų ir jos paaiškinimų matyti, kad teisėja gina asmeninę nuomonę ir principus, o ne proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus", - teigė Teisėjų taryba.