Trečdalis – 1,2 tūkst. – atmestų paraiškų buvo skirtos eksportui arba importui iš Baltarusijos ir į ją, pranešė LTG.

Kovo–gruodžio mėnesiais atmesti prašymai gabenti 52,3 tūkst. vagonų: 16 tūkst. – su cheminėmis ir mineralinėmis trąšomis, 13,4 tūkst. – su nafta ir jos produktais, 4,7 tūkst. – kroviniais konteineriuose, 3,2 tūkst. – akmens anglimi, 2,9 tūkst. – statybiniais kroviniais bei dar 12,1 tūkst. – kitomis įvairiarūšėmis prekėmis.

Siekiant užkirsti kelią galimam sankcijų apėjimui, „LTG Cargo“ pernai sugriežtino krovinių gabenimo kontrolę. Pagal ją visi įmonės klientai, gabenantys krovinius plačiąja vėže, privalo apie juos pateikti papildomą išsamią informaciją ir dokumentus, taip pat iš naujo pateikti paraiškas kroviniams iš trečiųjų šalių vežti kartu su papildoma informacija.

„Šių me­tų sau­sio 1 die­ną įsi­ga­lio­jo Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­sas, ma­to­me prak­ti­ko­je tam tik­rus niu­an­sus, ku­riuos tik­rai ga­lė­tu­me pakeisti. At­ėjo Ka­lė­ji­mų ir Pro­ba­ci­jos tarnybų, pa­rei­gū­nų pa­siū­ly­mai, kaip ga­lė­tu­me efek­ty­viau vyk­dy­ti veik­lą“, – šią savaitę Seime pristatydama pataisas sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Projektui po pateikimo pritarta už balsavus 85 Seimo nariams, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 10 parlamentarų. Pataisas toliau svarstyti planuojama pavasario sesijoje.

Jomis siū­lo­ma nu­ma­ty­ti, kad nu­teis­tie­ji, be pa­tei­si­na­mų prie­žas­čių nu­sta­ty­tu lai­ku ne­grį­žę į at­vi­ro ti­po baus­mės at­li­ki­mo vie­tą ar iš jos pa­bė­gę, bū­tų per­ke­lia­mi į pusiau at­vi­ro ti­po baus­mės at­li­ki­mo vie­tą.

Taip pat siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad į areš­to ir lais­vės at­ėmi­mo baus­mės at­li­ki­mo lai­ką ne­įskai­to­mas vie­ną pa­rą vir­ši­jan­tis lai­kas, per ku­rį nu­teis­ta­sis, bū­da­mas lai­ki­nai išleistas iš lais­vės at­ėmi­mo vie­tų įstai­gos, be svar­bios prie­žas­ties nu­sta­ty­tu lai­ku į ją ne­grį­žo ar bu­vo iš jos pa­bė­gęs.

Darb­da­viui, įdar­bi­nu­siam nu­teis­tą­jį, būtų leidžiama dar­bo už­mo­kes­tį per­ves­ti tie­sio­giai tais at­ve­jais, kai nu­teis­ta­sis tu­ri tei­sę dis­po­nuo­ti pi­ni­gais, o ne į laisvės atėmimo vietų įstaigos sąskaitą, kaip yra dabar.

Būtų sudaryta galimybė probuojamajam nustatyti papildomų probacijos sąlygų, jei tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ar padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus, taip sudarant galimybes labiau individualizuoti probacijos vykdymą kiekvienam nuteistajam.

Taip pat siūloma taikyti naujas probacijos panaikinimo sąlygas, kurios būtų susietos su probuojamojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimu. Tik nustačius realią grėsmę visuomenei, būtų kreipiamasi į teismą dėl probacijos panaikinimo.

At­si­žvel­giant į ka­ri­nės ag­re­si­jos prieš Uk­rai­ną me­tu vyk­do­mų nu­si­kal­ti­mų žmo­niš­ku­mui ir ka­ro nu­si­kal­ti­mų kon­teks­tą, siū­lo­ma lyg­ti­nio pa­lei­di­mo ne­tai­ky­ti as­me­nims, atliekantiems baus­mę už nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui ir ka­ro nu­si­kal­ti­mus.

Tam tikros grupės nuteistųjų turi teisę savarankiškai be apsaugos lankytis gydymo, savivaldybių įstaigose, parduotuvėse, palikti bausmės vietos teritoriją darbo arba darbo paieškos tikslais, naudotis mobiliaisiais telefonais. Tačiau neretai nuteistieji nepaiso įpareigojimų ir negrįžta į bausmės vietas, tokie atvejai registruojami kiekvieną savaitę. Negrįžę nuteistieji sulaikomi po kelių parų ar net mėnesių.

2019 metų rudenį iš darbo vietos Kaune pabėgo nuteistasis už merginos pagrobimą ir pasikėsinimą nužudyti itin žiauriai kankinant Andrius Kalasiūnas, jis nesulaikytas iki šiol. A. Kalasiūnas 2016-aisiais buvo nuteistas devynerių metų laisvės atėmimo bausme už pasikėsinimą itin žiauriai nužudyti buvusią savo merginą. Jis pasišalino iš statybvietės Kauno Laisvės alėjoje. Jam išduotas Europos arešto orderis.