Kaip pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas, praėjusią savaitę nuo gripo mirė dvi moterys: 79 metų Kaišiadorių rajono ir 63 metų Kauno rajono gyventojos.

Pranešama, kad viena iš jų sirgo lėtinėmis ligomis, todėl rizika susirgti sunkia gripo forma buvo didesnė.

Abi ligonės nebuvo pasiskiepijusios vakcina nuo sezoninio gripo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje gripas šį sezoną jau pareikalavo septynių gyvybių.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gripu kasmet suserga apie 5–10 proc. suaugusiųjų ir 20–30 proc. vaikų.

Nuo gripo, jo sukeltų komplikacijų ir lėtinių ligų paūmėjimo pasaulyje kasmet miršta 0,5–1 milijonas žmonių, tuo metu Europos Sąjungoje/Europos ekonominės erdvės šalyse – vidutiniškai apie 40 tūkst. žmonių.

Gripo virusas dėl galimų komplikacijų yra ypač pavojingas vaikams iki vienerių metų, vyresniems nei 65 metų, asmenims, turintiems lėtinių ligų, bei nėščiosioms. Gripo virusas, skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, dažniausiai sukelia pneumoniją, bronchitą, ausų uždegimą, sinusitą.

Sergant gripu, gali paūmėti lėtinės kvėpavimo takų ligos (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cistinė fibrozė), lėtinės širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, gali įvykti infarktas arba insultas.

Gripo komplikacijos gresia 50 proc. gripu susirgusių vyresnio amžiaus žmonėms.

Tai – jau 22-oji gripo auka šiemet.

Centro atstovas spaudai Zigmas Nagys BNS tvirtino, kad vyras sirgo gripu, jis buvo vyresnis nei 70 metų. Kaip ir kiti mirusieji, jis nebuvo skiepytas.

Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis Lietuvoje mažėja – praėjusią savaitę bendras rodiklis buvo 81 atvejis 10 tūkst. gyventojų.

Gripo epidemiją yra paskelbusios 22 iš 60 savivaldybių.

Kaip BNS sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) atstovas spaudai Zigmas Nagys, pastarosios dvi mirtys dėl gripo komplikacijų registruotos Kauno apskrityje, abi mirusios moterys buvo vyresnės nei 80 metų. Jos nebuvo skiepytos, kaip ir kiti šiemet šia liga sirgę ir mirę žmonės.

Dauguma nuo gripo mirusių žmonių – senyvo amžiaus žmonės, sirgę ir lėtinėmis ligomis.

ULAC primena, kad skiepai – efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.

Gripo epidemija iki šiol buvo paskelbta 31 iš 60 Lietuvos savivaldybių.

Pasak ULAC atstovo Zigmo Nagio, abiems mirusioms moterims buvo virš 80 metų, jos nebuvo paskiepytos nuo gripo – kaip ir visi kiti šiemet nuo gripo mirę žmonės.

Dauguma nuo gripo mirusių žmonių – senyvo amžiaus žmonės, sirgę ir lėtinėmis ligomis.

Didžiausias sergamumas – Klaipėdoje

ULAC medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje sumažėjo.

Šeštąją šių metų savaitę (2019 m. vasario 4–10 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 159,9 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 182,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 6-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Klaipėdos administracinėje teritorijoje.

Šeštąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 355 asmenys, iš kurių – 47 vaikai iki 2 m., 165 vaikai – 2–17 m. amžiaus grupėje ir 143 suaugusieji. Intensyviosios terapijos skyriuje gydoma 20 asmenų, iš kurių – 11 vaikų ir 9 suaugę asmenys. Ligoninėje gydytos 5 nėščiosios.

Šiuo metu gripo epidemiją skelbia 31 iš 60 šalies savivaldybių. ULAC specialistai primena, kad sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų /10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Gripo epidemiją skelbia savivaldybės. Vertindamos sergamumą kaip epideminį, teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone.

Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, rašoma ULAC pranešime. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.

Gripo vakcina rekomenduojama pasiskiepyti rudens–žiemos laikotarpiu, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai, kovai su gripo virusu.

Šį kartą liga nusinešė dviejų suaugusių žmonių gyvybes. Vienas žmogus mirė Kaune , o kitas –  Vilniaus apskrityje. Kaune asmuo mirė nuo gripo komplikacijų.

Sergamumas auga

ULAC medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. Gripo epidemija yra paskelbta 19 iš 60 savivaldybių, tarp jų – visuose didmiesčiuose.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras rekomenduoja epidemiją skelbti Radviliškio, Joniškio, Mažeikių, Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Rokiškio rajonų ir Palangos miesto savivaldybėms.

Penktąją šių metų savaitę (2019 m. sausio 28 d. – vasario 3 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 179,2 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2018 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo nežymiai daugiau – 179,6 atv./10 tūkst.  gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 5-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.

Penktąją šių metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyta 470 asmenų, iš kurių – 59 vaikai iki 2 m., 225 vaikai 2-17 m. amžiaus grupėje ir 186 suaugusieji. Intensyviosios terapijos skyriuje gydomi 33 asmenys, iš kurių – 16 vaikų ir 17 suaugusiųjų. Ligoninėje gydytos dvi nėščiosios.

2018–2019 m. gripo sezono metu iš viso registruota 12  mirties nuo gripo atvejų.

Situacija Kauno apskrities teritorijoje

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas informuoja, kad 5-osios metų savaitės duomenimis, sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje siekia 197,7 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę. Didžiausias sergamumas registruotas Kauno mieste – 233,9 atv./ 10 tūkst. gyventojų per savaitę ir Raseinių rajone – 193,6 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę. Mažiausiai peršalimo ligomis serga Birštono gyventojai, kur rodiklis siekia 38,5 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę. Vaikų (iki 17 m.) sergamumas sudaro 52,8 proc. nuo bendro sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičiaus.

Per savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI Kaune ir Kauno apskrities teritorijose padidėjo 11 proc., susirgimų gripu skaičius auga toliau – iki 2 492 atvejų. Gripas sudaro 22,4 proc. visų susirgimų. Gripo epidemija nuo š. m. sausio 29 d. paskelbta Kaišiadorių ir Raseinių rajonų savivaldybėse. Iš viso gripo epidemija paskelbta 6 Kauno apskrities savivaldybėse. Atsižvelgiant į tai, kad sergamumas gripu ir ŪVKTI nuosekliai didėja, rekomenduojama Kauno rajono savivaldybės teritorijoje skelbti gripo epidemiją.

Į Kauno ir Kauno apskrities ligonines per šių metų 5-ąją savaitę medicinos pagalbos dėl gripo kreipėsi 239 asmenys, iš kurių 20 suaugusiųjų ir 61 vaikas (0–17 m.) buvo hospitalizuoti.

Intensyvios terapijos skyriuose gydomi vienas suaugęs ir vienas vaikas (2-17m.). Užregistruotas vienas suaugusio asmens mirties atvejis Kaune nuo gripo komplikacijų.

Lyginant su ankstesniųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet sergamumas gripu ir ŪVKTI Kauno apskrityje yra didesnis, išskyrus Jonavos ir Prienų rajonus. Pernai 5-ąją metų savaitę Kauno apskrityje sergamumo rodiklis siekė 186,1; Jonavos raj. – 215,9; Prienų raj. – 222,2; Kauno mieste – 220,5; Kauno rajone – 106,0 atv. 10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 4-ąją metų savaitę iš Kaune paimtų ėminių išskirti 30 A tipo gripo virusų, iš jų 6 A(H3N2) ir 18 A(H1)v tipo. Lietuvoje per savaitę iš viso išskirta 325 A tipo gripo virusų, iš jų 150 A(H3N2) ir 155 A(H1) tipo.

Šiemet visiems susirgusiems gripu nustatytas A tipo virusas. Gripo virusas A sukelia ne tik epidemijas, bet ir pandemijas (pasaulinė naujo viruso potipio epidemija) dėl to, kad pasižymi dažnomis mutacijomis, dėl kurių kinta antigeninės viruso savybės.

Nuo dominuojančių gripo virusų apsaugo abi gripo vakcinos (trivalentė ir keturvalentė). Skiepyti sezoninio gripo vakcina rekomenduojama visą gripo sezoną.

Specialistai primena, kad nereikėtų pamiršti ir nespecifinių gripo bei ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų prevencijos priemonių.

Todėl rekomenduojama:

tinkamai ir dažnai plauti rankas, nusiplovus jas nusausinti;

vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;

vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;

laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas;

neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;

gerai vėdinti patalpas;

susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis, kaip nurodė gydytojas;

sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint, bei sveiki žmonės slaugydami sergantį asmenį taip pat turėtų dėvėti medicininę kaukę.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad šis gripo sezonas šalyje jau pareikalavo dvigubai daugiau mirčių nei pernai viso gripo sezono metu. 2016–2017 metais per gripo sezoną mirė trys asmenys.

NVSC duomenimis, visi septyni mirusieji nebuvo pasiskiepiję nuo gripo.

Šiemet į ligoninę dėl gripo jau paguldyta 11 nėščiųjų – tiek pat, kiek pernai per visą gripo sezoną.

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro duomenimis, vasario 12–18 dienomis į ligonines dėl gripo iš viso paguldyta 219 asmenų, pusė jų – nepilnamečiai, 24 vaikai iki dvejų metų.

Nėščiosios, taip pat 65 metų ir vyresni asmenys priklauso rizikos grupei ir nuo gripo gali būti skiepijami nemokamai. Šiai rizikos grupei taip pat priskiriami socialinės globos ir slaugos įstaigose gyvenantys asmenys, sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis bei lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais.