Kaip pranešė FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė, šį teisėsaugos įstaiga atlieka ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo sukčiauti bei dokumentų klastojimo.

Tiriamos aplinkybės, susijusios su vieno tiekėjų pateiktais, kaip manoma, suklastotais dokumentais, siekiant neteisėtai gauti Europos Sąjungos paramos lėšas Europos socialinio fondo agentūros įgyvendiname projekte, skirtame suteikiant pagalbą labiausiai skurstantiems asmenims Lietuvoje.

Trečiadienį ir ketvirtadienį buvo atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Teigiama, kad vyko kratos.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Siekdami nepakenkti ikiteisminiam tyrimui, išsamesnės informacijos FNTT darbuotojai nepateikė, jie net neužsiminė, kokiame mieste vykdė procesinius veiksmus.

Parama maistu išties vis dvelkia negerais kvapais. Šią vasarą bendrovės "Grūstė" fondui pateikti ir varguoliams išdalinti žuvų konservai pasirodė esantys netinkami valgyti.

Birželio 20 d. Europos socialinio fondo agentūra pristatė šiose savivaldybėse dalintų skardinių pavyzdžius į laboratoriją tyrimams, kurių metu buvo tiriama, ar žuvų konservai atitinka kokybės reikalavimus bei techninėje specifikacijoje nurodytus parametrus.

Atlikti tyrimai parodė, kad dvi konservų partijos yra nepriimtinos vartotojui. Tai patvirtinta oficialia išvada.

Žuvų konservų dalinimas buvo nedelsiant sustabdytas visoje Lietuvoje, o projekto partnerių paprašyta skubiai informuoti gyventojus apie esamą situaciją ir paprašyti paramos gavėjų žuvų konservų nevartoti.

Dėl šio fakto fondas nutraukė su "Grūste" vieneriems metams sudarytą ir dabar jau besibaigiančią sutartį.

Tačiau dėl šio veiksmo bus bylinėjamasi teismuose.

Vasarą, kai buvo patvirtinta bloga konservų kokybė, pranešta ir apie tai, kad tyrimą pradėjo FNTT. Tiesa, tada nedetalizuota, kuo įtariama pagarsėjusi bendrovė.

Ar FNTT pareigūnai šią savaitę lankėsi ir "Grūstėje", šios įmonės atstovai neatsakė.

Administratorė primygtinai patarė siųsti klausimus bendruoju įmonės paštu, nors anksčiau į siunčiamus klausimus nė karto neatsakė.

Įmonės generalinis direktorius Deivydas Vyniautas neatsiliepė nei laidiniu nei mobiliojo ryšio telefonu.

Kiti įmonės darbuotojai nepratarė nė žodžio, tikino, kad kalbėti gali tik įmonės vadovas.

Apie paramą maistu gaunančių žmoni skundus dėl netinkamų valgyti žuvų konservų sulaukusi agentūra atliko patikrinimą. Paaiškėjo, kad žmonės nemelavo – konservai buvo ne tik netinkami valgyti, jų suvalgę žmonės galėjo ir apsinuodyti.

Tai tapo pagrindu Europos socialinio fondo agentūrai nutraukti sutartį.

Apie tai „Grūstė“ buvo informuota raštu, išsiųstu rugpjūčio 16 dieną. Šiame rašte nurodyta, kad sutartis nutraukiama praėjus 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo, tai yra nuo rugsėjo 15 dienos.

Bendrovė „Grūstė“ nesutiko su tokiu sprendimu ir ryžosi teisybės ieškoti teismuose, todėl dar iki minėto termino kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

Kaip patikino Europos socialinio fondo agentūros Viešųjų ryšių ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus specialistė Lina Beišinė, argumentų nutraukti sutartį buvo ir daugiau. Bet pagrindinis jų – tiekėjas turėjo užtikrinti, kad nepasiturintiems žmonėms dalinami produktai būtų kokybiški, atitiktų techninės specifikacijos reikalavimus, tačiau atsitiko ne taip, kaip tikėtasi.

Sutartis su bendrove „Grūstė“ buvo sudaryta vieneriems metams. Kitiems metams agentūra vykdo naują viešąjį pirkimą.

Atrodo, kad naujų pirkimų šiemet skelbiama nebebus.

„Dėl kitų produktų tiekimo sutartys nėra nutrauktos. Bėdų buvo tik dėl žuvų konservų, tyrimai patvirtino, kad nusiskundimai buvo pagrįsti“, – komentavo L.Beišinė.

Suvalgę pasijuto blogai

Birželio 19 dieną keli tauragiškiai pranešė apie blogą savijautą sukėlusius žuvų konservus.

Nors atidaryti konservai neskleidė blogo kvapo, žuvys buvusios nenatūraliai rausvos, o aliejus dėžutėje – tamsus ir drumstas.

Keli šių konservų valgę žmonės pasijuto blogai ir buvo priversti gerti vaistus. Tauragiškiai jautė šleikštulį ir kitus nemalonius pojūčius.

Apie visa tai socialiai remtinieji pranešė maisto davinius dalijusiems savanoriams ir seniūnijos darbuotojams.

Maisto daviniuose kiekvienam jį gaunančiam žmogui teko po tris konservuotų žuvų dėžutes.

Paragavę skumbrių iš vienos dėžutės, kitų tauragiškiai jau nesiryžo atidaryti.

Sustabdė dalijimą

Jau birželio 20 dieną šių konservų dalijimas buvo sustabdytas, o mėginiai išsiųsti tirti specialistams.

Kiek mažiau nei po mėnesio, liepos 11 dieną, gauta išvada, kad dvi minėtų konservų partijos yra iš tiesų netinkamos vartoti.

Šių konservų dalijimas sustabdytas visoje Lietuvoje.

Paramą skumbrių konservais aliejuje gavę žmonės paraginti jų nevalgyti.

Europos socialinio fondo agentūra paaiškino, kad netinkamų konservų nereikėtų nešti grąžinti į maisto davinius dalijančias įstaigas, konservus tiesiog derėtų išmesti.

Tiekė pagarsėjusi bendrovė

Paaiškėjo, kad agentūrai keisto skonio ir poveikio skumbrėmis skundėsi ir Kazlų Rūdoje gyvenantys varguoliai.

Europos socialinio fondo agentūros viešųjų ryšių specialistė Vita Markevičienė paaiškino, kad Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo dalijami produktai sunkiai besiverčiantiems žmonėms, tarp dalijamų produktų buvo ir žuvų konservų.

"Teigti, kad netinkamų žuvų konservų pasitaikė Klaipėdoje, negalime, nes iš šio miesto skundų negauta. Klaipėdoje žuvų konservų tiekėjas buvo bendrovė "Grūstė", – paaiškino agentūros atstovė.

Klaipėdiečiai dar nesiskundė

Tauragėje ir Kazlų Rūdoje netinkamus valgyti konservus žmonėms tiekė vėlgi ta pati bendrovė "Grūstė".

Įmonės "Grūstė" atstovė, pirmadienį sulaukusi dienraščio klausimų apie pagedusius remtiniems žmonėms dalytus konservus, po dienos telefonu pasakė, kad komentaro šiuo klausimu bendrovė neteiks.

Galbūt netinkamų konservų gavę žmonės apie tai dar patys nežino, nes jų neragavo – ilgai galimą laikyti gaminį pasidėjo ateičiai.

O gal tiesiog nepranešė apie blogą gaminio kokybę ir pavojų sveikatai, įtarę, kad konservai nebetinkami valgyti, tiesiog išmetė.

Tokio tyrimo niekas neatliko, maisto davinius gavę žmonės nebuvo apklausti ar įspėti.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža tikino skundų dėl netinkamų produktų sunkiai besiverčiantiems klaipėdiečiams nesulaukęs.

"Kiekvieno maisto davinio, duodamo nepasiturintiems žmonėms, mes netikriname. Pagal nustatytą ir patvirtintą tvarką suteikiame pažymėjimą toms įmonėms, kurios teikia maisto produktus. Jos įsipareigoja dirbti pagal įstatymus ir prisiima atsakomybę. Mes tikriname maisto produktus pagal gaunamus skundus. Maisto banką tikrinome ne kartą. Šiemet dėl labdarai skirtų maisto produktų skundų negavome", – tikino tarnybos vadovas.

Dalijo ir surūgusias pupeles

Tai ne pirmas atvejis, kai skurstantieji gauna pagedusius maisto produktus.

Pasak Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiosios specialistės-maisto produktų inspektorės Ritos Viskantienės, pernai uostamiesčio skurstantieji buvo gavę netinkamų valgyti skumbrių aliejuje konservų.

Tai buvo latvių gamintojų konservai.

Atlikę išsamų tyrimą specialistai nustatė, kad 240 gramų dėžutėse buvo nepakankamai aliejaus ir žuvų, gamintojai buvo pažeidę technologijos reikalavimus.

Dar anksčiau, 2016 metais, uostamiesčio Maisto ir veterinarijos tarnyba buvo gavusi nurodymą ištirti paramą gaunantiems žmonėms išdalytus surūgusius pupelių konservus.

Tiesa, tą kartą tyrimo atlikti nepavyko, nes skundą parašę žmonės ir kiti klaipėdiečiai šių konservų nebeturėjo, tad nebuvo ką tirti.

Panašu, kad tąkart išsipūtusių skardinių su surūgusiomis pupelėmis gavo ne tik klaipėdiečiai. Šie konservai buvo pakeisti gerais.

Tyli, nes bijo

Balandį patikrinę vienuolika "Grūstės" parduotuvių Klaipėdos regione ir Telšiuose Valstybinė darbo inspekcija rado šiurkščių pažeidimų dėl netinkamai vedamos darbo laiko apskaitos.

Neoficialiai darbuotojai čia išdirbdavo net po 14 valandų.

Apie nežmoniškus krūvius prabilta tik po jaunai darbuotojai įvykusios nelaimės, kai darbo vietoje jai "surakino" nugarą.

Dienraščiui tai paviešinus, į viešumą ėmė lįsti ir daugiau parduotuvėse vyraujančių negerovių.

Prieš kelerius metus Mažeikiuose "Grūstės" vyriausiąja kasininke dirbusi Angelė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – I.L.) buvusią darbovietę atsimena su siaubu.

Labiausiai žeidė tai, kad su darbuotojais įmonės vadovai atsiskaitydavo "Grūstės" pinigais, kuriuos išleisti buvo galima tik vienu būdu – susimokant už maistą toje pačioje "Grūstėje".

"Į "Grūstės" kortelę gaudavome dalį darbo užmokesčio, aš – 50 eurų, kiti daugiau, suma priklausydavo nuo kiekvieno mūsų atlyginimo dydžio. Už tuos pinigus pirkdavome maistą. Tai yra ta pati nuolaidų kortelė, kokią turi "Maxima" ar "Iki" parduotuvės", – detalizavo pašnekovė.

Neapsikentusi moteris savo parduotuvės direktorei pareiškė, kad "nenori tarsi sovietų laikais dirbti už maisto davinius ir pageidauja gauti visus uždirbtus pinigus".

"Daug kartų klausiau apie tai susirinkimo metu, visos kitos moterys tylėjo, nes bijojo prarasti darbą. Direktorė aiškino negalinti nieko padaryti, esą tokia tvarka. Neseniai kalbėjausi su "Grūstėje" tebedirbančiomis merginomis, jos sakė, kad atlyginimo sistema ten iki šiol – ta pati. To ir reikėjo tikėtis", – numojo ranka Angelė.

Sąskaitų neapmokėsi

Įmonės atsiskaitymas maisto produktais sukėlė abejonių ir kitai "Grūstėje" dirbusiai merginai.

"Labai įdomiai moka algas, kažkiek grynais, o dalį – į "Grūstės" kortelę. Manau, tai irgi galima laikyti darbuotojų teisių pažeidimu. Juk mokesčių už jų pinigus nesumokėsi. Nesuprantu, kodėl dėl to niekas nesiskundžia?" – klausė ji.

Darbuotojai nepatenkinti ne tik keistai mokama alga, bet ir darbo sąlygomis, kurios esą primena vergovę.

"Kai atveža alaus tarą, merginos turi nutempti į sandėlius, surūšiuoti, sukrauti į šaldytuvus ir į lentynas. Pertraukų metu, jei susidaro pirkėjų eilės, turi mesti savo pietus ir lėkti į kasą. Tragedija", – išrėžė pašnekovė.

"Ateidavome 7.30 val. ir išeidavome pusę vienuoliktos. Nors pakabintuose darbo grafikuose rašoma, kad darbas prasideda 10 val., iš tikrųjų į juos niekas nekreipia dėmesio. Per tą laiką gaudavome dvi 10 min. arbatos pertraukėles ir valandą pietums. Net eidamas į tualetą privalėdavai pasirašyti, kada palikai darbo vietą ir kada grįžai", – antrino Angelė.

Užkliuvo ne tik nežymimi viršvalandžiai – abejonių kelia ir darbo saugos dalykai.

Iki šiol nesuprantu, kodėl kasininkai turi dirbti ir krovėjais?

"Dirbome po keturiolika valandų, o jei vykdavo revizija, ir ilgiau. Paskui išsireikalavau, kad už revizijas būtų mokama papildomai. Kėlėme viską. Kai atvežamos prekės, faktiškai darbuotojos turi pačios viską susikrauti. Vienoje dėžėje yra 20 butelių, kitos prekės fasuojamos taip pat, todėl keldavome tikrai daugiau nei po 10 kg. Iki šiol nesuprantu, kodėl kasininkai turi dirbti ir krovėjais?" – dėstė moteris.

Nefiksavo naktinio darbo?

Apie išnaudojimą darbe prašneko ir vairuotojas-ekspeditorius Regimantas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Mažeikiškis buvo atsakingas už "Grūstės" prekių išvežiojimą po Lietuvą.

Vyras šioje įmonėje "ištempė" du mėnesius.

"Žinojau, kur einu ir kad išeisiu piktuoju. Bet tuo metu labai reikėjo darbo. Nutariau padirbėti laikinai, kol susirasiu kitą. Taip ir atsitiko – ko tikėjausi, tą ir gavau. Jei oficialiai buvo rašoma, kad pradedu dirbti nuo 6 val., iš Mažeikių pajudėdavau apie 4 val. ryto, kad 8 val. būčiau Vilniuje. Įsipilti degalų galėdavau ne anksčiu 6 val., kad nebūtų įrodymų. Neįformindavo naktinio darbo. Ir tai – tik vienas pavyzdžių. Faktiškai nebuvo nė vienos dienos, kad mano vairavimas atitiktų darbo ir poilsio rėžimą", – tikino pašnekovas.

Esą neretai į namus jis parvažiuodavo tik 20, 21 val. vakaro. Paklaustas, ar turėdavo pietų pertrauką, vyras juokėsi.

"Kokia dar pietų pertrauka, buvau pamiršęs, kas tai yra. Skubėdavau, kad kuo anksčiau grįžčiau į namus. Kartais baigęs pagrindinį darbą turėdavau budėti – reikėdavo pakrauti kitas mašinas artėjančiam rytui", – pasakojo Regimantas.

Jo žodžiais, darbo metu tekdavo tampyti ir 50 kg sveriančius maišus su miltais.

"Dar pasiseka, jei nereikia lipti laiptais į antrą aukštą ar rūsį. Tie 50 kg nėra sunku, bet kai reikia kepyklai sukrauti visą toną…" – prasitarė vyras.

Jo nuomone, dauguma žmonių nulenkia galvą prieš darbdavį ir tyli vien dėl to, kad bijo prarasti darbą.

Darbo kodekse numatyta, kad moterims galima kelti iki 10 kg, o vyrams – iki 30 kg svorio. Viršyti nustatytą normą yra draudžiama.

Valstybinės darbo inspekcijos specialistų teigimu, didžiausia blogybė ta, kad darbuotojai dažnai nežino šių taisyklių ir kelia sunkias dėžes savo noru, todėl darbdavys gali tuo manipuliuoti.

Būtinas darbuotojo sutikimas

Apie atsiskaitymą "Grūstės" pinigais iš žurnalistų išgirdęs Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Vytautas Ročys nustebo.

"Palaukite, taip negalima. Įstatymas nedraudžia, jeigu darbuotojas pats raštiškai sutinka, kad kiekvieną mėnesį atitinkama pinigų suma būtų pervedama į "Grūstės" kortelę. Jei pats darbuotojas to prašo, viskas gerai. Patys savivaliauti ir neleisti pasirinkti įmonės vadovai teisiškai negali, nes visi pinigai turi būti pervedami į darbuotojo sąskaitą. Tai yra procedūriniai dalykai, kuriuos reikėtų pasižiūrėti", – sakė vedėjas.

Esą "jei darbuotojai nesiskundžia, vadinasi, jie sutinka su tokia apmokėjimo tvarka".

"Kiek tikrinome, darbuotojai yra pasirašę vidaus darbo tvarkos taisykles. Klausimas, ar jose buvo numatytas šis punktas dėl atlyginimo, ar ne? Tiksliai to nežinau. Jei darbuotoja mano, kad buvo pažeisti jos interesai, tegul kreipiasi, mes patikrinsime", – žadėjo pašnekovas.

Dienraštis jau rašė, kad dėl darbo grafiko nesilaikymo iš bendrovės generalinio direktoriaus pareikalauta pašalinti pažeidimus, o bendrovės "Grūstė" Klaipėdos padalinių vadovai patraukti administracinėn atsakomybėn.

Artimiausiu metu uostamiesčio inspektoriai žadėjo apsilankyti parduotuvėse dar kartą.

"Tikrinsime, ar visi mūsų nurodymai yra įvykdyti. Dėl šventos ramybės. Jei dar kartą rasime šiurkščių pažeidimų, vadovams grės didesnės nuobaudos", – aiškino Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas V.Ročys.

Už darbuotojų darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje numatyta sankcija darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1 450 eurų. Pakartotinis darbo laiko apskaitos pažeidimas užtraukia baudą nuo 1,4 tūkst. iki 3 tūkst. eurų.

Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, darbo sutartyje, pažeidimas gresia bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1 450 eurų (už pakartotinį tokį pažeidimą – bauda nuo 1,4 tūkst. iki 3 tūkst. eurų).

Atsakymo nepateikė

Dar praėjusį ketvirtadienį dienraščiui išsiuntus klausimus, bendrovė "Grūstė" atsakymo taip ir nepateikė. Jos generalinis direktorius, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys Deivydas Vyniautas telefonu irgi neatsakė.

Biuro administratorė tvirtino, kad informacija vadovui perduota.

Anksčiau įmonės generalinis direktorius yra sakęs, kad bendrovė savo komandą, kurią sudaro beveik 700 žmonių, myli, gerbia ir jais rūpinasi. Dauguma darbuotojų esą tai patvirtintų.

Kalbant apie darbo laiko apskaitą, viso labo tai tėra valandų žymėjimas ne toje darbo laiko apskaitos žiniaraščio eilutėje.

Dėl prekių kėlimo jokių pažeidimų nustatyta nebuvo ir negalėtų būti, nes sunkiausia parduotuvėje esanti prekė neviršija vieno kilogramo svorio.

Prekių priėmimo metu į lentynas produktai sukraunami vienetais, ne dėžėmis, "taigi nėra jokios būtinybės vienu kartu kelti daugiau kaip vieną prekę". Apie tai kalbama mokymų, kuriuos išklauso kiekvienas darbuotojas, metu.

Esą joks darbuotojas jokioje įmonėje nedirbtų, jei darbo sąlygos būtų netinkamos ar už darbą jam nebūtų tinkamai atlyginama.

Generalinio direktoriaus teigimu, remiantis oficialia statistika, bendrovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis yra gerokai didesnis nei panašaus dydžio įmonėse.

Vidutinis atlyginimas "Grūstėje" – beveik 530 eurų per mėnesį.

Medikus iškvietė mama

Apie negeroves, kurios vyksta darbovietėje, klaipėdietė prabilo tik po jai pačiai darbo metu nutikusio nelaimingo įvykio.

Penktadienį Kretingos gatvėje esančioje "Grūstėje" kilnojant apie 15 kilogramų svorio alaus dėžes pamainos vedėjai "surakino" nugarą.

"Direktorė mane palydėjo iki kabineto, tačiau nenorėjo kviesti greitosios pagalbos, pasiūlė nuvažiuoti į vaistinę ir nupirkti "Diclac", kad kas nors suleistų. Su direktore važiuoti į ligoninę pabijojau, kad nepasidarytų dar blogiau. Galiausiai paskambinau savo mamai, ji atvažiavo ir iškvietė man medikus. Gydytojai suleido vaistų. Į ligoninę mane atvežė susilenkusią iki kelių", – aiškino pašnekovė.

Tiksli pacientės diagnozė bus nustatyta tik atlikus visus tyrimus. Šiuo metu ji gydoma ligoninėje.

Dirba po penkiolika valandų?

Moters teigimu, parduotuvėje trūksta darbo jėgos, todėl esą visas fizinis krūvis tenka būtent jai.

"Mūsų parduotuvė yra maža, todėl neturime krovėjų. Nuo gruodžio kaip pamainos vedėja priiminėju prekes, jas iškraunu sandėlyje ir parduotuvėje, toks pagrindinis mano darbas", – tvirtino klaipėdietė.

Jos žodžiais tariant, darbo valandos – nežmoniškos. Pamainos vedėjai realiai tenka apie penkiolikos valandų krūvis. Įtarimą kelia ir darbo užmokestis.

"Nors "ant popieriaus" rašoma, kad dirbu vienuolika valandų, tai yra nuo 9 iki 22 val., iš tiesų yra kiek kitaip. Į darbą ateinu 7.30 val. ir tik 22 val. uždarome kasą, kol suskaičiuojame pinigus, jau būna ir 22.30 val. Galiausiai nesuprantu, kam mes darbo sutartyje nurodome savo banko sąskaitas, jei paskutinis atsiskaitymas vis tiek būna grynaisiais", – svarstė pašnekovė.

"Spontaniškas nesusipratimas"

Klaipėdoje esančių parduotuvių "Grūstė" viena direktorių Arijanda Gricienė apie šį nelaimingą incidentą sužinojo iš žurnalistų.

Tiesa, ji girdėjo, kad vieno darbuotojo pirmadienį nebuvo darbe.

"Matote, pastaruoju metu keitėsi parduotuvės direktorės. Galėjo būti, kad naujas žmogus tiesiog pasiūlė ją nuvežti į ligoninę. Jeigu žmogui blogai, mes tikrai nesame suinteresuoti specialiai nekviesti greitosios pagalbos. Galbūt pati darbuotoja nepasisakė, kad prastai jaučiasi, jeigu mama atėjo ir savo ruožtu viską sureguliavo", – komentavo A.Gricienė.

Pašnekovės žodžiais tariant, tai – "spontaniškas nesusipratimas", nes į darbuotojų sveikatą bendrovė nežiūri pro pirštus.

Vis dėlto tiek vyrams, tiek moterims, jeigu jie yra sveiki, galioja tie patys prekių kilnojimo reikalavimai.

"Jei darbuotojui yra per sunku ir jis turi problemų dėl sveikatos, reikia pristatyti gydytojo pažymą. Juk mes neįlįsime į kiekvieno žmogaus vidų ir nesužinosime, ką jis gali ir ko ne. Žmogus turi pats kalbėti, kad jam per sunku, o gal reikia keisti darbą? Mūsų maisto parduotuvė – tai ne didelis prekybos centras, ypatingo kilnojimo čia nėra. Bet ir pačiam reikia save pasaugoti", – kalbėjo direktorė.

A.Gricienė taip pat paneigė kalbas apie ilgas darbo valandas.

"Ne, tikrai taip nėra, viskas yra oficialu", – sakė ji.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, 2016–2017 metų birželį buvo paskelbta 850 maisto prekių ir maitinimo paslaugų pirkimų, kurių bendra vertė 122 mln. eurų. Didžiausią dalį lėšų – 18,6 mln. eurų 64 laimėtuose pirkimuose užsitikrino „Grūstė“.

Įmonės generalinis direktorius Deivydas Vyniautas pripažįsta, kad situacija maisto produktų tiekimo ir maitinimo paslaugų rinkoje pastebimai pasikeitė po to, kai į šios srities viešuosius pirkimus dėmesį atkreipė VPT, kartu keitėsi ir konkursų sąlygos.

Tikrinti maisto ir maitinimo viešųjų pirkimų konkursus VPT pradėjo paaiškėjus, kad Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra maisto produktus skurstantiems asmenims pirko dvigubai brangiau nei rinkos kaina.

BNS skelbė, kad mažmeninės prekybos tinklą Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje valdanti ir maitinimo paslaugas teikianti bendrovė „Grūstė“ praėjusiais metais gavo 30,105 mln. eurų pajamų – 2,5 proc. daugiau nei 2015 metais.

Praėjusiais metais įmonėje dirbo vidutiniškai 555 darbuotojai (2015 metais – 553). 2016-ųjų pabaigoje įmonė valdė 27 parduotuves ir du restoranus.