Sunku pamiršti, kokį furorą sukėlė multiinstrumentalistės G. Carling ir jos grupės „Carling family band“ pasirodymas Klaipėdos pilies džiazo festivalio scenoje, prieš tris metus. Entuziazmu, pozityvia nuotaika ir pašėlusia energija jie pakerėjo visą festivalio publiką. Charizmatiška, kerinčio balso savininkė G. Carling, pagrįstai vadinama „moterim orkestru“. 

Įspūdingų pasirodymų metu ji profesionaliai groja eile muzikos instrumentų: trombonu, lūpine armonikėle, trimitu, arfa, dūdmaišiu, fleita, bandža ir fortepijonu. Nustebote? Tačiau tai dar ne viskas! „Moteris orkestras“ stebina ir gebėjimu vienu metu groti net trimis trimitais. „Neabejoju, kad pasirodžiusi festivalio scenoje, Gunhild Carling sukels tikrą „džiazuojantį tornadą“. Stilingi, nuotaikingi ir visiškai nenuspėjami „Carling family band“ pasirodymai, visuomet sukelia tikrą ovacijų „audrą“, – sako Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatorė Inga Grubliauskienė.

Švedijoje, Geteborgo mieste, gimusi G. Carling, augo muzikantų šeimoje ir nuo ankstyvos vaikystės buvo pasinėrusi į muziką. Groti įvairiais instrumentais ir net koncertuoti ji pradėjo būdama vos septynerių. Šiandien švedų džiazo pažiba, dainuojanti multiinstrumentalistė G. Carling, puikiai pažįstama Europoje, Azijoje ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje.

Ši atlikėja gali didžiuotis gausybe apdovanojimų ir laimėtų stipendijų: Luiso Armstrongo stipendijos, Kobe Jazz Street apdovanojimo, Švedijos dainų autorių, kompozitorių ir autorių stipendijos, Thore Ehriling stipendijos ir kt. Savo krašte G. Carling vadinama nacionaliniu turtu, svingo karaliene ir tiesiog džiazo uraganu. Jos kūryba bei išskirtiniu talentu žavisi ir Švedijos karališkosios šeimos nariai.

„Carling family band“ ne kartą teko garbė koncertuoti Karališkuosiuose rūmuose Stokholme ir net linksminti karaliaus Karolio XVI Gustavo svečius, jo 70-mečio šventėje. Ši grupė kasmet surengia šimtus unikalių pasirodymų, praturtintų šou elementais, cirko triukais, vodevilio motyvais ir pavergia tūkstančius gerbėjų širdžių, visame pasaulyje. Sunku apibūdinti „Carling family band“ pasirodymus kelis žodžius – tai stilinga, kvapą gniaužianti, į emocijų siautulį įtraukianti džiazo fiesta su retro stiliaus gaidele ir betarpišku, nuoširdžiu bendravimu su publika. „Ši grupė kaskart stebina siurprizais, tačiau viena galime garantuoti – magišką pasirodymą, kuris ilgam užkrės pozityvia nuotaika“, – teigia I. Grubliauskienė.

Klaipėdos pilies džiazo festivalio scenoje G. Carling pasirodys drauge su savo grupe rugpjūčio 7 d. Nepraleiskite progos pasinerti į siautulingo džiazo sūkurį. XXVII „Klaipėdos pilies džiazo“ festivalis vyks rugpjūčio 5–7 d., Kruizinių laivų terminale. Visi renginiai nemokami!

Į juos dviem valandoms klausytojus įsuko svingo karalienė Gunhild Carling (Švedija) kartu su Kauno bigbendu (vyr. dirigentas Jievaras Jasinskis), stepo grupe „Funny Beat“ (vadovas Gintaras Visoskis, choreografas Dainius Bervingis) ir lindyhopo šokėjų pora.

Dar praeitų metų lapkritį džiazo žvaigždė ir multiinstrumentininkė G. Carling susižavėjusiai Kauno publikai ištarė „greitai grįšiu“, o jau šiemet savo pažadą išpildė. Lengva nebuvo. Mat pasirodymas Lietuvoje įsiterpė į jos grandiozinį koncertinį turą Amerikoje. Iš ten, su didele meile Kauno bigbendui ir mūsų miestui, atlikėja atskriejo pradžiuginti savo įkvepiančiu muzikavimu.

Sugrįžusi į Kauną virtuozė vėl atėmė žadą savo energija, neeiliniais gebėjimais ir muzikalumu. Garbinama savame krašte ir svetur, šiandien G. Carling suburia įspūdingus kiekius žiūrovų, kiekvieną kartą sugebėdama juos įtraukti į savo pasirodymą, tarsi pašėlusiai smagų azartinį žaidimą.

Muzikos mokslų niekada nesimokiusi G. Carling visuomet pabrėžia, kad mokyklos „diplomą“ įgijo muzikuodama nuo septynių metų savo šeimoje. Žiūrint į gyvą atlikėjos pavyzdį sunku įsivaizduoti, koks turėtų būti troškimas, metodika, asmenybės savybės ir žinoma – žmogaus gebėjimai, kad jie visi susitelktų viename asmenyje... Dainavimas, grojimas trimitu, trombonu, lūpine armonikėle, dūdmaišiu, šokis, vaidyba, akrobatiniai triukai, grojant iš kart keliais instrumentais, savos kompozicijos ir džiazo standartai – toks buvo vakarykštis programos „meniu“, kuris šviesų ir vaizdo projekcijų fone atrodė kaip nerealus spektaklis, įtempto siužeto muzikinis veiksmas pilnutėlėje muzikinio teatro salėje.

Jos vakarykščio šėliojimo, triukų ir jautriai išdainuoto vokalo vibrato (ypač – lyrinėse dainose, kaip antai – „You Are my Entire Universe“, „My Heart is Waiting for You“ ir kt. ) neįmanoma apibūdinti keliais žodžiais. Daugiau kaip dvidešimt muzikinių kompozicijų, įskaitant ir meistriškai, su polėkiu atliktus bigbendo numerius, skambėjo kaip miniatiūrinės istorijos – jausmingos, greitos, ilgesingos ir atviros.

G. Carling stilių galima pavadinti moderniuoju svingu. Jos muzikos herojai, stiliaus pojūčio ir technikos kelrodžiai yra Louisas Armstrongas, Duke‘as Ellingtonas. Būtent šias asmenybes atlikėją įvardina kaip muzikinio įkvėpimo šaltinį ir jų pavardes užrašo pirmosiose meistrų – mokytojų gretose. Tai patvirtintų ir finalinis vakarykščio koncerto numeris „When the Saints Go Marching In“, kuris siejamas su neblėstančiu L. Armstrongo atlikimu ir sceniniu įvaizdžiu. Taikliai ji pasirodymus ir įspūdį šių metų rugsėjo mėnesį perteikė „Cabaret Scenes“ žurnalas: „...malonus jos dainų akcentas svajingai nukelia į senąjį Niujorką“.

Savo krašte G. Carling vadinama nacionaliniu turtu, 2011 metais jai buvo suteiktas Švedijos garbės pilietės vardas. Šiandien svingo karaliene, uraganu tituluojama atlikėja sako, kad savo pasirodymais klausytojams norinti suteikti progą pasijusti jaunatviškais ir laimingais. Tokį lūkestį atlikėja ne kartą yra išsakiusi viešai, o vakarykštės klausytojų šypsenos bei aplodismentai patvirtino – praleistos akimirkos su džiazo įžymybe buvo lengvos, žavios ir laimingos. Prie šio pojūčio labai prisidėjo legendinis Kauno bigbendas, kuris kiekvieną kartą atsiskleidžia ne tik virtuoziškumo pojūčiu, bet ir išskirtinėmis, tik šiam Lietuvos džiazo orkestrui būdingomis skambesio savybėmis – banguojančiomis dinaminėmis linijomis, išraiškingais melodijų reljefais ir ritmo ekspresija.

Todėl kas vakar atėjo paklausyti ir pamatyti programos „Swing Out Show“, ištraukė laimingą loterijos bilietą (o gal – jau ir savo kalėdinę dovaną!), kurio prizas – prabangus, antrus metus draugaujantis Kauno bigbendo ir G. Carling aljansas – užburiantis, šventiškas, stiprus ir tiesiog – ilgam įsimintinas renginys.

Ši kerinčio balso atlikėja kartu yra ir tikra „moteris orkestras“, savo pasirodymų metu profesionaliai grojanti visa eile muzikos instrumentų – trombonu, lūpine armonikėle, trimitu, arfa, dūdmaišiu, fleita, bandža ar fortepijonu. Mažo to, G. Carling gerbėjus stebina ir dar vienu savo unikaliu talentu – gebėjimu vienu metu groti net trimis trimitais.

„Neabejoju, kad festivalio scenoje Kruizinių laivų terminale tik pasirodžius G. Carling, Klaipėdą užklups „džiazuojantis tornadas“ – stilingas, nenuspėjamas ir visus esančius greta įtraukiantis į savo svaiginantį sūkurį, - sakė Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatorė Inga Grubliauskienė, - Išties, švedų muzikos ikona ir nacionaliniu lobiu tituluojamos G. Carling koncertai dažnai neprimena įprastų pasirodymų, o tampa įsimintina, įtaigia, entuziazmu ir pozityvia nuotaika trykštančia sensacija.“

Švedijos Geteborgo mieste gimusi G. Carling niekada nesimokė profesionalioje muzikos mokykloje, tačiau augdama muzikantų šeimoje ji groti ir net jau koncertuoti pradėjo būdama kone septynerių. 

Šiandien Švedijos muzikos ikoną jau gerai žino klausytojai tiek Europoje, tiek Šiaurės ar Pietų Amerikose, tiek ir Azijoje. Ji taip pat yra ir gausybės apdovanojimų ar stipendijų (Luiso Armstrongo stipendijos, Kobe Jazz Street apdovanojimo, Švedijos dainų autorių, kompozitorių ir autorių stipendijos, Thore Ehriling stipendijos ir kt.) laimėtoja.

Per metus su savo unikaliais pasirodymais, praturtintais ir teatro, vodevilio triukų bei šokio elementais, atlikėja ir multiinstrumentalistė G. Carling apkeliauja šimtus salių ir pavergia tūkstančius gerbėjų širdžių. Beje, G. Carling jau ne kartą koncertavo ir Švedijos karališkosios šeimos nariams.

Išties, siekiant apibūdinti šią Švedijos muzikos sensaciją ar jos pasirodymus, sunku išrinkti tik kelis žodžius. Tai stilingų, kvapą užgniaužiančių bei įtraukiančių, bet tuo pačiu metu ir betarpiško bei nuoširdaus bendravimo su publika kupinų pasirodymų savininkė, kaskart publikai padovanojanti ir netikėtų siurprizų – ar tai kalbėtumėme apie jos talento grojant skirtingais muzikos instrumentais pristatymą, ar tai apie jos gebėjimo iškart groti trimis trimitais prezentaciją, ar tai apie dar niekur iki tol nematyto jos pasirodymo elemento premjerą.

Klaipėdos pilies džiazo festivalio scenoje G. Carling pasirodys drauge su savo muzikantų grupe.

Dviejų valandų trukmės muzikinis vyksmas, kuris čia pat ir su didele meile bei emocine įtaiga išspinduliuojamas klausytojams! Užvedantys ir panardinantys, aktyvūs ir melancholiški ritmai atveda prie minties, kad šiandien, esant neįsivaizduojamam muzikos kūrinių, kolektyvų, krypčių kiekiui, muzika suteikia sparnus... 

Ketvirto dešimtmečio pradžioje JAV susiformavęs svingas, kuriame dominuoja pučiamieji instrumentai, greito ir lėto „sūpavimosi“ dinamika bei išraiškingos solistų improvizacijos gyvybingas ir mūsų dienomis. Tai patvirtina švedų džiazo žvaigždės G. Carling pasirinkimas, tapęs jos sėkmės istorija, kuria atlikėja visame pasaulyje dalinasi su muzikos atlikėjais ir klausytojais.

Koncerto konferensje Edvinas Vadoklis, pristatydamas šią programą ir jos pagrindinę solistę G. Carling negailėjo aukščiausio laipsnio titulų: karalienė, švedų nacionalinė vertybė, multiinstrumentininkė. Programoje buvo pasirinktos daugiausiai originalios atlikėjos kompozicijos, atlikta dvidešimt kompozicijų, kuriose Gunhild nuo dainavimo vikriai nerdavo į trimito, trombono, fleitos, dūdmaišio improvizacijas, instrumentinius fragmentus užpildydama šokio žingsneliu, teatrališko ir moteriškai valdingo mosto ir aktyviu bendravimu tiek su bigbendu, tiek su publika.

„Mūsų namuose visada buvo visko: cirkas, vodeviliai, vaidyba“ – ir tokią atlikėjos aplinką galima buvo pajausti koncerte, kuris ir pasižymėjo kerinčia, muzikos ir menų sanglauda. Skambėjusioje programoje tarsi galėjai pajusti sąlyčius su populiariais gypsy, swing bei hot džiazo ritmais, kuriuose vis dar gyva Django Reinhardto, Louiso Armstrongo, Colemano Hawkinso dvasia. Į muzikinį „Swing OUT Show!” vyksmą įsiliejo jaunatviški „Jazz House Team“ lindy hop‘o šokėjai (choreografas Dainius Bervingis) – aistringi svingo muzikos fanai, kvėpuojantys ir gyvenantys social šokių ritmais.

Energinga ir visada linksma muzikantė ne tik kuria, groja ir dainuoja... Tyliosios minutės išnaudojamos viskam, kas „draugauja“ su menais ir taip, regis atlikėja užpildo nuolatinio atsinaujinimo tuštumas.

Štai, kad ir šioje koncertinėje kelionėje, mažų pertraukų tarp repeticijų metu savo bičiuliams rengianti staigmeną – savo paties pieštą ir parengtą svarbiausių katalikiškų švenčių ir šventųjų kalėdinį kalendorių. Švedų svingo karaliene tituluojama G. Carling ne kartą atviravusi, kad instrumentas visada su ja, todėl galinti groti bet kur.

Visi G. Carling pasirodymai – spinduliuojantys pozityvia energija ir nenuspėjami. Ji gali „permaišyti“ naujai programos eilę, savaip surikiuoti aplink ją scenoje esančius atlikėjus, prakalbinti publiką ir dar daugiau programai suteikti išskirtinumo, puošnumo bei įtaigos.

Tokią programą su G. Carling galėjo pamatyti ir išgirsti pirmojo koncerto žiūrovas. Dažnas klausytojas, palikdamas salę sakė: to jau tikrai nesitikėjome! Nenuostabu, nes Gunhild be visų titulų turi ir dar vieną – nenuspėjamos ir neprognozuojamos atlikėjos. Ir Kauno bigbendas prieš koncertą tikriausiai nesitikėjo, kad teks groti ne tik patogiai sėdint, bet ir atsigulus... Tad nusipirkusiems bilietą į KĮ „Kauno santaka“ organizuojamus koncertus kituose miestuose (šeštadienį – Vilniuje, sekmadienį – Klaipėdoje) sakome – nusipirkote laimingą ir lemtingą bilietą į išskirtinį renginį! Juk ne dažnai, sutikite, būna, kad nesiskirstančius savo laisva valia klausytojus išveda iš salės... pati atlikėja su jai talkinusiu kolektyvu. Ir ne šiaip kur, o tiesiog – į lauką, į lietingą ir vėsoką lapkritį...

Nuo Skandinavijos iki Peru, garbinama savame krašte ir svetur, suburianti įspūdingus kiekius žiūrovų, savo muzikinius talentus ir pašėlusią energiją demonstruojanti jaukiose ir įspūdingo dydžio salėse bei Karališkų rūmų aplinkoje, Gunhild devintame dešimtmetyje nuskynė savo pirmąją lauro šakelę – Luiso Armstrongo stipendiją, o XXI amžiuje savo biografijos kolekciją pratęsė pildydama svariausiais Švedijos apdovanojimais ir stipendijomis (Kobe Jazz Street apdovanojimas, 2009 Švedijos dainų autorių, kompozitorių ir autorių stipendija (SKAP) ir kt.). Reikšmingas paskutinių metų įvertinimas – 2016 m. švedų džiazo žvaigždės, trimitininko, kompozitoriaus Thore Ehriling stipendija.

Sėkmės paslaptis

G. Carling groja trombonu, dūdmaišiu, trimitu ir dažnai pademonstruoja visus savo įgūdžius viename pasirodyme, tačiau svarbiausia – scenoje ji jaučiasi puikiai ir viską atlieka nepriekaištingai bei lengvai. Instrumentinius elementus atlikėja žaismingai „perjungia“ į dainavimą, stepo žingsnelius – į cirko elementus. Ji kuria muziką ir tekstus, improvizuoja, o siekdama maksimalių šokio rezultatų, Gunhild 2004 metais varžėsi žymiame švedų televizijos šou „Let‘s dance“ ir pelnė trečią vietą.

Ji garsėja savo pasirodymais, kuriuose vienu metu groja trimis trimitais. Dar labiau atlikėja tapo žinoma kai 2010 metais tapo eksperte – komentatore Dansbandskampen muzikiniame šou. Kalbos turtingumas, įžvalgų taiklumas ir atviras bendravimas tapo dar vienu matomu ir nuolat aptariamu jos gebėjimu. Ar dainuotų, ar grotų – viską Gunhild daro su energija, tačiau išlaikydama stilių. Visos turimos savybės ją priartina prie tokių tituluojamų pramogų pasaulio įžymybių kaip Björk, Yello, Les Négresses Vertes, Christina Aguilera ar Marilyn Manson.

Atlikėjos pasirodymams sunku pritaikyti vieną ar kelis žodžius. Jos buvimas scenoje – veiksmas, kurį galima palyginti su aukšta temperatūra, žaibuojančiomis elektros įkrovomis. Skirtumas tik tas, kad atlikėjos siunčiamos „įtampos“ nėra pavojingos, priešingai – užkrečiančios pozityvia nuotaika ir ilgam. Nuo stilingo šou iki betarpiško flirto su publika – tokia yra Gunhild pasirodymų finalų esmė, tačiau kiekvieną kartą ji sugalvoja parengti specialų ingridientą – surengti visų savo talentų ekspoziciją ir paversti pasirodymą... detektyvu, netikėtai scenoje pasirodžius magui. Ekstremalūs triukai, šou elementai ir tokios gudrybės kaip dingę batai trumpam atitraukia publiką nuo ritmingo svingavimo, bet kartu ir ją įaudrina. Be nuolatinio jos programos palydovo – bigbendo, pasirodymuose dažnai galima pamatyti lindyhopo šokėjus, styginių trio ir dar daugiau visokių Gunhild spontaniškai sugalvotų „personažų“. Retro komplektas, apimantis auksinę svingo erą, judesio staigumą ir laisvumą, blizgančius apdarus, ekspresyvius ir ilgesingus bliuzo garsus. Po vieno pasirodymo buvo itin taikliai nusakytas jos muzikinis – sceninis įvaizdis: „lyg kažkas girdėta, kažkas – nauja, kažkas pasiskolinta ir kažkas – melsva..."

Pasirodymas karaliui

Savo krašte atlikėja vadinama nacionaliniu turtu, svingo karaliene, uraganu, tačiau reikia pridėti, kad atlikėja pasižymi paprastumu, savo pasirodymų metu nuoširdžiai bendraujanti su publika ir visada siekianti, anot Gunhild, suteikti jai retą progą pasijusti jaunatviškais ir laimingais. 2011 metais jai suteiktas Švedijos garbės pilietės vardas.

2013 metais Gunhild su savo grupe „Carling Big Band“ pasirodė Karališkuose rūmuose Stokholme, o po kelių metų – vėl grojo karaliui Karoliui XVI Gustavui jo 70 – mečio šventėje. Adoruodama savo karaliui ir žinodama, kad jam patinga svingas ir džiazas, Gunhild skiria savo knygą „Gunhild Carling karaliui – karališki džiazo hitai“ ("Till Kungen från Gunhild Carling - The Royal Hits of Jazz"). Paklausta, ar ji tikra, kad karalius išmoks groti, atlikėja nesutriko „aš jam padėsiu“. Atlikėja teigia, kad knyga skirta pradedantiesiems, todėl kiekvienam pagal ją galima išmokti groti ir improvizuoti, o jei mokytųsi karalius – ji jam pagelbėtų...

Lietuvos publika išskirtinę galimybę koncertų salėse išvysti G. Carling kartu su Kauno bigbendu turės lapkričio 3-5 d. trijuose didžiausiuose miestuose – Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.

„Neabejoju, kad nuėjęs į šį koncertą patirsiu kažką nauja – geros muzikos ir šou idėjų, todėl sakau jums – negalima šio susitikimo pražiopsoti ir bilietą į šį koncertą jau turiu“ – savo ketinimus išduoda „Lietuvos džiazo Korleone“ vadinamas, Kaunas Jazz festivalio sumanytojas, organizatorius ir ilgametis jo rengėjas Jonas Jučas.

Džiazas ir teatras, vodevilio triukai ir šokis, dainavimas ir muzikavimas vienu metu keliais instrumentais. Ekspresyvi, žaisminga, nenuspėjama, komiška, dinamiška ir iki detalių profesionali. Tokį švedų džiazo muzikantės portretą būtų galima pristatyti jos koncertą besirenkančiai auditorijai.

G. Carling įsiminė klausytojai Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Ispanijoje, Brazilijoje, Peru, Argentinoje, Malaizijoje, Pietų Korėjoje ir žymiajame JAV klube „Birdland“ ar atvirose Niujorko Centrinio parko koncertų aikštėse. Gunhild biografijoje ir koncertas Švedijos karaliui Karlui XVI-jam, kuriam septyniasdešimtmečio iškilmių proga ji koncertavo Karališkuosiuose rūmuose.

Kai groju trimitu, galvoje girdžiu Louisą Armstrongą.

Švedų džiazo sensacija prisipažįsta, kad niekada muzikos nesimokė mokykloje, tačiau jos buvo pilni namai – nuo būgnų iki trimito ir trombono. „Mūsų namuose visada buvo visko: cirkas, vodeviliai, vaidyba“ – prisiminimais apie namų dvasią dalinasi atlikėja. Vulkaninio temperamento muzikantė kuria, dainuoja, groja trombonu, lūpine armonikėle, trimitu, arfa, dūdmaišiu, fleita, bandža, fortepijonu ir nuolat jaučia troškulį atsinaujinti. Todėl, tikėtina, kad koncerto metu atlikėja atvers mums dar nežinomas ir netikėtas savo galimybes, koncertą pakeldama iki svaiginančio šou. Švedų svingo karaliene tituluojama G. Carling atvirauja, kad instrumentas visada su ja, todėl galinti groti bet kur.

Nuo septynių metų muzikuojanti, Gothenburge gimusi ir augusi džiazo ikona savo atlikėjišką veiklą įkrauna praeityje garsių muzikantų istorijomis bei patirtimis. G. Carling stilių galima pavadinti moderniuoju svingu, atliekamu su Louis‘ui Armstrong‘ui būdinga charizma. Jos muzikos muzikos herojai, stiliaus pojūčio ir technikos kelrodžiai yra Duke Ellington, Louis Armstrong, Billie Holiday, Lester Young, Coleman Hawkins, Bix Beiderbecke, Harpo Marx, Claude Debussy ir Maurice Ravel. „Kai groju trimitu, galvoje girdžiu Louisą Armstrongą,“ - sako Gunhild. Scenos žvaigždė dažnai užsimena, kad būtų įdomu akies krašteliu žvilgtelėti į buvusią epochą, tačiau kartu tuoj pat prasitaria, kad jai geresni laikai  yra šie, dabartiniai.

Visi G. Carling pasirodymai unikalūs, akustiniai, trykštantys entuziazmu ir pozityvia nuotaika. Savo šalyje ji vadinama nacionaliniu lobiu ir moterimi – orkestru, stebuklinga dama. Puošnus ir pagal kiekvieną šou programą pritaikytas atlikėjos sceninis įvaizdis –  blizgantys, 20-uosius ar 50-uosius metus menantys kostiumai klausytojams uždega dar stipresnius ir emociškai įtaigesnius energijos blyksnius koncertų metu.

Užburiantį, pulsuojantį energija šou G. Carling surengs kartu su Kauno bigbendu. Šis kolektyvas ne kartą klausytojams pristatė aukščiausios prabos žvaigždes.  Jukka Linkola, Eero Koivistoinen (Suomija), Barbara Dennerlein (Vokietija), Daniel Messina (Argentina), Frank Mantooth, Randy Brecker, Jiggs Whigham (JAV), Arkadij Šilkloper (Rusija), Henk Meutgeert (Olandija), Richard Galliano (Prancūzija), Lasse Lindgren (Švedija), Bob Mintzer (JAV) ir kiti džiazo, estrados ir pop atlikėjai įrašyti į Kauno bigbendo koncertinės veiklos metraštį.

G. Carling ir Kauno bigbendo programos „Swing OUT!” koncertai vyks Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje lapkričio 3 – 5 d. Bilietus platina bilietai.lt Organizatorius: koncertinė įstaiga „Kauno santaka“.

Niekada nepasisotinanti muzikavimu G. Carling teigia, kad groti džiazą – tai gyventi muzikinėje svajonėje ir suteikti žmonėms laimės pojūtį. 

G. Carling gimė Geteborge, muzikantų šeimoje. Būdama septynerių pradėjo gastroliuoti su savo tėvais. Ji rašo muziką, dainuoja, groja lūpine armonikėle, trombonu, arfa, dūdmaišiu, fleita, bandža, fortepijonu ir tikriausiai dar kuo nors, ko mes nežinome. Taip pat nenustebsime išvydę ją grojant keliais trimitais vienu metu, vaikštant lynu ar žongliruojant scenoje. Tai Gunhild praktikuoja su savo šeimos nariais.

„Niekada nesimokiau muzikos mokykloje. Mūsų namuose visada buvo visko: cirkas, vodeviliai, vaidyba. Rinkausi instrumentus pagal intuiciją, pradėjau nuo būgnų, trimito ir trombono. Tikiu muzika iš širdies, tai – įkvėpimo balsas“, – atvirauja švedų džiazo sensacija.

Puošnūs ir blizgantys, 20-uosius primenantys arba pagal 50-ųjų stilių pasiūti kostiumai traukia energingos muzikės gerbėjų akį visame pasaulyje. Ją jau įsiminė klausytojai Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Ispanijoje, Brazilijoje, Peru, Argentinoje, Malaizijoje, Pietų Korėjoje ir žymiajame JAV klube „Birdland“ ar atvirose Niujorko Centrinio parko koncertų aikštėse. Izraelyje bendrai programai ją pakvietė vietos kamerinis orkestras.

„Džiazas – muzika, skirta padaryti žmones laimingais ir geresniais. Instrumentas visada su manimi. Galiu jį ištraukti ir groti gatvėje, bet kur. Gyvenu muzikinėje svajonėje“, – sako G. Carling.

Visi jos pasirodymai – autentiški, be elektronikos prisilietimo, trykšta entuziazmu ir nevaržoma energija. Tuo įsitikino ir Švedijos karalius Karlas XVI-asis, kai muzikantė koncertavo jo septyniasdešimtmečio iškilmėse, Karališkuosiuose rūmuose. Savo šalyje ji vadinama nacionaliniu lobiu ir moterimi orkestru.

G. Carling stilių galima pavadinti moderniuoju svingu, atliekamu su Louis‘ui Armstrong‘ui būdina charizma. „Kai groju trimitu, galvoje girdžiu L. Armstrongą, sunkiau išgirsti jo skambesį grojant dūdmaišiu,“ – sako Gunhild.

Tačiau tikrasis jos šeimos herojus iš džiazo aukso amžiaus – trimito genijus Bixas Biederbeckas. Ne viena kompozicija dedikuota būtent jam.

„Mano džiazo herojai turėjo kelerius šlovės metus, likusį laiką paprastai praleisdavo kančiose ir kovoje su savimi. Mums lengviau, tačiau jie vis vien liks kažkuo pranašesni,“ – mintimis dalinasi atlikėja.

Įspūdingi švedų džiazo sensacijos G. Carling ir Kauno bigbendo „Swing OUT!” koncertai: lapkričio 3 d. Kaune (Vytauto Didžiojo universiteto didžiojoje salėje), lapkričio 4 d. Vilniaus kongresų rūmuose, lapkričio 5 d. Klaipėdos koncertų salėje.

Bilietus platina bilietai.lt nuo birželio 12 d. 12 val. Organizatorius koncertinė įstaiga – „Kauno santaka“.